Šiaulių apygardos teismo nutartis, eB2-225-569/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-15
Bylos Nr.: eB2-225-569/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00188-2025-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė Factris LT1, uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio melioracija“, uždaroji akcinė bendrovė „Zalba“, uždaroji akcinė bendrovė „Ajera“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolų administravimas ir valdymas“

Kategorijos

7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.5.1Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis

Civilinė byla Nr. eB2-225-569/2026 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00188-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6; 3.4.5.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Factris LT1, uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio melioracija“, uždaroji akcinė bendrovė „Zalba“, uždaroji akcinė bendrovė „Ajera“, uždaroji akcinė bendrovė „Skolų administravimas ir valdymas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių karjerai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą. Nurodo, jog yra UAB „Šiaulių plentas“ kreditorė. Atsakovės įsipareigojimai pareiškėjai kilo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, pareiškėjai pardavus smėlį, smėlio-žvyro, smėlio-skaldos mišinius, atsakovė prekes priėmus, tačiau už jas neatsiskaičius. 2025-11-12 duomenimis skola sudarė 299 323,35 Eur, iš kurios 291 119,44 Eur buvo pradelsta. Pareiškėja mano, jog atsakovė turi finansinių sunkumų, kadangi ji negali įvykdyti visų įsipareigojimų pareiškėjai, be to, pati atsakovė informavo pareiškėją, jog yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. Pagal viešus duomenis atsakovės įsipareigojimai kreditoriams 2024 m. pabaigoje sudarė 21 792 981,00 Eur. Taip pat iš viešos informacijos nustatyta, jog atsakovė yra neskolinga Sodrai, skolinga VMI 790 107,11 Eur. Pareiškėja taip pat mano, jog atsakovė yra gyvybinga, kadangi pagal viešus duomenis atsakovė 2025-11-28 turėjo 231 registruotą darbuotoją. Jos pajamos per 2024 m. sudarė 16 846 150,00 Eur. Kreditorių ir atsakovės interesų pusiausvyros užtikrinimui bei restruktūrizavimo proceso priežiūrai pareiškėja prašo paskirti restruktūrizavimo administratore UAB „Angorela“.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB Šiaulių plentas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog sutinka su pareiškėjos prašymu iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir prašo: iškelti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Angorela“; patvirtinti atlyginimą paskirtai restruktūrizavimo administratorei 5 000,00 Eur/mėn. plius PVM; nustatyti, kad iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas, gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita yra areštuota ar jai taikomi kiti disponavimo apribojimai, neviršijant 2 531 959,10 Eur per mėnesį sumos.

3. Atsakovė teigia, jog yra gyvybingas juridinis asmuo, tiek jos savininkai, tiek vadovas mato perspektyvas veiklą išsaugoti ir ją tęsti, todėl egzistuoja sąlygos taikyti reabilitacinio tikslo prioritetą likvidavimo tikslo atžvilgiu, taip užtikrinant socialiai reikšmingesnių interesų įgyvendinimą. Atsakovė šiuo metu turi finansinių sunkumų, pagal 2025-12-02 balansą atsakovei priklausančio turto vertė siekia 41 109 824,00 Eur (395,00 Eur ilgalaikis nematerialus turtas, 816 610,00 Eur ilgalaikis materialus turtas, 32 662 143,00 Eur finansinis turtas, 101 506,00 Eur kitas ilgalaikis turtas, 2 156 144,00 Eur atsargos, 5 039 640,00 Eur per vienus metus gautinos sumos, 520,00 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, 332 866,00 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos), tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams sudaro 20 404 568,00 Eur, iš kurių 1 439 522,00 Eur mokėtini per vienerius metus, o 18 965 045,00 Eur – po vienerių metų. Atsakovė iki 2025-12-02 gavo 2 498 632,00 Eur pelno, 2024 m. patyrė 2 464 561,00 Eur nuostolių.

4. Atsakovė nurodo, kad pagrindinė atsakovės siekio vykdyti teisminį restruktūrizavimo procesą priežastis yra sukaupti dideli ilgalaikiai įsipareigojimai kreditoriams, kylantys iš 2019 m. laikotarpio. Atsakovei 2019 m. buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas, kurį ji užbaigė kreditoriams pritarus, o teismui patvirtinus galutinę restruktūrizavimo ataskaitą. Atsakovei restruktūrizavimo procesas buvo pradėtas pagal tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas. Minėtos nuostatos nenumatė, jog per restruktūrizavimo procesą turi būti padengti visi plane nurodyti įsipareigojimai, o pagrindinis įstatymo keliamas tikslas buvo atkurti atsakovės mokumą. Įgyvendinus restruktūrizavimo plane numatytas priemones, byla buvo užbaigta. Pirmojo restruktūrizavimo proceso metu atsakovė reikšmingai sumažino savo skolų dydį, išlaikė ir plėtojo savo veiklą bei išlaikė savo gyvybingumą. Šiuo metu ji nėra nutraukusi savo veiklos, ją vykdo pilna apimtimi. Pirmojo restruktūrizavimo proceso pradžioje (2019 m. pabaiga) bendrovė turėjo beveik 30 mln. Eur įsipareigojimų (įskaitant ir nebalansinius (garantijų, laidavimų) įsipareigojimus), proceso pabaigoje jų lygį pavyko sumažinti iki 20 mln. Eur, iš kurių apie pusė skolų (10 mln. Eur) yra skolos finansiniams partneriams bei netiesioginiams akcininkams arba su jais susijusiems asmenims. Atsakovės teigimu, nors pirmas restruktūrizavimo procesas buvo sėkmingas, atsakovės veikla stabilizuota, tačiau didelis kiekis likusių įsipareigojimų ir atitinkamai didelis kiekis procese dalyvaujančių asmenų kelia grėsmę bendrovės veiklos stabilumui, kadangi pavieniams kreditoriams inicijuojant priverstinio išieškojimo procesus kyla grėsmė atsakovės apyvartinių lėšų srauto stabilumui bei galimybėms laiku vykdyti einamuosius mokėjimus. Restruktūrizavimo procesas leis atsakovei sureguliuoti minėtų įsipareigojimų vykdymą ir leis išlaikyti stabilią veiklą, kurią vykdant atsakovė uždirbs pajamas ir pelną.

