- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- e2-32234-833/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25524-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sonata Bieliauskienė
- Ieškovas
- UAB „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- O. S.
- Kategorijos
- 3.2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei O. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 89,57 Eur skolos, 3,22 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad UAB „TELE2“ ir atsakovė sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „TELE2“ įsipareigojo suteikti telefono ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. UAB „TELE2“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir atsakovei suteikė telefono ryšio paslaugas/įrangą. Atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t.y. laiku neatsiskaitė už UAB „TELE2“ suteiktas paslaugas, todėl UAB „TELE2“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą sumą suteiktas paslaugas bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų delspinigių bei kitų piniginių sumų, pagal sutartį, susimokėjimo. Sutartis numato, jeigu klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos, UAB „TELE2“ pareikalavus, privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Remiantis Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta tarp UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „TELE2“, UAB „Julianus Inkaso“ įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovės vardu. Pagal teismui pateiktus įrodymus matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovė ne kartą buvo raginama atsiskaityti, ieškovas, kaip naujasis kreditorius, nuo reikalavimo teisės perleidimo dienos, ne kartą ragino atsakovę atsiskaityti, siuntė raginimus el. paštu bei laiškus adresu Dariaus ir Girėno g. 185-42, Vilniuje, tačiau visi ieškovo bandymai sugrąžinti skolą ikiteismine tvarka, buvo nesėkmingi. Per visą skolos ikiteisminio išieškojimo laikotarpį atsakovė su ieškovu nesusisiekė, į raginimus nereagavo.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2016-09-05. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad UAB „TELE2“ ir atsakovė sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „TELE2“ įsipareigojo suteikti telefono ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (b.l. 5-6, 7, 8-16, 22-24). Remiantis Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta tarp UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „TELE2“, UAB „Julianus Inkaso“ įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovės vardu (b.l. 25-124). Pagal teismui pateiktus įrodymus matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu, tokių duomenų atsakovė nepateikė ir nagrinėjant bylą teisme (CPK 178, 183 straipsniai).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas ieškovui pareiškus ieškinį teisme.
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistina 89,57 Eur skola.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pradinio kreditoriaus ir atsakovo pasirašytos sutarties 6.6 punkte susitarė, kad pavėluoto sąskaitos apmokėjimo atveju atsakovas privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 0,02 Eur delspinigių suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku apmokėti sąskaitas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (92,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 15,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis bei 0,84 Eur už Gyventojų tarnybos išrašą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Kadangi byloje nesusidarė nurodyta 3 Eur išlaidų suma, susijusi su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai iš atsakovės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,57 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 57 ct) skolos, 3,22 Eur (tris eurus 22 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (92,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,84 Eur (penkiolika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.