- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- A-942-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01535-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- O. K.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja O. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2021 m. balandžio 12 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-11442 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir Nurodymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad VMI 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-321 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ jai buvo nurodyta sumokėti 15 796,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 8 295,99 Eur GPM delspinigių ir skirta 4 739,06 Eur GPM bauda. Ginčo nagrinėjimo metu buvo perskaičiuota mokėtina GPM suma ir vietoje 15 796,87 Eur priskaičiuota 15 689,87 Eur GPM, o priskaičiuoti delspinigiai ir bauda nepakito, taigi jai iš viso buvo priskaičiuota 28 724,92 Eur suma. VMI 2020 m. lapkričio 13 d. raginime Nr. (23.31-08) 464-1268 (toliau – ir Raginimas) buvo nurodyta mokėtina 28 669 Eur suma. Nurodyme atsakovas reikalauja nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos sąskaitos, sudarančią 31 113 Eur. Šis reikalavimas savo esme yra naujas ir niekuo nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
3.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. lapkričio 4 d., pasibaigus mokestiniams ginčams ir pareiškėjai nesumokėjus priskaičiuotų sumų, 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas Raginimas 28 669 Eur sumai, kuris 2020 m. lapkričio 16 d. buvo išsiųstas registruotu laišku ir pareiškėjai įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d. Raginime pareiškėjai buvo nurodyta, jog priskaičiuotas sumas ji turi sumokėti per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos, o jų laiku nesumokėjus bus skaičiuojami delspinigiai.
3.2. MAĮ 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, kurios nesumokėjus jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja nesumokėjo įsiskolinimo biudžetui, taip pat nepateikė prašymo leisti įsiskolinimą biudžetui sumokėti dalimis, todėl, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą, buvo priimtas Nurodymas.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėja mokestinės nepriemokos per Raginime nurodytą terminą nesumokėjo, todėl VMI įgijo teisę priverstinai ją išieškoti taikydama MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdą, t. y. duoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Realizuodama priverstinio išieškojimo teisę, VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 105 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, turėjo teisę priimti Nurodymą, kadangi buvo išpildytos MAĮ 105 straipsnyje numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos. VMI laikėsi įstatymuose nustatytų procedūrų ir terminų, Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjos O. K. skundą atmetė.
5. Iš bylos rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad VMI 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas raginimas Nr. (23.31-08) 464-1268, kuriuo pareiškėjai nurodyta per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos į vieną iš nurodytų VMI sąskaitų sumokėti 28 669 Eur sumą, kurią sudaro 15 689,87 Eur GPM, 8 272,17 Eur GPM delspinigiai ir 4 706,96 Eur GPM bauda. Pareiškėja informuota, kad, neįvykdžius Raginimo, minėtos sumos bus išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Raginimas pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d. VMI 2021 m. balandžio 12 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-11442 nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) sąskaitos (sąskaitų), kuriame nurodyta 260 Eur per mėnesį laisvai disponuojama suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB. Iš Nurodymo priedo (Prievolių ataskaitos) matyti, kad Nurodyme nurodytą sumą sudaro 15 689,87 Eur prievolės suma GPM, 4 706,96 Eur GPM bauda, 10 716,17 Eur delspinigiai. Pareiškėja su Nurodymu susipažino 2021 m. balandžio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos prievolės sumokėti į biudžetą 15 689,87 Eur GPM ir 4 706,96 Eur GPM baudą. Pareiškėja, nesutikdama su Nurodyme nurašyti mokestinę nepriemoką nurodyta 31 113 Eur suma, iš esmės ginčija ne mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti iš pareiškėjos mokestinę nepriemoką, bet Nurodyme nurodytą nepriemokos dydį, susijusį su delspinigiais, t. y. 10 716,17 Eur (Raginime delspinigių suma nurodyta 8 272,17 Eur).
7. Teismas nurodė, kad pagal MAĮ 145 straipsnio nuostatas, mokestiniams ginčams taikoma privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Pagal MAĮ 147 straipsnį mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja pasinaudojo MAĮ 145 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje mokestinio ginčo nenagrinėjo, todėl dėl Nurodyme nurodyto delspinigių dydžio nepasisakė.
8. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius MAĮ 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus.
9. Teismas nustatė, kad Nurodymas nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitos priimtas jai neįvykdžius mokestinės prievolės, t. y. nesumokėjus mokestinės nepriemokos. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės pareiškėja neginčija.
10. Teismas sprendė, kad mokesčių administratorius, priimdamas Nurodymą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, MAĮ nuostatų nepažeidė, Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
III.
11. Pareiškėja O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti VAAT 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, t. y. panaikinti Nurodymą bei priteisti pareiškėjai su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
12. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Nurodyme nurodyta jo apskundimo tvarka, o būtent, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) arba VAAT (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nurodymo įteikimo dienos. Ji (apeliantė) ginčijamą sprendimą apskundė VAAT, taigi skundžiamo sprendimo apskundimo tvarkos nepažeidė. Nagrinėjant ginčą galutinai buvo perskaičiuota mokėtina GPM suma, t. y. prievolė valstybei, (15 689,87 Eur), 8 295,99 Eur GPM delspinigių bei skirta 4 739,06 Eur GPM bauda, viso priskaičiuota 28 724,92 Eur dydžio mokestinė prievolė valstybei. Ginčijamame Nurodyme nurodoma visai kita suma, t. y. 31 113 Eur. Prievolė valstybei nustatyta mokesčių administratoriaus sprendimu (siaurąja prasme). Sprendimu nustatytos prievolės dydis keičiamas nurodymu, t. y. žemesnės teisinės galios aktu, o tai nesiderina su gero administravimo principais. Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismo sprendimą popieriniame variante pageidauja gauti su vertimu į rusų kalbą, kitus procesinius dokumentus pageidauja gauti elektroninių ryšių priemonėmis.
