- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- eA-2606-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07960-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. (L. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122098 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos atžvilgiu prašymą dėl laikino leidimo išdavimo (pakeitimo) nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Atsisakymas išduoti (pakeisti) laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje grindžiamas tik vienu pagrindu – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada apie tai, kad pareiškėja kelia pavojų nacionaliniam saugumui dėl Krymo pusiasalio priklausomybės skirtingų atsakymų.
2.2. Migracijos departamento išvada, kad pareiškėja išreiškia palaikymą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai ir kad yra reali tikimybė, jog pareiškėja remia agresyvią Rusijos užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat yra lojali Rusijos režimui bei gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, yra pagrįsta prielaidomis. Siekis vertinti pareiškėjos asmenybę ir galimą pavojų nacionaliniam saugumui per Rusijos Federacijos valdžios politikos prizmę niekaip nesuderinamas su teisinės valstybės principais ir pamatinėmis žmogaus teisių vertybėmis.
2.3. Prielaida, kad pareiškėja yra lojali Rusijos Federacijos agresyviai politikai per jos klaidingai suprasto klausimyno klausimo dėl Krymo teritorijos priklausomumo yra nieko nepagrįsta. Pareiškėjos pats apsisprendimo gyventi Lietuvos Respublikoje faktas negali būti vertinamas ir laikomas lojalumu Rusijos Federacijai – toks pilietis nėra patikimas Rusijos valdžiai, ir laikomas išdaviku.
2.4. Iki 2023 m. pareiškėja nekėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, o nuo 2023 m. balandžio mėn. pabaigos dėl pasikeitusios geopolitinės padėties, pradėjo kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai įrodo ir patvirtina aplinkybę, kad įvertinimas vykdomas ne pagal pareiškėjos gyvenimo faktines aplinkybes, ne pagal aplinkybes, lemiančias teisinius aspektus, bet išskirtinai remiantis politiškai susiklosčiusia situacija, kas nėra ir negali būti pripažintina kaip nuolatinę įtaką sprendimui turintis faktorius.
2.5. Pareiškėjos gyvenimo aplinkybių, jų vertinimo ir analizavimo veiksmų ir lydinčių aplinkybių, Migracijos departamentas nedarė, dėl ko padaryta išvada yra formali. Migracijos departamento argumentai, kad ji kelia grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti Sprendimą vien argumentu, jog asmuo kelia grėsmę, yra neteisėta, o toks sprendimas turi būti laikomas neišsamiu ir nemotyvuotu. Tai sudaro pagrindą pagrįstai teigti, kad Sprendimas yra formalaus pobūdžio (pareiškėja niekada neslėpė jokios informacijos apie save) ir nebuvo surinkta (negalėjo būti surinkta) pakankamai įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog pareiškėja neatitinka įstatymo reikalavimų ir kelia kokią nors grėsmę valstybei. Migracijos departamentas nenagrinėjo jokių aplinkybių, neatliko jokio padėties vertinimo ir nenurodė, kokią konkrečią grėsmę pareiškėja kelią Lietuvos valstybei, Sprendime nėra nurodyta, nei kada, nei už ką pareiškėja yra laikoma keliančia grėsmę, todėl toks Sprendimas turi būti panaikintas, nes yra ne tik neteisėtas, bet ir yra neproporcingas siekiamam tikslui.
2.6. Grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), grėsmės turinys negali būti plečiamas. Sprendimas nėra suprantamas ir aiškus, jame nėra adekvačių, pakankamų ir suprantamų motyvų pagrįsti priimtą Sprendimą, jame nurodomos prielaidos, pareiškėjos vertinimu, siejamos ne su jos asmenybe ar veiksmais Lietuvos Respublikoje, bet su Rusijos Federacijos valdžios agresyviais sprendimais. Toks sutapatinimas negali būti laikomas nei pagrįstu įrodymais, nei teisėtu, kuomet pati pareiškėja neturi jokių ryšių su Rusijos Federacijos valdžia.
2.7. Sprendimas priimtas formaliai, neobjektyviai ir paviršutiniškai, visiškai nesigilinant į individualų pareiškėjos atvejį. Migracijos departamentas pareiškėjai nuolat pratęsinėjo leidimą gyventi šalyje ir jokių aplinkybių, kurios galėtų būti siejamos su kokia nors pareiškėjos neteisėta veikla ar darbine veikla privačiame sektoriuje, tuo labiau kuri būtų laikoma pavojinga, nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjai nesuprantama, kas pasikeitė ir kodėl buvo priimtas Sprendimas neišduoti (nepakeisti) leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendimas buvo priimtas remiantis vien tik VSD pateikta medžiaga, kuri yra įslaptinta ir pareiškėjai nėra žinoma, o kiti motyvai nėra pateikti. Akcentuoja, jog ginčijamas Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.