5. Atsakovė nurodo, kad šios dienos duomenimis atsakovė turi užsitikrinusi darbų už 19 938 650,49 Eur sumą. Prognozuojamos pajamos 2025 m. sieks 16 500 000,00 Eur, 2026 m. – 17 044 500,00 Eur, 2027 m. – 17 436 600,00 Eur, 2028 m. – 17 907 400,00 Eur, 2029 m. – 18 390 900,00 Eur. Prognozuojamas pelnas 2025 m. turėtų siekti 1 341 555,00 Eur, 2026 m. – 1 096 148,00 Eur, 2027 m. – 1 130 695,00 Eur, 2028 m. – 1 058 822,00 Eur, 2029 m. – 1 099 404,00 Eur. Vykdoma veikla leis atsakovei įvykdyti savo prievoles kreditoriams ateityje. Atsakovė turi pakankamai priemonių, reikalingą turtą ir darbuotojus sėkmingam tolesniam veiklos vykdymui. Atsakovė tinkamai vykdo mokestines prievoles valstybės biudžetui bei neturi pradelstų skolų Valstybinio socialinio draudimo fondui. Restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija apie įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl kurių svarbu pažymėti, kad atsakovė yra pasirašiusi taikos sutartį su šiuo kreditoriumi dėl skolos padengimo per artimiausius 5 metus. Atsakovė šiuo metu neturi visiškai jokių pradelstų prievolių darbuotojams ir yra su jais atsiskaičiusi.

6. Tretieji asmenys UAB „Zalba“ ir UAB „Ajera“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo: atmesti pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ reikalavimą iškelti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą, paskiriant nemokumo (restruktūrizavimo) administratore UAB „Angorela“; iškėlus UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą, skirti restruktūrizavimo procesą vykdyti, nemokumo (restruktūrizavimo) administratore UAB „Iflas“ (j. a. k. 225226710, adresas: Gedimino pr. 32-5 Vilnius, sąrašo numeris: N-JA0057). Tretieji asmenys teigia, jog turi pagrįstus įtarimus ir duomenis, kad pareiškėja, atsakovė, UAB „Angorela“ ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ yra susiję asmenys. Šių šalių tikslas yra pakartotinai inicijuoti atsakovei restruktūrizavimo procesą ir pasiskirti sau palankų, šališką nemokumo (restruktūrizavimo) administratorių UAB „Angorela. 2019 m. - 2025 m. vykdytame atsakovės restruktūrizavimo proceso metu nebuvo įgyvendintas patvirtintas restruktūrizavimo planas ir su kreditoriais nebuvo atsiskaityta, todėl buvo pažeisti kreditorių teises ir teisėti interesai. Galutinėje restruktūrizacijos ataskaitoje nurodyta, kad neva buvo įgyvendintos visos plane numatytas priemones ir atsiskaityta su kreditoriais restruktūrizavimo plane numatytais terminais, kas akivaizdu neatitinka tikrovės. UAB „Angorela“ neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų, kadangi ją ir UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ sieja ne tik asmeniniai, bet ir verslo ryšiai. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ turi tiesioginę sąsają su UAB „Angorela“ per valdymą, tai parodo šalių šališkumą. Siūloma kandidatūra per kitus susijusius juridinius ir fizinius asmenis, turi suinteresuotumą ir neabejotinai darytų įtaką atsakovei ir jos kreditoriams per kreditorius UAB „Stenlita“ ir UAB „Permutika“.

7. Trečiasis asmuo UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti UAB „Šiaulių karjerai“ pareiškimą ir atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Šiaulių plentas“; priteisti iš UAB „Šiaulių karjerai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ kreditoriui UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Kreditorė nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovei, kadangi pastarasis yra nemokus, negyvybingas, o pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatyto reguliavimo, todėl jai turėtų būti iškelta bankroto byla. Nurodo, kad atsakovė antrą kartą kreipėsi į teismą dėl naujos restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo. Vien jau tai savaime pagrindžia, kad pirmasis restruktūrizavimas buvo nesėkmingas, įmonė neatstatė mokumo, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Kreditorės įsitikinimu, teismui jau kartą atsisakius priimti pareiškimą dėl pakartotinio restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, paskesni atsakovės bandymai vėl inicijuoti restruktūrizavimo bylą turi būti vertinami kaip atsakovės piktnaudžiavimas teise. Atsakovė iš esmės siekia, kad restruktūrizavimo procesas taptų nuolatiniu skolų administravimo mechanizmu, leidžiančiu jai išvengti atsiskaitymų ir vilkinti kreditorių reikalavimų tenkinimą. Trečiasis asmuo teigia, kad atsakovės parengtas 2025-12-02 balansas ir kreditorių sąrašas – netinkami; atsakovė yra nemoki ir nėra gyvybinga; RPP nurodyti gyvybingumo tikslai – neįmanomi; RPP numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; RPP neatitinka JANĮ 104 str. 2 d. nurodytų reikalavimų. Kreditorės vertinimu, UAB „Angorela“ neturėtų būti skiriama atsakovės nemokumo administratore tuo atveju, jei vis tik atsakovei būtų iškelta nemokumo byla, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl šio asmens nepriklausomumo, objektyvumo ir tinkamumo eiti atsakovės nemokumo administratoriaus pareigas.

