- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 1-1031-827/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00128-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- E. U., E. P.
- Kaltinamasis
- D. A.
- Advokatai
- Egidijus Losis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, turintis mažametį vaiką, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2011-02-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, šioje byloje kaltinamas pagal BK 286 straipsnį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:
jis 2016-11-28, apie 13.10 val., Vilniaus mieste, prie gyvenamojo namo Nr.5 laiptinės, (duomenys neskelbtini)gatvėje, vengdamas sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra panaudodamas savo kūno svorį ir fizinę jėgą, spardydamasis kojomis, smūgiuodamas rankomis, pasipriešino valstybės tarnautojams - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiui E. U. ir pasieniečiui E. P., vykdantiems Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-12 nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl D. A. ir 2012-08-02 Patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, o būtent: E. U. prisistačius ir keletą kartų balsu išreiškus reikalavimą sustoti ir nesipriešinti, jis nepakluso teisėtam valstybės tarnautojo reikalavimui, nesustojo ir ėmė bėgti, jį pasivijusiam E. U. jis tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, padarydamas lūpos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau aktyviais veiksmais priešindamasis sulaikymui, prie jo pribėgusiam E. P. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, padarydamas kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis D. A. teismo posėdyje nurodė, jog dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažįsta, tačiau teikdamas paaiškinimus nurodė, jog išėjo iš laiptinės ir pamatė juodais treningais apsirengusį vyrą. Tokių vyrų ten nelabai būna, todėl atkreipė į jį dėmesį. Rakindamas automobilį matė, kad vyras stovi, bet pradėjo bėgti link jo. Suprato, jog puls, todėl pradėjo bėgti link laiptinės. Įvyko kova. Pribėgo antras vyras, po to pribėgo trečias ir ketvirtas. Sakė nustoti priešintis, nes jie yra policija. Kad tai iš tikrųjų policija, kaltinamasis dėl patirto streso neišgirdo. Tai jis išgirdo, kai pribėgo paskutinis pareigūnas. Jie gal anksčiau šaukė, kad policija, bet dėl patirto streso jis gal negirdėjo. Nesitikėjo, kad taip vyksta sulaikymas. Teigė, jog nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)g. gyvena 5 metus, gyvenamoji vieta deklaruota. (duomenys neskelbtini), todėl manė, kad paieška vykdoma (duomenys neskelbtini). Vilniuje apsigyveno, kai baigėsi teismai. Žinojo, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tikėjosi, kad bus perteistas. Supranta, kad pats turėjo atvykti į policiją.
Į klausimus paaiškino, kad rudenį kaltinamajam gimė sūnus, kuriam jis davė savo pavardę, todėl žinojo, kad policijai bus nesunku jį surasti. Galvojo po Kalėdų pats vykti į policiją, kol vaikas mažas nesupras, kur tėtis. Gyvendamas Vilniuje jokių nuobaudų neturėjo, dalyvavo teniso turnyruose, kurie buvo atviri, todėl policija galėjo jį surasti. Pateiktos nuotraukos turnyruose publikuotos Facebook. Tai atvira grupė, gali registruotis bet kas. Jis dalyvavo Lexus turnyre, įvedus į paiešką jo vardą ir pavardę, atsiranda visi kaltinamojo duomenys, elektroninio pašto adresas. Savo veiksmus vertina neigiamai. Išsigando, visi veiksmai buvo spontaniški, iš anksto nesuplanuoti, įsivaizdavo, kad jį sulaikys kitaip, bėgo namo. Sulaikant jį griebė, po to gavo smūgių. Jį griebė, kai pribėgo prie laiptinės. Nuo automobilio iki laiptinės maždaug 10 metrų. Atrodo, kad pareigūnas griebė jį tylėdamas, bet iš bylos medžiagos mato, kad jis šaukė. Iš išgąsčio to galėjo negirdėti. Bėgo link durų, grūmėsi ant laiptų. Ten mažai vietos, sukinėjosi. Dujų jam purškė ant laiptų, gale, kai atbėgo trečias pareigūnas. Dar atbėgo ketvirtas pareigūnas. Tada supratau, kad tai policija ir uždėjo antrankius. Bėgdamas ir grundamasis jis šaukė pagalbos, kad kviestų policiją.
Pareigūnams smūgiavo kumščiais prie laiptinės, jai jį sugriebė, smūgiavo į galvą. Kur pataikė, nežino. Smūgiavo daugiau negu vieną kartą. Toliau negalėjo priešinti, dengėsi pats. Bėgo link laiptinės, kodo nespėjo paspausti. Kumščiu pirmas trenkė kaltinamasis, nes jį sugriebė, todėl kaltinamasis gynėsi. Suveikė refleksas, galvojo, kad puola banditai.
2017-05-25 teismo posėdyje kaltinamasis paaikšino, kad įvykio metu jis gynėsi, galvojo, kad jį puola. Dabar suvokia, kas vyko. Tada atrodė kitaip. Kontrabandos laikais buvo susipykęs su kai kuriais asmenimis, gal galėjo jam keršyti. Žinojo, kuo 2006-2007 metais baigėsi bylų nagrinėjimas. Tuo metu gal nesitikėjo užpuolimo. Iki sulaikymo dirbau, padėjau broliui remontuoti automobilius. Dirbo (duomenys neskelbtini) garaže. Paskutiniu metu niekur nedirbo. Gyvenau (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Sportavau lauko tenisą. Jaunystėje buvau fiziškai aktyvus. Išbandžiau beveik visas sporto šakas. Kovinių sporto šakų nebandė. Žinojau, kada baigėsi visi teismai. Buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, vėliau paleido. Žinojau apie nuosprendį, kuris buvo priimtas prieš 2-3 metus. Norėjau, kad perteistų, pritaikytų BK 75 str. Žinau, kad kažkas keitėsi, bylą grąžino tam pačiam teisėjui. Suvokė, kad vyksta paieška. Išvažiavo gyventi į Vilnių, nes radau moterį. Nesugebėjo pats nueiti į policiją ir prisiduoti. Kol draugė buvo nėščia, negalėjau jos palikti. Kai gimė sūnus, buvome sutarę, kad eisiu ir prisiduosiu. Grasinimai jam buvo, bet seniai. Apie tai pagalvojo. Teismo sprendimo nevykdė, bet nesislapstė. Gyvenau oficialiai. Galvojau, kad atvyks pareigūnai ir sulaikys. Sūnui davė savo pavardę pas notarą. Žinojo, kad tada viskas išaiškės. Jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kai paėmė paskolą, paprašė, kad išregistruotų. Turi butą kaime šalia (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo liudijimo dokumentus žmona užpildė internetu. Po to nuėjo pas notarą, padavėme pasus ir viską sutvarkė. Turi galiojantį pasą. Paskola paimta kaltinamojo vardu. Nežinojo, kad dar reikia deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai man nekėlė rūpesčių.