2.8. Įvertinus pareiškėjos gyvenimo faktines aplinkybes, nusižengimų nebuvimą, nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl Sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjos teiginys, kad ji visada turėjo aiškią poziciją prieš karą, yra deklaratyvus ir parodo selektyvią pareiškėjos poziciją. Atsakovas pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, kad ji politika nesidomi, o nepriėmusi Rusijos paso, ji netektų palikimo Kryme, teigia, kad šie teiginiai vėlgi yra deklaratyvūs ir rodo selektyvią pareiškėjos poziciją.
4.2. Pareiškėja žino apie Kryme organizuotus referendumus, tačiau jos pozicija yra jų nevertinti neigiamai, t. y. pateisinti. Aplinkybės dėl Ukrainos galiojančio paso neturėjimo ir Rusijos paso turėjimo įvertintos duomenų visumoje – jos tik rodo nuoseklią pareiškėjos poziciją, kad ji save laiko Rusijos piliete vien todėl, kad Krymas faktiškai užimtas Rusijos. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui.
4.3. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Migracijos departamento nuomone, pareiškėja nepagrįstai reikalauja įrodymų apie jos galimus veiksmus, kadangi jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.
4.4. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
4.5. Priimant Sprendimą tiek pareiškėjos šeiminiai ryšiai, tiek socialiniai ryšiai buvo įvertinti. Šeiminių ryšių turėjimas negali tapti pretekstu išduoti leidimą gyventi užsieniečiams, keliantiems grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos išduoti pareiškėjai leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės.
4.6. Valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus.
4.7. Skundo teiginiai, kuriais cituojama teismų praktika dėl individualaus vertinimo, pareiškėjos atveju neaktualūs, nes Migracijos departamentas atliko tiek savarankiškus veiksmus (pvz., pareiškėjos apklausą), tiek visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą.
4.8. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
6.1. Sprendimas yra priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
6.2. Pareiškėja (Rusijos Federacijos pilietė), leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūros metu pildydama Migracijos departamento parengtą klausimyną, pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai (atsakymas į klausimyno 11 klausimą). Tikslindama klausimyne pateiktą informaciją, pareiškėja žodinės Migracijos departamento apklausos metu iš esmės nepaneigė klausimyne nurodyto savo įsitikinimo dėl Krymo priklausymo Rusijai.
6.3. Apklausos metu pareiškėja sąmoningai vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į užduodamus konkrečius klausimus – pvz., neišreiškė nuomonės dėl 2014 m. įvykusio Krymo neteisėto prijungimo prie Rusijos, neišsakė pozicijos dėl Rusijos rengtų neteisėtų referendumų okupuotose Ukrainos teritorijose.
6.4. Pareiškėja apklausos metu niekaip nepademonstravo savo priešiškumo Rusijos valdančiajam režimui, priešingai, pareiškėja nurodė, kad „ji šimtu procentų negali pasakyti, ar ji už tą, ar už aną“. Pareiškėja iki Krymo okupacijos ir aneksijos buvo Ukrainos pilietė, todėl pareiškėjos vengimas išsakyti poziciją dėl karinę agresiją Ukrainoje vykdančios Rusijos veiksmų vertinimo rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką.
6.5. Leidimo gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems Rusijos režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
6.6. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento parengtą klausimyną ir atsakydama į apklausos metu užduotus klausimus, išreiškė paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, todėl VSD nuomone, pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos Rusijos režimui palankios pažiūros kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.
6.7. Kadangi pareiškėja pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad ji gyvena Lietuvoje nuo 2000 m. ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad šioje situacijoje (Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis bei esant išreikštam pareiškėjos palankumui Rusijos režimui) leidimas gyventi turėjo būti išduotas automatiškai. Pareiškėjos sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
6.8. Pareiškėja, reikšdama palankumą Rusijos režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
6.9. Priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
8.1. Pareiškėja nuo 2000 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. birželio 2 d. turėjo galiojusius laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2003 m. liepos 10 d. iki šiol su tam tikromis pertraukomis.
