Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nubaustas 1000 Lt (290 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014-11-03, apie 07.50 val., Nemenčinės plente, Vilniuje, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 promilės girtumas), savo veika pažeisdamas KET 14 punktą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. Ž. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 126 str. 1 d., apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Vadovaujantis ATPK 272 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7) straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

ATPK 126 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą jau įvertinta A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi tris mažamečius vaikus, sutuoktinė šiuo metu nedirba, nes yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų, apeliantas vienintelis šeimoje dirba ir ją išlaiko, jis dirba statybos įmonėje „Š“ (duomenys pakeisti), važinėdamas po visą Lietuvą, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis praras darbą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra pateikta. Be to, apelianto nurodomos aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

A. Ž. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. savo veiksmais kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis G. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-11-03, apie 7.52 val., Vilniaus m., Nemenčinės pl. Sustabdė patikrinti į Vilniaus centro pusę važiuojantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio važiavimo pobūdis kėlė abejonių dėl vairuotojo gebėjimo saugiai ir kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas (b. l. 4). Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas jo darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro Pažymos apie galiojančias nuobaudas (b. l. 8-10), matyti, kad A. Ž. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliantas turėjo 4 galiojančias nuobaudas, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus laiko padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2014-05-18 A. Ž. nubaustas 50 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 3 d., padarymą). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. A. Ž. padarytas pažeidimas ir be jo pripažinimo pilnai įrodytas kitais objektyviais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. A. Ž. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.