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. A. parodė, kad jis kaltu neprisipažįsta. Jis supranta kuo yra įtariamas, savo kaltės nepripažįsta. Psichiatrinėse ir narkologinėse įskaitose nėra įrašytas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, galvos traumų neturėjo. Dėl jam pareikšto įtarimo jis gali parodyti, kad nusikaltimo, kurio padarymu jis yra įtariamas, jis nepadarė. 2016-11-28 jis buvo namuose, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis apie 13.00 val. išėjo iš namo ir nuėjo į automobilį VW Golf. Išėjęs iš namo pamatė, kad prie jo namo laiptinės stovi treninguotas vaikinas, į jį atkreipė dėmesį, nes tame rajone kur jis gyvena retai tokį žmogų pamatysi, vaikinas buvo su treningais, apsirengęs juodai su raudonais kedais. Jis atsidarė savo automobilį ir pamatė, kad tas asmuo pradėjo eiti link jo, paspartino žingsnį. Jis pagalvojo, kad jį puola ir iš karto pradėjo bėgti namo, link namo laiptinės. Jis yra sulaukęs grasinimo iš kažkokių asmenų, kurie buvo susiję su anksčiau jo vykdyta kontrabanda, todėl iš karto pagalvojo, kad jį nori užpulti ar atimti automobilį. Bėgdamas link laiptinės jis šaukė „gelbėkit, policija“. Nuo jo automobilio link laiptinės yra apie 10-15 metrų, paskui jį bėgo tas asmuo. Kai jis pribėgo prie namo laiptų, jį tas žmogus pasivijo ir bandė sučiupti už drabužių. Tada jis numetė prie laiptų dėžę su įrankiais, kurią nešėsi į automobilį, ir laiptais užlipo iki durų. Bandė surinkti durų kodą, bet jam nepavyko, pavijęs jį vaikinas sugriebė jį už drabužių ir sudavė smūgį į kairės pusės smilkinį. Jis gindamasis davė jam atgal, jis smūgiavo kumščiais. Kiek jis sudavė smūgių ir į kurias vietas pataikė, neprisimena. Viskas vyko labai greitai, truko apie 5-10 sekundžių. Jis yra dešiniarankis. Jis taip pat gavo keletą smūgių. Kol jis grūmėsi, prie jų pribėgo antras asmuo, kuris pradėjo spausti jį prie žemės, sudavė smūgį į galvą. Kai pribėgo antras asmuo, jis įsikibo į turėklus laiptų aikštelėje. Jis nepamena, ar smūgiavo į antrą asmenį. Jis visą tą laiką, kol vyko grumtynės rėkė „padėkit, kvieskit policija“. Kai du asmenys jį palenkė prie žemės, ant laiptų jis pamatė pribėgusį trečią asmenį, kuris papurškė dujų. Kai jį prispaudė ir paguldė ant žemės, tada jis pamatė dar vieną priėjusį asmenį, kuris pasakė „ramiai policija“. Tada jis suprato, kad čia visgi yra pareigūnai ir nustojo priešintis, leido jiems uždėti antrankius. Iki to momento, kol ketvirtas asmuo nepasakė, kad čia pareigūnai, jis to nesuprato ir todėl gynėsi nuo užpuolimo. Tuo momentu, kai jis buvo paguldytas ant žemės ir bandė pakelti galvą, pastebėjo laiptų viršuje iš namo išėjusį kaimyną, po to prie laiptinės pamatė moterį, kuri kaip vėliau sužinojo iš pareigūnų, išėjo iš šalia esančios siūlų parduotuvės. Kada iš namo išėjo kaimynas jis nematė, jo duomenų nežino, žino tik tiek, kad jis gyvena 8 aukšte, išėjus iš lifto, pasukus į dešinę antros durys. Kai pareigūnai uždėjo jam antrankius, jie nuėjo į automobilį. Faktines aplinkybes jis pripažįsta. Prisipažįsta, kad grūmėsi su įtarime nurodytais asmenimis, tačiau nesuvokė, kad jie yra policijos pareigūnai ir, kad vyksta jo sulaikymas. Jis nesuprato, kad tai policijos pareigūnai, nesuprato tol, kol jie neprisistatė. Jis neprisimena kai prie jo pribėgo pirmas asmuo, po to dar du asmenys, neprisimena ar jie ką nors jam sakė, negirdėjo jų prisistatymo, dėl to nesuprato, kad tai pareigūnai. Kad tai pareigūnai, jis išgirdo ir suprato, tik tada kai priėjo ketvirtas asmuo. Jis žinojo, kad yra priimta teismo nutartis ir, kad jis turi atlikti bausmę. Jis žinojo, kad yra ieškomas. Jis kitaip įsivaizdavo jo sulaikymą. Jis manė, kad policijos pareigūnai atvyks į jo namus, prisistatys ir pristatys jį į policijos įstaigą. Pats jis atidėliojo tą momentą, kai turės atlikti bausmę, nes jis turi sugyventinę, neseniai jiems gimė vaikas. Jeigu būtų supratęs, kad tai pareigūnai, jis nebūtų priešinęsis, gailisi, kad taip įvykiai susiklostė. Kai su pareigūnais vyko automobiliu, jis jų atsiprašė, paaiškino, kad nesuprato, kad jie pareigūnai (b. l. 105-108). 2017-02-07 papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. A. parodė, kad jis kaltu neprisipažįsta, jis patvirtina savo duotus pirminius parodymus ir neketina jų keisti. Jis nesuvokė, jog minėti asmenys E. U., E. P. ir kt. buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai (b. l. 113-115).
Apklaustas kaip nukentėjusysis E. U. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną su kolega dirbo pagal kriminalinės žvalgybos informaciją, reikėjo sulaikyti nuteistą asmenį. Jiems davė jo nuotrauką, papasakojo situaciją, kad jis slapstosi. Į vietą nuvyko nežymėtu automobiliu. Kolegos liko automobilyje, o nukentėjusysis nuėjo link namo laiptinės, laukė, kol išeis kaltinamasis. Pamatė, kad jis išėjo ir nuėjo link automobilio (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis bėgo į tą pusę. Kaltinamasis pakėlė galvą ir pamatė jį. Nukentėjusysis sušuko "stok, pasienio tarnyba". Kaltinamasis bėgo link namo laiptinės, gal tris metrus. Nukentėjusysis šaukė garsiai. Kaltinamasis pribėgęs tvojo kelis kartus jam į galvą. Į pagalbą atbėgo E. P.. Kaltinamasis buvo susikaustęs, negalėjo uždėti antrankių. Prieš jį buvo panaudotas dujų balionėlis, bet dujų teko ir pareigūnams. Tada privažiavo prie jų laiptinės vairuotojas. Kaltinamasis suprato, kad jie yra pareigūnai, nustojo priešintis. Jie garsiai šaukė, kad ra Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kaltinamasis nespėjo atidaryti laiptinės durų, pasipylė smūgiai, nukentėjusysis jį apkabino. Prie laiptinė durų, kaltinamasis, nespėjęs jų atidaryti, atsisuko ir tiesiog smūgiavo nukentėjusiajam į galvą. Nukentėjusysis kai artėjo link kaltinamojo sakė, kad jie sienos apsaugos tarnyba. Kaltinamasis gal nesuprato, toliau bėgo link namų nieko nesakydamas. Nukentėjusysis vėl šaukė. Tada kaltinamasis šaukėsi pagalbos, pradėjo smūgiuoti, gal išsigando. Kai apkabino, apsipylė krauju. Nukentėjusysis įvykio metu buvo apsirengęs civiliais drabužiais, po kuriais turėjo spec. priemones. Tarnybinį pažymėjimą turėjo. Sulaikymo žmonių aplinkui priėjo žmonių, jie gal galvojo, kad vyksta užpuolimas, tada nukentėjusias parodė pažymėjimą. Apie kaltinamojo gyvenamąją vietą buvo surinkta informacija. Vadas juos instruktavimo metu įspėjo, kad sulaikomas asmuo yra gudrus. Buvo apsirengę civiliais drabužiais. Vykdant užduotį, leidžiama vilkėti civilius drabužius, instrukcija tai numato, kad esant reikalui ir pagal vado nurodymą galima vilkėti civilius drabužius.
