Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2010 m. lapkričio 11 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė:

šaunamuosius ginklus: 5,6 mm kalibro graižtvinį šautuvą PAATZ PRAZISIONS-KARABINER (pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą priskiriamas prie C kategorijos ginklų), bei dujinį pistoletą BLOW MAGNUM F92 su panaikinta vamzdžio kanalo pertvara, t. y. pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais šoviniais ir vamzdžio skersmenį atitinkančiais sviediniais (grankulkėmis); sprogstamąsias medžiagas: 43,3 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - pramoninės gamybos bedūmio parako, bei 247,2 g savadarbės sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindiniai komponentai – siera, anglis, aliuminis ir kalio nitratas; 108,8 g masės savadarbį sprogmenį, kurio pagrindiniai komponentai – medienos dulkės, aliuminio pudra ir amonio nitratas, švirkštas su savadarbe inicijuojančio poveikio sprogstamąją medžiaga – gyvsidabrio fulminatu ir ugnialaidis knatas;didelį kiekį šaudmenų: 63 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių ir vieną 9 mm LUGER šovinį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 85 parų arešto bausme, apie tai žinojo ir Panevėžio apygardos teismas. Mano, kad teismas privalėjo taikyti BK 63 straipsnio 9 dalį ir skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti, o į bausmės laiką įskaityti Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir kardomajame kalinime išbūtą laiką (BK 66 straipsnis). Pažymi, kad kardomajame kalinime išbūtas laikas yra ilgesnis, nei Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės trukmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 253 straipsnio 2 dalį yra teisingos. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neneigia padaręs nusikalstamą veiką tik prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskirti švelnesnę bausmę, kurią subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaityti visą kardomajame kalinime išbūtą laiką.

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Panevėžio apygardos teismas, skirdamas J. G. bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę (neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis), padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį – sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), neteisėtai laikė šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenį ir sprogstamąsias medžiagas, todėl ši veika BK 253 straipsnio ginamo objekto – visuomenės saugumo – prasme yra pavojinga, į bendrą J. G. laikytų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmens ir sprogstamųjų medžiagų kiekį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes J. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam minimumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių kitų nuteistajam teisiškai palankių aplinkybių, kurios leistų jam paskirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės – silpnos sveikatos, dėl kurios būtinas ilgalaikis stacionarus gydymas, siekį sukurti šeimą, yra formalios ir niekuo nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, J. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui. Tai atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad Panevėžio apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, J. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 66 straipsnio 1 dalimi ir į bausmės laiką neįskaitė sulaikyme ir suėmime išbūto laiko, todėl apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir į nuteistajam J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo taikymo laikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. buvo sulaikytas 2010 m. lapkričio 10 d. (1 t., b. l. 74) ir Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 d. terminui, to paties teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas iki 2011 m. vasario 28 d., kai Biržų rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. vasario 28 d. nutarimu J. G. buvo paleistas iš suėmimo ir paskirtos dvi švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l.85-86, 87-88, 90-91, 95-96). Visos šios kardomosios priemonės buvo taikytos J. G. dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-458-10 pagal BK 178 straipsnio 2 dalies ir 253 straipsnio 2 dalies, kuri Biržų rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo atskirta į baudžiamąsias bylas Nr. 54-1-465-10 dėl neteisėto disponavimo ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ir Nr. 54-1-458-10 dėl vagystės iš M. K. gyvenamo namo ir melagingų liudytojo parodymų (1 t., b. l. 4). Iš to seka, kad J. G. kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikytas ir šioje byloje. Pažymima, kad išskyrus bylas, jose buvo surašyti skirtingi kaltinamieji aktai ir atiduoti į skirtingus teismus. Pirmas nuosprendį dėl J. G. nusikalstamų veiksmų priėmė Biržų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, kuriuo J. G. paskyrė subendrintą bausmę 85 paras arešto ir į bausmės laiką įskaitė sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, ir laikė, kad J. G. atliko visą jam paskirtą bausmę. Tačiau paskaičiavus, kad J. G. buvo sulaikytas ir jam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2011 m. vasario 28 d., o tai sudaro 111 dienų. Esant tokiai situacijai apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityto Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, t. y. 85 paras arešto, ir vadovaudamasis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaito 26 d., kurios viršijo Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, t. y. 85 paras arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, J. G. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką neužskaitytą Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, viso 26 dienas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.