Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, vertėjaujant I.Pikčilingienei, A.Chvatovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2015-09-26 apie 19:40 val., Vilniuje, Parko gt. 23 vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilių (galima paklaida 1,7 %) girtumas (vidutinis neblaivumo laipsnis). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. pažeidimo nepripažino ir parodė, kad šiuo metu su žmona vyksta skyrybų procesas, žmona yra išėjusi iš namų, palikusi du judviejų mažamečius vaikus: 1,5 metų ir 3 mėnesių, kurie gyvena su juo. 2015-09-26 d. jis namuose gėrė alų, pradėjo jį gerti nuo 17:30 val., išgėrė tris butelius. Paskambino žmona ir pasakė, kad nori pamatyti vyriausiąjį judviejų vaiką M.. Pas R. S. kaip tik turėjo atvykti kaimynė I. (I. C.) su vaiku, kad vaikai pažaistų kartu. Paskambino I., ši apie 18:40 val. atvažiavo savo „Volvo“ su savo vaiku, jo namų kieme pasistatė automobilį. I. buvo blaivi, davė jai savo mašinos raktelius, ji sėdo už R. S. automobilio vairo ir jie trise: R. S., I., R. S. motina (M. V.), paėmę vyresnįjį vaiką, išvažiavo į Naująją Vilnią. Dukra liko su močiute. I. vairavo, mama sėdėjo priekyje, o jis su sūnumi – gale. Atvažiavus ir sustojus prie parduotuvės „Maxima“, abi moterys nuėjo į parduotuvę „IKI“, o jis paėmęs vaiką iš mašinos nuėjo laukti žmonos, kuri sakė, būsianti prie „Maximos“. Kai atėjo žmona, davė jai palaikyti ant rankų vaiką, pats atsisuko į mašinos pusę. Tuo metu prie jo pribėgo V. B. (žmonos sesuo) ir T. S. (uošvė), ėmė jį laikyti, žmona su vaiku nubėgo į parduotuvę pas apsaugos darbuotojus, šie iškvietė policiją, nors nieko blogo jis nepadarė. Jis laukė policijos, galvojo, kad šie padės susigrąžinti vaiką. Laukdamas bare išgėrė dar vieną bokalą alaus. Kai grįžo iš baro, jo motinos ir I. C. dar nebuvo. Atvažiavus policijai, paskambino motinai, kad ateitų, o I. liko apsipirkinėti parduotuvėje. Atvykusiems policininkams V. B. ir T. S. pasakė, kad jis vairavęs mašiną neblaivus. Aiškino pareigūnams, kad automobilio jis nevairavo, neatsimena, ar nurodė, jiems, kad vairavo I. C.. Ji išėjo iš parduotuvės, kai policijos nebebuvo. Atgal mašiną parvairavo I. C., grįžo vėl trise, tik be vaiko.

