Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento 2013 m. balandžio 24 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171² str. 1 d. ir jam paskirta 1000 Lt bauda. M. V. nubaustas už tai, kad jis pažeidė naftos produktų laikymo kuro talpyklose tvarką: 2012 m. gruodžio 6 d. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), vienoje talpoje laikė 150 litrų dyzelino be šio produkto įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokiu būdu M. V. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto reikalavimus. Šį nutarimą M. V. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimas, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dvidešimties tūkstančių litų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose (kuro objektuose) naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose (kuro objektuose) saugomi dokumentuose nurodyti produktai, ir turi būti pateikti tikrinimo metu. Šių taisyklių 12 punkte numatyta, kad ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, gabendami keliais, geležinkeliais ir vandens keliais naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, o kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų šių produktų (neįskaitant esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariniuose degalų ir tepalų bakuose), kartu su kroviniu privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka įformintus šių produktų įsigijimo ir/ar gabenimo dokumentus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvada dėl esminės bylos aplinkybės – kuro kiekio yra subjektyvi, nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, prieštaravimai neaptarti ir nepašalinti, tačiau ištyrus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. M. V., patikrinimo metu, 2012 m. gruodžio 6 d. paaiškinime pats nurodė, kad garaže 200 litrų talpoje laikė 150 litrų dyzelino, kurį įsigijo degalinėje. Dokumentų pateikti negali, nes neišsaugojo. Pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 12). Administracinio teisės pažeidimo protokole M. V. nurodė, kad nežinojo, jog tokiam nedideliam įsigyto dyzelino kiekiui reikia saugoti kuro įsigijimo dokumentus, dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 9). Faktų fiksavimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad garaže, operatyvaus patikrinimo metu, laikė plastikinėje talpoje 150 litrų dyzelino (b. l. 18-19). M. V. su faktų fiksavimo pažyma susipažino, jokių pastabų neturėjo. Tik skunde dėl 2013 m. balandžio 24 d. nutarimo ir teismo posėdžio metu M. V. teigė, kad bake buvo apie 100 litrų kuro (b. l. 30). Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimo metu M. V. sutiko, jog talpoje yra ne mažiau 150 litrų dyzelino (b. l. 37).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytoja V. P. davė melagingus parodymus, jog bakas, kuriame saugomas kuras buvo permatomas. Tačiau iš nuotraukų matyti, kad kuro talpa yra juoda, nepermatoma, todėl kuro kiekio talpoje, jos neatidarius buvo neįmanoma nustatyti. Tačiau patikrinimo metu pats M. V. nurodė kiek litrų dyzelino buvo saugoma talpoje. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė G. V. parodė, kad kiekį talpoje tikrino E. G., kol nebuvo atliktas patikrinimas, nebuvo surašytas protokolas (b. l. 31). Nei faktų fiksavimo pažymoje, nei administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, jog talpa buvo permatoma. Tai, kad V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad talpa, kurioje buvo dyzelinas, permatoma, negali būti vertinama kaip melagingų parodymų davimas, nes ši aplinkybė neturi įtakos nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, pats M. V. nurodė dyzelino kiekį, o E. G. tikrino dyzelino kiekį. Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog M. V. vėlesni paaiškinimai, priešingi pirminiams, kad kuras priklausė ne tik jam, kad kuro kiekis buvo mažesnis, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir faktų fiksavimo pažymoje, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 171² str. 1 d., kadangi jie tiesiogiai prieštarauja byloje surinktiems duomenims, paties apelianto pirminiams paaiškinimams.

Apeliaciniame skunde prašoma 1000 Lt baudą sumažinti, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N62-3207/2010). Tai gali būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. V. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda individualizuota tinkamai, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažinimą padarius teisės pažeidimą. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę baudą bei sankcijoje numatyta minimali, nenurodo ir apeliantas. Pažymėtina, kad ATPK 171² straipsnyje numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų finansų ir apskaitos srityje. Todėl vien tik simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, M. V. paskirtos baudos mažinti nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. V. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.