Kai atvažiavo vairuotojas kaltinamasis suprato, kad jei yra pareigūnai, parodė pažymėjimus. Kai vyko grumtynės, dėjo antrankius, susirinko žmonių, jiems parodė pažymėjimu, Žmonės išsiskirstė, o jie išvažiavo. Kai iš automobilio išlipo ketvirtas kolega, kaltinamasis viską suprato, davė uždėti antrankius. Automobilyje jis nesipriešino, sakė, kad įsivaizdavo, kad sulaikymas vyksta ne taip. Užduotis buvo gauta iš Pagėgių pasienio rinktinės. Tokių spec. užduočių būna retai. Po sulaikymo kaltinamasis sakė, kad jeigu būtų žinojęs, kas vyksta, nebūtų priešinęsis. Galvojo, kad atvažiuos uniformuoti pareigūnai, pabels į duris ir išveš, o nesuims iš pasalos. Nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta žala atlyginta, kaltinamajam materialinių pretenzijų neturi. Po įvykio pusantros savaitės buvo nedarbingas. Civilinio ieškinio nepalaiko, su juo buvo susisiekta ir žala atlyginta.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. U. paaiškino, kad jis 2016-11-28 vykdė tarnybą kartu su Sargybų skyriaus pasieniečiu E. P., jaunesniuoju specialistu M. J. ir jaunesniuoju specialistu R. Š.. Dirbo pagal specialią užduotį, turėjo tikslą sulaikyti ieškomą asmenį D. A., turėjo informaciją apie galimą jo buvimo vietą, jo nuotrauką. Prie besislapstančio asmens žinomos gyvenamosios vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini)nuvyko apie 12.00 val., vilkėjo civiliais drabužiais, tarnybinis automobilis buvo be skiriamųjų VSAT ženklų. Pasirinko stebėjimo vietą. Jis nuėjo prie laiptinės, jo kolegos liko stebėti aplinkos automobilyje. Automobilį pastatė apie 30 metrų atstumu nuo laiptinės, ant važiuojamosios kelio dalies. Iš automobilio buvo gerai matomos įėjimo į laiptinę durys, pareigūnai gerai matė jį. Apie 13.10 val. išeinantį iš laiptinės pro lauko duris pastebėjo asmenį, kurį turėjo sulaikyti, jį atpažino iš veido, pagal veido bruožus, matytus nuotraukoje. Nulipęs laiptais D. A. pasižiūrėjo į jį ir nuėjo link automobilio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Jis vilkėjo juodą striukę, avėjo raudonos spalvos sportinius batus. D. A. priėjo prie vairuotojo durelių, jas atsirakino, prie automobilio atsinešė daiktadėžę. D. A. pasilenkė prie savo automobilio ir jis jo nebematė, pamanė, kad ketina važiuoti automobiliu. Pranešė radijo ryšiu kolegoms, kad reikia jį sulaikinėti, tikrai jis yra ieškomas asmuo. Jis, stovėdamas prie laiptinės, stebėjo D. A. kol jis pasilenkė prie automobilio ir jo nebematė. Tarp jų buvo apie 15 metrų atstumas. Jis nubėgo prie D. A.. Kai jis stovėjo prie galinių keleivio durelių, D. A. stovėjo prie priekinių automobilio durelių, jis žodžiu prisistatė ir pareikalavo sustoti sakydamas žodžius „stok Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. Žodžius ištarė garsiai ir aiškiai, kad sulaikomas asmuo girdėtų ir suprastų, jog yra pareigūnas ir reikalauja stovėti. Kadangi jis vilkėjo civiliais rūbais jis suprato, kaip svarbu aiškiai prisistatyti, kad asmuo suprastų, kad jis yra pareigūnas. Jis žengė link automobilio bagažinės, norėdamas prieiti prie D. A.. D. A. akimirką pastovėjo dvejodamas ką daryti, apsisuko ir pro automobilio priekį nubėgo link laiptinės lauko durų. Jis nusivijo D. A., bėgdamas jam iš paskos, dviejų metrų atstumu dar kartą pakartojo žodžius „stok Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. D. A. nepakluso reikalavimui, užbėgo laiptais iki laiptinės durų, kurios buvo užrakintos kodine spyna. D. A. pabandė duris atrakinti, tačiau nespėjo. Jis pribėgo prie jo iš nugaros. D. A. staigiai atsisuko. Jis stovėjo per žingsnį nuo D. A., atsisukęs veidu į jį. D. A. staigiai atsistojo į kovinę stovėseną, sulenkė rankas per alkūnes, sugniaužė kumščius ir sudavė 4-5 smūgius jam į veidą, smūgiuodamas dešinės rankos kumščiu D. A. jam pataikė vieną tiesų smūgį į viršutinės lūpos kairę pusę. Kiti smūgiai nebuvo tokie stiprūs, jam juos pavyko blokuoti rankomis. D. A. pirmas jį puolė, jis D. A. nesudavė nei vieno smūgio, norėjo jį apkabinti rankomis per pečius, kad jis nebegalėtų smūgiuoti ir pargriauti ant žemės. Tuo momentu prie jo pribėgo M. J. ir E. P.. Grumtynių metu kažkuriuo momentu E. P. atsistojo tarp jo ir D. A.. D. A. dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį E. P. į veidą, pataikydamas į kairės veido pusės paakį. D. A. aktyviais veiksmais toliau priešinosi, sugriebė rankomis už laiptų turėklo, spardėsi kojomis, trukdydamas pargriauti jį ant žemės ir jį sulaikyti. Grumtynės vyko nedidelėje laiptų aikštelėje, kur visiems jiems, pareigūnams, nebuvo vietos derinti tarpusavio veiksmų sulaikant D. A.. Grumtynių metu jam buvo sužalota dešinės rankos plaštaka, tuo metu kai jis rankomis apkabino D. A., jis priešinosi panaudodamas savo kūno svorį. Atsiremdamas į sieną D. A. prispaudė jo dešinę plaštaką prie sienos. E. P. sugriebė jį abiem rankomis už megztinio atlapų ir jie nugriuvo ant žemės. E. P. kūno svoriu užgriuvo D. A.. M. J. panaudojo specialiąsias priemones - dujas. D. A. gulėdamas nesiliovė priešintis, įtempęs raumenis, judėdamas visu kūnu neleido suimti už rankų, muistėsi, bandė suduoti smūgius. M. J. su E. P. nusitempė D. A. iš laiptų aikštelės ant šaligatvio. Matė, kad įvykį stebi pašaliniai žmonės, vyras ir moteris. Jis jiems prisistatė, paaiškindamas, kad asmuo priešinasi sulaikymui. Tuo metu R. Š. privažiavo automobiliu prie laiptinės. Priėjo prie jų, prisistatė, sakydamas žodžius „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“ žodžiu išreiškė reikalavimą nesipriešinti, sakydamas “ką tu darai, nustok priešintis, rankas už nugaros, leisk uždėti antrankius“, suėmė D. A. už dešinės rankos. D. A. nurimo, iškėlė rankas antrankiams uždėti. M. J. ir R. Š. uždėjo antrankius, įsodino D. A. į tarnybinį automobilį (b. l. 57-59).