8. Trečiasis asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ prašo: rengti žodinį bylos nagrinėjimą; nutraukti šią bylą, o atsisakant tai padaryti – atsisakyti UAB „Šiaulių plentas“ iškelti antrąją restruktūrizavimo bylą; išreikalauti į bylą duomenis; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų neįvykdė, teisės kreiptis į teismą su pareiškimu pareiškėja neturėjo, o teismui kartu su pareiškimu pateiktas 2025-11-12 datuotas pranešimas buvo parengtas akivaizdžiai atgaline data. Todėl teismas neteisėtai priėmė pareiškimą bei be jokio pagrindo, deklaratyviai nurodė, kad su pareiškimu pateikti priedai esą atitinka JANĮ įtvirtinus reikalavimus. Tai ne pirmas kartas, kai pareiškėja veikia tokiu būdu ir būtent skolininko interesais, dalyvauja dirbtinių procesų inicijavime, sudarant sąlygas skolininkui kitiems kreditoriams nevykdyti įsipareigojimų. Būtent pareiškėja buvo tas kreditorius, kuri abstrakčiais pagrindais apskundė 2025-08-20 sprendimą užbaigti pirmąją skolininkės restruktūrizavimo bylą. Tokiu būdu pareiškėja neleido jam įsiteisėti ir leido išlaikyti skolininkui restruktūrizuojamos įmonės statusą. Toks veiksmas iš pareiškėjos (kaip kreditoriaus) pusės buvo nelogiškas, nes kreditoriai, 6 metus laukę mokėjimų iš skolininko, neturėjo jokio intereso skųsti sprendimo ir leisti skolininkui nemokėti ir toliau. Nurodo, jog, keliant pirmąją restruktūrizavimo bylą ir tvirtinant atsakovės parengtą restruktūrizavimo planą, nepaisant to, kad nebuvo planuojama padengti visų kreditorinių reikalavimų 100 proc., tačiau buvo nurodoma, kad nebus jokių kliūčių nemokumo proceso metu atkūrus mokumą ir stabilizavus finansinę padėtį, su kreditoriais atsiskaityti šį procesą užbaigus. Atsakovė arba manipuliuoja duomenimis, arba klaidina teismą, nes viena vertus prašo teismo leisti jai per mėnesį turėti bent 2,5 mln. išlaidų, tačiau kartu sako, kad neva negali sumokėti 1,4 mln. Eur per vienerius metus kreditoriams mokėtinų įsipareigojimų (tai tėra vos 116 tūkst. Eur per mėnesį). Atsakovės tikslas yra ne atkurti mokumą (ji įrodinėja priešingai, kad ji yra moki), bet susireguliuoti jau restruktūrizuotų skolų mokėjimo terminus. Paprastai tariant, skolininkė nori ir toliau komfortiškai vykdyti veiklą, bet nemokėti seniesiems kreditoriams, t. y. dar vienų „mokėjimų kreditoriams atostogų“. Ir teismui pateiktas restruktūrizavimo plano projektas tą tik patvirtina. Teigia, kad šioje byloje atsakovės finansiniais sunkumais pristatoma situacija nėra laikina, neįvykdyti įsipareigojimai yra ilgalaikiai, seni, atsiradę dar iki 2019 m. pradėto atsakovės restruktūrizavimo proceso, kuriuos ji, užbaigus šį procesą, privalo įvykdyti. Pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nėra pateikta ir nurodyta visai nieko, ką atsakovė darytų kitaip, kad generuotų daugiau pajamų ar pan. Neturi jokios teisinės reikšmės šioje proceso stadijoje tai, kad didžioji dalis atsakovės kreditorių (reikalavimų sumine išraiška) 2025-10-27 buvo pritarę ankstesniam restruktūrizavimo plano projektui. Teigia, kad pareiškėjos prašomas paskirti administratorius UAB „Angorela“ negali būti skiriamas šioje byloje, jei būtų nuspręsta iškelti atsakovei antrąją restruktūrizavimo bylą, nes jis turi suinteresuotumą šia byla ir atsakovės nemokumo procesu.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo UAB „Factris LT1“ nurodo, kad informacija apie atsakovei inicijuojamas restruktūrizavimo bylas buvo gauta iš antstolės, o ne iš atsakovės ar su ja susijusių asmenų, taigi pati atsakovė neteikia jokios informacijos kreditorei bei jos neinformuoja. Nesutinka su pareiškėjos siūlomu skirti nemokumo administratoriumi. Nurodo, kad, peržiūrėjus minėto pareiškimo meta duomenis buvo nustatyta, jog dokumento autorius, t. y. asmuo, sukūręs minėtą procesinį dokumentą, yra M. M. iš KAB Consulting. Remiantis Restruktūrizavimo procesų informaciniu portalu, M. M. yra restruktūrizavimo administratorius, dirbantis UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Vėliau šį pareiškimą išsaugojo A. D.. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, A. D. yra (duomenys neskelbtini), advokatų Jankausko advokatų profesinėje bendrijoje. Taigi, galima pagrįstai teigti, jog atsakovės buvusio pareiškėjo restruktūrizavimo administratoriaus darbuotojas M. M. parengė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vėliau juo pasidalino su pareiškėjo atstovu, kuris jį pateikė teismui, pareiškėjo vardu. Šiuo atveju kyla pagrįstas klausimas, kokiu tikslu buvęs pareiškėjo restruktūrizavimo administratorius rengia procesinius dokumentus pareiškėjo vardu, siekiant inicijuoti pakartotinę restruktūrizavimo procedūrą. Teigia, jog iš pateiktų duomenų galima pagrįstai teigti, kad tiek pareiškėjos tiek atsakovės vardu pateiktus dokumentus rengė arba prie jų parengimo prisidėjo buvęs restruktūrizavimo administratorius arba su juo susijęs asmuo. Toks faktas, jog buvęs restruktūrizavimo administratorius ar su juo susijęs asmuo rengia dokumentus pareiškėjai, kelia abejonių dėl pareiškėjos tikrosios valios ir jų interesų.