Šalies argumentai
8.2. Pareiškėja 2023 m. kovo 20 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos tėvai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
8.3. Pareiškėja 2023 m. balandžio 13 d., atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai), pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir papildė prierašu „Aš iš Krymo, turiu rusiškus dokumentus“.
8.4. VSD 2023 m. balandžio 12 d. surašė raštą Nr. 18-3956, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad, jeigu užsienietis, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą nurodo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
8.5. Migracijos departamente 2023 m. gegužės 29 d. buvo atlikta užsienietės apklausa siekiant išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Krymo okupacijos. Apklausos metu, pareiškėja, be kita ko, paaiškino, kad pirmą kartą pildydama klausimyną, pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, kadangi jos pasas yra Rusijos Federacijos piliečio, tai ir Krymas priklauso Rusijai, bei pati pareiškėja paklausė – kaip jai reikėjo pažymėti, „kad priklauso Ukrainai?“. Pareiškėja nurodė, kad ji nežino, tačiau ir vėl pakartojo, kad ji galvojo, kad, jeigu ji turi Rusijos Federacijos piliečio pasą, tai reiškia, kad ir Krymas priklauso Rusijai. Pareiškėja aiškino, kad nuo 2003 m. ji nuolat gyvena Lietuvoje su motina, periodiškai nuvykdama į Krymą, tada, kai Krymas atiteko Rusijai, jai teko pasidaryti Rusijos Federacijos piliečio pasą, kadangi ji Kryme turi nekilnojamojo turto (butą, sodą) – kitaip ji negalinti. Kai Krymas buvo Ukrainos, ji buvo Ukrainos pilietė. Kai Krymas tapo Rusijos, ji tapo Rusijos Federacijos pilietė.
8.6. Apklausos metu pareiškėjos paklausus, kaip vertina faktą, kai 2014 m. Krymas buvo prijungtas prie Rusijos, savo pozicijos ji neišreiškė, o pradėjo pasakoti apie valiutos keitimo subtilybes. Pakartotinai paprašius išsakyti savo nuomonę minėtu klausimu, pareiškėja vis tiek nuomonės neišreiškė, tik nurodė, kad karas yra labai blogai, „gaila žmonių“, ir papildė, jog dabar tiesiog yra tokia situacija, kad jai būtinas Rusijos Federacijos piliečio pasas. Dėl okupuotame Kryme įvykusių referendumų neigiamo požiūrio neišreiškė, nurodė, kad: „šimtą procentų negalinti pasakyti, kad aš už tai, ar už tai“. Pareiškėja pažymėjo, kad Krymui tapus Ukrainos, ji automatiškai, nė nesusimąstydama, taps Ukrainos piliete.
8.7. Pareiškėja 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 19 d. užpildė naujus klausimynus, kuriuose, atsakydama į 11 klausimą, pažymėjo, kad Krymas priklauso Ukrainai.
8.8. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Įstatymo nuostatas (4 str. 4–5 d., 35 str. 1 d. 1 p.), ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos apklausų turinį, pareiškėjos užpildytus klausimynus, nurodė, kad vėliau pareiškėja pildydama tuos pačius klausimynus (2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 19 d.), atsakydama į 11 klausimą, pažymėjo, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau šią pareiškėjos pasikeitusią poziciją, atsižvelgęs į bylos aplinkybių visumą, teismas vertino kaip nenuoširdžią, siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Teismas pažymėjo, kad tai aiškiai matyti ir iš pareiškėjos atliktos žodinės apklausos, kurioje pareiškėja vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į visiškai paprastus ir konkrečius klausimus, be to, ji net pasiteiravo, ar jai reikėjo atsakyti, kad Krymas priklauso Ukrainai.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja reguliariai lankosi Kryme (ir po Krymo aneksijos), pareiškėja iki Krymo aneksijos buvo Ukrainos pilietė, o Rusijos Federacijos piliete savo noru tapo jau po Krymo aneksijos, kas, teismo vertinimo, parodė jos pritarimą Rusijos neteisėtiems veiksmams ir lojalumą Rusijai bei jos režimui. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad ji pilietybės paprašė tik dėl to, jog būtų galima valdyti ten turimą nekilnojamąjį turtą (t. y. neprarastų po tėvo mirties Krymo teritorijoje priimtą palikimą); pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, paprašiusi Rusijos pilietybės, aiškiai parodė savo poziciją dėl Krymo aneksijos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2000 – 2023 m. turėjo galiojusius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau ji iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, tai irgi rodo jos nenutrūkusį ryšį su Rusija.
