- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 2VP-4500-853/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03948-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, vykdymo procese išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Valstybinei įmonei „Turto bankas“, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė E. M. 2016 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0009/11/03554 pakeitimo. Nurodė, kad jos kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3255-169/2008 dėl 455,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės B. E. išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolininkė B. E. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja antstolė E. M. prašo pakeisti vykdymo procese skolininką – vietoje B. E. skolininku pripažinti jos teisių parėmėją Lietuvos Respubliką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises.
Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi, ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0009/11/03554 ir prašymo bei jo priedų nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3255-169/2008 dėl 455,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės B. E. išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Skolininkė B. E. (duomenys neskelbtini) mirė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2011 m. gruodžio 28 d., o apie išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą reikalavimą palikimą 2016 m. sausio 6 d. perėmusiai valstybei pranešta 2012 m. sausio 10 d., t. y. praleidus aukščiau minėtą trijų mėnesių terminą. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodo, jog trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti buvo praleistas labai nežymiai, todėl termino praleidimo institutas neturėtų būti taikomas, tačiau teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pareiškėja, praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, galėjo kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydama dėl kokių priežasčių terminas buvo praleistas, tačiau to nepadarė, o šiuo metu jau yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimas nebegali būti sprendžiamas.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Nagrinėjamu atveju, patikrinus Turto arešto aktų registrą nustatyta, kad minėtame registre nėra išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės UAB „Mažeikių butų ūkis“ 455,34 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti, todėl nesutiktina ir su pareiškėjos argumentu, kad CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas buvo pasiektas, nes skolininkės nekilnojamasis turtas ir banko sąskaitos buvo areštuotos iki skolininkės mirties ir tebėra areštuotas iki šiol.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad skolininko turtą paveldėjusi Valstybė per įstatymo nustatytą terminą nebuvo tinkamai informuota apie palikėjos skolas, todėl pareiškėjos prašymas pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę B. E. į jos teisių perėmėją Lietuvos Respubliką atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsnio 1 dalimi, 596 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos antstolės E. M. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.