Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. G. nuo nenustatyto laiko iki 2010 m. lapkričio 11 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė:

šaunamuosius ginklus: 5,6 mm kalibro graižtvinį šautuvą PAATZ PRAZISIONS-KARABINER (pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 str. 2 p. priskiriamą prie C kategorijos ginklams), bei dujinį pistoletą „BLOW Magnum F92“ su panaikinta vamzdžio kanalo pertvara, t.y pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais šoviniais ir vamzdžio skersmenį atitinkančiais sviediniais (grankulkėmis); sprogstamąsias medžiagas: 43,3 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - pramoninės gamybos bedūmio parako, bei 247,2 g savadarbės sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindiniai komponentai – siera, anglis, aliuminis ir kalio nitratas; 108,8 g masės savadarbį sprogmenį, kurio pagrindiniai komponentai – medienos dulkės, aliuminio pudra ir amonio nitratas, švirkštas su savadarbe inicijuojančio poveikio sprogstamąją medžiaga – gyvsidabrio fulminatu ir ugnialaidis knatas;didelį kiekį šaudmenų: 63 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių ir vieną 9 mm. „Luger“ šovinį.

J. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad prieš daugiau kaip trejus metus darydamas savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , remontą, palėpėje esančioje ventiliacijos angoje surado mažo kalibro šautuvą. Šis ginklas buvo surūdijęs ir netinkamas naudojimui, todėl jį paslėpė po spinta. Kratos metu surastą dujinį pistoletą prieš dvejus metus už 100 Lt nusipirko iš savo sūnėno R. G. draugo, kurio pavardės ir vardo jis nepamena. Po kurio laiko po įsigijimo jis pastebėjo, kad šis ginklas yra perdirbtas, o jo numeris nutrintas. Šovinius, kurie buvo rasti jo namuose, parnešė buvusios sugyventinės sūnus L. V., kuris prieš aštuonerius metus lankė šaudymo būrelį. Kratos metu rastą paraką iš išardytų statybinių šovinių į indelius supilstė taip pat L. V., kuris iš jo namų išsikraustė jau prieš kelis metus. Iš kur namuose atsirado vienas „Luger“ šovinys- nežino. 2009 metais prieš Naujuosius metus iš asmens, turinčio licenciją prekiauti fejerverkais, buvo įsigijęs fejerverkų „Vulkanas“, kurių vienas nesprogo, todėl jį išardė ir viduje rastus miltelius supilstė į indelius ir dėžutę. Kaltinime nurodyta dalis švirkšto su knatu taip pat buvo šiame fejerverke. Kam visus šiuos daiktus laikė namuose paaiškinti negali, ginklais domisi jau seniai, tačiau nei vienu iš pas jį rastų ginklų nėra šaudęs ar pats perdirbęs, o iš namuose laikomų sprogstamųjų medžiagų norėjo pasigaminti galingesnius fejerverkus, nei pardavinėjami oficialiai. Dėl to, kad ginklus, šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas laikė neteisėtai nuoširdžiai gailisi, tačiau nemanė, kad tokiais veiksmais kelia kam nors pavojų, nors suprato, kad radus ginklą ar neteisėtai jį įsigijus privalėjo apie tai pranešti policijos pareigūnams.

Liudytojas R. G. parodė, kad prieš trejus metus jis gyveno savo dėdės – J. G. namuose. J. G. iš jo draugo G. J., sumokėjęs apie 160 Lt, įsigijo dujinį ginklą, kurį vėliau jis matė išardytą. Kodėl J. G. jį buvo išardęs ir ar G. J. pardavė jau perdirbtą ginklą – nežino. Taip pat jis pas J. G. yra matęs oriniam ginklui skirtų šovinių. J. G. prieš šešerius metus gyveno su S. V. ir jos sūnumi Laimonu, kuris tuo metu lankydavosi šaudykloje.

Liudytojas D. R. parodė, kad rinkdamas metalą jis buvo radęs surūdijusį orinį pistoletą, kurį atidavė savo mirusios žmonos broliui J. G., tačiau šis pistoletas kratos metu pas J. G. nebuvo rastas.

