- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-13-312/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14756-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo, kuriuo R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 str. 4 d. 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 26 d., apie 19.40 val., Vilniuje, Parko g. 23, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilių (galima paklaida 1,7 %) girtumas (vidutinis neblaivumo laipsnis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde neginčijamas faktas, kad įvykio metu pažeidėjas buvo neblaivus, tačiau nepripažįstamas objektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, kad būdamas neblaivus jis vairavo transporto priemonę (t. y. padarė pavojingą ir teisei priešingą veiką). Apelianto nuomone, liudytojų T. S. ir V. B. melagingi parodymai negali būti laikomi teisėtais, teisingais ir pagrįstais įrodymais, todėl jais negali būti grindžiama R. S. kaltė. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių liudytojų duotų parodymų patikimumo. Liudytoja T. S. yra apelianto sutuoktinės motina, o V. B. - sesuo, kurios yra tiesiogiai suinteresuotos šios bylos baigtimi ir siekia pakenkti pažeidėjui. Šiuo metu Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, santykiai su sutuoktine ir jos šeima yra itin įtempti, todėl bandoma sumenkinti R. S. autoritetą bei bet kokiomis priemonėmis perimti vaikų globą. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog automobilio vairavimo faktą patvirtino tik apelianto sutuoktinės giminaitės, todėl šių asmenų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Šių liudytojų parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitų liudytojų, t. y. M. V. ir I. C. parodymams, kurios patvirtino priešingas teismo nustatytoms aplinkybes, t. y. kad R. S. automobilio nevairavo, į Naująją Vilnią jį nuvežė I. C.. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, liudytojų M. V. ir I. C. parodymai tarpusavyje sutampa, tuo tarpu, yra tam tikrų prieštaravimų tik tarp apelianto ir minėtų liudytojų duotų parodymų, kas visiškai nėra reikšminga sprendžiant vairavimo nustatymo faktą. Be to, nė vienas iš policijos pareigūnų nematė, jog būtent pažeidėjas vairavo transporto priemonę. Taigi, liudytojų T. S. ir V. B. parodymai bei pateiktas tarnybinis pranešimas negali būti laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir apelianto kaltę.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į R. S. sveikatos būklę. Po eismo įvykio jis yra patyręs stiprią galvos traumą, po kurios buvo nustatytas 40 proc. darbingumas. Nustatyta negalia pasireiškia tuo, jog apeliantui sunku sklandžiai formuluoti teiginius ir reikšti mintis, detaliai atsiminti faktines aplinkybes, jam diagnozuota smegenų edema, ilgai buvo komoje ir iki šiol yra kairės rankos neuropatija, kalbos ir komunikacijos sutrikimas. Tai, jog apeliantas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, yra akivaizdžiai matoma iš jo retorikos, gebėjimo atsakyti į užduodamus klausimus ir juos suprasti, todėl teismas turėjo į šį faktą atsižvelgti ne formaliai, o, priešingai, esant neaiškumams, siekti juos patikslinti, išsiaiškinti visas aplinkybes. Juo labiau, kad byloje R. S. nebuvo atstovaujamas advokato ar kito atstovo.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai, nei bylą nagrinėjantis teismas neišreikalavo vaizdo įrašų iš parduotuvės „Maxima“, kurie leistų objektyviai nustatyti, kas atvykstant į parduotuvę vairavo transporto priemonę ir padėtų nustatyti objektyvią tiesą byloje. Šie įrodymai patvirtintų gynybos argumentus, kurie nuosekliai buvo dėstomi nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ir neginčijamai įrodytų apelianto nekaltumą. Apeliantas nurodo, kad buvusi sutuoktinė 2015 m. lapkričio 16 d. taip pat buvo pranešusi policijos pareigūnams, kad R. S. vairuoja neblaivus, tačiau patikrinus blaivumą to nebuvo nustatyta. Taip pat pagal O. S. pareiškimą R. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str., kuris vėliau nutrauktas kaip neatitinkantis tikrovės ir melagingas. Apelianto teigimu, jį ir šį kartą apkalbėjo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pažeidėjo neblaivumas alkotesteriu buvo nustatytas tik po administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyto įvykio, atvykus antrajam policijos ekipažui. Laiko tarpas, parėjęs nuo tariamo vairavimo fakto iki patikrinimo alkotesteriu, nefiksuotas, neįvertinta aplinkybė, kad belaukdamas policijos pareigūnų apeliantas buvo bare, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Pastaroji aplinkybė policijos pareigūnams buvo žinoma. Kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 str., svarbu nustatyti neblaivumo laipsnį pažeidimo padarymo metu, o ne kada nors vėliau (ypač po vėlesnio alkoholio vartojimo). Šiuo atveju nėra žinomas R. S. neblaivumo laipsnis atvykus prie parduotuvės „Maxima“, nėra žinoma, ar neblaivumo laipsnis tuo metu viršijo įstatymo leistiną ribą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino apeliantui naudingų objektyvių įrodymų, nepaneigė jo išsakytos versijos, tokiu būdu pažeisdamas proceso rungtyniškumo principą, visapusiško byloje esančių įrodymų vertinimo principą. Visa tai rodo, kad teismas turėjo išankstinį skeptišką nusistatymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl R. S. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įvykio vietoje pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus, pareiškimą parašiusį asmenį ir šio asmens nurodomus liudytojus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašomus apklausti liudytojus, išreikalavo iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, kurį ištyrė teismo posėdžio metu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. S. kaltės, įvykdžius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visais įmanomais būdais šalino neaiškumus ir tikslinosi įvykio aplinkybes.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir apklaustų liudytojų duotų parodymų vertinimą, juos lygino tarpusavyje ir padarė pagrįstas išvadas, kad liudytojų M. V. ir I. C. parodymai prieštarauja ne tik liudytojų T. S. ir V. B. parodymams, bet ir policijos pareigūnų ir paties R. S. parodymams, todėl jie įvertinti kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, todėl papildomai nesikartoja. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad apelianto kaltė buvo grindžiama ne tik liudytojų T. S. ir V. B. parodymais, kurios, anot apelianto, yra šališkos jo atžvilgiu, bet ir policijos pareigūnų parodymais, jų tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurių patikimumu abejoti nėra jokio teisinio pagrindo. Nors apeliantas nurodo, kad minėtos liudytojos yra suinteresuotos jam nepalankia bylos baigtimi, kadangi yra jo sutuoktinės, su kuria vyksta skyrybų procesas, giminaitės, tačiau M. V. ir I. C., kurių parodymais apeliantas prašo vadovautis, yra suinteresuotos jam palankia bylos baigtimi, kadangi M. V. yra jo motina, o I. C. – draugė. Be to, kaip jau minėta, šių asmenų parodymai yra prieštaringi, todėl negali būti laikomi patikimais, tuo tarpu, liudytojų T. S. ir V. B. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad įvykio metu, R. S. bendraujant su policijos pareigūnais, jis iš pradžių nurodė pats vairavęs automobilį iki parduotuvės „Maxima“, o alkoholinius gėrimus vartojęs tik po to, vėliau poziciją pakeitė ir teigė, kad vairavo ne jis, tačiau konkretaus vairuotojo nenurodė (sakė, kad vairavo draugas), nors vos už kelių šimtų metrų parduotuvėje „IKI“ buvo, kaip teigia apeliantas, tikroji automobilio vairuotoja I. C., tačiau pastarasis jos nepasikvietė, pavardės nenurodė, ji pati, policijos pareigūnų teigimu, taip pat neprisistatė (b. l. 47-48), automobilį vairavusio asmens R. S. nenurodo ir administracinio teisės pažeidimo protokole, duodamas paaiškinimus (b. l. 2). Šios aplinkybės tik sustiprina abejones apelianto pateikiama versiją, kad jį atvežė jo draugė, ir leidžia daryti išvadą, kad jos buvo imtasi laikytis tik po įvykio, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį arba išvengti atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas neginčija, kad apeliantas turi sveikatos sutrikimų, tačiau šie sutrikimai neturėjo įtakos administracinio teisės pažeidimo padarymui, taip pat neturi įtakos ir su tuo susijusių aplinkybių vertinimui. Atvirkščiai, turimi sveikatos sutrikimai nesutrukdė R. S. vartoti alkoholinius gėrimus, nors pats pripažįsta, kad tai jam turi neigiamos įtakos. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių teismo posėdžių protokolų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, pateikė savo vertinimą, tinkamai atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, reiškė pastabas, todėl teismui nekilo abejonių, kad pastarasis negali tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantas turėjo visas galimybės savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti pasikviesti gynėją, tačiau to nepadarė.
Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 20 d. kreipėsi į UAB MAXIMA LT, prašydamas pateikti vaizdo įrašą, kuris buvo darytas prie parduotuvės „Maxima“, adresu Parko g. 23, Vilnius, 2015 m. rugsėjo 26 d., apie 19.00-19.30 val. (b. l. 30). 2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakymas, kad vaizdo įrašo pateikti nėra galimybės, kadangi jis nėra išsaugotas (b. l. 64). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra tikslo pakartotinai kreiptis dėl šio vaizdo įrašo pateikimo. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra R. S. prašymo (nei rašytinio, nei žodinio, užfiksuoto teismo posėdžių protokoluose), kur jis prašytų išreikalauti tokį vaizdo įrašą. Šį veiksmą pirmosios instancijos teismas atliko savo iniciatyva.
Pažymėtina, kad faktas, jog R. S. jau atvažiavęs prie parduotuvės „Maxima“, bet dar iki atvykstant policijos pareigūnams, vartojo alkoholinius gėrimus, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatytas. Nors apeliantas teigia, kad šis faktas policijos pareigūnams yra žinomas, tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, taip nurodė tik pats pažeidėjas. Nei policijos pareigūnai, nei įvykio vietoje buvę liudytojai nepatvirtino, kad pastarasis, iki atvykstant policijos pareigūnams, buvo bare ir gėrė alų. Liudytoja V. B. nurodo, kad policijos pareigūnai atvyko maždaug per 8 min. nuo jų iškvietimo, R. S. tuo metu tai išeidinėjo, tai įeidinėjo į parduotuvę „Maxima“, bandė užeiti į apsaugos darbuotojų kambarį, liudytojos manymu, niekur pasišalinęs nebuvo, liudytoja T. S. nurodo, kad policijos pareigūnai atvyko per 15-20 min. (b. l. 23-25). Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo pranešimą apie neblaivų vairuotoją jie gavo apie 19.35 val. (b. l. 4-5). Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas – 19.40 val. (b. l. 2). Iš alkotesterio patikrinimo kvito matyti, kad jau 20.12 val. buvo patikrintas R. S. blaivumas (b. l. 7). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nuo R. S. atvykimo prie parduotuvės „Maxima“ iki jo blaivumo patikrino buvo praėję apie pusę valandos, blaivumą tikrino kelių policijos ekipažas, kurį iškvietė anksčiau į įvykio vietą atvykę patruliai. Tai reiškia, kad iki patrulių atvykimo R. S. negalėjo spėti nueiti į barą, užsisakyti bokalą alaus ir jį išgerti, turint omenyje ir tai, kad jis tuo metu buvo matomas ir parduotuvėje „Maxima“. Nuo patrulių iki kelių policijos ekipažo atvykimo apeliantas pasišalinęs nebuvo. Tokiu būdu, nėra pagrindo tikėti apelianto nurodomomis aplinkybės dėl vėlesnio alkoholio vartojimo. O tai, kad jo blaivumas buvo tikrinamas praėjus maždaug pusei valandos nuo jo atvykimo prie parduotuvės „Maxima“, kaip tik vertintina administracinėn atsakomybėm patraukto asmens naudai.
Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o R. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.