Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas skunduose, procesiniame dokumente „Pranešimas“ (b. l. 2-8, 14-15, 77-79; toliau – ir Skundas) nurodė, kad jis nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Buvo pažeista vienam kalinčiam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma. Miegamųjų ir kamerų plotų bei juose apgyvendintų nuteistųjų kiekio nurodyti negali, todėl prašė išreikalauti iš pataisos įstaigos administracijos. Koridoriaus plotas neatitiko Higienos normų reikalavimų. Nurodė 21-o būrio 1-ame miegamajame, taip pat kamerose Nr. 3, Nr. 5 buvusius baldus, darė išvadą, kad trūko inventoriaus. Gyvenamosiose patalpose grindys buvo betoninės, išdaužytos, sienos ir lubos apipelėjusios, įsiveisęs grybelis, atšokę dažai, nuo lubų byrėjo tinkas. Atsakovas nesirūpino patalpų dezinfekcija ir deratizacija, per langą į kamerą lįsdavo žiurkės, tarakonai, jį kandžiojo blakės. Kamerose nesandariai užsidarė tualetas, nebuvo įrengtos normaliai veikiančios ištraukiamosios ventiliacijos, todėl jautėsi drėgmė, nemalonus kvapas. Dėl apipelijusių, apkalkėjusių dušų galvučių, blogai bėgdavo vanduo, todėl nespėdavo per skirtą 15 min. laiką išsimaudyti ir išsiskalbti savo asmeninius drabužius. 21-ame būryje 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta 14 nuteistųjų, kurie naudojosi 1 tualetu, 1 pisuaru ir 1 praustuvu, nebuvo pakabų rankšluosčiams pasikabinti. 21-o būrio gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferiu, kurio sudėtyje gausu asbesto ir nikelio, akiai nematomos dalelės, veikiant gamtos reiškiniams, pastoviai sklando ore, todėl lėtai ir nuosekliai buvo žalojama jo sveikata. Jo rašytiniai skundai nebuvo registruojami, pareigūnai dėl skundų rašymo grasindavo susidorojimu, darė psichologinį spaudimą. Su atsakovo pateiktu atsiliepimu pareiškėjas nesutiko. Nurodė, jog atsakovo atsiliepime nurodyto patalpų (kamerų) ploto nebuvo, priešingai, nei teigė atsakovas, jis buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose ir tik 1 val. per dieną buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore, 21-ame būryje jis buvo laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 461, kardomojo kalinio įstaigoje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m. grindų ploto, neįskaičiuojant kameroje esančių baldų ir įrengimų. Jokie remontai nebuvo daromi, gedimai nebuvo šalinami. Patalpose, kuriose jis buvo apgyvendintas nei karto nebuvo atlikta dezinfekcija ar deratizacija. Kamerų tipo patalpose langai neatsidarydavo dėl sienoje iš abiejų pusių įmontuotų strypų. Priemones kameroms valyti įsigydavo patys nuteistieji už savo asmenines lėšas. Tualetas tupiamas, labai senas, todėl buvo neįmanoma jo tvarkingai išvalyti. Į atitinkamas įstaigas nesikreipė dėl žinių trūkumo. Dėl netinkamų sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinius nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo sunkumus, pažeminimus, patyčias, neišsimiegodavo, pablogėjo sveikata. Prašė, esant būtinybei, atlikti reikiamus patikrinimus ir priimti teisingą nešališką sprendimą.

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 71, 72, 74), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 7), atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 26), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2-ame sektoriuje, gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos, koridoriaus ploto.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš gyvenamojo ploto trūkumo. Nurodė, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 461, kardomojo kalinio įstaigoje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m. grindų ploto, neįskaičiuojant kameroje esančių baldų ir įrengimų.

Atsakovas pateikė duomenis (b. l. 29, 30-32, 59), kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,58 kv. m., joje buvo 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m.; 4-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,01 kv. m., joje buvo 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,25 kv. m. ploto. Už bausmės atlikimo režimo pažeidimus paskirtas nuobaudas atliko: kameroje Nr. 3, kurios plotas 14,78 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,70 kv. m. ploto; kameroje Nr. 5, kurios plotas 13,57 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,52 kv. m.; kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniu teko 4,15 kv. m. ploto. Nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 9 d. pareiškėjas buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 52).

Pastebėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje T. prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje L. ir kt. prieš Graikiją). Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ negalioja nuo 2010 m. balandžio 11 d., todėl jos nuostatos nagrinėjamam ginčui (laikotarpis nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 m. lapkričio 27 d.) negali būti taikomos. Ginčui taikytini (galiojantys) nacionalinės teisės aktai reikalavimo dėl 5 kv. m. gyvenamojo ploto normos taikymo nėra įtirtinę, todėl pareiškėjo argumentai dėl 5 kv. m. gyvenamojo ploto normos taikymo nuteistiesiems, atmestini kaip nepagrįsti.