Iš 2010-11-10 kratos protokolo ir specialistų išvadų matyti, kad kratos metu J. G. namuose be kitų daiktų buvo rasta:

- 43,3g naudojimui tinkamos nedidelio galingumo sprogstamosios medžiagos- pramoninės gamybos bedūmio parako;

- 247,2g naudojimui tinkamos nedidelio galingumo savadarbės sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindiniai komponentai – siera (S), anglis (C), aliuminis (Al) ir kalio nitratas (KNO3);

- naudojimui tinkamas savadarbis didelę sprogstamąją galią turintis sprogmuo, sudarytas iš stiklinio indelio, savadarbės sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindiniai komponentai – medienos dulkės, aliuminio (Al) pudra ir amonio nitratas (NH₄NO₃) (medžiagos masė 108,8g) , švirkšto su 4,3 g masės savadarbe inicijuojančio poveikio sprogstamąja medžiaga – gyvsidabrio fulminatu (Hg(ONC)₂) ir ugnialaidiu knatu (dvi atkarpos, kurių bendras ilgis - 103mm);

- tinkamas šaudyti 5,6 mm kalibro graižtvinis šautuvas PAATZ PRAZISIONS-KARABINER;

- perdirbtas 9 mm kalibro dujinis pistoletas „BLOW Magnum Mod. F92“, panaikinus vamzdžio kanalo pertvarą pritaikytas šaudyti 9 mm kalibro garsiniais šoviniais, skirtais šaudyti įvairiems dujiniams pistoletams ir vamzdžio skersmenį atitinkančio sviedinio (grankulkėmis), pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems ginklams; o taip pat 63 vnt. 5,6 mm kalibro (.22LR) žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti įvairiems graižtviniams ginklams, kurie pagal minėtą įstatymą yra priskiriami šaudmenims, skirtiems šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams; ir vienas trečios rūšies pramoninės gamybos 9 mm „Luger“ šovinys, skirtas įvairiems graižtviniams ginklams, šis šovinys yra šaudmuo, skirtas šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams (b.l. 38-48).

Specialistas V. B. paaiškino, kad pagal Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą sprogstamosios medžiagos yra skirstomos į tris grupes: didelio, vidutinio ir mažo galingumo. Atsižvelgiant LR BK 253 str. dispoziciją, sprogstamosios medžiagos yra skirstomos į didelės sprogstamosios galios ir į kitas medžiagas. Kitos medžiagos yra parakai ir pirotechnika, o mišiniai, inicijuojančios medžiagos, brizantinio poveikio medžiagos yra priskiriamos didelės sprogstamosios galios medžiagų grupei. Kaltinamojo namuose rastos medžiagos yra pakankamai populiarios atliekant pramoninius sprogdinimo darbus ir jos priskiriamos didelės sprogstamosios galios medžiagoms. Vertinant ar medžiaga gali būti priskirtina didelės galios sprogstamosioms medžiagoms turi reikšmę ne tik pats komponentas, bet ir mišinių kiekis. Analizuojamu atveju pas J. G. rastas savadarbis sprogstamosios medžiagos užtaisas, kuris turėjo detonatorių, kur buvo gyvsidabrio fulminatas, uždelsimo priemonė, pirotechninis knatas, ir pagrindinis užtaisas, turėtų būti vertinamas ne kaip atskiros detalės ar komponentai, o kaip visuma. Šis sprogmuo uždegus jo knatą, būtų degęs iki švirkšto, švirkšte inicijuojanti medžiaga detonuotų ir toliau detonacija pereitų į pagrindinį užtaisą, po ko įvyktų sprogimas ir išsilakstytų stiklainio skeveldros. Šiuo atveju žala galėjo būti padaryta apie 5 metrų atstumu nuo sprogmens ir pasireikštų stiklo šukių atsitrenkimu į kūną ir galimu slėginio efekto klausos pažeidimu. Jo nuomone, kaltinamojo teiginiai, kad pas jį rastos sprogstamosios medžiagos ir švirkštas su inicijuojančio poveikio medžiaga yra iš išardyto fejerverko „Vulkanas“, neatitinka tikrovės, kadangi šių medžiagų cheminė sudėtis nebūdinga pirotechnininiams gaminiams, nes juose paprastai nenaudojamos nei medžio dulkės, nei toks kiekis kalio nitrato, kurie iš esmės skirti tam, kad didintų tankį ir tuo pačiu gerintų sprogstamosios medžiagos sprogimo savybes - didintų sprogstamąjį efektą, detonacijos greitį, stiprintų imlumą pirminiam detonacijos impulsui. Pagal savo veikimo principą jie yra šiek tiek panašūs, bet lygiai taip pat panašūs ir į pramoninės gamybos sprogstamąsias medžiagas, kurios yra gaminamos iš medžio dulkių, nitratų ir metalo dulkių. Tyrimo metu atliekant eksperimentą pateiktas parakas, kai buvo bandyta jį inicijuoti – suveikė, todėl buvo padaryta išvada, kad jis yra tinkamas naudoti kaip sprogstamoji medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, kratos protokolu, specialistų išvadomis bei paties kaltinamojo parodymais neginčytinai įrodyta, kad J. G. savo namuose laikė tinkamus naudoti 2 šaunamuosius ginklus: graižtvinį šautuvą, bei perdirbtą dujinį pistoletą, pritaikytą šaudyti garsiniais šoviniais ir sviediniais (grankulkėmis), 64 šovinius, taip pat sprogstamąsias medžiagas: pramoninės gamybos bedūmį paraką, savadarbę sprogstamąją medžiagą, bei savadarbį sprogmenį.