Liudytoja V. B. parodė, kad R. S. yra jos sesers vyras. Sesuo grįžo gyventi į motinos namus, kai nebepakėlė fizinio ir psichologinio vyro žeminimo. 2015-09-26 apie 19:30 val. R. S. su savo mašina atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, kuri yra Parko gt. 23, N.Vilnioje. Prieš tai skambino seseriai, siūlė pasimatyti su vaiku. Atvažiavo su sūnumi. Liudytoja, jos sesuo ir mama buvo atvykusios į parduotuvę. Išeidamos su mama iš parduotuvės matė atvažiuojantį R. S.. Sesuo liko jo laukti, o liudytoja su mama pasuko už parduotuvės kampo. Jis atvažiavo automobiliu VW Passat, įsuko į parduotuvės stovėjimo aikštelę. Jis sustojo, išlipo, priėjo prie sesers, tada grįžo į mašiną, paėmė vaiką. Vėl priėjo prie sesers, padavė jai sūnų. Kai R. S. pravažiavo pro liudytoją, buvo kokių 10 metrų atstumu. Buvo rudens vakaras, tamsu, bet aikštelė gerai apšviesta. Už vairo tikrai buvo R. S., su juo buvo du draugai, du jauno amžiaus vaikinai, kas tokie – nežino. Jie sėdėjo gale. Jokios moters mašinoje nebuvo. Kai atvažiavo policija, jaunuolių mašinoje nebebuvo. Kai R. S. padavė vaiką sesei, ji pribėgo prie jo ir laikė, o sesuo su vaiku nubėgo į parduotuvę, nes R. S. bandė jį iš jos atimti. R. S. akivaizdžiai buvo neblaivus. Vėliau atbėgo iš paskos į apsaugos kambarį, bet apsauginiai jį išvijo. Liudytoja iškvietė policiją. Policija atvažiavo greitai, po kokių 8 minučių. Vienas pareigūnas liko su jomis apsaugos kambarėlyje, kol liudytoja rašė pareiškimą, kitas bendravo su R. S.. Pirmasis pareigūnas per raciją išsikvietė kitą ekipažą su alkotesteriu. R. S. automobilyje jam atvažiuojant jo motinos tikrai nebuvo, liudytoja ją pažįsta. Liudytojos sūnus matė, kaip R. S. motina jau po įvykio su kažkokiu vyru atvažiavo prie parduotuvės. Atvykus pareigūnams nebebuvo ir tų dviejų vaikinų, kurie atvažiavo su R. S.. R. S. motiną liudytoja pamatė prie parduotuvės jau po visko, stovinčią kartu su savo sūnumi. Liudytojos sūnus sakė, kad ji atvažiavo automobiliu AUDI. Liudytojos sūnus nebuvo užėjęs su ja į parduotuvę, laukė jų lauke. Jai išėjus pasakė, kad su kažkokiu vyru atvažiavo teta M. Liudytojos žiniomis, R. S. motina pati vairuoti negali, jai atimtos teisės. Apie I. C. išgirdo jau po įvykio, jos nepažįsta, žino, kad R. S. tvirtina, kad vairavo ji.

Liudytoja T. S. parodė, kad R. S. yra jos žentas. 2015-09-26 jis visą laiką skambinėjo dukrai, siūlė atvežti pasimatyti vyresnįjį vaiką. Trise nuėjo į parduotuvę. Matė, kaip R. atvažiavo prie parduotuvės ir toliau už parduotuvės pasistatė mašiną. Matė, kad jis buvo už automobilio vairo. Jos nebuvo priėję prie jo. Į policiją skambino jos kita dukra V. B.. Ji laikė R. S., kai šis norėjo iš žmonos atimti vaiką. Buvo aiškiai matyti, kad jis neblaivus. Policija atvažiavo greitai. R. S. motiną pažįsta, su juo jos automobilyje nebuvo. Anūkas ir kitos dukros draugas ją matė atvažiuojant su kažkokiu vyru.

Nepilnametis liudytojas A. B. parodė, kad paskambino mamos sesuo ir pasakė, kad R. girtas atvežė vaiką. Liudytojo mamos draugas pirmas nuvažiavo prie parduotuvės, o jis atbėgo iš paskos. Būdamas prie parduotuvės matė, kaip R. S. motina su juoda AUDI atvažiavo prie parduotuvės, AUDI vairavo nepažįstamas vyras. Ji atvažiavo tuomet, kai jau buvo atvykusi policija.