Nacionaliniai teisės aktai (Vidaus tvarkos taisyklės) nenumato, jog į minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pagal LVAT formuojamą praktiką, tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016). Nagrinėjamu atveju teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto pažeidimas nenustatytas, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tekusią gyvenamojo ploto normą, patalpoje esančių baldų užimamas plotas nevertinamas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) koridorių plotų nereglamentuoja. Pareiškėjas skunde nurodytos abstrakčios aplinkybės dėl koridoriaus ploto neatitikimo Higienos normų reikalavimams, nepagrindė, nenurodė, kokių konkrečių teisės aktų nuostatų koridoriaus plotas neatitinka, todėl koridoriaus ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimams aplinkybė negali būti laikoma pagrįsta.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš inventoriaus trūkumo. Nurodė, kad 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo 1 drabužių spinta, 3 spintelės, 2 suolai, 1 stalas (skirtas 14-ai asmenų), 7 dviejų aukštų lovos; kameroje Nr. 3 buvo 1 stalas, 1 suolas, 3 spintelės, 2 dviejų aukštų lovos, kameroje Nr. 5 buvo 1 stalas, 1 suolas, 2 spintelės, 1 dviejų aukštų lova, 1 vieno aukšto lova.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Normos), nurodoma, kad kiekvienam asmeniui turi būti spintelė prie lovos (1 vnt.; Normų 1.2 p.). Nors atsakovas nurodė, kad nuteistųjų gyvenamos patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos vadovaujantis Normų reikalavimais, tačiau jo pateiktoje foto nuotraukoje matyti, kad 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje yra tik trys spintelės (b. l. 84) ir tai atitinka pareiškėjo nurodytą aplinkybę. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir atsakovo pateiktos fotonuotraukos teismas daro išvadą, kad 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje kiekvienas nuteistasis neturėjo spintelės prie lovos, todėl yra pagrindas konstatuoti Normų 1.2 punkto pažeidimą. Kiti pareiškėjo nurodyti baldai (1 stalas, 1 drabužių spinta, 2 suolai, 1 stalas, lovos 1 vnt., 1-am asmeniui) atitinka Normose įtvirtintus reikalavimus.

Drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpoms būtinus baldus reglamentuoja Normų 10 punktas. Normos nereglamentuoja, jog kiekvienam asmeniui turi būti skirta spintelė kamerų tipo patalpose, kiti kamerose buvę baldai atitinka nurodytus Normose (1 stalas, 1 suolas, lova kiekvienam asmeniui), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas netinkamai aprūpino baldais kamerų tipo patalpas.

Dėl sanitarinių patalpų įrengimo.

Pareiškėjas nurodė, kad 21-ame būryje 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta 14 nuteistųjų, kurie naudojosi 1 tualetu, 1 pisuaru ir 1 praustuvu, nebuvo pakabų rankšluosčiams pasikabinti. Procesiniame dokumente „Pranešimas“ (b. l. 77-79) pareiškėjas nurodė, jog tie patys įrenginiai buvo skirti 16-ai asmenų.

Normose nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) turi būti 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų (Normų 7.6 p.), praustuvė 1 vnt. turi būti ne daugiau kaip 15-ai asmenų (Normų 7.4 p.). Atsakovas nurodė, jog 21-ame būryje buvo 16 miegamųjų vietų, tačiau ne visos miegamosios vietos ne visada būna užimtos. Pareiškėjas teigė, kad 1 tualetu, 1 pisuaru ir 1 praustuvu naudojosi 14-a asmenų, tokiu atveju, Normose įtvirtintas reglamentavimas nebuvo pažeidžiamas. Vėliau pateiktame procesiniame dokumente pareiškėjas nurodė, jog tuo pačiu kiekiu sanitarinių įrenginių naudojosi 16 asmenų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra nuoseklios, todėl negali būti laikomos patikimomis. Įvertinus ginčo šalių nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galėjo būti per mažas kiekis sanitarinių įrenginių.

Normose reglamentuojama, kad prausykloje turi būti sieninė pakaba, o bendras kabliukų skaičius turi būti ne mažesnis už praustuvių skaičių (Normų 7.2 p.). Pareiškėjo teigimu, prausyklose nebuvo pakabų rankšluosčiams pakabinti. Atsakovas nurodė užtikrinantis, kad prausykloje bendras kabliukų skaičius būtų ne mažesnis už praustuvių skaičių.

LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nagrinėjant nuteistųjų (suimtųjų) bylas dėl žalos atlyginimo būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygas tenka atsakovui (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją; 2014 m. balandžio 10 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1237-756/2019, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog prausyklose nebuvo pakabų rankšluosčiams pakabinti. Atsakovas tik abstrakčiai nurodė, jog bendras kabliukų skaičius yra užtikrinamas, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz., fotonuotraukų) į bylą nepateikė. Atsakovui pareiškėjo nurodytų konkrečių aplinkybių nepaneigus, tikėtina, kad prausyklose nebuvo (buvo nepakankamai) pakabų rankšluosčiams pakabinti, todėl darytina išvada, kad Normų 7.2 punktas buvo pažeistas.

Dėl teisės naudotis dušu.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl apipelijusių, apkalkėjusių dušų galvučių, blogai bėgdavo vanduo, todėl nespėdavo per skirtą 15 min. laiką išsimaudyti ir išsiskalbti savo asmeninius drabužius.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pareiškėjas jam suteiktos teisės kartą per savaitę nusiprausti duše neginčija, tačiau nurodo, jog jam neužtekdavo skirto 15 min. laiko.

Dėl kenkėjų (tarakonų, blakių, graužikų) naikinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas nesirūpino patalpų dezinfekcija ir dertizacija, kamerose buvo žiurkių, tarakonų, jį kandžiojo blakės.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (nauja redakcija nuo 2013 m. gegužės 1 d.; toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 66-69). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarp jų – tarakonų, blakių, graužikų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Į bylą pateiktame Atliktų darbų akte (b. l. 35) nurodoma, kad buvo atlikti dezinsekcijos darbai, kai kurių būrių nuteistieji dezinsekcijos paslaugų atsisakė. Pastebėtina, kad minėtas Atliktų darbų aktas nėra pasirašytas darbus priėmusio įmonės atstovo. Kitų įrodymų apie kenkėjų (tarp jų – tarakonų, blakių, graužikų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose, kamerose ir patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas (pvz., Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijos), atsakovas į bylą nepateikė. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, teismas negali daryti išvados, jog kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pakankamas. Atsakovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl gyvenamosiose patalpose buvusių kenkėjų, konstatuotinas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas.

Dėl vedimo pasivaikščioti ir apgyvenimo 21-ame būryje kamerų tipo patalpų sąlygomis.

Pareiškėjas teigia, jog apgyvendintas kamerų tipo patalpose tik 1 val. per dieną buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore, 21-ame būryje jis buvo laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore yra įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą (BVK 86 str. 4 p.). Pareiškėjui suteikiant teisę į 1 valandos pasivaikščiojimą, atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, jo teisė į pasivaikščiojimą nebuvo pažeista.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN buvo laikomas ir bendrabučio tipo patalpose (21-as būrys, 1-a gyvenamoji patalpa, 4-as būrys, 3-ia gyvenamoji patalpa), ir kamerų tipo patalpose (Nr. 3, Nr. 5, Nr. 10). Pareiškėjas nedetalizavo, kodėl apgyvendinimą 21-o būrio gyvenamosiose patalpose jis prilygino apgyvendinimui kamerų tipo patalpų sąlygomis, skunde 21-o būrio 1-o gyvenamojo kambario įrengimą, gyvenimo jame sąlygas apibūdino bendrabučio tipo gyvenamajai patalpai būdingais požymiais (pvz., buvusiu inventoriumi), todėl teismas pareiškėjo argumentus, kad 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje jis galėjo būti laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl stogo konstrukcijose buvusio asbesto.

Pareiškėjas nurodė, kad 21-o būrio gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferiu, kurio sudėtyje gausu asbesto ir nikelio, veikiant gamtos reiškiniams, akiai nematomos dalelės pastoviai sklandė ore, todėl lėtai ir nuosekliai žalojo jo sveikatą.

Atsakovas atsiliepime pripažino, kad stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Turto valdymo skyriaus pažymoje (b. l. 30-32) pažymima, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas atsakovo pateiktos informacijos procesiniame dokumente „Pranešimas“ (b. l. 77-79) iš esmės neginčijo, nedetalizavo, kuo konkrečiai pasireiškė jo sveikatos žalojimas, nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į priežiūrą atliekančias įstaigas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo, todėl pagal bylos duomenis teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo kelti jo sveikatai pavojų. Pareiškėjo pateikti samprotavimai dėl esančių nematomų asbesto dulkių ir galimo sveikatos žalojimo laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose grindys buvo betoninės, išdaužytos, sienos ir lubos apipelėjusios, įsiveisęs grybelis, atšokę dažai, nuo lubų byrėjo tinkas, kamerose buvo senas, tupiamas tualetas, buvo neįmanoma jo tvarkingai išvalyti, nebuvo įrengtos normaliai veikiančios ištraukiamosios ventiliacijos, todėl jautėsi drėgmė, nemalonus kvapas, langai neatsidarydavo dėl sienoje iš abiejų pusių įmontuotų strypų, remontai nebuvo daromi, gedimai nebuvo šalinami, priemones kameroms valyti įsigydavo patys nuteistieji už savo asmenines lėšas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš kamerose nesandariai užsidariusių tualetų, neregistruojamų skundų, pareigūnų grasinimų susidorojimu, jei rašys skundus. Taip pat nurodė, kad nesikreipė į patikrinimus galinčias atlikti įstaigas dėl žinių trūkumo. Prašė teismo, esant būtinybei, atlikti reikiamus patikrinimus.