Dėl prašymų nutraukti bylą, žodinio bylos nagrinėjimo ir įrodymų išreikalavimo

10. Trečiasis asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ prašo bylą nagrinėti žodžiu, ją nutraukti, o atsisakant tai padaryti – atsisakyti UAB „Šiaulių plentas“ iškelti antrąją restruktūrizavimo bylą. Nurodo, kad pareiškėja ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų neįvykdė, teisės kreiptis į teismą su pareiškimu pareiškėja neturėjo, o teismui kartu su pareiškimu pateiktas 2025-11-12 datuotas pranešimas buvo parengtas akivaizdžiai atgaline data. Todėl teismas neteisėtai priėmė pareiškėjos pareiškimą. Taip pat prašo privalomai kviesti į teismo posėdį kreditorius UAB „Stenlita“ ir UAB „Permutika“, atsakovės UAB „Šiaulių plentas“ vadovą ir vyriausiąjį finansininką, pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ vadovą, UAB „ŠPIV“ nemokumo administratorių M. M.. Išreikalauti iš UAB „Stenlita“ ir UAB „Permutika“ dokumentus, patvirtinančius jų reikalavimų ir įkeitimo teisių UAB „Šiaulių plentas“ turėjimą, įpareigojant pateikti reikalavimų perleidimo sutartis ir visus susitarimus prie jų, įkeitimo (hipotekos) teisių perleidimo sutartis, atsiskaitymą pagal jas su pradiniu kreditoriumi Luminor bank AS ir (ar) UAB „Arbi Capital“, taip pat pateikiant visus duomenis apie iš UAB „Šiaulių plentas“ gautus mokėjimus pagal visas reikalavimų perleidimo sutartis, kad būtų pagrįsta, kaip yra susidarę ir kokio dydžio iš tikrųjų yra UAB „Stenlita“ ir UAB „Permutika“ reikalavimai UAB „Šiaulių plentas“ atžvilgiu. Išreikalauti iš UAB „ŠPIV“ bankroto administratoriaus M. M. duomenis ir išsamius paaiškinimus apie UAB „ŠPIV“ nemokumo priežastis, galimybes sugrąžinti UAB „Šiaulių plentas“ 32 mln. Eur sumą, kas ir kokiu pagrindu tiksliai inicijavo nemokumo bylos ne teismo tvarka iškėlimą, taip pat pateikti visus UAB „ŠPIV“ kreditorių susirinkimų protokolus. Įpareigoti UAB „Šiaulių plentas“ pateikti atsiliepimo (DOK-11223) 10 pastraipoje nurodytus dokumentus – visus susitarimus su kreditoriais dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo, didžiosios dalies skolų nurašymo bei kapitalizavimo ir skolų pertvarkymo.

Šalies argumentai

11. Tretieji asmenys UAB „Zalba“ ir UAB „Ajera“ palaiko trečiojo asmens UAB „Pasvalio melioracija“ 2026 m. sausio 2 d. pateiktus prašymus. Trečiasis asmuo UAB „Factris LT1“ teismo prašo, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, pateiktus duomenis, savo nuožiūra spręsti visus byloje iškeltus procesinius klausimus. Trečiasis asmuo UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ taip pat palaiko trečiojo asmens UAB „Pasvalio melioracija“ 2025-12-17 ir 2026-01-02 pateiktus prašymus. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl pakartotinio restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, kuriai prieš mėnesį laiko buvo baigtas net 5 metus trukęs restruktūrizavimo procesas, todėl, siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, išsiaiškinti atsakovės realią finansinę padėtį, įsipareigojimų kreditoriams apimtį, taip pat svarstant administratoriaus kandidatūrą yra būtina išreikalauti UAB „Pasvalio melioracija“ prašomus įrodymus, apklausti prašomus kviesti liudytojus ir bylą nagrinėti žodinio proceso metu.

12. Pareiškėja UAB „Šiaulių karjerai“ prašo atmesti UAB „Pasvalio melioracija“ prašymus dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, žodinio bylos nagrinėjimo, dokumentų išreikalavimo iš UAB „Stenlita“, UAB „Permutika ir UAB „ŠPIV“ nemokumo administratoriaus bei atsakovės UAB „Šiaulių plentas“ įpareigojimo pateikti dokumentus. Nurodo, kad pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog 2025-11-12 pasirašytinai įteikė atsakovei pranešimą dėl susitarimo dėl pagalbos ir restruktūrizavimo bylos kėlimo. Pranešime buvo nurodyta, kad atsakovei per 15 dienų neįvykdžius skolinių įsipareigojimų pareiškėjai, pareiškėja kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškimas teismui buvo pateiktas 2025-11-28, t. y. praėjus JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytam 15 dienų terminui. Taigi, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog, priešingai nei teigia kreditorė, pareiškėja tinkamai laikėsi JANĮ 9 straipsnyje nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė pareiškėjos pareiškimą ir pradėjo bylos nagrinėjimą. Pareiškėjos nuomone, kreditorės reikalavimas išreikalauti minėtus dokumentus iš UAB „Stenlita“, UAB „Permutika“ ir UAB „ŠPIV“ bankroto administratoriaus M. M. yra nepagrįstas, nemotyvuotas, o prašomi išreikalauti dokumentai neturi reikšmės klausimo dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo išsprendimui. Prašymas išreikalauti dokumentus iš UAB „Stenlita“, UAB „Permutika“ ir UAB „ŠPIV“ bankroto administratoriaus M. M. yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Kreditorės prašymas įpareigoti atsakovę pateikti visus susitarimus su kreditoriais dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo, didžiosios dalies skolų nurašymo bei kapitalizavimo ir skolų pertvarkymo – turi būti atmetamas. Teigia, kad kreditorė nenurodė jokių aplinkybių, kurios suponuotų, jog nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas byloje būtų būtinas. Pareiškėja taip pat nemato poreikio į bylos nagrinėjimą kviesti kreditorius UAB „Stenlita“, UAB „Permutika“, atsakovės vadovą ir vyriausiąjį finansininką, pareiškėjos vadovą ir UAB „ŠPIV“ nemokumo administratorių M. M.. Šie asmenys, kurie net nėra bylos dalyviai, negali pateikti jokių klausimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo išsprendimui reikšmę turinčių aplinkybių.