Liudytoja M. V. (R. S. motina) parodė, kad 2015-09-26 specialiai R. atvežė į Naująją Vilnią pasimatyti su žmona. Prieš tai namuose buvo ji, močiutė, vaikai ir R.. R. alų gėrė vienas. Jis skambino žmonai, norėjo su ja pasimatyti, geruoju spręsti nesutarimus. Pasiūlė atvežti pasimatyti vaiką. Liudytoja pasakė sūnui, kad išgėręs jis pats tikrai nevažiuos. Paskambino I.. Ji atėjo pėsčiomis. Važiavo trise: R., ji ir kaimynė I.. Vairavo I. R. sėdėjo šalia jos, o ji su vaiku – gale. Atvažiavo prie parduotuvės N.Vilnioje, pastatė mašiną. Ji su I. nuėjo į priešingą pusę, į parduotuvę „IKI“, nes nenorėjo matytis su O., su kuria sūnus šiuo metu skiriasi, be to joms abiem reikėjo apsipirkti. Prie „Maximos“ atvažiavo iš Mickūnų, sūnaus automobiliu VW, vairavo I.. I. pati vairuoja Volvo, bet gal tuo metu gal sulūžęs buvo, nežino. Kieme stovėjo tik jos ir sūnaus automobiliai. Liudytojai būnant parduotuvėje, paskambino R. ir paprašė ateiti. Kai ji atėjo prie mašinos, R. pasakė, kad atvažiuoja policija. Liepė sūnui jos sulaukti. Paskui atėjo ir I. Tuomet atvažiavo pareigūnai, sakė jiems, kad sūnus nevairavo. Mašiną atgal parvairavo R. draugas, jo pavardės nežino. Pirmasis policijos ekipažas neturėjo alkotesterio, laukė antrojo. Liudytoja su I. nebelaukė, nes I. vaikas sirgo, o liudytojos namuose buvo likęs 3 mėnesių vaikas, išvažiavo namo 67 autobusu. Tuomet I. nuėjo į savo namus, liudytoja – į savo. Tik grįžusi namo liudytoja paskambino D., abu sėdo į jos mašiną ir vėl grįžo į įvykio vietą. Rado R. su tais pačiais pareigūnais, antrojo ekipažo vis dar nebuvo.

Liudytoja I. C. parodė, kad įvykio dieną vežė R. S. į Naująją Vilnią. Jai paskambino R. ir prašė ten nuvežti. Jis buvo išgėręs, vairuoti pats negalėjo. Kadangi jai ir pačiai reikėjo į parduotuvę, atėjo pas jį, sėdo į jo mašiną ir nuvežė. Nuvežusi nuėjo į parduotuvę kartu su R. mama, prie parduotuvės turėjo ateiti R. žmona, ji nenorėjo su ja susitikti, o grįžusi po kokių 40 minučių rado policiją ir daug žmonių. Joms su M. V. būnant parduotuvėje, motinai paskambino R. ir prašė greičiau išeiti. R. mama išėjo, R. paskui pasakojo, kad policija buvo iškviesta apkaltinus jį, kad jis vairavo automobilį neblaivus ir buvo su vaiku. Pastovėjo šiek tiek, bet kadangi namuose laukė sergantis vaikas, tai sėdo į autobusą ir išvažiavo. Liudytoja pati buvo priėjusi prie policininkų, sakė jiems, kad tai ji vairavo, jie nuramino, kad viskas bus gerai. Ji su R. mama negalėdamos laukti išvažiavo autobusu. Ji pati vairuoja Volvo, bet tą dieną mašina neužsivedė. Pas R. S. ji atėjo pėsčiomis. Kai ji vairavo automobilį, R. S. sėdėjo šalia, o R. motina ir vaikas – gale. Sustojo prie „Maximos“, automobilį pasistatė aikštelėje. Kiek žino, R. S. labai konfliktuoja su savo žmona ir uošve, jos nori paimti iš jo vaikus. Mano, kad pareiškimas dėl to.

