Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-60-615/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-05-13
Bylos Nr.: 2-60-615/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-12672-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Plučas
Ieškovas: M., M. L.
Atsakovas: J. L.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-60-615/2013Proceso Nr. 2-05-3-12672-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Renatai Spirinai, dalyvaujant ieškovui M. L., jo atstovei advokatei E. D., atsakovei J. L., jos atstovei advokatei R. U., išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D., nedalyvaujant trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovės J. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp M. L. ir J. L., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnametės dukters P. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. L.; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters P. L. išlaikymui po 300 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės; nustatyti ieškovo M. L. bendravimo su dukterimi P. L. tvarką: kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val., dukterį paimant ir parvežant į jos gyvenamąją vietą, vasaros atostogų metu 2 savaites iš eilės, pranešus apie laiką (derinant) iki gegužės 1 d. trumpąja telefono žinute, lyginiais metais -pirmąją Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų dieną, o nelyginiais metais-antrąją Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų dieną, lyginiais metais-pirmas tris mokyklinių atostogų dienas, o nelyginiais metais -paskutines tris mokyklinių atostogų dienas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys susituokė 2004-08-21. Tai abiems pirmoji santuoka. Santuokoje 2005-02-08 gimė duktė P. L.. Pakankamai ilgai pragyvenus kartu tapo aišku, kad šalys skirtingai vertina šeimyninio gyvenimo pagrindus. Atsakovė nuolat menkino ieškovą, nesiskaitė su jo nuomone. Atsakovė paliko šalių dukterį prižiūrėti savo motinai, neleido vaiku rūpintis ieškovui. Atsakovė žemino ieškovo autoritetą ir kitų asmenų akivaizdoje, tuo tolindama jį nuo savęs visomis prasmėmis. Šalys kartu, kaip šeima, negyvena jau daugiau kaip metus, o pastaruosius pusę metų gyvena ir atskiruose būstuose. Ieškovas mano, kad visiškai nėra galimybės santuoką išsaugoti, nes atsakovė vengia su ieškovu bendrauti, bandyti aptarti susidariusią padėtį ir ieškoti galimų sprendimų. Ieškovas taip pat siūlė atsakovei nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau ji nesutiko. Ieškovas nesupranta atsakovės požiūrio ir ateities planų, tačiau nebenori gyventi nežinioje. Po santuokos nutraukimo atsakovė turi teisę pasirinkti paliekamą jai pavardę. Šalių turtiniai ir tarpusavio išlaikymo klausimai yra aptarti 2006-11-15 Povedybinėje sutartyje Nr.7KV-8028. Jokių kitų aplinkybių nėra. Po santuokos nutraukimo šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsakove. Skyrium gyvenantis ieškovas sutinka teikti dukters išlaikymui po 300,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Dėl šeimoje jau apie vienerius metus esančio konflikto ieškovas dėl atsakovės įtakos ir veiksmų negali tinkamai ir laisvai bendrauti su dukterimi, todėl nustatytina jo ir vaiko bendravimo tvarka. Nurodė, kad ieškovo žiniomis, šalys kreditorių neturi.

Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti jos ir M. L. santuoką, sudarytą 2004-08-21 Kauno miesto CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl M. L. kaltės, priteisti iš M. L. nepilnametės dukters P. L. išlaikymui po 700,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-09-17 12996,66 Lt, priteisti iš M. L. J. L. 3000,00 Lt neturtinės žalos, šalims palikti santuokines pavardes. Priešieškinyje nurodė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė susituokė su ieškovu iš meilės. Mylėdama ieškovą atleisdavo jo netinkamą elgesį su atsakove: net smurtą, nepagarbą, neištikimybę, vildamasi, kad ieškovo elgesys pasikeis. Santuokos metu ieškovas turėjo ne vieną moterį, su kuriomis leisdavo laiką, vakarus ir savaitgalius, atsakovę palikdamas vieną namuose su dukra. Ieškovo dažnai nebūdavo namuose, dukrai susirgus išeidavo iš namų, kaimynai pirkdavo vaistus. Kai ieškovas nesirūpino šeima, nepadėjo auginti dukters, dukrą auginti prižiūrėti ir slaugyti padėjo atsakovės tėvai. Šiuo metu ieškovas turi kitą moterį L. S., su kuria gyvena ir su kuria bendravo dar iki išėjimo iš namų, su ja dalyvavo 2011 m. rugpjūčio l3 dieną draugų vestuvėse. Tai patvirtina pateikiamos nuotraukos. Ieškovas 2011 m. kovo mėnesį išėjo iš namų, retkarčiais užeidavo pasiimti daiktų, vaiku nesirūpino. Ieškovas dukters akivaizdoje žemindavo, vadino atsakovę įvairiais necenzūriniais žodžiais, buvo naudojamas smurtas, 2010 metais įniršio priepuolio pasekoje sudaužė šviestuvą ir DVD grotuvą. Santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio kaltės, kadangi jis paliko šeimą ir susirado kitą moterį ir dėl ieškovo netinkamo elgesio. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2007 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-l40/2007, išaiškino, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Ir kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi nesirūpina šeima, negerbia atsakovės, neremia nei moraliai, nei materialiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2004 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-331/2004 išaiškino, kad teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu elgesiu dėl santuokos iširimo, kai toks elgesys yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje. LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-254/2010 išaiškino, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). Ieškovo elgesys, kai jis nepasidomi, nesirūpina dukters sveikata bei tuo kaip atsakovei sekasi prižiūrėti dukrą rodo, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl ieškovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Santuokos išsaugoti su ieškovu nėra jokios galimybės, todėl santuoka nutrauktina. Remiantis LR CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Vyrui palikus šeimą dėl kitos moters, atsakovė patyrė moralinį sukrėtimą dėl ko pablogėjo sveikata. Dėl to, kad vyras paliko šeimą, kad viešai su savo naująją drauge vaikšto, kad atsakovei ir dukrai nurodo, kad nevaikščiotų Kauno Akropolyje ir netrukdytų jam ir jo draugei gyventi atsakovė patyrė pažeminimą. Stiprius dvasinius išgyvenimus teko patirti ir dėl L. S. siųstų SMS žinučių, o taip pat dėl sutuoktinio rašytų įžeidžiančio pobūdžio žinučių. Tai, kad sutuoktinis atsakovės telefono numerį davė savo draugei, atsakovę pažemino kaip moterį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (LAT 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Atsakovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Lt. Su ieškovu ginčas dėl dukters gyvenamosios vietos nekyla, ieškovas sutinka, kad dukters interesus geriausiai atitiks nustatyta gyvenamoji vieta su atsakove. Ieškovas turi pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą (LR CK 3.192 straipsnis). Ieškovas ne tik kad neduoda nuo 2011 m. kovo mėn. lėšų dukters išlaikymui bei prie dukters išlaikymo neprisidėjo ir kitokiomis formomis, nepirko nei maisto, nei rūbų, neapmokėdavo nei už dukters gydymo paslaugas, nei užsiėmimus. Dukters poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga skirti apie 1825, 5 Lt: maistui - 632 litų; rūbams, avalynei, - 226 litų, 2706 metams; vaistams, vitaminams, papildams, išlaidoms sveikatai 315 Lt, 3777 Lt metams; laisvalaikiui, knygoms - 148 Lt, 400 Lt; mokslui ir lavinimui - 161 Lt per mėnesį, 1797 Lt metams; išlaidos būstui vidutiniškai 149 Lt, per metus 1799 Lt; išlaidos higienai - 82 Lt, 982 Lt per metus; mobiliam telefonui 12,5 Lt; dienpinigiams- 100 Lt. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovės pajamos per mėnesį buvo apie 2000 Lt. Tačiau šiuo metu dukra pradėjo lankyti mokyklą, atsakovė ją turi nuvežti ir parvežti, todėl ji negalės dirbti pilną dieną arba turės samdyti asmenį, kuris paimtų P. ir su ja pabūtų. Ieškovas dirba ir gauna į mėnesį daugiau kaip 2000 Lt. Šalių nepilnametė dukra yra neįgali, jai nustatytas sunkus neįgalumas, dukros pašalpa yra 720 Lt, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į LR CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas iš ieškovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Lt. Mano, kad prašomą priteisti išlaikymo dydį atitinka ir suformuota LAT praktika dėl LR CK 3.192 straipsnio taikymo kasacine tvarka paskelbtose nutartyse. LAT išaiškino, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė nagrinėjamos bylos kontekste yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Ieškovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį gali mokėti prašomą išlaikymo sumą, kadangi gauna nemažas pajamas. Ieškovas dukrai išlaikymo nemoka nuo 2011 m. kovo mėn. 1 dienos. Todėl sutinkamai su CK 3.200 straipsniu, kuriame nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011 m. kovo mėn. 1 d. iki priešieškinio padavimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo sumos po 700 Lt kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2011 03 01 iki 2011 09 18 už 18 mėnesių ir 17 dienų 12996,66 Lt (700x18 = 12600 + (700: 30 xl7= 396,66 Lt.). Išlaikymas atsakovei nereikalingas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti, ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad su atsakovės pateiktu priešieškiniu sutinka tik dalyje dėl dukros P. L. gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. L.. Ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo tikrai nebuvo - dar iki santuokos sudarymo ieškovas su atsakove gyveno kartu, ieškovas rūpinosi šeima, dėjo visas pastangas, jog jiems nieko netruktų, o gimus dukrai P., visada rūpinosi dukros P. sveikata, veždavo dukrą ir žmoną pas gydytojus, į ligonines ir t.t. Šalių šeimyniniai santykiai buvo ne visai sklandūs nuo pat dukros gimimo, nes atsakovė pasikvietė į jų vieno kambario butą pagyventi savo motiną, kuri nuolat kišdavosi į jų gyvenimą. Siekdamas išvengti konfliktų šeimoje ieškovas, atsiradus bent menkiausiai galimybei, stengėsi daugiau dirbti ir uždirbti (pavyzdžiui be pagrindinio darbo dar dirbdavo pas savo tėvus - vežiodavo prekes ir t.t.), tačiau, kad ir kiek jis parnešdavo pinigų (darbo užmokesčio), jiems nuolat pritrūkdavo pinigų iki kitos ieškovo algos ir jam tekdavo skolintis pinigų maistui iš savo mamos. Iš esmės prie dukros auginimo ir priežiūros ieškovas nebuvo prileidžiamas nuo dukros gimimo, nors ir dalyvavo pačiame gimdyme, tačiau iškart po gimdymo, palatoje apsigyveno žmonos mama ir jam buvo liepta netrukdyti. Atsakovė gimus dukrai ir toliau tęsė savo mokslus, t.y. rašė magistrinį darbą, jį gynėsi, o dukra dažniausiai būdavo prižiūrima atsakovės motinos, net jeigu ieškovas tuo metu ir nedirbdavo, tačiau jo atsakovės motina prie dukros neprileisdavo, pareikšdama, jog jis nieko nesugeba. Pavyzdžiui, ieškovui pradėjus keisti sauskelnes, prie jo pribėgdavo žmona ar jos motina ir garsiai šaukdamos, kad neliestų dukros, nustumdavo jį nuo dukrytės. Toks atsakovės ir jos motinos elgesys labai trikdė ir gąsdino mažą dukrytę. Į ieškovo prašymus, jog dukra gali rūpintis ir jie abu, atsakovė sureaguodavo sukeldama konfliktą ir tada iš namų tekdavo išeiti ieškovui, o jos motina toliau likdavo gyventi. Norėdama ieškovą susigrąžinti į namus, atsakovė prižadėdavo, kad jos mama išvažiuos, kad jie gyvens kaip normali šeima, tačiau jam sugrįžus, žmona savo pažadus greitai pamiršdavo ir į namus vėl pasikviesdavo savo mamą - iš pradžių trumpam, o po to atsakovės mama likdavo ilgam. Kai dukrai suėjo metukai, atsakovė pradėjo dirbti, o dukrą P., prieš ieškovo valią, išveždavo pas savo motiną į Panevėžį, o ieškovui pareikalavus parvežti dukrą į namus atrėždavo, jog ji neturinti kada rūpintis dukra. Aplinkybes, jog dukrelė dažniausiai būdavo pas močiutę Panevėžyje patvirtina ir ieškovo pridedamos pažymos iš Kauno lopšelio-darželio „Spindulėlis“, iš kurių matosi, jog dukra nuo 2010 m. rudens darželį iš esmės lankė tik 2010 m. lapkričio mėnesį; 2011 m. balandžio ir gegužės, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai, o 2012 m. sausio ir vasario mėnesiais darželio nelankė visai, o kovo mėnesį tik 2 dienas, balandžio - 1 dieną, o gegužę – 14 d. Atsakovė yra ūmaus budo, kai tik ieškovas jai neįtikdavo, ji skambindavo ieškovo mamai ir reikalaudavo, kad mama pasiimtų savo sūnelį, dažnai grįžus iš darbo tekdavo rasti savo drabužius prie durų sudėtus į krepšį ir ieškovui tekdavo nakvoti tai automobilyje, tai pas tėvus. Ieškovo tėvai ne kartą juos bandė sutaikyti, tačiau supratę, kad jų gyvenimo nebepakeis ragindavo normaliau spręsti tarpusavio santykius, kad kaimynai nematytų ieškovo miegančio mašinoje ar ieškančio savo daiktų ir dokumentų konteineryje. Atsakovės pykčio protrūkiai padažnėdavo ne tik tada, kai jiems pritrūkdavo pinigų, bet ir tada, kai ją kas nors suerzindavo darbe ar panašiai. Vieno tokių atsakovės pykčio protrūkio metu, atsakovė peiliu supjaustė ieškovui tėvų padovanotus naujus odinius batus, o nukreipusi peilį į ieškovą, pareikalavo nešdintis iš buto. Iš tiesų šeimyninis gyvenimas buvo nuolatinis taikymasis ir vaidymasis, o normalia šeima šalys atrodydavo tik tada, kai būdavo pas ieškovo draugus svečiuose (savų draugų Kaune (išskyrus vieną draugę) atsakovė dėl savo charakterio neturi), būdavo viešumoje ar juos matydavo pašaliniai žmonės. Ieškovas su atsakove pastaruosius keletą metų gyveno tik dėl dukros P., kadangi atsakovė grasino, jog padarys taip, kad dukra ieškovo nebepažins. O savo tokių grasinimų įgyvendinimo realumą patvirtindavo išveždama dukrą pas savo motiną į Panevėžį. Priešingai nei teigia atsakovė, ne ieškovas, o būtent atsakovė buvo nelojali, negerbė ieškovo ir nerėmė moraliai, atvirkščiai, būtent ji draugų akivaizdoje vieną minutę ieškovui meilindavosi ir vaidindavo gerą žmoną (ypatingai, jeigu kas nors fotografuodavo ar į juos žiūrėdavo), o kitą minutę ieškovas ją rasdavo flirtuojant su kitais šventės dalyviais - vyrais. Ne kartą ieškovui teko atsiprašinėti šventėse dalyvavusiųjų dėl netinkamo žmonos elgesio, kai ji provokuodavo konfliktus su moterimis, kurios ieškovą pakalbindavo ar su juo pajuokaudavo. Kadangi santuoka su atsakove yra dar nenutraukta, ieškovas su jokiomis kitomis moterimis kartu negyvena, jokių kitų moterų neturi. Visą laiką buvo ištikimas šeimai bei savo sutuoktinei ir ji tai žinojo. Būtent atsakovė praėjus beveik porai metų nuo