Atsiliepimas

13. Atsakovė UAB „Šiaulių plentas“ prašo: atmesti trečiojo asmens UAB „Pasvalio melioracija“ prašymą dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; atmesti trečiojo asmens UAB „Pasvalio melioracija“ prašymą dėl žodinio teismo posėdžio rengimo ir kreditorių UAB „Stenlita“ ir UAB „Permutika“, atsakovo UAB „Šiaulių plentas“ vadovo ir vyriausiojo finansininko, pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ vadovo, UAB „ŠPIV“ nemokumo administratoriaus M. M. kvietimo į posėdį; atmesti trečiojo asmens UAB „Pasvalio melioracija“ prašymą dėl dokumentų iš UAB „Stenlita“ ir UAB „Permutika“ išreikalavimo; atmesti trečiojo asmens UAB „Pasvalio melioracija“ prašymą dėl duomenų ir dokumentų iš UAB „ŠPIV“ bankroto administratoriaus M. M. išreikalavimo; atmesti trečiojo asmens UAB „Pasvalio melioracija“ prašymą dėl UAB „Šiaulių plentas“ įpareigojimo pateikti dokumentus. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja įteikė atsakovei Pranešimą 2025-11-12, o atsakovė tą pačią dieną šį Pranešimą gavo ir ranka patvirtino jo gavimo faktą. Atsakovė neneigia, jog buvo tinkamai ir laiku informuota apie pareiškėjos ketinimą jos atžvilgiu inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Pareiškimas teismui buvo pateiktas 2025-11-28, t. y. tinkamai laikantis JANĮ 9 straipsnyje nustatytų terminų ir tinkamai įvykdžius ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą. Trečiasis asmuo, reikšdamas prašymą byloje rengti žodinį teismo posėdį pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos nagrinėjimui, apskritai neargumentuoja žodinio bylos nagrinėjimo poreikio ir būtinumo nagrinėjamu atveju. Teisiškai nepagrįstu laikytinas ir trečiojo asmens reikalavimas, skyrus byloje žodinį teismo posėdį, kviesti į jį asmenis, kurie nėra bylos šalys. Nėra jokių prielaidų teigti, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teismui tinkamai ir motyvuotai išspręsti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiojo asmens prašomi išreikalauti dokumentai, patvirtinantys UAB „Stenlita“ ir UAB „Permutika“ perimtas reikalavimo teises į atsakovę, jau buvo pateikti Šiaulių apygardos teismui, nagrinėjusiam pirmąją atsakovės restruktūrizavimo bylą. Dėl prašymo išreikalauti dokumentus iš UAB „ŠPIV“ nemokumo administratoriaus, trečiasis asmuo reikalauja teismo išreikalauti byloje, kurioje sprendžiamas restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo klausimas, duomenis ir dokumentus apie kito juridinio asmens nemokumo procesą. Šie dokumentai neturi visiškai jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Reikšdamas prašymą išreikalauti įrodymus iš atsakovės, trečiasis asmuo siekia, jog jam būtų pateikti konfidencialūs duomenys, turinys esminę reikšmę atsakovės restruktūrizavimo proceso galimumui, kurių netinkamas panaudojimas neabejotinai galėtų pakenkti atsakovės ir jos finansinių partnerių, savininkų bei kreditorių vedamoms deryboms ir interesams.

14. JANĮ 9 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad 2025-11-12 pasirašytinai įteikė atsakovei pranešimą dėl susitarimo dėl pagalbos ir restruktūrizavimo bylos kėlimo. Pranešime buvo nurodyta, kad atsakovei per 15 dienų neįvykdžius skolinių įsipareigojimų pareiškėjai pareiškėja kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė patvirtino apie Pranešimo gavimą 2025-11-12, atlikdama žymą ant pateikto Pranešimo. Kadangi pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2025-11-12, nustatytas terminas įsipareigojimams įvykdyti baigėsi 2025-11-27 ir nuo to momento pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškimas teismui buvo pateiktas 2025-11-28, t. y. tinkamai laikantis JANĮ 9 straipsnyje nustatytų terminų ir tinkamai įvykdžius ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą. Todėl nėra pagrindo nutraukti šią bylą. Trečiojo asmens argumentai apie tariamą pranešimo suklastojimą, surašymą atgaline data, yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas nutraukti bylos nagrinėjimą netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

15. JANĮ 31 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

17. Taigi, įstatymu nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

18. Iš esmės trečiasis asmuo nepagrindė būtinumo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas nemato poreikio į bylos nagrinėjimą kviesti prašomus iškviesti liudytojus. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, trečiojo asmens nurodomos aplinkybės, kurias šie liudytojai gali parodyti, nėra susijusios su klausimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teismui tinkamai išspręsti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo rašytinio proceso tvarka. Todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytojus netenkinamas.

19. Dėl prašomų išreikalauti įrodymų, teismas sprendžia, kad prašomi išreikalauti dokumentai neturi reikšmės klausimo dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo išsprendimui. Iš UAB „ŠPIV“ bankroto administratoriaus M. M. prašomi išreikalauti duomenys ir dokumentai apie kito juridinio asmens (UAB „ŠPIV“) nemokumo procesą. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad trečiasis asmuo su tam tikrais dokumentais jau yra susipažinęs, nes jie buvo pateikti pirmoje atsakovės restruktūrizavimo byloje, todėl nagrinėjama byla būtų apkrauta nesusijusiais ir reikšmės neturinčiais dokumentais. Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų reikšmingoms byloje faktinėms aplinkybėms nustatyti bei teisėtam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti, todėl prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkinamas

20. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

21. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo: 1) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).

22. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2019-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iškėlęs restruktūrizavimo bylą atsakovei. Ši byla buvo užbaigta Šiaulių apygardos teismo 2025-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismui patvirtintus atsakovės 2025-07-28 galutinę restruktūrizavimo ataskaitą ir restruktūrizavimo bylą baigus. Byloje buvo su kai kuriais kreditoriais atsiskaityta restruktūrizavimo plane numatytais terminais, o su dalimi kreditorių susitarta dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo, dalies skolų nurašymo.