12. Teismas sutiko su Migracijos departamento ir VSD padaryta išvada, kad pareiškėja iš esmės palaiko Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos teritorijos okupaciją, kas reiškia, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareiškėja yra lojali Rusijos režimui, tad ji gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, t. y. pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
13. Teismas pažymėjo, kad nėra būtina dalyvauti politikoje, ar turėti aukštąjį išsilavinimą, kad suprasti paprastus bendražmogiškus dalykus ir galėtum aiškiai išreikšti savo poziciją dėl karo prieš kitą suverenią šalį pradėjimo, jos teritorijų okupaciją ir aneksiją, nusikaltimų žmogiškumui ir kt. Kadangi pareiškėja aiškiai nepademonstravo savo priešiškumo Rusijos valdančiajam režimui, tai netiesiogiai reiškia, kad ji iš esmės pritaria to režimo vykdomiems veiksmams.
14. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas vertino pareiškėjos tiek ekonominius, tiek ir socialinius (šeiminius) ryšius Lietuvoje. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė išadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvoje, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas bei negali būti pateisintas vien tuo faktu, jog Lietuvoje gyvena jos motina (Lietuvos pilietė). Teismas padarė išvadą, kad atsisakymas išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, pateisinanti Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardinti galinčias kilti grėsmes.
15. Teismas nurodė, kad vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nereiškia, kad jai ir toliau leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas automatiškai. Paskutiniu metu Rusijos Federacijos režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, netgi egzistencinę grėsmę. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys jos vykdomai agresyviai politikai. Be to, tokie asmenys taip pat yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Tad Rusijos piliečių prašymai išduoti leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.
16. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą ir visiškai pagrįstai konstatavo, jog susiklosčiusių egzistencinių išorinių grėsmių Lietuvos valstybingumui kontekste pareiškėjos, kuri iš esmės pateisina Rusijos įvykdytą ir vykdomą agresiją prieš suverenią valstybę (Ukrainą), t. y. pateisina neteisėtą Krymo aneksiją, taip pat nepasmerkė neteisėtų Rusijos veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose ir kt., gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui.
17. Teismas konstatavo, kad Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus, pakankamas ir adekvatus, priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, Sprendimą priėmė tam kompetentingas subjektas, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III.
18. Pareiškėja L. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
19. Pareiškėja pažymi, kad tiek Migracijos departamentas, tiek VSD keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja tik su pareiškėjos atsakymų į klausimyno 11 klausimu apie Krymo teritorinę priklausomybę. Pirmą kartą atsakydama į minimą klausimą apeliantė davė atsakymą remdamasi faktine padėtimi, neįsigilindama į klausimo turinį, tačiau išdėstė savo neigiamą poziciją dėl karinių veiksmų. Pakartotinai ne kartą teikdama atsakymą į klausimyno 11 klausimą dėl Krymo, pareiškėja paaiškino, kad tai yra Ukrainos teritorijos dalis, ir eilinį kartą deklaravo savo nepritarimą Rusijos Federacijos kariniams veiksmams.
20. Pareiškėja pažymi, kad išvada apie pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad ji prieš 20 metų gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir per nurodomą terminą nepasirūpino gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali.
21. Pareiškėja akcentuoja, kad tik asmens judėjimas į Krymą ne per Ukrainos teritorija negali kelti grėsmę Lietuvos saugumui nes vykimas per Ukrainos teritoriją į Krymą būtu nepateisinama riziką apeliantės sveikatai, saugumui bei gyvybei dėl nuo 2014 m. Ukrainos aplinkinių su Krymu sričių teritorijose vykstančių karinių veiksmų, taigi, sprendžiant dėl jos, t. y. pareiškėjos pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jos faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas nebuvo atliktas.
22. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, todėl ji turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali ir deklaratyvi. Nagrinėjamu atveju nenustačius konkrečių realybėje egzistuojančių pareiškėjos sąsajų su Rusijos tarnybomis, nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia.
Šalies argumentai
23. Pareiškėja teigia, kad, nors grėsmę nacionaliniam saugumui įvertina VSD, tačiau grėsmė nacionaliniam saugumui yra neatsiejamai vertinama kartu su keliama grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl teismo pastebėjimas, kad pakaktų tik VSD išvados sprendimui priimti nėra pagrįsta nes tokiam atvejui atliekamas vienpusis, o ne kompleksinis asmens vertinimas, kas nepriimtina teisinėje valstybėje.