Apklaustas kaip nukentėjusysis E. P. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną kolega stovėjo prie laiptinės, o jis su kitu pareigūnu sėdėjo automobilyje už 100-150 metrų. Iš laiptinės išėjo žmogus. Suprato, kad tai tas, kurio jie laukė. Kolega per raciją pranešė, kad reikia sulaikyti. Jis bėgo link kaltinamojo, nukentėjusysis taip pat bėgo link kaltinamojo. Kai pribėgo, prie laiptinės buvo riksmai. Jie buvo neuniformuoti, todėl kaltinamasis nesuprato, kad jei pareigūnai. E. P. pribėgęs kaltinamąjį suėmė už pakarpos ir pastatė prie sienos. Iš karto gavo smūgį į akį, abu nugriuvo. Kaltinamasis priešinosi, kol gavo dujų. Jis rėkė, prašė pagalbos. Tuo metu priėjo žmonių, nusileido į laiptų apačią. Kaip suprato, kaltinamasis negirdėjo, kaip šaukė, kad jei pareigūnai. Kai priėjo ketvirtas kolega, tada suprato ir nurimo. Vietoje, kur vyko grumtynės yra aikštelė ir laiptai, kaltinamasis stovėjo aikštelėje, o kolega stovėjo ant laiptų. E. P. įsiterpė tarp jų ir bandė kaltinamąjį pastatyti prie sienos. Kraujo buvo. Nukentėjęs gavo smūgį į kairę akį, su kaltinamuoju suslydo ir nugriuvo. Tuomet pribėgo trečias kolega ir papurškė dujų, kurių gavo visi. Bėgdamas link kaltinamojo ir kolegos, nukentėjusysis šaukė, kad jie yra policija. Kaltinamasis buvo išsigandęs, jo vietoje nukentėjusysis taip pat elgtųsi. Kaltinamasis prašėsi pagalbos, jis bėgo link namų, nežino, kur toliau bėgtų, jeigu patektų į laiptinę. Žmonės priėjo, gal norėjo padėti. Jeigu nuketėjęs būtų įbėgęs į laiptinę, pareigūnai būtų pranešę apie situaciją ir toliau lauktų. Kai priėjo ketvirtas kolega, visi buvo kruvini, kaltinamasis suprato, kas vyksta, ir padavė rankas. Žmonės tikriausiai galvojo, kad vyksta užpuolimas, todėl pareigūnai jiems parodė pažymėjimus, kaltinamajam taip pat parodė, bėgdami link kaltinamojo, pažymėjimų nerodė.
Nukentėjusysis bėgo kolegoms į pagalbą. Matė, kad kaltinamasis yra prie durų ir gali pabėgti. Turėjo raciją, bendravo su kolegomis. Jie sėdėjo automobilyje, E. U. pasakė, kad tai tas pats asmuo. Kolega šaukė, kad jei policija. Kaltinamasis šaukė "gelbėkite, muša". Jie sakė, kad jie policija, bet jis netikėjo. Nukentėjusiajam žala atlyginta, savo 150 eurų ieškinio reikalavimo nepalaiko.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. P. paaiškino, kad jis 2016-11-28 vykdė tarnybą kartu su Sargybų skyriaus pasieniečiu E. U., jaunesniuoju specialistu M. J. ir jaunesniuoju specialistu R. Š.. Jie dirbo pagal specialią užduotį. Jie gavo užduotį sulaikyti Lietuvos Respublikos pilietį D. A., turėjo informaciją apie tai, kad jis yra paieškomas, žinojo galimą jo buvimo vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėjo jo nuotrauką. Į (duomenys neskelbtini)jie nuvyko nežymėtu tarnybiniu automobiliu apie 12.00 val., buvo apsirengę civiliais drabužiais. Išsidėstė ir pradėjo stebėti aplinką. Jis kartu su M. J. ir R. Š., kuris vairavo tarnybinį automobilį, liko tarnybiniame automobilyje ir stebėjo iš automobilio, o E. U. nuėjo link namo laiptinės ir stovėjo šalia jos. Tarnybinį automobilį jie pasistatė ant važiuojamosios dalies prie šaligatvio, apie 30-40 m. atstumu nuo namo laiptinės, iš tos vietos gerai matė namo laiptinė ir šalia jos stovintis E. U.. Stebint aplinką, apie 13.10 val. sėdėdamas automobilyje keleivio priekinėje sėdynėje, jis pamatė iš namo išeinantį asmenį, kuris buvo panašus į jų ieškomą asmenį. E. U. iš toli pasižiūrėjo į juos ir davė suprasti, kad tai jų ieškomas asmuo. Jis linktelėjo galva ir iš karto pradėjo bėgti paskui D. A., kuris tuo metu jau buvo priėjęs prie savo baltos spalvos automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Tuo metu girdėjo radijo ryšio pranešimą, tačiau jo neišklausė, iš karto iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti link jų. Bėgdamas jis pamatė, kad E. U. nuo minėto automobilio bėga paskui D. A. link laiptinės ir iš karto pasuko link laiptinės. Bėgdamas matė, kaip ant laiptų D. A. mosikavo kojomis ir rankomis neleisdamas E. U. jo sulaikyti. Kai pribėgo prie laiptų, D. A. buvo laiptų aikštelėje, o E. U. ant laiptų, žemiau jo. Jis pamatė, kad E. U. rankomis dengiasi veidą, iš karto pribėgo ir atsistojo tarp jų veidu į D. A. ir sugriebė jam už megztinio atlapų, pristūmė jį prie sienos ir tuo metu D. A. trenkė jam dešinės rankos kumščiu į veidą, į kairės pusės akies sritį. Jis kartu su D. A. pargriuvo laiptų aikštelėje ir jis ant jo užgriuvo. D. A. rėkė „gelbėkit, padėkit, mane muša“. Tuo metu jam iš už nugaros pribėgęs, šaukdamas, kad jie yra policija, M. J. įspėjo, kad panaudos dujas ir papurškė dujų. Jis pajuto, kad dujos pateko jam į dešinę akį, kai jis atsistojo, pamatė, kad prie laiptinės stovėjo moteris, atėjo dar keletas žmonių. M. J. sušuko, kad jie yra policija, o D. A. neklausė, toliau muistėsi, spardėsi, nesidavė sulaikomas, rėkė, kad jie meluoja. Jie D. A. nusitempė nuo laiptų ant šaligatvio prie laiptinės ir bandė jį sutramdyti, kad nesipriešintų. Tuo metu tarnybiniu automobiliu privažiavo R. Š. ir pribėgo prie jų. Jis pribėgdamas prisistatė sakydamas žodžius „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, sakė „žmogau, ką tu darai, nusiramink, mes esam policija“. D. A. tuo metu atsisėdo ant žemės, R. Š. kartu su M. J. jam uždėjo antrankius, po to jie pakėlė jį ir nuvedė į mašiną. E. U. pranešė juos stebintiems žmonėms, kas čia vyksta, paaiškino, kad yra pareigūnai. Sulaikytą asmenį jie pristatė į Vilniaus rinktinę (b. l. 69-91).
Apklaustas kaip liudytojas M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį (duomenys neskelbtini) teko sulaikyti. Gavo užduotį jį stebėti. Turėjo informacijos, kad jis išeis per pietus, išves šuniuką, turėjo jo nuotrauką. Reikėjo D. A. suimti ir pristatyti į Vilniaus rinktinę. Stovėjo prie laiptinės pasikeisdami. E. U. stovėjo prie laiptinės, o jie sėdėjo automobilyje. Pamatė, kad D. A. išėjo iš laiptinės ir ėjo link automobilio (duomenys neskelbtini). E. U. bėgo link kaltinamojo. Jie taip pat iššoko iš automobilio. Kaltinamasis slėpėsi už automobilio, po to pradėjo bėgti link laiptinės, bet nespėjo įbėgti. Jie pribėgo prie kaltinamojo. Liudytojas pasakė, kad jie yra pasienio tarnyba. Kaltinamasis šaukė „gelbėkit“. Įspėjo, kad bus panaudotos dujos. Prasidėjo grumtynės. Tuo metu priėjo ketvirtas kolega ir tada kaltinamasis pasidavė. Liudytojas panaudojo dujas, užlaužė rankas ir uždėjo antrankius.
