Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-818-383/2012

Teisėjas Darius Kantaravičius Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00512-2012-2

2012 m. lapkričio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, esančio Klaipėdos g. 4, Jonavoje, operatyvaus valdymo patalpose (budėtojų dalyje), apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekiant atlikti asmens apžiūrą, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulį S. M. , išvadindamas jį „gaidžiu“, „mentu“, „piderastu“, taip įžeisdamas jo garbę ir orumą, bei tuo pat metu, toliau siekdamas išvengti asmens kratos, pasipriešino sudavęs tris smūgius kumščiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui S. M. į krūtinės sritį, padarė jam poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje – nežymiai sutrikdė S. M. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo L. S. gynėjas palaikė ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo L. S. nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., teisingai paskyrė bausmes už šias nusikalstamas veikas. Tačiau apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes teismas, subendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, o bausmės paskirtis apibūdinama per visumą jos skyrimo tikslų. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę L. S. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Prisipažinimą dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdų gailėjimąsi bei nukentėjusiojo atsiprašymą teismo posėdžių salėje teismas teisingai pripažino apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o aplinkybę, jog nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia.

Spręsdamas bausmės rūšies parinkimo klausimą, teismas pagrįstai nurodė, jog L. S. padarė nesunkius nusikaltimus, tačiau susijusius su pareigas atliekančio pareigūno veikla, anksčiau jis tris kartus teistas, taip pat ir už pasipriešinimą pareigūnui, baustas administracine tvarka, 2005-07-21 jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliatorius. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog kaltinamajam turi būti skirta tik laisvės atėmimo bausmė, o ne kitos bausmių rūšys. Tokia teismo išvada yra pagrįsta ir teisinga, nes L. S. nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiems teistumams, todėl jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, būtent griežčiausia iš Lietuvos Respublikos BK 286 ir 290 straipsniuose numatytų bausmių – laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose, gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. L. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės artimos minimalioms bausmėms, todėl nelaikytinos per griežtomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų.

Aplinkybės, kad nuteistasis turi darbą ir išlaiko vaiką, nepašalina būtinybės skirti jam laisvės atėmimo bausmę, kadangi tos pačios aplinkybės L. S. nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-00510-12 L. S. atžvilgiu yra nutrauktas, o apeliantas skunde nurodo, jog ir kitas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu yra nutrauktas. Tačiau tai nesudaro pagrindo skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kadangi visos kitos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės rodo, jog tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę gali būti pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Tačiau apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes teismas, parinkdamas paskirtų bausmių subendrinimo būdą, nepagrįstai konstatavo, jog paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, kadangi padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Teismų praktikoje realioji nusikalstamų veikų sutaptis aiškinama kaip atvejai, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis, esant tarp jų laiko tarpui, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse. Idealioji sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika (vienais veiksmais) tuo pat metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose arba, jei padarytos kelios veikos, bet visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui. (2007 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-647/2007). Iš bylos duomenų matyti, jog L. S. veika pasireiškė tiek necenzūrinių žodžių sakymu, tiek ir fizinio smurto panaudojimu, šie veiksmai sekė vienas paskui kitą ir buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir apima vieną tikslą ir sumanymą. Todėl konstatuotina, jog L. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, taigi bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, bendrintinos apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p.), griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendė:

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo: Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., pagrindu už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., L. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturis) mėnesius.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.