Liudytojas R. A. parodė, kad dirbdamas Vilniaus miesto 4 PK veikimo teritorijoje gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją Parko gt. 23, važiavusį su mažamečiu vaiku. Atvykus į nurodytą vietą, mašina jau stovėjo pastatyta parduotuvės „Maxima“ aikštelėje, pareigūnus pasitiko įtariamas pažeidėjas R. S., kuris paaiškino, kad su žmona įvyko konfliktas, vyksta skyrybų procesas, apie įvykį pranešė žmona. Su juo vaiko jau nebuvo. Kad R. S. vairavo neblaivus, nurodė jo uošvė, ji ketino rašyti pareiškimą, patys pareigūnai to įvykio tikrai nematė. Kadangi liudytojo ekipažas neturėjo alkotesterio, buvo iškviestas antras ekipažas. Sulaukus patikrintas R. S. blaivumas, jis buvo neblaivus, jam pagal pareiškimą surašytas protokolas. Besiaiškinant atvažiavo R. S. motina, ji atvyko automobiliu, berods AUDI. Atvažiavo po kokių 10 minučių nuo pareigūnų atvykimo. Iš automobilio ji išlipo kaip keleivė, vairavo vyras. Pasikalbėjo su ja, ji domėjosi situacija, nelabai žinojo, kas vyksta. R. S. sakė pareigūnams, kad jis atvažiavo automobiliu, tačiau alkoholį vartojo jau atvažiavęs. Versijos kito. Iš pradžių lyg kažkas kitas nuosavu automobiliu atvežė. Buvo kažkoks kitas vairuotojas. Alkoholį vartojo vietoje. Nebuvo jokios kalbos apie tai, kad prie parduotuvės jis atvažiavo su motina ar drauge. Pačioje pradžioje jis aiškino, kad atvažiavo su draugu, vairavo draugas. Buvo prisistatęs ir kažkoks blaivus R. S. draugas. Jis atvažiavo pagal telefono skambutį.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad dirba patrulių rinktinėje. Buvo gautas pranešimas apie prie parduotuvės atvažiavusį neblaivų vairuotoją. Atvykus pasitiko pilietis, kuris aiškino, kad jam neleidžiama bendrauti su vaiku. Vietoje bendravo su piliečio žmona ir kitais jos giminaičiais. Žmona pasakojo, kad vyras skambino jai, pasiūlė pasimatyti su vaiku. Atvažiavo su vaiku girtas, todėl ji iškvietė policiją. Pilietis neigė, kad vairavo jis. Buvo akivaizdžiai neblaivus. Aiškino, kad kitas asmuo vairavo, bet nenurodė, kas. To kito piliečio pareigūnas nematė. Patys pareigūnai vairavimo fakto nematė. Pilietis aiškino, kad vietoje išgėrė alaus. Vietoje buvo kažkokie jo giminės, motina, bet ji atvažiavo po kokio pusvalandžio kaip keleivė su kitu vyru. Įvykio vietoje nebuvo jokios moters, kuri būtų prisistačiusi, kad vairavo ji. Pažeidėjo automobilis buvo perduotas vairuoti kažkokiam vyrui.

Alkotesterio pažyma patvirtina, kad 2015-09-26 20:12 val. R. S. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas (b.l. 7), patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBL-0762 tinkamas naudoti, jo patikra galioja iki 2016-01-31 (b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (ar pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus (protokolą Nr.10P-39100920-15, pareigūnų R. A. bei A. Š. tarnybinius pranešimus apie įvykį ir jo aplinkybes, alkotesterio duomenis, skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašą), liudytojų R. A., A. Š. V. B., T. S., A. B., M. V., I. C. parodymus teismo proceso metu ir jų vertinimus, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog 2015 m. rugsėjo 26 d. automobilį būdamas neblaivus vairavo būtent vairuotojas R. S., kuriam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis.