23. Sutiktina su atsakove ir pareiškėja, kad JANĮ nėra numatyto draudimo juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą daugiau nei vieną kartą. Tačiau pažymėtina, kad pareiškimas iškelti naują restruktūrizavimo bylą pateiktas praėjus tik keliems mėnesiams po ankstesnio proceso pabaigos, todėl svarbu nagrinėjamu atveju vertinti, ar restruktūrizavimas yra realiai įgyvendinamas, o ne formaliai inicijuojamas procesas, ar įmonė turėjo pakankamai laiko atkurti mokumą ir kad jos finansinė padėtis iš esmės pagerėjo.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Šiaulių plentas” – atestuota kelių statybos įmonė. 1966 m. buvo įkurta Šiaulių 4-a kelių statybos valdyba (KSV-4), kuri atliko kapitalinės statybos ir kapitalinio remonto darbus užmiesčio keliuose. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo viešo privatizavimo metu 1993 metais KSV-4 tapo akcine bendrove „Šiaulių plentas“, o 2005 metais pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Bendrovė teikia šias paslaugas: gamina asfaltą, smėlio-žvyro mišinius; kloja asfaltą; įrengia pagrindus: šalčiui atsparų, žvyro, skaldos sluoksnius, stabilizuotus pagrindus; stato tiltus ir viadukus; atlieka paviršiaus apdaro darbus; atlieka žemės darbus, stabilizuoja gruntus, įrengia pralaidas; atlieka tikslaus frezavimo darbus. Bendrovė dirba: valstybinės reikšmės keliuose (magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose); vietinės reikšmės keliuose; miestų gatvėse ir sankryžose; aerodromų nusileidimo-pakilimo takuose; geležinkeliuose; pagal individualius užsakymus. Kita veikla: projektuoja kelius; ruošia sąmatas.

25. Siekiant iškelti UAB „Šiaulių plentas” restruktūrizavimo bylą, reikalinga nustatyti, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje pateikta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. Aptariama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata reiškia, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir tokiai bendrovei, kuri yra nemoki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020).

26. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Gramatinė JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių; antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

27. Atsakovė savo finansinius įsipareigojimus grindžia 2025-12-02 balansu ir dviem kreditorių sąrašais: vienas jų pateiktas kartu su 2025-12-10 prašymu dėl dokumentų prijungimo, o kitas – kartu su restruktūrizavimo plano projektu. Abu kreditorių sąrašai sudaryti pagal 2025-12-02 duomenis. Tačiau visuose trijuose pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys – įsiskolinimo kreditoriams dydis – tarpusavyje nesutampa, todėl nėra aišku, kuriais iš jų turėtų būti vadovaujamasi nustatant faktinį atsakovės įsipareigojimų dydį. Iš 2025-12-02 balanso matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 20 404 567,00 Eur, iš kurių: 18 965 045,00 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai; 1 439 522,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Restruktūrizavimo plano projekte pateiktame kreditorių sąraše nurodoma, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudaro 21 142 765,00 Eur. Atsakovė pripažįsta, jog į balansą nėra įtraukti nebalansiniai įsipareigojimai, kurie yra pagal atsakovės pateiktus laidavimus. Tokių reikalavimų suma sudaro 723 969,26 Eur. Prie balanse įrašytų reikalavimų sumos (20 404 567,00 Eur) pridėjus minėtus nebalansinius įsipareigojimus (723 969,00 Eur), jų suma sudaro 21 128 536,00 Eur. Be to, į atsakovės balansą nėra įtraukti visi priskaityti delspinigiai. Taigi, teismo vertinimu, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 21 142 765,00 Eur sumą.

28. Pagal 2025-12-02 balansą atsakovė nurodo turinti 41 109 824,00 Eur turto, kurį sudaro: nematerialusis turtas – 395,00 Eur; materialusis turtas – 816 610,00 Eur, kurį sudaro įkeistas nekilnojamasis turtas, mašinos ir kt.; finansinis turtas – 32 662 143,00 Eur, kurį sudaro: investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones (savo akcijos) – 300 000,00 Eur; paskolos dukterinėms ir asocijuotoms įmonėms – 30 876 033,62 Eur; iš įmonių grupės įmonių gautinos sumos – 1 384 834,97 Eur; po vienerių metų gautinos skolos – 101 274,09 Eur. Atsargos – 2 156 144,00 Eur; gautinos sumos – 5 039 640,00 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – vos 520,00 Eur. Atsakovė 2024 m. patyrė 2 464 561,00 Eur nuostolių, iki 2025-12-02 gavo 2 498 632,00 Eur pelno.

29. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas. Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2021 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl realios galimybės atgauti debitorių skolas ir finansinį turtą, todėl gautinų sumų suma neįskaitytina į realių atsakovės turtą. Taigi, atsakovės turtą sudaro ne daugiau kaip 36 070 184,00 Eur.

30. Teismo vertinimu, reali atsakovės finansinė situacija yra tokia – atsakovė turi turto ne daugiau kaip už 36 070 184 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro ne mažesnę nei 21 142 765,00 Eur sumą. Įvertinus aplinkybes, jog atsakovei jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla nuo 2019 m., kuri baigta tik 2025 m. rugpjūčio 20 d. priimtu sprendimu, sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos užbaigimo įsiteisėjo tik 2025-11-11, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės finansinė padėtis yra tik laikinai sunki. Pažymėtina, kad po restruktūrizavimo bylos pabaigos atsakovės mokumas turėjo būti visiškai atkurtas, o realiai finansinė padėtis nė kiek nepagerėjo.

31. Pagal JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą restruktūrizavimo byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra gyvybingas. Pažymėtina, kad iš esmės pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai įmonei nesant gyvybingai) sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021).