J. G. neturėjo leidimų, išduotų atitinkamai Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės bei sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymų nustatyta tvarka laikyti šių ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų bei sprogmenų, t.y. jis visa tai laikė neteisėtai.

J. G. buvo kaltinamas, kad jis graižtvinį šautuvą neteisėtai įgijo surasdamas jį namo palėpėje, iš dujinio pistoleto neteisėtai pagamino šaunamąjį ginklą, taip pat neteisėtai pagamino savadarbę sprogstamąją medžiagą bei savadarbį sprogmenį ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šovinius bei paraką.

Byloje nėra jokių šioje dalyje J. G. kaltę patvirtinančių įrodymų - niekuo nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad jis dujinį pistoletą įgijo jau perdirbtą ir tai suprato tik vėliau, t.y. kai jau jį buvo įgijęs, taip pat, kad jis pats negamino nei sprogstamosios medžiagos, nei sprogmens, kad šaudmenis bei paraką, kaip ir graižtvinį šautuvą jis surado savo namuose (šių daiktų suradimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas jų įgijimas), todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė pagal BK 253 str. kyla už keletą alternatyvių veiksmų - šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą nešiojimą, gabenimą ar realizavimą, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda padarius bent vieną iš nurodytų veikų. Kadangi byloje neginčytinai įrodyta, kad J. G. išvardintus daiktus tyčia laikė savo namuose, jo veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 str. sudėtį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą ne mažiau trimis šaunamaisiais ginklais, taip pat disponavimą dideliu kiekiu ar didelės sprogstamosios galios šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Didelis kiekis ar didelė sprogstamoji galia yra vertinamieji požymiai. Teismų praktikoje dideliu šaudmenų kiekiu laikoma daugiau kaip 50 šovinių, todėl pagal šį kriterijų, t.y. J. G. laikytų šaudmenų kiekį, ir visa jo veika, pasireiškusi neteisėtu visų BK 253 str. numatytų objektų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmens bei sprogstamųjų medžiagų laikymu atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 2 d. sudėtį.

J. G. buvo kaltinamas taip pat didelės sprogstamosios galios savadarbio sprogmens laikymu. Iš specialisto išvados ir jo paaiškinimo teisme matyti, kad, specialisto nuomone, didelės galios sprogstamosioms medžiagoms priskirtinos visos inicijuojančio ar brizantinio poveikio medžiagos, nepriklausomai nuo jų kiekio, o rastasis pas J. G. sprogmuo pagal savo galią yra ženkliai mažesnės sprogstamosios galios nei 100 g trotilo, kad sprogus šiam sprogmeniui jo stiklinio korpuso dalys lėktų iki 5 metrų atstumu ir galėtų paveikti tokiu atstumu esančius objektus. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad minimas sprogmuo yra didelės sprogstamosios galios.

Skiriant J. G. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra sunkus, kad jis neteisėtai laikė ir šaunamuosius ginklus, ir šaudmenis, ir sprogmenį, ir sprogstamąsias medžiagas, todėl ši J. G. veika BK 253 str. ginamo objekto - visuomenės saugumo - prasme yra pavojinga, todėl jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į bendrą J. G. laikytų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų kiekį, nėra jokio pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nėra pagrindo J. G. skirti švelnesnės bausmės BK 54 str. 3 d. pagrindu.

Nustatant bausmės dydį teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad J. G. nusikaltimą padarė neturėdamas teistumo, nebaustas administracine tvarka, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo sveikatos būklę, jam skirtina minimali įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.

Šioje byloje J. G. jokia kardomoji priemonė nebuvo ir nėra paskirta. Atsižvelgiant į tai, kad kardomosios priemonės J. G. paskirtos kitoje byloje, šioje byloje jos neskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.,-

nusprendė:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos pradėjimo vykdyti dienos po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus, saugomus Biržų rajono policijos komisariate:

5,6 mm kalibro graižtvinį šautuvą PAATZ PRAZISIONS-KARABINER, dujinį pistoletą „BLOW Magnum F92“ su panaikinta vamzdžio kanalo pertvara, 63 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių ir vieną 9 mm. „Luger“ šovinį perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui;

43,3 g bedūmio parako, 247,2 g savadarbę sprogstamąją medžiagą ir 108,8 g masės savadarbį sprogmenį sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.