24. Pareiškėja pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, kad ja su Rusijos Federacija sietų nuolatinio pobūdžio ryšiai, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad apeliantė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
25. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios saugumo departamento išvados perkelti į Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektu, turėjo atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėja susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar apeliantė kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeimą, darbą, gyvenimo trukmę Lietuvoje), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie jos, t. y. pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Migracijos departamentas vertino VSD išvadoje nurodytą informaciją ir (ar) kreipėsi pakartotinai į VSD dėl informacijos apie pareiškėją pagrįstumo patikslinimo.
26. Pareiškėjos vertinimu, faktas, kad apeliantė gavo Rusijos pilietybė neatsisakant nuo Ukrainos pilietybės nėra pritarimas nei Rusijos politikai, nei kariniams veiksmams – jų atžvilgiu yra apeliantės išdėstytas neigiamas požiūris, negalima reikalauti iš asmens sutikti su šeimos turto praradimu, kai nuosavybės atstatymas ateityje būtų negalimas, o patys praradimai pakenktų asmens finansiniai padėčiai.
27. Pareiškėja pažymi, kad nėra pagrindas vertinti klausimyno 11 punkto prieštaringus atsakymus kaip keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, ypač vertinant viešai žinomus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, kai Ukrainos piliečiams, duodant atsakymus į klausimyno 11 punktą dėl Krymo priklausomybės Rusijai, teismo sprendimais buvo panaikinami Migracijos departamento sprendimai neišduoti laikino leidimo gyventi Lietuvoje, ir Migracijos departamentas ne tik sutikdavo su tokiais Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais, bet ir sudarinėjo su asmenimis taikos susitarimus tuo klausimu.
Šalies argumentai
28. Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas dėl to, kad Sprendimas bei VSD išvada yra neteisėti, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
30. Migracijos departamentas atsiliepimą į skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Reali pareiškėjos pozicija dėl Krymo okupacijos buvo nustatyta atlikus pareiškėjos apklausą, kurios metu pareiškėja nurodė, kad jeigu ji turi Rusijos Federacijos piliečio pasą, tai reiškia, kad ir Krymas priklauso Rusijai. Ši aplinkybė VSD surinktos informacijos kontekste patvirtina, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
30.2. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos veiksmus (pareiškėjos atsakymus į apklausos klausimus), iš atliktų veiksmų (pareiškėjos atsakymų į apklausos klausimus) VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimą buvo įvertinta pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėja susijusios aplinkybės ir, kad atsisakymas pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.
30.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
32. VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, be to, pareiškėja, reikšdama palankumą Rusijos režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Be to, dėl Rusijai pritaikytų sankcijų, ribojančių jos piliečių keliones į Lietuvą, sumažėjo ir su Rusijos žvalgyba bendradarbiaujančių šios šalies piliečių galimybės lankytis Lietuvoje, todėl tikėtina, kad Lietuvos–Rusijos valstybinę sieną kertant mažiau žmonių, Rusijos žvalgyba intensyviau verbuos tuos asmenis, kurie neturi gerų žvalgybinių galimybių. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėja nėra galimas verbavimo taikinys Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms.
33. VSD pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, šios valstybės pilietybę įgijusi po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos. Pareiškėja po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir aneksijos nuolat periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją ir į Rusijos Federacijos aneksuotą Krymą (kai kurios išvykos – ilgalaikės, trunkančios net keletą mėnesių, be to, Pareiškėja vyko į Rusiją ir Krymą net ir po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos įvykdytos karinės agresijos Ukrainoje). Pareiškėjai Rusijos Federacijos aneksuotame Kryme nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektų. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad per 20 gyvenimo Lietuvoje metų neišmoko lietuvių kalbos, nes mažai bendrauja su lietuvių kalba kalbančiais žmonėmis. Pareiškėja nesiekia įgyti nei leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, nei Lietuvos Respublikos pilietybės. Tai parodo, kad pareiškėja turi stiprius ryšius su Rusija.
34. VSD teigia, kad pagal Įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai turi teisę kviesti pokalbio užsienietį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas visiškai pagrįstai konstatavo, jog susiklosčiusių egzistencinių išorinių grėsmių Lietuvos valstybingumui kontekste pareiškėjos, kuri iš esmės pateisina Rusijos įvykdytą ir vykdomą agresiją prieš suverenią valstybę (Ukrainą), t. y. pateisina neteisėtą Krymo aneksiją, taip pat nepasmerkė neteisėtų Rusijos veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose ir kt., gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, pareiškėjos skundą atmetė.
37. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad byloje nėra apklausos garso įrašo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nėra jokių įrodymų apie jos grėsmę, Migracijos departamentas neatliko individualaus situacijos vertinimo, pareiškėjos grėsmė nepagrįstai nustatyta remiantis tik atsakymu į klausimyno 11 klausimą, be to, Migracijos departamentas turėjo gauti kompetentingos institucijos išvadą apie pareiškėjos keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o tokios išvados negavus, tyrimas negali būti vertinamas kaip visapusiškai atliktas.
38. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas naikinamas, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
39. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad byloje nėra pateiktas pareiškėjos apklausos garso įrašas, teisėjų kolegija nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė garso įrašo vertimą (DOK-27747) dėl kurio pareiškėja nepateikė jokių prieštaravimų, be to, pareiškėja iš esmės neginčija jokių aplinkybių, nurodytų apklausoje. Iš garso įrašo vertimo matyti, kad apklausa vyko 2023 m. gegužės 29 d., todėl, nagrinėjamu atveju, nesant apklausos garso įrašo, tačiau esant šio garso įrašo vertimui, kurio turinio pareiškėja neginčijo, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo vien šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi apklausoje pateikta pareiškėjos pozicija.
40. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
41. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 18-3956 „Dėl klausimyno vertinimo“, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento pateiktą klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, užsienietis, teigdamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
42. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė užpildytą klausimyną, kuriame, atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: Ukrainai ar Rusijos Federacijai), pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Kadangi pagal VSD pateiktą vertinimą, jei užsienietis nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tai jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, ir tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti ir išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Krymo aneksijos ir Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje, 2023 m. gegužės 29 d. organizavo pareiškėjos apklausą. Apklausos metu pareiškėja vienareikšmiškai nenurodė, kad ji smerkia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, iš esmės dėstė argumentus, susijusius su jai kylančiais nepatogumais dėl karo Ukrainoje, klausė, koks turėjo būti atsakymas į klausimyno 11 klausimą, taip pat nurodė, kad gavo Rusijos Federacijos pasą dėl to, kad Kryme yra paveldimo turto, taip pat pareiškėjos butas. Pareiškėja apklausoje teigė, kad ji negali vienareikšmiškai pasakyti ar ji yra už Ukrainą, ar už Rusijos Federaciją.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, taip pat pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos tiek atsakant į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“, vertinimu, tiek apklausos metu pateiktų pareiškėjos atsakymų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos sąmoninga pozicija akivaizdžiai nesmerkiant įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, pareiškėjos ryšiai su Rusijos Federacija (žr. šios nutarties 32 punktą, taip pat pareiškėjos sesuo gyvena Rusijos Federacijoje) sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o ji pati, akivaizdžiai nesmerkdama Kremliaus režimo, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
44. Teisėjų kolegijos vertinimo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, nekeičia ir tai, kad ji, atsakydama į Klausimyno 10 klausimą, nurodė, jog nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, taip pat vėlesnėse apklausose nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai. Pastarieji atsakymai patvirtina selektyvų pareiškėjos požiūrį į Ukrainos atžvilgiu Rusijos vykdomą agresiją ir atskirus šios agresijos epizodus, kurie pripažinti akivaizdžiai neteisėtais ir keliančiais grėsmę Lietuvos valstybingumui, taip pat pareiškėjos siekį išvengti neigiamų pasekmių.
45. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime dėl leidimo pagrįstai konstatuota, kad VSD pateikta išvada bei Migracijos departamento surinkta papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), Sprendimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o pareiškėjos asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius, vadovavosi ne tik pareiškėjos atsakymu į klausimyno 11 klausimą, bet ir pareiškėjos apklausa ir kitais apie pareiškėja surinktais duomenimis.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Nagrinėjamu atveju buvo gautas VSD įvertinimas, nes buvo sprendžiama dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Įvertinus Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, spręstina, kad nagrinėjamu atveju, vertinant tik pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, pakako gauti VSD įvertinimą ir šiuo pagrindu, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, papildomai nevertinant galimos pareiškėjos grėsmės viešajai tvarkai ir saugumui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad, siekiant atlikti objektyvų tyrimą, buvo būtina gauti policijos ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vertinimą, yra nepagrįsti.
47. Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos L. N. (L. N.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.