32. Juridinio asmens gyvybingumas aiškintinas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę - komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės - komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė - komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

33. 2020-06-12 atsakovės restruktūrizavimo plane buvo pateiktas patvirtintas kreditorių sąrašas. Pagal pateiktą sąrašą bendrai visų kreditorių reikalavimai sudarė 30 619 204,08 Eur. 2025-07-30 nemokumo administratoriaus pateiktame prašyme tvirtinti kreditorių sąrašą po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo nurodoma, kad bendrai visų kreditorių finansinių reikalavimų likutis sudaro 20 102 443,80 Eur. Iš nurodyto matyti, kad per 5 metus trukusį restruktūrizavimo procesą nepavyko patenkinti net 50 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų. Ir praėjus vos porai mėn. nuo pirmosios restruktūrizavimo bylos užbaigimo, vėl yra kreipiamasi dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad per visą pirmąjį restruktūrizavimo procesą, nepaisant atsakovei suteiktų lengvatų ir nuolaidų, atsakovei jo pabaigoje nepavyko stabilizuoti finansinės padėties, atkurti mokumą. Iš esmės atsakovės skolos nemažėja, nuolat laikosi didelės sumos. Teismo vertinimu, taikytos priemonės nepasiekė restruktūrizavimo esmę sudarančio tikslo – atkurti įmonės mokumą ir sudaryti prielaidas veiklos tęstinumui. Tai, kad atsakovė po 5 metus trukusio restruktūrizavimo po poros mėnesių vėl siekia restruktūrizavimo proceso, rodo, kad atsakovės finansiniai sunkumai tikrai nėra laikini ir atsakovė nesugeba atstatyti savo mokumą. Teismo vertinimu nėra teisinga ir sąžininga kitų juridinių asmenų atžvilgiu ilgą laiką 5-10 metų naudotis restruktūrizavimo proceso suteikiamomis lengvatomis. Restruktūrizavimo procesas yra numatytas maksimaliai 5 metus, todėl neteisinga būtų atsakovei suteikti galimybę egzistuoti vien dėl restruktūrizavimo proceso teikiamų lengvatų.

34. Pareiškėja ir atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad įmonės finansinė padėtis pagerėjo arba atsirado realios galimybės atkurti mokumą, atsirado nauji finansavimo šaltiniai, veiklos rezultatai ar sąlygos iš esmės pasikeitė taip, kad naujas restruktūrizavimo procesas turėtų realių perspektyvų.

35. Atsakovė nurodo, kad vykdo veiklą ir gauna pajamas. Atsakovė planuoja padidinti pardavimo pajamas nuo 16 500 000,00 Eur (2025 m.) iki 18 390 900,00 Eur (2029 m.). Atsakovė taip pat planuoja gauti nuo 1 341 555,00 Eur (2025 m.) iki 1 099 404,00 Eur (2029 m.) grynojo pelno. Iš esmės atsakovė ir praeitame restruktūrizavimo plane buvo numačiusi tokius veiksmus, pajamų gavimą, tačiau, kaip matyti, mokumą atstatyti atsakovei nepavyko. Su dauguma kreditorių taip ir liko neatsiskaityta, skolų suma lieka didelė. Pagal atsakovės gautinų pajamų skaičiavimus ir esamas skolų sumas, atsakovė vėl nepajėgtų atsiskaityti su visais kreditoriais, iš esmės padengtų kreditorinius įsiskolinimus apie 25-30 proc.

36. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad per pirmąjį restruktūrizavimo laikotarpį restruktūrizavimo administravimo išlaidos sudarė 351 100,00 Eur be PVM. Dabar pateiktame restruktūrizavimo plane numatyta, kad atlygis nemokumo administratoriui – 5000,00 Eur/mėn. pridedant PVM laikotarpiui iki nemokumo proceso pabaigos. Administravimo išlaidos, susijusios su restruktūrizavimo procedūra (informavimas apie iškeltą bylą, susirinkimų šaukimas, korespondencijos siuntimui suinteresuotoms šalims, kaip tai nustatyta JANĮ) apmokamos pagal faktą, (prognozuojama ne daugiau nei iki 3 500 Eur/metams pridedant PVM). Administravimo išlaidos, kurios nurodytos JANĮ, gali sudaryti iki 350 000 Eur (nevertinant išlaidų, susijusių su galimų atliekų, grunto ir dirvožemio tvarkymu). Kintamas atlyginimas administratoriui sudarytų realistiniu scenarijumi 74 300,00 Eur. Vertinant restruktūrizavimo proceso tikslus ir ekonomiškumo principą, kyla pagrįstų abejonių dėl pakartotino restruktūrizavimo proceso pradėjimo tikslingumo praėjus poros mėnesių laikotarpiui nuo ankstesnio proceso. Atsižvelgiant, kad ankstesnio proceso metu buvo patirta 351 100,00 Eur be PVM administravimo išlaidų, matyti, jog analogiška finansinė našta bus patirta ir pakartotinai, nors minėtos lėšos galėtų būti panaudotos tiesioginiam kreditorių reikalavimų dengimui, tai labiau atitiktų kreditorių interesus.

37. Vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

38. Atsakovė teigia, kad tinkamai vykdo mokestines prievoles valstybės ir savivaldybių biudžetui bei neturi pradelstų skolų. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, jog šio pareiškimo nagrinėjimo dieną atsakovė turi nedidelę skolą VMI - 46,84 Eur. Skolų Sodrai nėra. Tačiau teismas nori atkreipti dėmesį, kad atsakovė skolų VMI turi nuolat - nuo 2026-01-08 turėjo 3 084,82 Eur pradelstą mokesčių nepriemoką; nuo 2026-01-01 turėjo 87 144,43 Eur pradelstą mokesčių nepriemoką; nuo 2025-12-31 turėjo 0,04 Eur pradelstą mokesčių nepriemoką; nuo 2025-12-30 turėjo 138,88 Eur pradelstą mokesčių nepriemoką; nuo 2025-12-24 turėjo 90 000,46 Eur pradelstą mokesčių nepriemoką. Teismo vertinimu, nustatyti duomenys rodo, kad atsakovės finansinė padėtis yra nuolat bloga ir ji nėra pajėgi laiku mokėti mokestines prievoles.