santuokos sudarymo pradėjo abejoti šeimos bendra ateitimi ir būtent jos iniciatyva 2006 m. lapkričio mėn. 15 d. buvo sudaryta Povedybinė sutartis, o 2006-11-27 atsakovė paėmė kreditą ir savo vardu įsigijo dviejų kambarių butą. Šeimai persikrausčius gyventi į atsakovės vardu nupirktą butą, šeimyniniai santykiai pasidarė dar keistesni - kai tik sugalvodavo, atsakovė ieškovą išvarydavo iš namų, o jam tekdavo grįžti gyventi pas tėvus, kol jai praeidavo pykčiai ir ji vėl rašydavo gražias telefonines žinutes, kviesdama gyventi kaip normali šeima. Normalių šeimyninių (ir intymių) santykių nebuvo ir todėl, jog su jais ir toliau gyvendavo atsakovės mama, kuriai esant atsakovė su ieškovu elgdavosi dar nepagarbiau ir visai nesiskaitydavo su jo nuomone. Todėl santuoka iširo dėl atsakovės kaltės - santuokinių pareigų nevykdymo, o taip pat dėl atsakovės nenoro vesti bendrą ūkį, gyventi normalų santuokinį gyvenimą, kartu auginti dukrą P.. Kadangi minėtais veiksmais atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, kurios yra numatytos CK 3.26, 3.27, 3.28 straipsniuose ir dėl to jiems nepavyko išsaugoti šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo. Atsakovė taip pat pareiškė visiškai nepagrįstą reikalavimą priteisti neturtinę žalą sumoje 3000 Lt. Ne ieškovas, o atsakovė mėgo ne tik išprovokuoti konfliktines situacijas, bet ir jas spręsti naudodama fizinį smurtą prieš ieškovą. Dar santykių pradžioje, šalys ne kartą kalbėjo apie tai, jog ieškovas niekada nepakels rankos prieš moterį, kad jis nesupranta ir nepateisina tų vyrų, kurie smurtauja. Žinodama tokias ieškovo nuostatas dėl smurtavimo, atsakovė ne kartą yra jam trenkusi tiek ranka į veidą, tiek ir spyrusi, trenkusi su įvairiais daiktais ar kokį nors daiktą paleidusi į ieškovą. Ieškovas pas tėvus ne kartą yra pasirodęs su mėlynėmis veide ir kūne, su supjaustytais batais, suplėšytais drabužiais. Prieš sutuoktinę jis nėra naudojęs nei fizinio, nei psichologinio smurto, kadangi tam neturėjo ir galimybių - jie gyveno atsakovei priklausančiame bute, iš kurio ieškovą atsakovė išvydavo, kai tik jai kildavo toks noras. Pats faktas, jog ne ieškovas, o atsakovė prašė teismo skirti terminą susitaikyti parodo tai, jog būtent atsakovė jautė kaltę, jog iširo šeima, tačiau kaip ir visada, paties noro susitaikyti jai užteko neilgam. Netrukus po bylos nagrinėjimo sausio mėnesį, atsakovė, manipuliuodama dukra, pradėjo provokuoti konfliktines situacijas. Tą aplinkybę, jog atsakovė niekada negerbė kitų asmeninės nuomonės ir interesų parodo ir tai, jog ji, neatsiklaususi kitų, prie savo priešieškinio pateikė ieškovo draugų vestuvines nuotraukas. Šiose draugų vestuvėse ieškovas dalyvavo vienas. Su L. S. kaip lydinčioji jaunavedžius pora ieškovas buvo suporuotas atvykus į pačias vestuves, o iš anksto jis net nežinojo, jog bus ne paprastu vestuvių svečiu, o poroje lydinčiųjų jaunavedžius. Taigi šios atsakovės nuotraukos patvirtina tik tai, jog ieškovas 2011-08-13 iš tiesų buvo draugų vestuvėse. Šios šventės metu ieškovo telefonu naudojosi net keli asmenys - kadangi jis nekreipė dėmesio į tai, jog jam nuolat buvo rašomos žinutės, tai kiti vestuvių dalyviai sugalvojo papokštauti ir rašinėjo į gautas žinutes įvairius atsakymus. Vėliau ieškovo telefonas buvo net išmestas į duobę, kad netrukdytų švęsti. Tas žinutes, kurios iš ieškovo telefono buvo parašytos tą dieną, rašė ne ieškovas ir net ne jo pažįstama Lina, kuri tą dieną vestuvėse sėdėjo šalia ieškovo. Kaip matosi ir iš kitų atsakovės pateiktų sms žinučių išklotinių (kurios yra pateiktos ne visos) net ir sms pokalbiai tarp šalių buvo keisti - atsakovė ieškovą nuolat provokuodavo rašyti grubias žinutes, mano todėl ji ir nepateikė savo žinučių, tai yra tų, kurias ji rašiusi ieškovui. Ieškovas neišsaugojo atsakovės siųstų žinučių. Apie tai, jog darbovietėje yra švenčiamos šventės, kurių metu šalia ieškovo sėdi jo bendradarbės moterys, su kuriomis palaiko normalius darbinius santykius, ieškovas nuo sutuoktinės niekada neslėpdavo. Kaip ir neslėpdavo tokių švenčių metu padarytų linksmų nuotraukų. Dėl kokių priežasčių atsakovė pateikė šias nuotraukas teismui ieškovas nesupranta. Toks atsakovės elgesys (nepagarba, nelojalumas ir t.t.) parodo, jog santuoka iširo išimtinai tik dėl atsakovės kaltės ir ne ji, o ieškovas turėtų teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jeigu atsakovei yra per sunku rūpintis dukra P., ieškovas sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, o iš atsakovės būtų priteistas periodinis išlaikymas dukrai. Dukros P. L. gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, ieškovas sutinka mokėti po 400 Lt dukros išlaikymui kas mėnesį. Tokia suma atitiktų ir dukros interesus, ir ieškovo turtinę padėtį- ieškovas jokio nekilnojamojo turto neturi, turi tik 17 metų senumo automobilį Audi, ieškovo gaunamas atlyginimas tėra 1700 Lt per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog priešingai nei teigia atsakovė, dukrai yra nustatytas ne sunkus, o vidutinis neįgalumas ko pasekoje dukrai yra skiriama ne tik 720 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui, bet ir papildomai 306 Lt Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Taigi valstybė skiria viso 1026 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog, pasak atsakovės, dukros P. išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga apie 1825 Lt suma, iš kurių 1026 Lt skiria valstybė, tai ieškovas, P. tėvas prisidėtų prie dukros išlaikymo atitinkamai 400 Lt, o atsakovė, kaip motina prisidėtų taip pat 400 Lt suma. Pateikdama netikslius duomenis tiek apie dukrai mokamas pašalpas, tiek apie tai, kiek atsakovė faktiškai išleidžia dukters išlaikymui, atsakovė siekia suklaidinti teismą. O tokį tikslą ji turi todėl, jog kaip ne kartą yra ieškovui sakiusi, jog siekia iš ieškovo prisiteisti tokį išlaikymą dukrai, kad jai pasidengtų kreditas už būstą. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas visų pirma dukros P. atžvilgiu. Atsakovė visą laiką slėpė nuo ieškovo, kokio dydžio neįgalumo pašalpa yra mokama P.. Į tokį klausimą atsakovė atsakydavo, jog gauna tik 120 Lt, kurių vos užtenka susimokėti už P. darželį, o kaip ieškovas sužinojo gavęs duomenis iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus, visą laiką dukrai P. buvo mokama apie 1026 Lt suma kas mėnesį. Mano, jog būtent šiais pinigais atsakovė ir padengdavo savo kreditą už butą, o dukros P. išlaikymui tikrai skirdavo daug mažesnę nei 1800 Lt sumą- dukra nelankė jokių mokamų papildomų užsiėmimų, visi dukrai skirti vaistai buvo kompensuojami ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog dukra P. turi specialiųjų poreikių (apie tikrąją dukros sveikatos būklę ieškovas sužinojo tik iš teismui paruoštų dokumentų, nes atsakovė nuo ieškovo viską slėpdavo, kaip ir tai, koks dukrai buvo nustatytas neįgalumo dydis, kokiomis ligomis ir kada dukra sirgo, niekada neveždavo mergaitės į sanatoriją ir t.t.), ieškovas sutinka skirti dukros išlaikymui daugiau nei nurodyta ieškinyje, t.y. sutinka dukrai skirti 400 Lt per mėnesį. Mano, jog tokia suma (kartu su gaunama pašalpa bei atsakovės skirta dalimi) tikrai pilnai patenkins visus P. poreikius. Siekiant, jog atsakovė tinkamai ir išimtinai dukros P. interesais panaudotų gaunamas lėšas, atsakovė