Į klausimus liudytojas paaiškino, kad kol grūmėsi, kaltinamasis šaukė „gelbėkit, puola“. Po to, kai užlaužė rankas ir sulaikė, jis sakė „ačiū dievui, kad Jūs pasieniečiai“. Panašiose situacijose liudytojas yra buvęs gal 3 kartus. Situacijos būna skirtingos, gauna nurodymus. Kartais uniforma būna paslėpta po civiliais drabužiais, kad nesuprastų. Vadovas pasako, kaip reikės dirbti. Šiuo atveju buvo įsakymas rengtis civiliais drabužiais, važiuoti nežymėtu automobiliu. Vadas minėjo, kad tas asmuo ieškomas seniai, kelis metus, gali priešintis. Sulaikant kaltinamąjį, liudytojas nebuvo sužalotas. Liudytojas kaltinamąjį matė einantį iš laiptinės link automobilio. Visą laiką stebėjo jį. Prasidėjo muštynės. Kaltinamasis mojavo rankomis ir kojomis. Vyko kontaktas su kolegomis. Matė, kad jie buvo kruvini. Nežino, kuriuo smūgiu kaltinamasis sužalojo kolegą. Liudytojas pribėgo, papurškė dujų ir tada kaltinamasis nurimo.
E. P. gavo smūgį į smilkinį ir į šoną. Liudytojas pribėgo su E. P.. Jam kaltinamasis pataikė gal pirmą smūgį, o gal ne pirmą. Kaltinamasis mušėsi, kaip profesionalas. Jie trise negalėjo jo sulaikyti. Paprastas žmogus taip nesipriešina. O gal kaltinamasis yra tiesiog stiprus. Matė, kad jis E. P. trenkė kabliu iš šono. Kokie buvo smūgiai kojomis, nežinau, bet kaltinamasis turėjo jėgos, mušėsi, kaip automatas, labai greitai smūgiavo.
Apsirengus civiliais drabužiais teko sulaikinėti asmenis. Kaltinamasis ėjo link automobilio. Nesidavė sulaikomas, apibėgo aplink automobilį ir nubėgo link laiptinės. Kai liudytojas su kolega pribėgo, kaltinamasis pradėjo rėkti. Į laiptinę įbėgti nespėjo. Jeigu yra dar kažko prisidirbęs, mano, kad galėjo bandyti pabėgti. Liudytojas prisistatė, kad jie yra iš pasienio tarnybos. Gal negirdėjo. Sulaikymo pabaigoje jau nesipriešino. Pirmas įspūdis susidarė, kad kaltinamasis gal nesuprato, kad esame iš Valstybės sienos tarnybos. Sakiau, kad esame iš Valstybės sienos tarnybos. Rodyti tarnybinį pažymėjimą nebuvo laiko. Be to, niekas neprašė. Nesuprantu, kodėl reikėjo bėgti, mes buvome be automatų. Po to, kai dėjome antrankius, kaltinamasis elgėsi ramiai, nesipriešino, sėdo į mašiną. Pokalbio su kaltinamuoju automobilyje neprisimenu. Tokiais atvejais stengiuosi nekalbėti.
Pasaloje kaltinamojo laukėme apie dvi valandas. Atvažiavome apie 11 val. ir laukėme. Ten vieša, atvira vieta, stovėjome netoli „Senukų“ parduotuvės kampo, vyko gyvenimas, žmonių buvo kaip įprastai. Kai kaltinamasis nustojo priešintis, liudytojas ištraukė antrankius ir uždėjo jam. Atbėgęs su E. P., sakė, kad nustotų priešintis, nes panaudos dujas. Kaltinamasis nereagavo, todėl papurškė, bet nesėkmingai. Dujų teko ir jiems. Kaltinamasis priešinosi ir toliau. Kai pamatė kaltinamąjį, jis atrodė, kaip eilinis žmogus. O kai sulaikinėjo, suprato, kad jis kažką lankęs, nes trise negalėjo sulaikyti vieno žmogaus. Jie darbe sportuojame pastoviai. Bėgiojame, kai nedirba, daužome kriaušę. E. P. kaltinamasis trenkė kabliu, o E. U. smūgis buvo tiesus. Nežino, kodėl taip mušėsi. Liudytojui pasirodė, kad kaltinamasis yra daužęs kriaušę. Teigė, kad nėra treneris, nežino, ar jo smūgiai buvo taisyklingi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. J. paaiškino, kad jis 2016-11-28 vykdė tarnybą kartu su Sargybų skyriaus pasieniečiais E. P., E. U. ir jaunesniuoju specialistu R. Š. pagal specialią užduotį, kad sulaikyti ieškomą asmenį D. A.. Apie 13.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie laiptinės pastebėjo asmenį, kurį turėjo sulaikyti. E. U. stovėjo prie įėjimo į namo laiptinę. Laiptinės durys buvo užrakintos kodine spyna. Jis, E. P. ir R. Š. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, stovėjusiame apie 30-40 metrų atstumu nuo laiptinės, stebėjo laiptinės duris. Automobilis nebuvo pažymėtas „VSAT“ skiriamaisiais ženklais, jie visi buvo apsirengę civiliais drabužiais. Išėjęs pro laiptinės duris ieškomasis D. A. išėjo iš laiptinės, priėjo prie kieme, priešais laiptinę stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) atsidarė vairuotojo dureles. Jų automobilis nuo D. A. automobilio stovėjo apie 30 metrų atstumu, buvo gerai matomas. E. U. nubėgo prie D. A. nuo keleivio durelių pusės. Pribėgęs prie automobilio E. U. sušuko „Stok Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, tokiu būdu prisistatydamas ir išreikšdamas reikalavimą sustoti. E. U. prisistatė ir išreiškė reikalavimą sustoti garsiai ir aiškiai, jo žodžius jis girdėjo, buvo atsidaręs automobilio, kuriame sėdėjo dureles, pasiruošęs asmens sulaikymui. Sakydamas šiuos žodžius E. U. apibėgo automobilį pro bagažinę, artėdamas prie D. A.. D. A. nepakluso reikalavimui sustoti, nubėgo pro automobilio priekį link namo laiptinės, kuriame jis gyvena. E. U. nubėgo paskui D. A., jį pasivijo prie įėjimo į laiptinę. D. A. į laiptinę įbėgti negalėjo, nes nespėjo atidaryti laiptinės durų. Jis su E. P. pribėgo prie E. U.. Jis bėgo pirmas. Matė, kad D. A. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui- spardėsi kojomis, mosikavosi rankomis, smūgiavo kumščiais E. U.. Prie laiptinės D. A. stovėjo nugara atsirėmęs į laiptinės duris, pabėgti negalėjo. E. U. stovėjo priešais D. A. ištiestos rankos atstumu. D. A. smūgiavo kaip profesionalus kovotojas, abiem rankomis, per keletą sekundžių sudavė ne mažiau 4-5 smūgius kumščiais, taikydamas E. U. į veidą. E. U. rankomis dengėsi veidą ir galvą, negali pasakyti kiek smūgių D. A. pavyko suduoti E. U.. Jis pribėgdamas prie besigrumiančių prisistatė „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, pareikalavo nesipriešinti. Tuo pačiu momentu pribėgo E. P.. Jis atsistojo tarp D. A. ir E. U.. Matė, kad D. A. dešiniu kumščiu sudavė E. P. vieną smūgį į veidą, pataikydamas į kairės akies sritį. Tada E. P. sugriebė D. A. abejomis rankomis už megztinio atlapų ir jie nugriuvo ant žemės. E. P. kūno svoriu užgriuvo ant D. A.. Jis su E. U. stovėjo E. P. už nugaros. Jis panaudojo specialiąsias priemones - dujas. D. A. gulėdamas nesiliovė priešintis, įtempęs raumenis, judėdamas visu kūnu neleido suimti už rankų, muistėsi, bandė suduoti smūgius. Grumtynės vyko nedidelėje laiptų aikštelėje. Jis su E. P. nusitempė D. A. iš laiptų aikštelės ant šaligatvio. Tuo metu R. Š. privažiavo automobiliu prie laiptinės. Priėjo prie jų, prisistatė, sakydamas žodžius „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“ žodžiu išreiškė reikalavimą nesipriešinti, sakydamas “ką tu darai, nustok priešintis, rankas už nugaros, leisk uždėti antrankius“, suėmė D. A. už dešinės rankos. Jis suėmė D. A. už kairės rankos ir kartu su R. Š. uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį (b. l. 53-55)