39. Atsakovė teigia, kad turi ilgalaikių užsakymų, užsakymai sudaro apie 20 mln. Eur vykdytinų darbų po 2025 m., tačiau nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, leidžiančių objektyviai vertinti šių užsakymų realumą ir įgyvendinimo perspektyvas, nėra pateiktos jokios sutartys.

40. Atsakovė nurodo tikslus, kurių pagrindu planuoja atstatyti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais: padengti ilgalaikius įsipareigojimus kreditoriams; susitarti su kreditoriais dėl nuolaidų ir pagalbos restruktūrizavimo procese; atpirkti parduotą nekilnojamąjį turtą ir optimizuoti jo panaudojimą; pritraukti investuotoją į bendrovę. Panašūs tikslai buvo išsikelti ir vykdant restruktūrizavimą nuo 2019 metų. Iš esmės atsakovė nepateikė realaus plano, kaip savo veiklą pertvarkyti taip, kad ateityje galėtų įvykdyti įsipareigojimus savarankiškai. Kreditorių atidėjimai ar nuolaidos gali būti pagalbinės priemonės, bet ne pagrindinė restruktūrizavimo esmė. Pažymėtina, kad kreditorių mokėjimai buvo atidėti ir vykdant praeitą restruktūrizavimą, tačiau kaip matyti realiai mokumo tai nepadėjo atkurti. Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad pirmas restruktūrizavimo procesas buvo sėkmingas ir atsakovės veikla stabilizuota. Pati atsakovė nurodo, jog didelis kiekis likusių įsipareigojimų ir atitinkamai didelis kiekis procese dalyvaujančių asmenų kelia grėsmę atsakovės veiklos stabilumui, kadangi pavieniams kreditoriams inicijuojant priverstinio išieškojimo procesus, kyla grėsmė atsakovės apyvartinių lėšų srauto stabilumui bei galimybėms laiku vykdyti einamuosius mokėjimus. Sėkmingai baigtas restruktūrizavimas reiškia, kad mokumas yra atstatytas ir su visais ar dauguma kreditorių atsiskaityta, įmonė turi gebėti veikti savarankiškai. Nagrinėjamu atveju liko didelis kiekis įsipareigojimų, atsakovė negeba savarankiškai jų padengti, todėl nori vėl naudotis lengvatomis, kurios numatytos restruktūrizuojant juridinį asmenį.

41. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Šiaulių plentas“ neturi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – sugrąžinti skolas kreditoriams sutartu ir restruktūrizavimo plane numatytu laiku bei tapti konkurencinga įmone, išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą. Pareiškimas iškelti naują restruktūrizavimo bylą praėjus tik keliems mėnesiams po ankstesnio proceso pabaigos, nepateikiant duomenų apie realius pokyčius, sudaro prielaidas vertinti tokį kreipimąsi kaip galimai piktnaudžiaujantį nemokumo procedūromis. Tai prieštarauja JANĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, skaidrumo ir kreditorių interesų apsaugos principams.

42. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo tikslas negali būti pasiektas. Kadangi nėra įrodymų apie įmonės mokumo atkūrimo perspektyvą, restruktūrizavimo tikslai objektyviai nėra pasiekiami, todėl nėra teisinio pagrindo UAB „Šiaulių plentas“ iškelti restruktūrizavimo bylą.

43. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022).

44. Aplinkybė, kad nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą, savaime nereiškia, jog egzistuoja pagrindas kelti bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju atsakovei restruktūrizavimo byla nekeliama ne dėl to, kad ji yra nemoki (įsiskolinimai kreditoriams neviršija atsakovės turto, su kreditoriais iš dalies atsiskaito, vykdo ūkinę veiklą), tačiau dėl to, kad neįvykdytos restruktūrizavimo sąlygos (atsakovei 5 metus buvo vykdomas restruktūrizavimas, restruktūrizavimo byla baigta 2025 m. rugpjūčio 20 d., sprendimas įsiteisėjo tik 2025-11-11, pareiškėjos pareiškimas gautas 2025-11-28. Realiai savarankiškai, be restruktūrizavimo suteikiamų lengvatų, atsakovė funkcionuoti savarankiškai nepajėgė, o pagal restruktūrizavimo planą, numatytus veiksmus, restruktūrizavimo tikslas negali būti pasiektas). Tačiau šiuo metu byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad įmonė yra nemoki ir jai jau dabar turi būti keliama bankroto byla.

45. Pažymėtina, kad įmonės vadovui tenka pareiga nuolat stebėti įmonės finansinę būklę ir atsiradus nemokumo požymiams, laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad būtų išvengta žalos kreditoriams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal JANĮ 15 str. 2 d. nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. JANĮ nenumato specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vadovaujamasi CPK nuostatomis.

47. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, netenkinus pareiškėjos pareiškimo, pareiškėjai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

48. Atsakovė prašo priteisti jos naudai iš trečiųjų asmenų UAB „Pasvalio melioracija“, UAB Skolų administravimas ir valdymas, UAB „Zalba“, UAB „Ajera“, UAB Factris LT1 proporcingomis dalimis 4 325,75 Eur dydžio advokato teisinei pagalbai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos pareiškimo, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

49. Trečiasis asmuo UAB „Pasvalio melioracija“ prašo priteisti jos naudai iš pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ šioje civilinėje byloje patirtas 2 729,33 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

50. Trečiasis asmuo UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ prašo jos naudai iš UAB „Šiaulių karjerai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ priteisti iš viso 4 077,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

51. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, trečiųjų asmenų atstovų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, jog trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ne per didelės, todėl jas priteisia iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsniu 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsniu, 22, 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių karjerai“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ trečiajam asmeniui UAB „Pasvalio melioracija“ 2 729,33 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Šiaulių karjerai“ trečiajam asmeniui UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ 4 077,68 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą

Teisėja Lina Muchtarovienė