Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1413-112/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
2A-1413-112/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08572-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
I. K.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1413-112/2012Teisėjas S. Zajarskas Proceso Nr. 2-06-3-08572-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui I. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti 2006-09-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą iš atsakovo 350 Lt dydžio išlaikymą sūnui A. K. ir jį padidinti iki 1700 Lt kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, todėl atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo nebepakanka. Nurodė, kad ji yra bedarbė, nes vaikas labai dažnai serga ir iš esmės dėl to ji negali pastoviai dirbti. Teigė, kad viena rūpinasi sūnaus priežiūra, nes atsakovas dirba Airijoje. Ieškovės manymu, atsakovas turi pajamų didesniam išlaikymui mokėti. Nurodė, kad atsakovas I. K. sūnaus poreikiais nesidomi, jo gyvenimu nesirūpina ir nesiekia vaikui teikti didesnio išlaikymo. Šiuo metu sūnų išlaikyti padeda ieškovės motina.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė 2006-09-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymo dydį ir jį padidino iki 600 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, tačiau, priteisdamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Teismas pažymėjo, kad nepilnametis šalių vaikas turi sveikatos problemų, tačiau manė, kad 600 Lt suma padės užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius ir atsakovas galės šią sumą mokėti.

Šalies argumentai

Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteistą išlaikymą padidinti iki 1700 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad teismo priteistas išlaikymo dydis yra per mažas, neatitinka vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties. Teigia, kad jos turtinė padėtis sunki, nes dėl vaiko silpnos sveikatos ir dažnų susirgimų negali dirbti. Nurodo, kad vaikui pastoviai reikalingi brangiai kainuojantys preparatai, maisto papildai. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes nepilnamečio vaiko interesai gauti pakankamą išlaikymą negali būti ignoruojami vien dėl to, kad atsakovas išlaiko savo bedarbę sutuoktinę. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, o ieškovės skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1700 Lt išlaikymą vaikui yra visiškai nepagrįstas, be to, neatitinka atsakovo turtinės padėties. Teigia, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, tačiau nuo vaiko gimimo nėra dirbusi. Mano, kad ir 600 Lt priteista suma, atsižvelgiant į jo pajamas, yra per didelė, tačiau atsakovui vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl teismo sprendimo neskundžia.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų bylos nagrinėjimui žodinio proceso tvarka. Apeliantė taip pat nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl būtina rengti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321, 322 str.).

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, vaiko priežiūros išlaidos. Pakeisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiam vaikui apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis vienam vaikui turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, proporcingai teikiamu abiejų tėvų. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra vienoda, gali būti nevienodos tik turtinės galimybės išlaikyti vaikus (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-09-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. K. kas mėnesį po 350 Lt iki jo pilnametystės. Šiuo metu nepilnametis vaikas yra 7 metų, t. y. mokyklinio, amžiaus, papildomai lanko šokių būrelį, chorinį dainavimą, karate klubą. Byloje yra duomenų, kad nepilnametis vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų – dažnai serga kvėpavimo takų ligomis. Taigi išdėstytos aplinkybės, kad vaikas yra vyresnio amžiaus ir jo poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui tik auga, be to, turi išlaidų savo užklasinei veiklai, teisėjų kolegijos nuomone, sudarė pagrindą spręsti priteisto išlaikymo padidinimo klausimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko mama – ieškovė niekur nedirba – įgijo bedarbio statutą, t. y. kreipėsi į teritorinę darbo biržą ir buvo joje registruota, gauna 315 Lt dydžio socialinę pašalpą. Duomenų apie jos vardu registruotą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nėra. Nepilnamečio vaiko tėvas gyvena ir dirba Airijoje. Jo vidutines mėnesines pajamas sudaro apie 1600 eurų (5520 Lt) dydžio darbo užmokestis. Atsakovas turi nekilnojamojo turto. Nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir yra geresnė nei ieškovės. Tačiau pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs antrą santuoką, bendras šeimos pajamas sudaro 2352 eurai (8114 Lt), tačiau, atsižvelgiant į aukštesnį pragyvenimo lygį Airijoje, jų šeimos išlaidos per mėnesį siekia 2100 eurų (apie 7200 Lt). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo gaunamas pajamas vertino pagal Airijos, t. y. šalies, kurioje atsakovas gyvena, pragyvenimo lygį ir pagrįstai sprendė, jog 1700 Lt išlaikymo suma būtų neproporcinga atsakovo gaunamoms pajamoms. Priešingu atveju, visa išlaikymo našta būtų perkelta atsakovui.