Apklaustas kaip liudytojas R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį matė sulaikymo metu. Gal lapkričio mėn. buvo gautas nurodymas sulaikyti besislapstantį asmenį. Atvažiavo prie “Senukų“ Šiaurės miestelyje ir sulaikė. Sulaikymo pradžios nematė, nes jo metu buvo vairuotoju, sėdėjo automobilyje. Buvo vienintelis vilnietis ir geriausiai žinojo, kur važiuoti, todėl jį paskyrė vairuotoju. Sulaikymas vyko už keliasdešimt metrų nuo automobilio. Iš pradžių negalėjo išvažiuoti, nes užstatė automobilį. Kol privažiavo, sulaikymo jau nematė. Nuėjo trys kolegos, todėl liudytojas tikėjosi, kad viskas bus gerai. Privažiavęs automobilį pastatė kelkraštyje, atidarė duris. Tuo metu dar vyko grumtynės. Kažkokia moteris sakė kviesti policiją. Paaiškino jai, kad jie yra policija. Kaltinamajam taip pat sakė „ką darai, mes policija“. Kai priėjo, kaltinamasis stovėjo, šalia jo buvo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)stovėjo toliau. Priėjo ir pristatė, pasakė „ką darai, nesipriešink“. Tada jis nustojo priešintis, atsisėdo ant žemės. Jis ir M. J. uždėjo antrankius. Dedant antrankius, (duomenys neskelbtini) perdrėskė liudytojui pirštą. Pamatė ant žemės kraujo, pagalvojo, kad tai jis taip nukraujavo, o, pasirodo, kad tai buvo E. U. kraujas. Automobilio langai buvo uždaryti, triukšmo negirdėjo. Kai išlipau iš automobilio, šaukė moteris. Kolegos nešaukė. Ar šaukė kaltinamasis, neprisimena. Nežino, kas atrodė kaltinamajam. Mano, kad liudytojo pristatymo kaltinamasis suprato, kas vyksta. Nežino, ar jis nustojo priešintis todėl, kad liudytojas buvau ketvirtas asmuo. Pažymėjimo liudytojas nerodė, tik prisistatė, kad yra pasienio tarnyba. Kai liudytojas priėjo, kaltinamasis ir kolegos „tąsėsi“. Šis žodis labiausiai apibudina tai, kas vyko. Kolegos buvo užgulę kaltinamąjį.
Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, jog apklausimas nurodė pagarsintas aplinkybes (b. l. 81-82).
Apklaustas kaip liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2016-11-28 jis vykdė tarnybą kartu su Sargybų skyriaus pasieniečiu E. P., pasieniečiu E. U. ir jaunesniuoju specialistu M. J.. Jie dirbo pagal specialią užduotį sulaikyti ieškomą asmenį D. A.. Jie buvo informuoti apie galimą D. A. buvimo vietą, turėjo jo nuotrauką. Prie galimos besislapstančio asmens gyvenamosios vietos, kuri yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini)jie nuvyko apie 12.00 val.. Jie netoli minėto namo pasirinko stebėjimo vietą ir pasistatė tarnybinį automobilį ant kelio, apie 40 m. atstumu nuo stebimo namo. Iš tos vietos gerai matėsi E. U. ir namo laiptinė. Tarnybinis automobilis buvo be skiriamųjų VSAT ženklų. Jie buvo apsirengę civiliais drabužiais. Tanybinį automobilį vairavo jis. Kartu su juo automobilyje buvo M. J. ir E. P.. Jie stebėjo aplinką iš automobilio. E. U. nuėjo link minėto namo laiptinės ir ten stovėjo. Apie 13.10 val. pamatė iš laiptinės išeinantį vyriškį. E. U. radijo ryšiu bei linktelėdamas galva pranešė, kad tai jų ieškomas asmuo. M. J. ir E. P. tuoj pat iššoko iš automobilio ir nubėgo link namo. Matė visus bėgančius link namo laiptinės. Jis liko automobilyje, praleido keliu važiuojančius automobilius, apsisuko ir automobiliu nuvažiavo link laiptinės tam, kad sulaikytą asmenį iš karto būtų galima įsodinti į automobilį. Kai privažiavo prie namo laiptinės jis pamatė sulaikomą asmenį ant šaligatvio. Prie jo buvo pasilenkę E. P. ir M. J., E. U. taip pat buvo prie jų. Sulaikomas D. A. nesiliovė priešintis, jis judėjo neleisdamas jo sulaikyti, mosikavosi rankomis, spardėsi kojomis, bandė suduoti smūgius. Jis išlipo iš automobilio ir prieidamas prie jų prisistatė sakydamas “Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. Žodžiu pareikalavo nesipriešinti, sakė jam „ką tu darai, nustok priešintis, rankas už nugaros, leisk uždėti antrankius“. Jis matė, kad E. U. lūpa kruvina, patinusi, o E. P. paraudęs ir patinęs paakys. Asmuo sureagavo į jo reikalavimą, nustojo priešintis ir padavė rankas antrankiams uždėti. Jis kartu su M. J. uždėjo antrankius, nuvedė sulaikytą asmenį į tarnybinį automobilį ir pristatė jį į Vilniaus rinktinę (b. l. 81-82).
Iš 2016-11-28 Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto M. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-11-28 apie 13:10 val. vykdydamas tarnybą kartu su pasieniečiais E. P., E. U. ir jaunesniuoju specialistu R. Š. vykdė specialią užduotį pagal 2016-02-12 VSAT vado įsakymu Nr. 4-77 patvirtinto "Specialiųjų užduočių ir operacijų vykdymo tvarką". Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini)buvo pastebėtas įtariamasis D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris išėjęs iš daugiabučio namo laiptinės ėjo link savo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. U., pamatęs, kad minėtas asmuo atidarinėja automobilio duris, pribėgęs prie jo išreiškė reikalavimą sustoti ir prisistatė sakydamas "stok, Valstybės sienos apsaugos tarnyba". Asmuo, nepaklusęs reikalavimui sustoti, pradėjo bėgti link daugiabučio laiptinė. E. U. pasivijo asmenį, kuris pradėjo aktyviais veiksmais priešintis sulaikymui, spardėsi kojomis, mosikavo rankomis, smūgiavo kumščiais ir sudavęs kumščiu praskėlė E. U. viršutinę lūpą. Pribėgę kartu su E. P. bei R. Š. prisistatė valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais ir pareikalavo nesipriešinti. D. A. nepakluso, todėl panaudojo spec. priemones dujas. Sulaikytam asmeniui buvo uždėti antrankiai ir pristatytas į Vilniaus rinktinę. E. U. pristatytas į gydymo įstaigą (b. l. 7).
