- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-228-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00961-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. P. 259,86 Eur negražinto kredito, 50,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 259,72 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas M. P. 2012 m. gruodžio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9956515001, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 298,77 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas pagal sutartį pirmą įmoką turėjo sumokėti praėjus trims mėnesiams po sutarties sudarymo – 2013 m. kovo 12 d. Sutarties 4.1 punktu pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kuri procentine išraiška sudaro 116,90 proc. Atsakovas neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl turi sumokėti ieškovei 259,86 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 50,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo.
1.2. Sutarties 4.4 ir 6.5 punktais pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kai visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas pradinei kreditorei. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 116,90 proc., o metinė palūkanų norma – 80 proc. Ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias 259,72 Eur palūkanas geranoriškai apskaičiavo, taikydama 80 proc. metinę palūkanų normą, ir tik už 456 dienas, nors atsakovas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti jau beveik 5 metus.
1.3. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2017 m. birželio 29 d. sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš M. P. 259,86 Eur negrąžinto kredito, 50,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 59,00 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (369,36 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:
2.1. Atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9956515001 tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 259,86 Eur negrąžinto kredito ir 50,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos. Ieškovė pagal įstatymo nuostatas informavo 2017 m. liepos 3 d. pranešimu atsakovą apie tai, kad pradinis kreditorius perdavė visas reikalavimo teises. Todėl yra visos sąlygos iš atsakovo ieškovei priteisti 259,86 Eur negrąžinto kredito ir 50,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
2.2. Ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti 259,72 Eur palūkanų iš atsakovo tenkino iš dalies, t. y. sumažino prašomas priteisti palūkanas iki 0,05 proc. dydžio ir priteisė 59,00 Eur. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, jog atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo nuomone, ieškovės prašomos priteisti palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis, pažeidžia minimalių vartotojų teisių apsaugos standartą. Palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiamas.
2.3. Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2.4. Iš atsakovo ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 65 proc. ieškinio reikalavimų) – 10,00 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovė UAB Legal Balance (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimo už akių dalių, kuriomis buvo iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai priteisti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, prašė jas pakeisti ir reikalavimus tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti mokėjimo palūkanas. Teismas netinkamai identifikavo prašomų priteisti palūkanų funkciją. Jos yra laikomos atlyginimu, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais. Teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą, taip pat mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino ir dalį priteisė. Atsakovas prašymo sumažinti šias palūkanas jokia forma išreiškęs nebuvo. Šiuo atveju kreditas buvo imamas trumpam terminui, todėl sutartyje buvo nustatyta didesnė palūkanų norma.
3.2. Ieškinyje pateikė prašymą priteisti mažesnes palūkanas, nei jos priklausė pagal sutartį. Atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą ir sudaro 116,90 proc. Geranoriškai šią normą sumažino iki 80,00 proc. ir apskaičiavo tik už 456 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei šešerius metus.
3.3. Nurodė, kad mokėjimo (pelno) palūkanas įtvirtina specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančias vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusią redakciją buvo preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Sutartyje įtvirtinta 116,90 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iki 0,05 proc.
3.4. Nurodė, kad, tenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, būtina pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl teismo teisės ex officio sumažinti ieškovės prašomas priteisti sutartines mokėjimų funkciją atliekančias palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad UAB „4finance“ ir atsakovas M. P. 2012 m. gruodžio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9956515001, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 298,77 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Prisiimtos prievolės neįvykdė laiku ir tinkamai. UAB „4finance“ ir ieškovė UAB Legal Balance 2017 m. birželio 29 d. sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis. 2017 m. liepos 3 d. pranešimu informavo atsakovą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu pateikė reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Atsakovas iki šiol neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.
9. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. priteisė iš M. P. 259,86 Eur negrąžinto kredito, 50,50 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 59,00 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (369,36 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo sumažinta prašoma priteisti 259,72 Eur palūkanų suma ir priteista tik dalis bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamų sprendimo už akių dalių (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl negrąžintos paskolos dydžio ir paskolos grąžinimo prievolės egzistavimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 259,86 Eur negrąžinto kredito sumą.
11. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą sumažinti prašomas priteisti palūkanas iki 0,05 proc. dydžio motyvavo tuo, jog ieškovės prašomos priteisti palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis, su jomis sutiko, prieštaravimų dėl nustatyto dydžio jokia forma neišreiškė, todėl teismas neturi teisės kištis į šalių sutartinius santykius. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, jog, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą kreditą vartojimo kredito sutartyje nurodytu terminu pagal grafiką ir mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška sudaro 116,90 proc. (sutarties 4.1 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, vadovaujantis vartojimo kredito sutarties 4.1 punktu, nustatančiu kredito gavėjo pareigą mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi prievolę mokėti sutartines palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 116,90 proc. (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktas, specialiosios sąlygos). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai), iki kol visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas (sutarties 4.4, 6.5 punktai). Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad, atsakovui praleidus kredito ir (ar) palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos, išreikštos bendra kredito kainos metine norma (116,90 proc.), yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas išaiškino, jog paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).
15. Pagal CK 6.872 straipsnio, reglamentuojančio palūkanas už naudojimąsi paskolos sutarties dalyku, 1 dalį palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai paskolos sutartis yra atlygintinė. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
16. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito pelno palūkanų sumos mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016)
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikties sąžiningai verslo praktikai reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 116,90 proc., o metinė palūkanų norma – 80,00 proc. Mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo ieškovė skaičiuoja taikydama 80,00 proc. metinę palūkanų normą ir tik už 456 dienas. Vadinasi, sutartyje įtvirtinta 116,90 proc. metinė palūkanų norma atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nepažeidė VKĮ 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovas gautu kreditu vis dar naudojasi, todėl turi sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, dėl kurių dydžio ir mokėjimo tvarkos buvo susitarta nurodomoje vartojimo kredito sutartyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vartojimo kredito sutartyje nebuvo įtvirtinta, kad sutarties nutraukimas yra pagrindas nutraukti šių palūkanų mokėjimą.
18. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas, nepagrįstai jų nepriteisė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas – ieškovės ieškinio dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo tenkintina visiškai, t. y. priteistos palūkanos didinamos nuo 59,00 Eur iki 259,72 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
20. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgusi į tai, jog visiškai tenkintas ieškovės ieškinys, iš atsakovo priteisia ieškovei 15,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
22. Ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimo už akių dalis dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovo M. P. 259,86 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt šešis centus) negrąžinto kredito, 50,50 Eur (penkiasdešimt eurų penkiasdešimt centų) bendros vartojimo kredito kainos, 259,72 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus septyniasdešimt du centus), 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (519,58 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 15,00 Eur (penkiolika eurų nulį centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance 15,00 Eur (penkiolika eurų nulį centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.