R. S. neneigia, kad pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus, kadangi alkoholį (alų) vartojo tiek būdamas namuose, tiek bare iki policijos atvykimo. Tačiau jis kategoriškai neigia vairavęs transporto priemonę, nurodydamas, kad prie parduotuvės su vaiku buvo atvežtas draugės I. C.. Šią jo versiją patvirtino liudytojos I. C. bei M. V.. Nepaisant jų aiškinimų, R. S. kaltę padarius LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų T. S., V. B., bei bylos baigtimi nesuinteresuotų policijos pareigūnų R. A., A. Š. parodymai. Tiek T. S., tiek V. B. kategoriškai teigė, kad automobilį VW Passat prie parduotuvės atvairavo būtent R. S., jo motinos ar kitos moters automobilyje nebuvo, motina įvykio vietoje atsirado vėliau. I. C. jos visai nemačiusios. Nepilnametis liudytojas A. B. papildė, kad jis matė, jog M. V. prie parduotuvės atvažiavo vėliau kartu su nepažįstamu vyru, kuris ją atvežė automobiliu AUDI. Šią jo nurodomą aplinkybę patvirtino abu policijos pareigūnai, kurie taip pat matė, kad neblaivaus vairuotojo motina atvažiavo į įvykio vietą kaip keleivė automobiliu. Be to liudytojas R. A. nurodė, kad ji nelabai gaudėsi situacijoje, nors pagal pačios M. V. parodymus ji automobiliu AUDI į įvykio vietą grįžo antrą kartą, jau žinodama situaciją ir jau bendravusi su pareigūnais iki išvažiavimo autobusu. Pažymėtina, kad liudytojų M. V., I. C. ir R. S. parodymai apie tas pačias aplinkybes nesutampa ir prieštarauja tiek vienas kitam, tiek kitų liudytojų nurodomoms aplinkybėms. R. S. teigė, kad I. jo prašymu atvažiavo į jo namus savo automobiliu VOLVO, kur pasistatė jo namo kieme. O tarpu I. C. ir M. V. teigė, kad I. į R. S. namus atėjo pėsčiomis, nes jos automobilis buvo sugedęs, M. V. teigė, kad kieme stovėjo tik jos pačios ir sūnaus automobiliai. Nesutampa šių trijų asmenų parodymai apie sėdėjimo vietas automobilyje važiuojant į Naująją Vilnią. R. S. teigė, kad su sūnumi sėdo į galą, vairavo I., o motina sėdo į priekį šalia jos. Tuo tarpu I. C. ir M. V. teigė priešingai, kad į galą sėdo M. V. su anūku, o R. S. sėdėjo šalia I.. R. S. aiškina, kad atvažiavus policijai skambino motinai ir ši atėjo iš parduotuvės, o pati M. V. nurodo, kad sūnus jai paskambino ir pasikvietė, kol pareigūnų dar nebuvo, ji pati liepė jų sulaukti. Policijos pareigūnai nurodė, kad jokia moteris įvykio vietoje neprisistatė vairavusi automobilį. Priešingai - R. S. teigė, kad jį atvežęs draugas (vyriškis), tačiau nenurodė jokio konkretaus asmens. R. S. nieko jiems neaiškino apie tai, kad atvažiavo su motina ir drauge ir apie vairavusią draugę. Tuo tarpu M. V. teigė, kad išėjusios iš parduotuvės jos siu I. buvo priėjusios prie pirmojo policijos ekipažo pareigūnų, bendravo su jais. M. V. teigė nurodžiusi pareigūnams, kad sūnus nevairavo, tą patį teigė jiems sakiusi ir I. C., netgi nurodžiusi, kad vairavo ji. Šiuos abiejų moterų parodymus paneigė abu policijos pareigūnai nurodę, kad bendraujant su R. S., jokia moteris nebuvo priėjusi ir neprisistatė jiems kaip vairuotoja. Pats R. S. jiems kalbėjęs tik apie vairuotoją vyrą. Nesutampa R. S., M. V. ir I. C. parodymai apie tai, kaip jie grįžo namo po incidento. R. S. aiškino, kad mašiną namo parvairavo vėl I. C., kuri pas jį atėjo, kai policija jau buvo išvažiavusi, dar paprašė padėti panešti pirkinius iš parduotuvės, atgal jie parvažiavę trise, tik jau be vaiko. Šie R. S. parodymai visiškai neatitinka pačios I. C. ir M. V. parodymų, kad I. su R. motina iš įvykio vietos išvažiavo autobusu, nes I. namuose laukė sergantis vaikas, o M. V. – trijų mėnesių anūkė, aiškinimosi su pareigūnais pabaigos I. nelaukė ir į įvykio vietą negrįžo, R. S. automobilį parvairavo jo draugas. M. V. teigė, kad su sūnumi bendravo po šio skambučio išėjusi iš parduotuvės dar iki pareigūnų atvykimo, tačiau pareigūnas R. A. nurodė, kad atvykusi automobiliu