Iš 2016-11-28 Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus pasieniečio E. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-11-28 apie 13:10 val. vykdydamas tarnybą kartu su pasieniečiais E. U. ir jaunesniaisiais specialistais R. Š. ir M. J. vykdė specialią užduotį pagal 2016-02-12 VSAT vado įsakymu Nr. 4-77 patvirtinto "Specialiųjų užduočių ir operacijų vykdymo tvarką". Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini)buvo pastebėtas įtariamasis D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris išėjęs iš daugiabučio namo laiptinės ėjo link savo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. U., pamatęs, kad minėtas asmuo atidarinėja automobilio duris, pribėgęs prie jo išreiškė reikalavimą sustoti ir prisistatė sakydamas "stok, Valstybės sienos apsaugos tarnyba". Asmuo, nepaklusęs reikalavimui sustoti, pradėjo bėgti link daugiabučio laiptinė. E. U. pasivijo asmenį, kuris pradėjo aktyviais veiksmais priešintis sulaikymui, spardėsi kojomis, mosikavo rankomis, smūgiavo kumščiais ir sudavęs kumščiu praskėlė E. U. viršutinę lūpą. Pribėgus E. P. su M. J. prie pasipriešinusio asmens, jis netikėtai trenkė E. P. į veidą (kairę akies sritį), po smūgio sugriebė abiem rankom D. A. už megztinio ir nukrito ant žemės. E. P. ant D. A. užkrito visu savo kūno svoriu, tuo metu M. J. įspėjo, kad bus panaudotos spec. priemonės dujos, asmuo į tai nekreipė dėmesio ir toliau priešinosi. M. J. panaudojo dujas. M. J. ir R. Š. panaudojo spec. priemonę "antrankiai". D. A. pristatytas į Vilniaus rinktinę (b. l. 8).
Iš 2016-11-28 Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus pasieniečio E. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-11-28 apie 13:10 val. vykdydamas tarnybą kartu su jaunesniaisiais specialistais R. Š. ir M. J., bei pasieniečiu E. P. vykdė specialią užduotį pagal 2016-02-12 VSAT vado įsakymu Nr. 4-77 patvirtinto "Specialiųjų užduočių ir operacijų vykdymo tvarką". Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini)buvo pastebėtas įtariamasis D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris išėjęs iš daugiabučio namo laiptinės ėjo link savo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. U. pamatė, kaip D. A. atidarinėja automobilio duis, todėl pradėjo bėgti link minėto automobilio, pribėgęs išreiškė reikalavimą sustoti ir prisistatė, sakydamas "stok, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jūs esate sulaikomas. Asmuo nepakluso reikalavimui sustoti ir pradėjo bėgti link daugiabučio laiptinės. Bėgdamas paskui minėtą asmenį dar kartą sušuko garsiai "stok valstybės sienos apsaugos tarnyba, jūs esate sulaikomas", bet jis toliau bėgo ir nereagavo į prašymą sustoti. Minėtą asmenį pasivijo prie lauko durų aikštelėje, jis nespėjo atidaryti laiptinės spynos. Atsisukdamas jis smogė E. U. 4-5 smūgius kumščiais į veidą, vienas smūgis pataikė į viršutinę lūpą. Pareigūnas jį apkabino, prispaudė prie savęs, tačiau jis priešinosi, spardėsi kojomis. Prie E. U. pribėgo E. P., kuriam D. A. sudavė kumščiu į veidą. M. J. panaudojo spec. priemones dujas. Tuo metu R. Š. privažiavo automobiliu prie laiptinės, priėjo prie jų, prisistatė, sakydamas žodžius "valstybės sienos apsaugos tarnyba, išreiškė reikalavimą nesipriešinti sakydama "ką tu darai, nustok priešintis, rankas už nugaros, leisk uždėti antrankius". M. J. ir R. Š. uždėjo antrankius ir D. A. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į Vilniaus rinktinę. E. U. buvo pristatytas į gydymo įstaigą (b. l. 9).
Iš 2011-02-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad D. A. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiu kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas pakeista į suėmimą. Nuosprendis įsiteisėjęs, 2012-08-02 Klaipėdos apygardos teismo patvarkymu nuosprendis pateiktas vykdymui (b. l. 14-38).
Iš 2016-11-29 specialisto išvadoje Nr. G 3650/2016 (01) matyti, E. U. nustatyta viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva, dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus poodinė kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-11-28). Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47).
2016-11-29 specialisto išvadoje Nr. G 3651/2016 (01) matyti, kad E. P. nustatyta kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-11-28). Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam D. A. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. BK 286 straipsnis numato, kad už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui atsako toks asmuo, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).
Kaltinamasis D. A. neneigia kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. to, kad 2016-11-28 apie 13:10 val. Vilniuje, prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)g., laiptinės jį sulaikant Valstybės sienos apsaugos pareigūnams E. U., E. P., M. J. ir R. Š., pasipriešino jiems, t. y. prieš pareigūnus E. U., E. P. ir M. J. vartojo aktyvius fizinės prievartos veiksmus – smūgiavo jiems rankomis, kojomis, stumdėsi, muistėsi kūnu, nedavė rankų uždėti antrankius, tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu E. U. ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, padarydamas lūpos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. E. P. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, padarydamas kairės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog jis nesuprato, kad yra sulaikomas pasienio apsaugos pareigūnų, buvo įsitikinęs, jog yra užpultas ir kad ginasi nuo užpuolimo, t. y. kad fizinės prievartos veiksmai pavartoti prieš pareigūnus be kaltinamojo tyčios, nesuprantant, kad civiliais drabužiais vilkintys asmenys yra pareigūnai, o manant, kad jie yra tiesiog užpuolikai. Teismas vertina, kad šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių dėl jo subjektyvaus santykio su daroma veika, nepatvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Byloje ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų E. U., E. P., M. J. ir R. Š. paaiškinimais nustatyta, kad įvykio dieną jie vykdė specialią užduotį, kurios metu turėjo stebėti vietovę (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 2016-11-28 11:00 val. iki 2016-11-28 24:00 val. ir sulaikyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Pagal užduotį pareigūnai turėjo vilkėti civiline apranka, turėti specialiąsias priemones ir tarnybinius ginklus, naudoti tarnybinį automobilį be skiriamųjų ženklų (b. l. 39). Pagal Specialiųjų užduočių vykdymo tvarkos, patvirtintos VSAT vado įsakymu Nr. 4-77, 11 punktą vykdant specialiąsias užduotis specialios paskirties užkardos pareigūnams gali būti leidžiama dėvėti civilius drabužiu, maskuojančias kaukes ir naudoti specialiai nepažymėtą transportą. Apie tai turi būti pažymėti specialiosios užduoties iniciatoriaus tarnybiniame pranešime ir tarnybinėje užduotyje (b. l. 41-44). Tuo momentu, kai kaltinamasis išėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netoli namo laiptinės stovėjo civiliais juodos spalvos drabužiais apsirengęs E. U., maždaug už 100 -150 m. nuo laiptinės, iš kurios išėjo D. A. automobilyje be specialiųjų ženklų buvo E. P., M. J. ir R. Š.. E. U. nusprendė sulaikyti D. U., kai šis buvo priėjęs prie savo automobilio. E. U. ir D. A. skyrė apie 15 metrų atstumas. E. U. pribėgo prie D. A. ir garsiai pasakė "stok, valstybės sienos apsaugos tarnyba". Liudytojas nurodė, jog jis tai ištarė garsiai. Liudytoju apklaustas M. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šį E. U. prisistatymą girdėjo ir jis, kadangi buvo atsidaręs automobilio dureles. E. U. sušukus stoti ir prisistačius, kaip nurodė nukentėjęs ikiteisminio tyrimo apklausoje, D. A. sekundę padvejojo ir tada apsisukęs bėgo link laiptinės. E. U. jį nusivijo, pribėgus prie kaltinamojo, šis pradėjo smūgiuoti E. U. į galvą kumščiais, smūgiavo kelis kartus. Dar bėgdamas paskui D. A. prie laiptinės E. U. taip pat šaukė "stok, valstybės sienos apsaugos tarnyba". Vėliau prie jų priėjo E. P., kuris bėgdamas šaukė prisistatydamas policija, priėjęs už megztinio priekio paėmė D. U. ir prispaudė jį prie sienos, tačiau kaltinamasis ir jam smūgiavo ir pataikė į akį ir jie abu nugriuvo. Tada pribėgo trečiasis pareigūnas M. J., kuris taip pat sakė, kad jei yra pasienio apsaugos tarnyba, pareikalavo nesipriešinti, nes panaudos dujas, nesuliovus priešintis, jis papurškė dujas. Tuo metu prie jų priėjo R. Š., kuris pasakė "ką darai, mes policija" ir D. A. liovėsi priešintis, leido uždėti antrankius.