įpareigotina teikti kas mėnesines ataskaitas ieškovui apie tai, kaip dukros P. poreikių tenkinimui buvo panaudotos visos P. L. skirtos lėšos. Jokių išlaikymų įsiskolinimų nėra ir tai yra žinoma pačiai atsakovei, todėl priešieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas. Priešieškinyje nurodytas ir prašomas priteisti įsiskolinimas tik dar kartą parodo atsakovės nesąžiningumą. Iš ieškovo pridedamų pažymų, gautų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, bei šio skyriaus pateiktų išvadų matosi, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs konfliktas dėl to, jog atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su dukra tiesiogiai, o neatsiliepdama į telefono skambučius net nesuteikia informacijos apie dukros sveikatos būklę. Atsižvelgiant į dukros interesus, nustatytina bendravimo su dukra P. L. tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovas posėdžio metu ieškinį palaikė pilnai, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuokinis gyvenimas nesusiklostė, nes atsakovės elgesys prie svetimų žmonių buvo vienoks, o uždarius buto duris, jis kardinaliai pasikeisdavo. Santuoka buvo sudaryta jau laukiantis vaiko. Tai buvo tas aspektas, kuris sąlygojo abiejų sutuoktinių priverstinumą tam, kad vaikas gimtų santuokoje. Šitas sprendimas yra gerbtinas, kad vaikas gimsta santuokoje, tačiau neaišku, ar nebuvo paskubėta. Jie vienas kito kaip sutuoktinių ir nematė. Tas nesugebėjimas būti santuokoje atsispindėjo, ieškovo nuomone, atsakovės elgesyje, kai ji reikalaudavo, kad išeitų iš šeimos namų. Pradžioje, sudarius santuoką, sutuoktiniai gyveno ieškovo močiutei priklausančiame bute. Netgi iš šio buto ieškovas buvo dažnai išvaromas, jam tekdavo miegoti automobilyje, tekdavo grįžti gyventi pas tėvus. Gimus vaikui, atsakovės mama, pasak ieškovo, apsigyveno jos namuose ir ieškovas buvo atitolintas nuo dukros auginimo. Santuokos nutraukimo metu jis buvo kaltinamas, kad neprisidėjo prie dukros auginimo. Ieškovas laiko, kad tai atsakovės taktika siekiant sumenkinti savo kaltę dėl santuokos iširimo, siekiant suversti visą kaltę ieškovui. Gimus dukrai (duomenys neskelbtini), atsakovė kaip tik tęsė savo mokslus, rašė magistrinį darbą, vėliau jį gynėsi, suėjus dukrai metams laiko išėjo dirbti. Vaiku rūpintis atsakovė pati nepageidavo, bendro sprendimo dėl auklės samdymo, dėl bendro rūpinimosi vaiku nebuvo priimta, netgi toks klausimas nebuvo keliamas. Atsakovė vienašališkai nusprendė vaiką patikėti savo mamai ir vaikas buvo išvežtas į Panevėžį pas močiutę. Tai patvirtina pažymos dėl darželio lankymo. Pažymose kartais nurodyta, kad mergaitė darželio nelankiusi dėl ligos, bet iš tiesų dažniausiai mergaitė buvo paliekama pas močiutę tam, kad atsakovė galėtų dirbti ir gyventi taip, kaip ji nori, arba gyventi savo malonumui. Ieškovo manymu, atsakovė buvo jam neištikima. Ieškovas yra pasakęs, kad norėdamas pakalbėti ar pamatyti dukrą, turėdavo kažką gražaus parašyti atsakovei. Dažniausiai buvo išprovokuojamas kažkoks pokalbis ir dukros nepamatydavo. Ieškovas buvo apkaltintas tuo, kad jis nebendravęs su dukra ir ja nesidomėjęs. Tai tam tikras manipuliavimas vaiku, kadangi ji turi specialiuosius poreikius ir jai gyvenimo stabilumas yra labai svarbu. Ateiti į darželį ar mokyklą neįspėjus iš anksto, tai sukeltų tam tikrą stresą vaikui, tačiau atsakovė žodžiu pasakė ieškovui, kad nedarytų gėdos ir kad neskelbtų, jog vyksta skyrybos, kad nesilankytų darželyje, mokykloje. Tuo pačiu buvo pateikti į bylą dokumentai, kad tėtis nesirūpina vaiku, net neatvyksta į darželį pasiimti vaiko ar į mokyklą aplankyti. Tai atsakovės charakterio savybė ir siekis manipuliuoti visą situaciją bei būtent vaiką panaudoti prieš ieškovą tam, kad ji laimėtų bylą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės iniciatyva buvo sudaryta povedybinė sutartis, tai preziumuoja, kad atsakovė, siekdama užtikrinti savo asmeninius interesus, jau iš anksto planavo gyvenimą ir ne santuokoje. Tuo tarpu ieškovui atrodė, kad visi nesutarimai gali būti išsprendžiami, tačiau jo vieno noro nepakako. Išsprendus klausimą dėl kaltės akivaizdu, kad priešieškinyje nurodyti argumentai dėl ieškovo kaltės nebuvo įrodyti ir turėtų būti atmesti kaip ir atmestas atsakovės priešieškinyje išreikštas prašymas priteisti neturtinę žalą. Šalių mergaitei nustatyti specialieji poreikiai, tačiau prie išlaikymo prisideda ir valstybė. Pagal pirmus oficialius dokumentus iki 2012 m. vasaros valstybė skyrė 1026 Lt. Šiai dienai pateikti duomenys, kad vaiko neįgalumas sumažėjo ir atitinkamai sumažintos valstybės skiriamos išlaidos. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-03-01 iki 2012-09-17. Ieškovas laiko, kad šis prašymas nesąžiningas, nes nuo to momento, kai jau nebuvo galima išsaugoti normalių santykių ir kalbėtis, gyventi viename bute, iki tol, kol teismas oficialiai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tai yra 2012 m. sausio mėn., buvo teikiamas išlaikymas po 300 Lt tiesiogiai duodant šiuos pinigus atsakovei. Jokių raštelių, kvitelių tuo metu neimdavo. Mergaitės poreikių tenkinimui valstybė skyrė 1026 Lt, todėl toks prašymas yra nesąžiningas ir neturėtų būti tenkinamas. Ieškinys buvo pateiktas 2011-09-01, tuo tarpu prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas 2011 m. gruodžio mėn. Tai, jeigu būtų taip, kad išlaikymas nebuvo teiktas, tai atsakovė jau būtų anksčiau susirūpinusi, kad tėvas teiktų išlaikymą dukrai. Šiai dienai pateiktas dietologo pavyzdinis maisto racionas dukrai vienai savaitei, mama turėtų nors kiek į tai atsižvelgti. Dėl turimų ligų mergaitė gali būti linkusi ir į pilnumą, kas matosi iš jai diagnozuotų ligų, gali jos mėgiamas maistas nesuteikti tiek kalorijų, kiek reikėtų. Jeigu mergaitei bus ruošiamas toks maistas, kokį nurodo savo pasiūlymuose dietologas, tai gautųsi, kad mėnesiui maistui reiktų apie 400 Lt. Paskaičiavus tomis kainomis, kurios pateikiamos atsakovės pateiktuose kvituose bei parduotuvėse esančiomis kainomis. Tas maisto pavyzdinis racionas, tai apskaičiavus, matyti, kad 8 metų vaikas nevalgo dideliais kiekiais nei avižinių dribsnių, nei javainių, nei obuolių. Tos porcijos turi būti protingos. Atitinkamai ir išlaidos tokiam kiekiui maisto. Tomas 1, bylos lapas 74 yra pateikta 2012 m. išlaidos dukters išlaikymui ir nurodyta, kad maistui skiriama 632 Lt. Pagal rekomendacijas maistui šiuo atveju yra skirtina 400 Lt suma. Tėvai turi užtikrinti ne tik minimalius, bet ir būtinuosius poreikius, normalią aprangą, normalų apavą, bet vaiko išlaikymas, auginimas turi atitikti protingumo kriterijus. Jeigu tėvai neturi tiek lėšų, kad vaikui užtikrintų labai prabangų vaiko gyvenimą, tai iš tiesų ir neturėtų būti to siekiama. Matyti, kad yra pirkta ir prabangiose parduotuvėse bateliai, kad atsakovė sau leidžia pirkti prabangius kvapus į namus ir kitas prabangias prekes. Išlaidos turi atitikti ir atsakovės gaunamas lėšas. Valstybė išlaikymui skyrė 1026 Lt. Tai pakankamai didelė suma, kai minimali alga buvo 800 Lt. Atsakovės nurodytos sumos kas mėnesį aprangai neatitinka protingumo kriterijų kaip ir sumos nurodytos higienos reikmenims, o ypatingai sveikatai. Klausos gerinimo aparatas ir jo priežiūra teikiama už dyką. Jeigu mama viską darytų pagal taisykles, tai klausos aparatas vaikui skiriamas nemokamai. Nurodytas transportavimas vizitams pas gydytojus į mėnesį 75 Lt, tai ne itin reali suma, kadangi būna mėnesių, kai vaikas nėra transportuojamas. Tai nėra 75 Lt suma per mėnesį. Laisvalaikio poreikiams skiriama 30 Lt per mėnesį, kai atskirai yra restoranas ir gimtadieniai, tai vaikui, kurio poreikiai yra specialūs, kuriam reikia daugiau ramybės, tai diskutuotina suma kaip ir dienpinigiai 8 metų vaikui į mėnesį 100 Lt ir telefonas 12,5 Lt tai per didelė suma. Žinoma vaikas turi būti mokinamas, kaip elgtis tinkamai su pinigais. Iš pirkinių čekių, iš kitų atsakovės pateiktų išlaidų, matyti, kad mama, pasak ieškovo, kaip ir gyvendama šeimoje, taip ir dabar išlaidauja. Gyvenant šeimoje jiems pritrūkdavo pinigų, kol buvo pakankamai pinigų, tol santykiai buvo normalūs, o paskui atsirado piktumai. Minimali alga buvo vienokia ir valstybės teikiama parama buvo didesnė. Ieškovas nurodė, kad sutiktų teikti 300 Lt išlaikymą. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, jog buvo padidinta minimali alga, kad buvo sumažinta valstybės parama mergaitės išlaikymui, tai šiai dienai priteistina suma iš ieškovo 450 Lt. Atitinkama suma atsakovei prisidedant prie vaiko išlaikymo, tai jau būtų 900 Lt, ir dar valstybės teikiama 720 Lt parama, tai jau būtų daugiau nei 1500 Lt vaiko išlaikymui. Jeigu laikysime, kad vaikas be specialiųjų poreikių, tai vaiko išlaikymui reikalinga 1000 Lt, tai yra minimalus mėnesinis atlyginimas, kiekvienam iš tėvų po 500 Lt. Šiuo atveju valstybei padedant, vaikui skiriama 1600 Lt mergaitės išlaikymui suma yra protinga suma ir atitiktų vaiko poreikius. Pats išlaikymo suteikimas, pervedimas pinigų neturėtų būti tokia suma, kad paskui užkirstų kelią tam, kuris su vaiku negyvena, kuris teikia išlaikymą, pasiėmus vaiką, dar suteikti tam tikrų pramogų vaikui. Priteisus didelį išlaikymą iš ieškovo, neliktų pačiam ieškovui pragyvenimui lėšų, o ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Ieškovas gyvena pas tėvus, prisideda prie buto išlaikymo, atsiskaito už sunaudotas paslaugas. O pasiėmus vaiką su savimi, ieškovas turėtų pareigą vaiką pilnai išmaitinti ir suteikti tam tikras pramogas. Ieškovas prašo dukros išlaikymui priteisti po 450 Lt per mėnesį nuo to momento, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kai ieškovas pradėjo pervedinėti po 400 Lt vaiko išlaikymui, tai yra nuo 2012 m. sausio mėn. Jokio išlaikymo įsiskolinimo iki to momento nebuvo, nes buvo bendru susitarimu teikiamas išlaikymas. Vaiko išlaikymui valstybė teikė virš 1000 Lt paramą. Atsakovės pateikta vaiko poreikių skaičiuotė parodo, kad ieškovo teiktas 300 Lt išlaikymo dydis buvo ta suma, kurios trūko iki 1600 Lt, kurie buvo reikalingi išlaikymui, nors jai tokios lėšos tada nebuvo skiriamos, vaikas nelankė mokyklos. Su vaiku į sanatoriją dėl vaiko sveikatos gerinimo atsakovė išvyko tik po to, kai ieškovas per atstovę kreipėsi į gydančią gydytoją, ir užklausė apie tai, ar atsakovė naudojasi valstybės teikiamos paramomis. Kadangi sutuoktiniai yra sudarę povedybinę sutartį, tai šioje byloje turtinis klausimas neturėtų būti sprendžiamas. Prašo ieškovo ieškinį patenkinti ir santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 450 Lt nuo 2012 m. sausio mėn., tai yra nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, atmesti atsakovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą, nes į bylą pateikti duomenys, kad ieškovas teikė išlaikymą dukrai, vykdydamas laikinąsias apsaugos priemones. Tai patvirtina antstolės pažymos. Prašo atmesti atsakovės prašymą priteisti neturtinę žalą. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti pavardes L. ir L.. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku patvirtinti tokią, kaip nurodyta ieškinyje.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė pilnai. Nurodė, kad šeima iširo dėl vyro kaltės, jis visiškai nesirūpino šeima, kai sveikata sušlubuodavo dukra rūpinosi atsakovė viena, ieškovas stumdė atsakovę dukros akivaizdoje, dukra tai matė ir ji prisimena tokius tėčio veiksmus, kai jis gėrė alų, valgė Makdonaldo maistą, žiūrėjo televizorių. Atsakovė visiškai neuždraudžia bendrauti tėčiui su vaiku. P. klausia, kodėl tėtis pažada, bet neateina. Jis nebuvo atėjęs į namus, nors atsakovė prašė ne kartą, kad ateitų, pabūtų. Kiek dukra norės, tiek atsakovė leis ieškovui pabūti. Ji matė tėtį su kita moterimi Akropolyje ir kaip jis bėgo nuo dukros. Dėl dukters maisto, tai išsakytos asmeninės nuomonės. Pati atsakovė gamina maistą, siekia užtikrinti P. kuo geriausią maistą, dietologė pastebėjo, kad ji viena iš vaikų, kuri valgo sveiką maistą. Dėl ugdymo, tai ji protinga mergaitė, tėtis niekada nepaskaitė pasakos, nerodė iniciatyvos, o darželį P. kiek galėjo tiek lankė, buvo atitolinama nuo ligų, nes jos imuninė sistema buvo labai silpna. Ji puikiai skaito, rašo. Ieškovas gyvena ne Šilainiuose, o su kita moterimi, L. S., ir neateina pas P.. O dėl išlaikymo pinigų, kad ieškovas davė po 300 Lt, tai visiškas melas, ieškovas niekada nedavė pinigų. Buvo pasakoma, kad kai turės prisidės, dabar tauposi ant mašinos. P. reikalinga gera ortopedinė avalynė, kurios nenusipirksi už mažus pinigus. Apranga taip pat, nes turint vieną kokybišką daiktą, jis tarnauja ilgiau. Dėl klausos aparato, tai valstybė nedovanoja klausos aparatų, o tik dengiama dalis pinigų sumos. Jie yra nekokybiški, jie zvimbia, labai reaguoja į aplinkos garsą ir triukšmą. Teismo prašo ieškinį atmesti ir palaiko priešieškinį.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino tai, kad šalys jau negali gyventi kartu, santuoka turi būti nutraukiama, ginčo nėra, tai pripažįsta tiek ieškovas, tiek atsakovė. Teismas buvo skyręs šalims terminą susitaikymui, tačiau išsaugoti santuokos nepavyko. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės. Ieškovas bandė įrodinėti, kad L. S. nėra ta moteris, dėl kurios iširo jo šeima, bandė aiškinti, kad viešame socialiniame tinklalapyje patalpintos nuotraukos yra tik dalyvavimo vestuvėse epizodas. Ieškovo kaltę patvirtina jau vien tas faktas, kad jis būdamas santuokoje su atsakove, į vestuves eina ne su žmona, o su svetima moterimi. Normalus vyras, gerbiantis savo žmoną, atsisakytų ir neitų, nes nenorėtų užgauti žmonos, arba eitų su žmona. Šios faktinės aplinkybės, kad ieškovas vienas nuėjo į vestuves be savo sutuoktinės rodo, kad iš tikrųjų ieškovo veiksmuose nebuvo lojalumo savo sutuoktinės atžvilgiu, kas pripažįstama kalte. Ieškovo poziciją, kad minėta moteris nėra ta moteris, dėl kurios iširo santuoka, paneigia byloje esantys ir rašytiniai įrodymai, žinutės. Tai patvirtino byloje apklausta liudytoja A., kuri patvirtino, kad su ta pačia moterimi yra sutikusi keletą kartų vaikštant ieškovą. Iš dalies tai patvirtina ieškovo liudytojai, kad mama B. pasakė, kad L. S. yra jos draugė ir jokiu būdu ne ieškovo moteris, tačiau šių aplinkybių apie jos draugę nurodė B., jis pasakė, kad tokios draugės neturi. Tai rodo, kad ieškovą ir S. sieja artimi santykiai. Nuotraukos rodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl kitos moters. Ieškovas nevykdė savo sutuoktinio pareigų, nesirūpino šeima, tai patvirtino liudytoja A., kuri paliudijo, kad turėdavo atvažiuoti pas ieškovą ir atsakovę į namus tam, kad galėtų nupirkti maisto produktų, kai