M. V. nelabai gaudėsi situacijoje, bandė išsiaiškinti, kas vyksta. M. V. teigimu, jos buvo priėjusios prie pirmojo policijos ekipažo pareigūnų, dar iki atvykstant antrajam ekipažui, bendravo, tik po to išvažiavo autobusu, po ko M. V. grįžo liudytojų minimu automobiliu AUDI, kurį atvairavo jos pažįstamas. Tačiau policijos pareigūnai nepatvirtino, kad būtų buvę bendravę su M. V. iki jai atvažiuojant prie parduotuvės automobiliu. Aptarti liudytojų M. V. , I. C. parodymai, jų prieštaravimai su paties R. S. parodymais, policijos pareigūnų parodymais, neduoda teismui pagrindo laikyti jų patikimais ir objektyviais. Teismas neturi pagrindo tikėti šių liudytojų parodymais bei daro išvadą, kad dėl esminio tos dienos įvykio - kas vairavo automobilį iki parduotuvės - liudytojos M. V. bei I. C., būdamos įspėtos dėl administracinės atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimo teismo procese, davė žinomai melagingus parodymus, parodydamos apie tai, kad automobilį važiuojant į Naująją Vilnią prie parduotuvės „Maxima“ vairavo I. C.. Todėl joms turi būti pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1872 str.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visumą, prieštaravimus tarp M. V., I. C. ir R. S. parodymų, jų neatitikimus su policijos pareigūnų parodymais, teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų T. S., V. B. parodymais, kad prie parduotuvės „Maxima“ automobiliu neblaivus atvažiavo ir pastarąjį vairavo būtent R. S.. Liudytoja V. B., kuri skambino bendrajam pagalbos centrui, iš karto operatoriui nurodė tas pačias aplinkybes – kad girtas vairuotojas R. S. prie parduotuvės „Maxima“ automobiliu VW , v/n (duomenys neskelbtini) atvežė savo mažametį vaiką, vaikas iš jo buvo paimtas (skambučio garso įrašas pridėtas prie bylos). Liudytojų T. S. ir V. B. parodymai yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, jie atitinka ir papildo viena kitos teikiamus duomenis apie įvykio aplinkybes.

Nors R. S. neigia automobilio vairavimo faktą, byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad būtent jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad R. S. veikoje yra LR ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Jo veikoje nustatyti visi šio pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (vairavimas neblaiviam įstatymų leidėjo vertinamas kaip šiurkštus KET pažeidimas), taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuris baustas administracine tvarka už įvairių rūšių teisės pažeidimus. Lengvinančių nei sunkinančių R. S. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nors nutarimo priėmimo metu jis yra baustas už greičio viršijimą bei naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone rankomis vairuojant, tačiau nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturėjo. Anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo. R. S. skirtina bauda sankcijos ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir skirti jam 600 (šešių šimtų) eurų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 metams.

Išaiškinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šio nutarimo priėmimo dienos, o bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina rodyti ROIK 15051932539.

Liudytojai M. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) už žinomai melagingų parodymų davimą Vilniaus miesto apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu (2015 m. spalio 20 d. teismo posėdyje) iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.

Liudytojai I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už žinomai melagingų parodymų davimą Vilniaus miesto apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu (2015 m. spalio 27 d. teismo posėdyje) iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.

Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.