Taigi, iš nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad nuo pat sulaikymo pradžios kiekvienas pareigūnas prisistatė ne vieną kartą, išreiškė reikalavimus sustoti, nesipriešinti. Kaltinamasis tuo tarpu teisme teigė, kad galbūt pareigūnai ir prisistatė, galbūt ir sakė, kad jie policija, pasienio apsaugos tarnyba, tačiau jis to negirdėjo, jis tai suprato tik tada, kai priėjo ketvirtas pareigūnas. Tačiau jeigu vertinti jo paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad juose jis teigė, jog neprisimena, ar pareigūnai jam ką nors sakė, negirdėjo, ar jie prisistatė. Vertinant D. A. paaiškinimus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie yra labai detalūs. Jis nurodė, kad kai išėjo į kiemą, iš karto atkreipė dėmesį į vyrą juodai apsirengusį su raudonais sportbačiai (E. U.), detaliai pasakoja, ką jis veikė, ką šis vyras veikė, kaip prie jo pribėgo, bandė griebti už drabužių, griežė už drabužių, trenkė į galvą, kaltinamasis gindamasis jam taip pat trenkė, pribėgo antrasis pareigūnas, pradėjo jį spausti prie žemės, sudavė smūgį į galvą, jis visą laiką šaukė, padėkit, kvieskite policiją, pribėgo trečias asmuo, papurškė dujų, pribėgo ketvirtas ir t. t. Visa situacija kaltinamojo parodymuose atspindėta labai detaliai, vadinasi jis įvykio metu suprato visas aplinkybes nuo pat pradžių, kai tik išėjo iš laiptinės ir atkreipė dėmesį į treningais apsirengusį pareigūną.
Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad kaltinamasis savo parodymuose nurodo, kad E. U. pribėgęs prie kaltinamojo prie laiptinės durų, sugriebė jį už drabužių ir iš karto trenkė jam į galvą. Tuo tarpu nukentėjusysis E. U. savo parodymuose nurodė, kad jam pribėgus būtent D. A. pirmas kelis kartus kumščiais smūgiavo jam į galvą. D. A. nurodė, kad E. P. pribėgus šis pradėjo jį spausti ir sudavė smūgį į galvą, tačiau E. P. nurodė, kad jis pribėgęs prie kaltinamojo ir kito nukentėjusiojo atsistojo tarp jų, paėmė kaltinamąjį už megztinio priekio ir prispaudė prie sienos, tada kaltinamasis jam kumščiu smogė į akį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. P. nurodė, kad jau papurškus dujų, jis atsistojo, prie laiptinės pamatė stovinčią moterį, rinkosi kiti žmonės. M. J. sušuko, kad jie yra policija, o D. A. neklausė, toliau muistėsi, spardėsi, šaukė, kad jie meluoja. Liudytoju apklaustas M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad D. A. mušėsi kaip profesionalus kovotojas, smūgiavo greitai, abiem rankos per keletą sekundžių sudavė ne mažiau 4-5 smūgių. Jam susidarė įspūdis, kad jis kažką lankęs, sportavęs, jie trise negalėjo su juo susitvarkyti.
Tai, kad kaltinamasis labai detaliai nurodė įvykio aplinkybes, kiekvieno dalyvio veiksmus ir savo veiksmus, patvirtina, kad jis gerai suprato įvykio aplinkybes, matė ir girdėjo, tai kas vyksta aplinkui. Tai, kad pareigūnams pradėjus šaukti susirinkusiems žmonėms, kad tai jei policija, D. A. šaukė žmonėms, kad jie meluoja, taip pat patvirtina, kad jis girdėjo, ką sako pareigūnai. Ir priešintis liovėsi tik tada, kai atėjo ketvirtas pareigūnas, ir tapo aišku, kad jų visų jis neįveiks. D. A. fiziškai gerai sudėtas, vidutinio kūno sudėjimo, tačiau atletiškas, sportuojantis. Nuo nuosprendžio vykdymo slapstėsi beveik 5 metus. Sulaikymas vyko vidurdienį, viešoje vietoje, gyvenamųjų namų rajone, namo, prie kurio vyko sulaikymas pirmame aukšte yra parduotuvės, todėl toje vietoje buvo daug pašalinių žmonių. Tokioje situacijoje tikėtis, kad būsi užpultas, labai sunku. Be to, paklausus, ar buvo kokių nors konkrečių priežasčių, dėl kurių jis būtų galėjęs tikėtis užpuolimo, kaltinamasis tokių priežasčių teismui nenurodė, tik užsiminė, kad tais laikais, kai jis užsiėmė kontrabanda, jis buvo sulaukęs grasinimų, tačiau nuo tų laikų jau buvo praėjęs didelis laiko tarpas, iš kurio didesnę dalį kaltinamasis slapstėsi. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. A. toje situacijoje neturėjo jokio pagrindo tikėtis kad yra užpultas ir negalėjo nesuprasti, kad vyksta jo sulaikymas. Kaltinamasis atskleisdamas įvykio aplinkybes atkleidžia jam naudingas aplinkybes ir neatkleidžia jam nenaudingų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis iš karto atkreipė dėmesį į E. U. kaip įtartiną asmenį, taigi, jo dėmesys buvo sukoncentruotas į jį, ir jam artėjant, jis negalėjo negirdėti pareigūno prisistatymo ir reikalavimo. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad smūgius jį sulaikantiems pareigūnams kaltinamasis sudavė tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, todėl jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.
Bausmės skyrimas
D. A. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikyta nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis D. A. yra teista vieną kartą, nusikalto neatlikęs jam paskirtos bausmės, padarė netyčinį nusikaltimą. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirbantis, nevedęs, tačiau turi mažametį vaiką, administracine tvarka nebausta, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis teisiamas antrą kartą, veika padaryta aktyviais fizinės prievartos veiksmais pasipriešinant pasienio tarnybos pareigūnams, dėl to buvo sužaloti du pareigūnai, jis nusikalto neatlikęs ankstesnės bausmės, nes ilgą laiką vengė jos atlikimo. Charakterizuojamas teigiamai, tačiau anksčiau paskirtą bausmę atlikti vengė. Įvertinus visa tai manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti apsiekti paskyrus kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę.
Dėl ieškinių
Nuketėjusieji E. U. ir E. P. byloje pareiškė atitinkamai 500 eurų ir 150 eurų dydžio civilius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu ieškinius atlygino, t. y. pilnai patenkino ieškinių reikalavimus, nukentėjusieji bylos nagrinėjimo metu šių ieškinių nepalaikė, jam turtinių pretenzijų neturi. Kadangi ieškinio reikalavimai buvo įvykdyti, todėl nukentėjusiųjų ieškiniai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011-02-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, t. y. prie didesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskiriant galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
Remiantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaityti pagal 2011-02-09 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį atliktą bausmę ir 2011-02-09 nuosprendžiu į bausmę įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
E. U. civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturinės žalos priteisimo atmesti.
E. P. civilinį ieškinį dėl 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.