sirgdavo duktė P.. Šios aplinkybės patvirtina priešieškinio teiginius, kad ieškovas visiškai nesirūpino šeima, nesirūpino šeimos interesais, todėl sutinkamai su CK 3.60 straipsniu, tiek su priešieškinyje nurodytomis nutartimis, turėtų būti traktuojama kaip ieškovo kaltė ir ieškovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovo teiginiai, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė jokiais įrodymais nėra pagrįsti. Tuo tarpu atsakovės teiginiai patvirtinti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nes patalpinimas viešai socialiniame tinklalapyje nuotraukų, kur sutuoktinis yra su kita, neigiamai paveikė sutuoktinės sveikatą, asmuo patyrė pažeminimą, nes sutuoktinis viešai deklaruoja, kad jis turi kitą moterį. Atsakovė paaiškino, kad apie minėtą tinklalapį ji sužinojo iš draugų, todėl patyrė nepatogumus prieš kitus asmenis. Neturtinės žalos dydis yra ne maksimalus, kuris nustatytas pagal LAT praktiką, nutartis Nr. 3K-3-140/2007. Atsakovė prašo priteisti 3000 Lt, todėl šis reikalavimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Negalima sutikti su ieškovo atstovės aiškinimais, kad išlaikymo suma yra per didelė. Priešieškinyje nurodyta, kad maistui reikia 632 Lt per mėnesį, paskaičiavus ta suma gaunasi 809,77 Lt, todėl priešieškinyje išlaikymo dydžio suma didėja ir būtent bendrai mėnesiui sudaro 2016 Lt. Kita suma rūbams ir avalynei, nors ieškovo atstovė nurodė, kad tai per didelė suma, bet nepateikė rašytinių įrodymų, kad ortopedinė avalynė kainuotų pigiau, kad P., turint sveikatos problemų, kuprinė atitinkanti jos sveikatos būklę, kainuotų pigiau nei pateikta pagal pirkimo čekį. Nepagrįsti argumentai, kad sveikatos išlaidos nurodytos per didelės, atsakovė pateikė išrašus iš ligos istorijos, iš kurių matyti, kokio pobūdžio reikalingos išlaidos, vitaminai, papildai. Pateikti čekiai papildų pirkimo. Todėl šioje dalyje išlaidos yra būtent įrodytos. Taip pat įrodytos išlaidos tiek laisvalaikiui, mokslui, lavinimui, tiek būstui. Tos išlaidos ne menamos į ateitį, bet jos apskaičiuotos pagal jau patirtas ir turėtas išlaidas. Nesuprantamas teiginys, kad mobilus telefonas 12,50 Lt nurodoma per didelė suma. Tai paprastai yra minimalus telefono planas. Dienpinigiai į dieną yra trys litai, tai nedidelė suma. Tokie ieškovo ir jo atstovės argumentai patvirtina, kad ieškovas nėra susipažinęs su dukters P. poreikiais. Byloje neginčijamai nustatyta, yra paties ieškovo paaiškinimai, kad kai išėjo iš namų, praktiškai su P. yra nebendravęs. Tėvas, nebendravęs su dukra 1,5 metų, negali žinoti kokie yra dukters poreikiai. Buvo bandoma aiškinti, kad ieškovui neleidžiama bendrauti su dukra. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes jis, būdamas tėvas, turi visas galimybes tiek pasidomėti apie dukters sveikatos būklę, nuvykęs pas šeimos gydytoją, ką jis pripažino, kad nė karto nėra padaręs, tiek pasidomėti apie P. mokymosi rezultatus, nuvykęs į mokyklą, tokių dalykų niekas uždrausti negali. Jis gali aplankyti ir P., nes tokių įrodymų apart savo paaiškinimų, kad jam neleidžia, ieškovas byloje nepateikė. Ieškovo argumentai dėl neleidimo bendrauti su dukra nepagrįsti ir atmestini. Priteisiant išlaikymo dydį, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad visą dukters priežiūros naštą turi atsakovė. Duktė turi specialių poreikių. ji negali išbūti visą dieną mokykloje dėl savo sveikatos būklės. Atsakovė dirbo visą darbo dieną. Todėl yra papildomos išlaidos, kurių pagrindimui atsakovė negali pateikti, bet šias išlaidas ieškovas turi suvokti, kadangi P. pasiimti iš mokyklos reikalingas asmuo. P. būtina auklė, kuri ją prižiūrėtų, kuriai mokamas neoficialus atlyginimas, ji be socialinio draudimo pažymėjimo. Ieškovas, būdamas geras tėvas, kaip deklaruoja, nė karto nepasisiūlė, nors jo darbas pagal grafiką ir naktinėse pamainose, kad prižiūrėjimo naštą dalintųsi su atsakove, ir paimtų dukrą iš mokyklos. Būtent atsakovė yra nurodžiusi tik tas išlaidas, kurias gali pagrįsti dokumentais. Auklės išlaidas, kurios sudaro apie 700 Lt, nėra nurodžiusi. Ta išlaikymo suma realiai yra didesnė ir ji susijusi su P. sveikatos būkle. Jeigu P. neturėtų specialių poreikių, tai ji galėtų eiti į prailgintą grupę ir nereikėtų asmens, kuris paimtų iš mokyklos. Sprendžiant išlaikymo dydį, teismas turėtų vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į tai, kad yra tos būtinos išlaidos, kurios nėra nurodytos priešieškinyje ir patenkinti ieškinį šioje dalyje pilnai priteisiant iš ieškovo 700 Lt dukters išlaikymui. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis leidžia mokėti tokį išlaikymo dydį. Buvo bandoma akcentuoti, kad išlaikymo dydžiu atsakovė siekia sumokėti būsto kredito dalį. Tas kreditas dengiamas iš darbo užmokesčio. Sutinkamai su LAT praktika 2011-04-05 nutartis Nr. 3K-3-154/2011, būsto išlaidų ir aprūpinimo būstu turėtų prisidėti abu tėvai. Šiuo atveju būstu aprūpina tik atsakovė, tai būstą aprūpinti reikėtų kita forma, tai yra nuomos. LAT laiko, kad į aprūpinimą būstu taip pat turi būti atsižvelgiama sprendžiant išlaikymo dydį. Prašoma priteisti suma nėra per didelė, ji atitinka CK 3.192 straipsnio reikalavimus, yra proporcinga tiek vaiko esamiems poreikiams, tiek ieškovo gaunamom pajamom. Teismų praktikoje suformuota, kad negalima apsiriboti minimaliais vaiko poreikiais. Ieškovas nurodė, kad išlaikymas buvo mokamas visą tą laikotarpį, nes priešingu atveju atsakovė būtų kreipusis dėl laikinųjų apsaugos priemonių į teismą. Tokie argumentai nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo mėn. ieškovas išėjo iš namų ir todėl pareiga įrodyti išlaikymo teikimą nuo to laikotarpio, kai sutuoktiniai gyvena skyrium, sutinkamai su LAT praktika tenka ne atsakovei, o ieškovui. Ieškovas neįrodė, kad jis teikė išlaikymą tuo laikotarpiu, kai jis negyveno ir paliko šeimą. Šie ieškovo argumentai turėtų būti atmesti. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 10196,66 Lt, tai yra iš priešieškinyje nurodytos sumos 12996,66 Lt yra minusuota suma sumokėta iki priešieškinio padavimo kaip laikinasis išlaikymas, tai yra buvo sumokėta 2800 Lt. Viena suma sumokėta jau po priešieškinio padavimo, todėl ji pagal pateiktą išrašą iš atsakovės sąskaitos neįtraukiama. Prašo priteisti išlaikymą nuo priešieškinio padavimo, tai yra vykdymo procese, minėta suma sumokėta kaip išlaikymo įsiskolinimas, kaip išlaikymas. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas. Prašo priešieškinį tenkinti, ieškinį tenkinti dalyje dėl bendravimo su vaiku. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir dukters per visą tą laiką, kai ieškovas visiškai nebendravo su dukra, nesirūpino jos sveikata, nelankė jos, jo dvasiniai ryšiai su dukra yra nutrūkę, todėl maksimalus bendravimo nustatymas šiuo metu neatitiktų vaiko interesų. Pati bylos medžiaga rodo, kad ieškovas nežiūrint to, kad kreipėsi sudaryti vaizdą, kad nori bendrauti, bet faktiškai dėl bendravimo nieko nėra padaręs, kas atsižvelgiant į vaiko amžių, šiuo metu nustatoma maksimali bendravimo tvarka turės psichologinę neigiamą įtaką P., todėl tie klausimai turėtų būti sprendžiami vaikštant kartu, ieškovui prisijungiant, pas psichologą. Bendravimas turėtų būti atstatomas tokiu būdu. Dėl bendravimo tvarkos palieka spręsti teismo nuožiūra.

Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie L. šeimą sužinojo 2011 m. pabaigoje, kai ieškovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo su dukra P. nustatymo arba padėjimo bendrauti su dukra. Visos dokumentų kopijos bei skyriaus atsakymai ieškovui pateikti teismui 2012-10-15. Tuo metu buvo problemos, nes ieškovas teigia, kad atsakovė neleidžia su dukra bendrauti. Buvo išsiaiškinta, pakviesta atsakovė į skyrių, ji parašė, kad iš esmės neprieštarauja dėl bendravimo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų sąraše neįrašyti, vadinasi mergaitė prižiūrima tinkamai. Matyti, kad tėvų, šalių santykiai įtempti, priešiški, šalys nesugeba atsiriboti nuo asmeninių nuoskaudų, trūksta geranoriškumo abiems, tai trukdo vaikui užtikrinti ramias saugias sąlygas, kad mergaitė galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis, jausdama meilę ir supratimą iš abiejų tėvų. Kadangi byla tęsiasi gana ilgai, tai matosi priešiškumo demonstravimas vienas kitam. Tai gali pamatyti vaikas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vaikas sunkiai išgyvena tėvų konfliktus. Vaikas nori bendrauti su abiem tėvais. Dabar, išsiskyrus tėvams, ir demonstruojant vienas kitam priešiškumą, vaiką apima netikrumas, vaikas jaučiasi nesaugus. Vaikai dažnai pradeda kaltinti patys save dėl to, kas įvyko šeimoje. Tėvų manipuliacijos vienas kitu ir vaiku, pastangos patraukti į vieno pusę, stumia vaiką į ištikimybės konfliktą. Mergaitė maža, bet ji daug ką supranta, todėl tėvai turėtų stengtis, kad po skyrybų liktų geri santykiai. Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi didesnę įtaką per tiesioginį, kasdieninį bendravimą su vaiku, todėl gali ir privalo vaikui padėti įveikti dėl tėvų iškilusius sunkumus. Labai svarbu tai, kad vaikas tinkamai bendrautų su kitu iš tėvų, su kuriuo negyvena. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama. Tėvas tam neprieštarauja. Mano, kad svarbiausia susitarti dėl kokybiško bendravimo su vaiku. Mergaitė turi specialiųjų poreikių, todėl reikia į tai atsižvelgti. Matomai, kad tėvas, bendraudamas su vaiku, turėtų prieš tai apgalvoti ką darys, ką veiks. Mergaitė auga, jos poreikiai didėja ir ji vertina tiek vieno, tiek kito elgesį su ja. Ginčas kyla dėl išlaikymo priteisimo. Vaikas turi specialiųjų poreikių, tačiau mergaitė gauna valstybės paramą, tai yra invalidumo pensiją, taip pat transporto išlaidas, išlaidas kitoms reikmėms. Duomenų bazėje matyti, kad šiuo metu tai sudaro 1026 Lt. Atsakovė teigia, kad tai sudaro 720 Lt, tačiau duomenų bazėje nepakeista. Mano, kad nei vienas iš tėvų nenori, kad vaikas valgytų nekokybišką maistą ar negautų medikamentų. Kas liečia maistą, teismas buvo užklausęs, kiek tokio amžiaus vaikui reikėtų jogurto suvalgyti, gerti mineralinio vandens. Atsakovė pateikė savaitės racioną. Tai pavyzdinis savaitės racionas. Kiek žino, mergaitė lanko mokyklą, vaikas valgo ir mokykloje pietus, todėl nemano, kad ji valgo tą maistą, kuris yra namuose. Mama yra dirbanti, vaikas besimokantis, vadinasi, ji valgo tą, ką valgo ir kiti vaikai. Tėvui bendravimo grafikas nustatytinas maksimalus, o išlaikymo sumos išvadą duodančios institucijos atstovė neprivalo įvardinti. Mano, kad kiekvienas tėvas turi stengtis padėti savo vaikui, kiek gali. Tai tėvai turėtų išsispręsti tarpusavyje.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Rašytiniu atsiliepimu (II t., b.l. 25) nurodė, kad trečiasis asmuo neprieštarauja, jog suteikto kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo vykdytų J. L., prašo civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo M. L. ieškinys atsakovei J. L. bei atsakovės J. L. priešieškinys ieškovui M. L. tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas M. L. ir atsakovė J. L. sudarė santuoką 2004 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ieškovo ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį, ir atsakovės priešieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovo ir atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovės bei jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, sutuoktiniai nesutaria, ilgą laiko tarpą, neveda bendro ūkio ir kartu negyvena, taikytis neketina, per teismo paskirtą maksimalų šešių mėnesių terminą susitaikymui nesusitaikė (I t., b.l. 55-56, 59-60, 63). Esant nurodytoms aplinkybėms santuoka laikytina faktiškai iširusi ir nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek ieškovas tiek atsakovė prašo nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoką iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Atsakovė nurodo, kad ieškovas šiuo metu gyvena su kita moterimi. Šiuos savo argumentus ji iš esmės grindžia kartu su priešieškiniu pateiktomis iš socialinio tinklo išspausdintomis fotonuotraukomis, kurios buvo padarytos ieškovui dalyvaujant savo draugų vestuvių šventėje. Aplinkybės, kad fotonuotraukos padarytos ieškovui dalyvaujant draugų vestuvių šventėje, neginčija abi šalys. Teismas sutinka su ieškovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad pagal lietuviškų vestuvių tradicijas, visi vestuvių svečiai yra suporuojami ir vestuvių šventėje, vestuvių šventės žaidimuose bei įvairiose užduotyse dalyvauja kaip viena pora. Paprastai yra suporuojami vyras ir moteris. Tačiau šios aplinkybės pačios savaime nepatvirtina, kad poros tarpusavio santykiai yra intymūs. Jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo intymius santykius su kita moterimi arba moterimis, ieškovė nenurodė, nepateikė ir teismo išreikalauti neprašė. Nei vienas iš teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų nepatvirtino betarpiškai matęs, kad ieškovas su kita moterimi vestų bendrą ūkį, gyventų viename kambaryje, kartu nakvotų viešbučiuose, ar pan. Todėl teismas negali konstatuoti vieną sutuoktinį buvus neištikimą remdamasis vien tiktai kito sutuoktinio prielaidomis, įtarimais ir spėliojimais. Dėl tų pačių priežasčių teismas atmeta ir ieškovo prielaidas bei spėliojimus dėl atsakovės galimos neištikimybės (svetimų vyrų lankymosi pas atsakovę, kai namie nebūdavo ieškovo ir kt.), kadangi ieškovas irgi nenurodė, nepateikė ir teismo neprašė išreikalauti jokių konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė santuokos metu yra turėjusi intymių santykių su kitais vyrais.