Be kita ko, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad tik 1700 Lt atsakovo teikiamo išlaikymo suma užtikrintų vaiko poreikius. Nors pagal bylos duomenis matyti, kad nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, lanko papildomus būrelius, tačiau, kolegijos nuomone, prašoma priteisti suma yra per didelė. Iš byloje esančio 2011-05-23 medicininių dokumentų išrašo (b. l. 12) matyti, kad šalių nepilnametis vaikas, kaip ir daugelis tokio amžiaus vaikų, serga kvėpavimo takų ligomis. Iš gydytojos pažymos matyti, kad augant vaikui, susirgimų skaičius mažėjo, nes 2008 m. sirgo 7 kartus, 2009 m. – 6 kartus, o 2010 m. – jau 4 kartus. Specialių gydytojo rekomendacijų ar preparatų nepaskirta. Apeliantė, pateikdama išlaidų apskaičiavimo lentelę, nurodė, kad gydytojo paskirtiems vaistams išleidžia apie 50 Lt, be to, vaikui perka specialius, jos manymu, reikalingus vaikui maisto papildus, kurie per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 825,90 Lt. Byloje nepateikta duomenų, kad minėtų papildų (4LIFE) vartojimą būtų rekomendavusi bei skyrusi vaiko gydytoja bei kitaip išsakiusi savo teigiamą požiūrį dėl šių vaistų vartojimo. Be to, iš pateiktos apeliantės pažymos apie atsiskaitymus už minėtus maisto papildus neaišku, kokiais kiekiais jie buvo perkami ir ar tikrai jie skirti tik šalių nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė 1700 Lt dydžio išlaikymo vaikui būtinumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgė į vaiko užklasinei veiklai būtinas išlaidas, todėl pagrįstai manė, kad 600 Lt atsakovo teikiama suma padėtų užtikrinti vaiko poreikius.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu bei savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, jog papildomai, t. y. kartu su priteistu išlaikymu, skirdavo vaikui pinigų, pirko rūbus. Ieškovė išdėstytų aplinkybių neneigė ir neginčijo, todėl manytina, kad pripažino. Pažymėtina, kad ne tik teismo priteistos ir mokamos sumos, bet ir kitos papildomos išlaidos vaikui, priskirtinos prie jam teikiamo išlaikymo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovas be priteistos išlaikymo sumos dar ir papildomai skiria lėšų vaikui išlaikyti, daro išvadą, kad 600 Lt suma per mėnesį vaikui atitiktų atsakovo turtinę padėtį bei padėtų užtikrinti vaiko poreikius. Kadangi materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu jo tėvai (CK 3.192 str.), kitą išlaikymo dalį pagal išgales turi teikti ieškovė. Ieškovė yra jauno ir darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių ieškovė negali apskritai dirbti. Be to, kolegijos nuomone, vaikas jau yra mokyklinio amžiaus, todėl, nors ir serga per metus vidutiniškai apie 5 kartus, tai nekliudo ieškovei siekti susirasti darbą ar kitu būdu gauti pajamų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kito iš tėvų sąskaita, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas geranoriškai teikia vaikui išlaikymą. Todėl kolegija neatmeta galimybės, kad atsakovas, pasikeitus jo turtinei padėčiai ar išaugus vaiko poreikiams bei išlaidoms, gera valia pagal savo galimybes teiks ir didesnį, nei teismo priteistas, išlaikymo dydį.

Be to, nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams bei tėvams nesusitarus, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėAlmantas Padvelskis