Atsiliepimas
13. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, pasibaigus mokestiniams ginčams (LVAT 2020 m. lapkričio 4 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020 mokestinis ginčas buvo baigtas ir nustatyta 28 669 Eur mokestinė nepriemokos suma). Pareiškėjai nesumokėjus priskaičiuotų sumų, vadovaujantis MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas Raginimas Nr. (23.31-08) 464-1268 28 669 Eur sumai. Raginimas 2020 m. lapkričio 16 d. išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d. Raginime pareiškėjai nurodoma priskaičiuotas sumas sumokėti per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. Laiku nesumokėjus raginime nurodytų sumų, vadovaujantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi skaičiuojami delspinigiai. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (prasidėjus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas ir skaičiavimas tęsiamas ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Kadangi pareiškėja pagal Raginimą mokestinės nepriemokos nesumokėjo, pasibaigus mokestiniams ginčams, buvo apskaičiuota papildoma 2 444 Eur GPM delspinigių suma. Delspinigiai skaičiuoti už visą skundo laikotarpį iki 2020 m. kovo 15 d., o ne 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, nes pareiškėja buvo įtraukta į sąrašą mokėtojų, kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, todėl, vadovaujantis VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. spalio 31 d. delspinigiai nebuvo skaičiuojami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. balandžio 12 d. nurodymo Nr. (23.31-08)467-11442 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos (pareiškėjos) sąskaitos (sąskaitų) teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Nurodymas priimtas pareiškėjai neįvykdžius mokestinės prievolės, t. y. nesumokėjus mokestinės nepriemokos, konstatavo, kad Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja pasinaudojo MAĮ 145 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra, todėl dėl Nurodyme nurodyto delspinigių dydžio nepasisakė.
16. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nurodoma sumokėti kita suma nei buvo paskaičiuota mokestinė prievolė valstybei. Ji teigia, kad Nurodymą apskundė jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl apskundimo tvarkos nepažeidė.
17. Pirmiausiai pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
18. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.
19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
20. Nustatyta, kad VMI 2020 m. lapkričio 13 d. raginime Nr. (23.31-08)464-1268 (Raginimas) nurodė pareiškėjai sumokėti 15 689,87 GPM, 4 706,96 Eur baudą ir 8 272,17 Eur delspinigių. Nurodyme, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodyta nurašyti mokestinę nepriemoką (31 113 Eur) iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) sąskaitų. Iš Nurodyme pateiktos Prievolių ataskaitos matyti, kad pareiškėja turi sumokėti 15 689,87 GPM, 4 706,96 Eur baudą ir 10 716,17 Eur delspinigių. Taigi Raginime ir Nurodyme nurodytos reikalaujamos sumokėti GPM delspinigių sumos nesutampa.
21. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose, prašydama panaikinti Nurodymą, laikėsi nuoseklios pozicijos teikdama, kad Nurodyme nepagrįstai siekiama iš jos sąskaitų nurašyti didesnę delspinigių sumą nei apskaičiuotoji Raginime. Tačiau pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja pasinaudojo MAĮ 145 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjos teiginių dėl Nurodyme paskaičiuotų delspinigių dydžio pagrįstumo nenagrinėjo (žr. šios Nutarties 7 p.).
22. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pagal skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų (veiksmų) pobūdį, tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilę ginčai yra skirstomi į mokestinius ginčus (MAĮ 145 str.) bei ginčus dėl kitų mokesčių administratoriaus sprendimų (MAĮ 146 str.). Mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 str. 22 d.). Mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą (MAĮ 145 str. 1 d.). Įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo (MAĮ 145 str. 2 d.). Kiti ginčai tarp mokesčių mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčių administratoriaus ar jo pareigūno, taip pat ginčai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (MAĮ 146 str. 1 d.).
23. Nagrinėjamu atveju Nurodymas priimtas, įgyvendinant MAĮ 33 straipsnio 8 punkte ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Ginčijamu nurodymu siekiama priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, dėl kurios apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo mokestinis ginčas yra pasibaigęs. Nurodymu nėra išspręsta dėl pareiškėjos neatleidimo nuo delspinigių mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl delspinigių apskaičiavimo šiuo atveju nepagrįstai priskyrė mokestiniams ginčams, kuriems taikoma privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, todėl nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų dėl delspinigių dydžio.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tikrinamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko įrodymų, pagrindžiančių Nurodyme paskaičiuotos delspinigių sumos teisėtumą ir pagrįstumą, paminėtu aspektu nepateikė ABTĮ reikalavimus atitinkančių motyvų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais aspektais.
25. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
26. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nevertinami, su tuo susiję ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai netikrinami bei nesprendžiama dėl pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėja prašo procesinį teismo sprendimą išversti į rusų kalbą. Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 9 straipsnio 1 dalį administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas išverčia proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesinius dokumentus tik tuo atveju, kai tokie dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-495-815/2023). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl nėra pagrindo priimto teismo procesinio sprendimo pareiškėjai išversti į užsienio kalbą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos prašymas dėl teismo procesinio sprendimo išvertimo į rusų kalbą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.