Iš ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodytų aplinkybių, sutuoktinių paaiškinimų teismo posėdžių metu, sutuoktinių vienas kitam teismo posėdžių metu užduotų klausimų ir atsakymų į šiuos klausimus, sutuoktinių reiškiamų priekaištų, matyti, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra priešiški, gyvenant kartu abiems sutuoktiniams trūko geranoriškumo, įsiklausymo į kito sutuoktinio nuomonę, siekimo suprasti kitą sutuoktinį, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Sutuoktiniams gyvenant kartu, atsakovė, neįsiklausydama į ieškovo nuomonę ir į ją visiškai neatsižvelgdama, į vieno kambario butą, kuriame tuo metu gyveno sutuoktiniai ir jų mažametė dukra, dažnai kviesdavo pagyventi savo mamą. Teismas šioje dalyje sutinka su ieškovo atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais, kad aukščiau nurodytos aplinkybės galėjo trukdyti intymiems sutuoktinių tarpusavio santykiams. Civilinės bylos medžiaga (I t. 103-104 b.l. ir liudytojos R. A. parodymai) taip pat yra nustatyta, kad atsakovė, ignoruodama ieškovo nuomonę, jų nepilnametę dukterį išveždavo globoti ir prižiūrėti savo mamai, į kitą miestą- Panevėžį, kuo apsunkino ieškovo bendravimą su savo mažamete dukra (I t. 155- 161 b.l.), be ieškovo žinios pakeitė buto išorinių durų spyną ir ieškovui neperdavė naujos spynos rakto. Civilinės bylos medžiaga (I t. 86- 88 b.l.) taip pat yra nustatyta, kad ieškovas, bendraudamas trumposiomis sms žinutėmis su atsakove, atsakovės atžvilgiu vartojo netinkamus ir nekultūringus epitetus, nerodė jai pagarbos ir lojalumo. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad atsakovės iniciatyva įrašytų ir į bylą išklotinės forma pateiktų trumpųjų sms žinučių turinys tiktai patvirtina netinkamą ieškovo elgesį, bet nepaneigia atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi pateiktoje išklotinėje yra tiktai vienos iš susirašinėjime dalyvavusių pusių trumpųjų sms žinučių turinys ir nėra galimybės nustatyti į kokį konkretų tekstą šiomis žinutėmis buvo atsakoma. O pateiktos 2012 metais (I t. 89-91 b.l.), t.y. jau vykstant tarp šalių ginčui teisme, atsakovės siųstos trumposios sms žinutės laiko atžvilgiu visiškai nesutampa su į bylą pateiktomis ieškovo siųstomis trumposiomis sms žinutėmis. Sistemiškai įvertinęs visas sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu duotą išvadą, kad sutuoktinių santykiai yra priešiški ir abiem sutuoktiniam trūksta geranoriškumo, teismas sprendžia (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kadangi yra pripažįstama, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės, priešieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei santuokoje gimė dukra P. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (I t. 7 b.l.). Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo tarp šalių nėra, tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina- atsakove J. L., tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Todėl laikytina, kad nepilnamečio vaiko P. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkintini (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai turi dukterį P. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (It. 7 b.l.). P. L. turi specialiųjų poreikių (I t. 76 b.l.). Atsakovei yra mokama P. L. transporto išlaidų kompensacija, šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Viso valstybės vaiko specialių poreikių tenkinimui teikiama parama šiuo metu sudaro 725, 20 Lt per mėnesį (II t. 37 b.l.). Ieškovo gaunamos pajamos yra apie 1900 Lt per mėnesį (II t. 49 b.l.). Atsakovės gaunamos pajamos yra apie 1873 Lt per mėnesį (II t. 45 b.l.). T. y. abiejų tėvų kas mėnesį gaunamos pajamos yra beveik vienodos. Atsakovė nurodė, kad darbo užmokestis jai ateityje gali būti mažinamas, tačiau priimdamas sprendimą teismas negali vadovautis prielaidomis dėl ateityje būsiančių arba nebūsiančių įvykių. Iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko tėvų turtiniai padėčiai jie turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Nors atsakovei dėl nepilnamečio vaiko specialiųjų poreikių yra mokamos socialinės išmokos, kurios šiuo metu sudaro 725, 20 Lt per mėnesį, tai nepanaikina nei ieškovo nei atsakovės pareigos savo lėšomis materialiai išlaikyti nepilnametę dukterį (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovė prašo priteisti 700 Lt dydžio nepilnametės dukters išlaikymą. Atsakovė į civilinę bylą yra pateikusi duomenis ir savo paskaičiavimus, kad nepilnametei dukrai perkant aukštos kokybės rūbus ir avalynę, aukštos kokybės higienos priemones, taip pat maistui skiriant 632 Lt per mėnesį, vitaminams, papildams ir sveikatai skiriant 315 Lt per mėnesį, laisvalaikiui ir knygoms skiriant 148 Lt kas mėnesį, mokslui ir lavinimui kas mėnesį papildomai skiriant 161 Lt, taip pat aštuonių metų amžiaus nepilnametei dukrai kas mėnesį mokant 100 Lt dienpinigių ir kt., atsakovės nurodomo dydžio išlaikymą iš ieškovo priteisti yra būtina. Tačiau nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tiktai nepilnamečio vaiko poreikiams, bet ir jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad nepilnametė šalių duktė turi specialiųjų poreikių ir reikia užtikrinti būtinas jai vystytis sąlygas, taip pat įvertinus abiejų tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, iš ieškovo priteistinas 500,00 Lt dydžio nepilnametės dukters kasmėnesinis išlaikymas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.192 straipsnis), kuris, kartu su atsakovės teikiamu tokio paties dydžio nepilnametės dukters išlaikymu bei valstybės vaiko specialių poreikių tenkinimui teikiama parama sudarytų 1725, 20 Lt per mėnesį.

Išlaikymas priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teisme dienos- 2011 m. gruodžio 21 d., iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iš šios sumos išskaitant išlaikymą, kuris buvo sumokėtas vykdant 2012 m. sausio 03 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant J. L..

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Kaip jau yra nurodyta aukščiau, nepilnamečio vaiko išlaikymas šiuo sprendimu yra priteisiamas nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teisme dienos- 2011 m. gruodžio 21 d. Ieškovas su atsakove kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2011 metų kovo mėnesio, todėl ieškovo pareiga buvo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis, nuo 2011 metų kovo mėnesio iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo, teikė savo nepilnametei dukrai išlaikymą. Tokių įrodymų ieškovas nenurodė, nepateikė ir teismo neprašė išreikalauti (ieškovas pateikė tik įrodymus, patvirtinančius, kad išlaikymą jis teikė byloje jau taikius laikinąsias apsaugos priemones). Esant nurodytoms aplinkybėms iš ieškovo priteistinas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011 m. kovo 01 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d., skaičiuojant po 500 Lt už kiekvieną mėnesį, viso 4833, 33 Lt (500 x 9 + (500: 30 x 20)) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Ieškovas prašo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvas negyvenantis kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu davė išvadą, kad vaiko interesai reikalauja, jog būtų nustatytas maksimalus ieškovo bendravimo su vaiku grafikas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys dalyje dėl ieškovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl sutuoktinių santuokinio turto padalijimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, kreditorių. Nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad sutuoktinių turto padalijimo, tarpusavio išlaikymo, kreditorių klausimai yra išspręsti 2006 m. lapkričio 15 d. (Po)vedybine sutartimi, patvirtinta Kauno m. 7 notarų biuro notarės J. V., Registro Nr. 7KV-8028 (I t., b.l. 13-14).

Dėl sutuoktinių pavardžių. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, todėl buvusiems sutuoktiniams po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės- L., L..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys yra tenkinami iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei- pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys yra tenkinami iš dalies, iš ieškovo ir atsakovės priteistina po pusę teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ir teismo šaukimų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovo M. L. ieškinį atsakovei J. L. bei atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui M. L. tenkintini iš dalies.

Ieškovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2004 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nepilnamečio vaiko P. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters P. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teisme dienos- 2011 m. gruodžio 21 d., iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iš šios sumos išskaitant išlaikymą, kuris buvo sumokėtas vykdant 2012 m. sausio 03 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (tuometinis civilinės bylos Nr. 2-307-615/2012), šių lėšų tvarkytoja paskiriant J. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo M. L. a.k. (duomenys neskelbtini) dukters P. L. išlaikymo įsiskolinimą- 4833, 33 Lt, šių lėšų tvarkytoja paskiriant J. L..

Nustatyti M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimi P. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

- kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val., dukterį paimant ir parvežant į jos gyvenamąją vietą;

- vasaros atostogų metu 2 savaites iš eilės, pranešus apie laiką J. L. (derinant) iki gegužės 1 d. trumpąja telefono žinute;

- lyginiais metais- pirmąją Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų dieną, o nelyginiais metais-antrąją Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų dieną;

- lyginiais metais- pirmas tris mokyklinių atostogų dienas, o nelyginiais metais - paskutines tris mokyklinių atostogų dienas.

Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliekamos jų santuokos metu turėtos L. ir L. pavardės.

Kitoje dalyje ieškovo M. L. ieškinį atsakovei J. L. bei atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui M. L. atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 69,50 Lt žyminio mokesčio, 1700,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 116,00 Lt žyminio mokesčio, 1100,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 14,81 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus yra naikinamos šioje civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 03 d. nutartimi (teisėjas Mindaugas Plučas) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (tuometinis civilinės bylos Nr. 2-307-615/2012).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas