- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- AN2-530-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00174-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. (A. M.) (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 23 d. nutarties A. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Reagavimo skyriaus tyrėjo E. S. 2021 m. gegužės 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 16 d. apie 10.34 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,09 promilių girtumas, vairavo motorolerį. Už administracinio nusižengimo padarymą A. M. paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2021 m. gegužės 16 d. nutarimu A. M. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas pakeisti skundžiamą nutarimą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimumo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog A. M. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi A. M. pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, prašydamas skundžiamą apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas 12 mėnesių.
3.1. Skunde nurodė, jog nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais ir mano, kad teismas, taip pat kaip ir Institucija, priėmė nutarimą neįvertinęs pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžio ir jo asmenybės charakterizavimo individualizuotai, nesirėmė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie visais atvejais padeda individualizuoti taikomą administracinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsiaiškino A. M. padaryto pažeidimo pobūdį, suabsoliutino jo pavojingumą, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesivadovavo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
3.2. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įžvelgė tik neigiamas jo padaryto pažeidimo aplinkybes, tačiau visiškai neatsižvelgė, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padaryto pažeidimo, dar iki teismo posėdžio sumokėjo visą jam Institucijos paskirtą 800 Eur dydžio piniginę baudą. Skundo autoriaus manymu, jo padaryto nusižengimo pobūdis rodo, kad realiai jis nekėlė jokio pavojaus nei eismo saugumui, nei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nuoširdžiai teisme tvirtino, kad alkoholį vartoja retai ir saikingai. Pareiškėjo teigimu, važiuodamas jautėsi blaiviu, motoroleriu važiavo šviesiu paros metu, esant geroms eismo sąlygoms. Eismo judėjimas buvo itin minimalus, niekam jokios žalos nepadarė, pavojingai nemanevravo, jį sustabdė policijos reido metu. Toks pareiškėjo pažeidimo pobūdis neatitinka rūšinio ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumo.
3.3. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės - atėmimo teisės vairuoti transporto priemones - trukmės klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, bet ir jo asmenybę. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas transporto priemones vairuoja jau 25 metus ir per jo vairavimo stažo laikotarpį jis yra padaręs keletą KET pažeidimų, kurie nėra šiurkštūs. Pažymima ir tai, jog A. M. nėra teistas, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Pareiškėjas gyvena santuokoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina ir rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais. Jis padeda giminaičiui ūkininkui atlikti žemės ūkio darbus traktoriaus, kurį vairuoja, pagalba, taip pat padeda vyresnio amžiaus namo kaimynams atveždamas maisto ir vaistų. Dirba savo įsteigtoje ir vadovaujamojoje MB “(duomenys neskelbtini)“, kurios vykdoma veikla yra variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas bei variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba. Remontuoja kelių transporto priemones.
3.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas yra išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalyje apibrėžto reguliavimo ir toks teismo sprendimas yra neteisingas. Dėl padaryto pažeidimo apeliantas begaliniai gailisi, teigia, jog pamoką išmoko, o asmenybės bruožai suteikia pagrįstą pagrindą tikėti, kad analogiškas poelgis nebepasikartos jo gyvenime. A. M. manymu, paskirtas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra perteklinė priemonė ANK 22 straipsnyje nuobaudos tikslams pasiekti ir jo teises varžys labiau nei būtina.
3.5. Kauno apygardos teismui neįžvelgus pagrindo taikyti A. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei imperatyviai numatytas minimalus 12 (dvylikos) mėnesių terminas, pareiškėjas prašo teismo pritaikyti jo atžvilgiu alternatyvią ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę - 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo pastebėjimu, įstatymas nereikalauja, kad taikant alternatyvią administracinio poveikio priemonę už paminėto nusižengimo padarymą būtų nustatytos išskirtinės aplinkybės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį A. M. skundą, Institucija prašo, apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis A. M. skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. M. neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 800 eurų dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas - prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba paskirti ANK 31¹ straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę, kas, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, leistų nustatyti jam trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
7. Analizuojant A. M. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
8. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog A. M. galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ar ANK 31¹ straipsnio nuostatas. Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai šioje dalyje atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą. Tokią išvadą suponuoja asmenį charakterizuojantys duomenys ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas.
9. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino A. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir visiškai teisingai nurodė, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, nes vairavo transporto priemones neblaivus, kai jam nustatytas 1,09 promilių neblaivumas, t.y 0,69 promilėmis leistiną ribą viršijantis girtumas. Tiek bylą narinėjant apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog vairavo motorolerį dėl būtinumo pasiimti detalę tik du šimtus metrų, važiavo šviesiu paros metu esant geroms oro sąlygoms, pavojingai nemanevravo ir niekam nesukėlė jokių pasekmių, padaryto nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors nenustatyta, kad A. M., vairuodamas transporto priemonę ir būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui ar padarė kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks asmens elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. Įvertinus aplinkybes, kad A. M. nustatytas girtumo laipsnis (1,09 promilės) žymiai viršijo ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių), tai, kad pareiškėjas iš vakaro vartojęs alkoholį, dar ryte išgėrė alaus butelį ir sėdo vairuoti motorolerį, spręstina, jog A. M. elgėsi itin nerūpestingai. Juolab, kad netgi tikint, jog apeliantas dienos ryte jautėsi puikiai ir neapsvaigęs, jam, įvertinus iš vakaro vartoto alkoholio laiką ir kiekį, bei ryte vartoto alkoholio kiekį, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl galimumo vairuoti motorolerį, todėl tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo bei lengvabūdiško jo elgesio pasekmių.
10. Nors pareiškėjas skunde plačiai išdėstė aplinkybes, pagrindžiančias ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, t. y., kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, netinkami įvertinus savo būklę, kad sumokėjo jam paskirtą baudą, gyvena santuokoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina ir rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, padeda giminaičiui atlikti žemės ūkio darbus, padeda vyresnio amžiaus kaimynams atveždamas maisto ir vaistų, dirba savo įsteigtoje ir vadovaujamojoje bendrijoje, kurios vykdoma veikla susijusi transporto priemonių techninė priežiūra ir remontu, pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų nėra padaręs, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turi finansinių įsipareigojimų, tačiau kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, minėtos aplinkybės buvo įvertintos bei padaryta esminė ir, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta išvada, kad jos nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir nesudaro objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių terminui atėmimo pažeidėjui kilsiančios pasekmės bus neproporcingos. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl vien pats faktas, kad apeliantas sėdo už vairo būdamas neblaivus, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris ženkliai viršija leistiną ribą, patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo pažeidėjo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius. Šią išvadą sustiprina ir apeliacinės instancijos teismo iniciatyva atliktos paieškos Administracinių nusižengimų registre užfiksuoti duomenys. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, A. M. net keturis kartus yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas, kelio ženklų sustoti draudžiama nesilaikymas), turi dvi galiojančias nuobaudas, kas neabejotinai charakterizuoja apeliantą kaip asmenį, nelinkusį laikytis taisyklių.
11. Nėra pagrindo sutikti ir su A. M. skundo teiginiais, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apelianto skunde pabrėžiamos aplinkybės, susijusios su darbu, finansiniais įsipareigojimais, taip pat nepatogumais, kuriuos patirs ne tik jis, bet ir jo šeimos nariai, nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šias aplinkybes, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskyrus atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbine veikla bei rūpinimusi artimais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina vykti į darbą, atlikti darbines funkcijas, rūpintis šeima bei nepilnamečiais vaikais, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą. Asmeniniai A. M. ar jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Apygardos teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo atsirasiančios pasekmės yra adekvačios, jos nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
12. Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl, vien tai, kad A. M. pripažino padaręs minėtą nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vis dėlto nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.
13. Aukštesnės instancijos teismas, atmesdamas skundo argumentus dėl galimybės A. M. taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalies ir ANK 31¹ straipsnio nuostatas bei uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pažymi, kad nei pažeidėjo asmenybė, nei jo nusižengimo pobūdį ir pavojingumą apibūdinantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog aptariami suvaržymai būtų pakankami administracinio poveikio priemone siekiamiems tikslams įgyvendinti. Nors A. M. ir sumokėjo jam paskirtą baudą, išklausė papildomus vairuotojų mokymus, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis negali būti apibūdinamas kaip nuosekliai įstatymų besilaikantis asmuo. Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad apeliantas yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – net tris kartus už greičio viršijimą, turi dvi galiojančias nuobaudas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatyto leistino greičio viršijimas, ir ypatingai tuo atveju, kai jis viršijamas ne simboliškai, taip pat laikytinas šiurkščiu ir pavojingu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kadangi kaip ir vairavimas, esant neblaiviam, gali sukelti itin skaudžias pasekmes tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems eismo dalyviams, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. M. taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
14. Vertindamas apelianto nurodytą teismų praktiką A. M. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, o nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose. Aukštesniojo teismo vertinimu, paskyrus minimalaus termino administracinio poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. A. M. kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
15. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. M. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31¹ straipsnis), nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Juo labiau, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. M. (A. M.) apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.