- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-07-03
- Bylos Nr.
- AN2-151-317/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00180-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. O.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Zalepūga
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Ž. O. atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarties Ž. O. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir institucija) 2022 m. spalio 26 d. nutarimu Ž. O. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje, ir nubausta 600 Eur bauda su specialios teisės – teisės medžioti atėmimu 3 metams, taip pat nutarta konfiskuoti iš Ž. O. optinį taikiklį Swarovski P862437598, naktinį matymo prietaisą su lazeriu D525GT special edition SN-00354, jungiamąjį žiedą (adapterį) GUN-TEC 540-62 MM. Nutarime, aprašant Ž. O. padarytą veiką, nurodoma, jog 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose buvo patikrintas automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)” medžiotoja Ž. O. po medžioklės vyko į žvėrių dorojimo vietą. Apžiūrint Ž. O. priklausantį automobilį, salone rasta medžioklinis graižtvinis šautuvas SAUER 202 3006 Nr. 202345DE, DE305415, N85515 su optiniu taikikliu Swarovski P862437598. Po priekine keleivio sėdyne rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas su lazeriu D 525 GT special edition SN-00354, ant galinės sėdynės medžioklinės striukės kišenėje rastas tvirtinimo žiedas (adapteris) GUN-TEC 540-62 mm, skirtas naktinio matymo prietaisui su lazeriu sujungti su optiniu taikikliu. Rastas tvirtinimo žiedas matmenimis identiškai tiko sujungiant draudžiamą naktinio matymo prietaisą su Ž. O. priklausančio graižtvinio šautuvo optiniu taikikliu „Swarovski“, tokiu būdu gaunant naktinį taikiklį. Medžioklės plotuose turėdama draudžiamą naktinio matymo prietaisą su jungiamuoju žiedu prie optinio taikiklio (sujungus į visumą gaunamas naktinis taikiklis) Ž. O. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.5.9 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos nutarimą Ž. O. atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga apskundė apylinkės teismui, prašymas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi Ž. O. atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos skundas atmestas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Ž. O. atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius administracinių nusižengimų bylų proceso pažeidimus, kas sukliudė teismui priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymą vertinimą, skundžiamą nutartį grindė akivaizdžiomis prielaidomis, bylos įrodymus vertino selektyviai bei netinkamai, nenurodė ir niekaip nemotyvavo dėl ko nesirėmė bylos įrodymais, neginčijamai rodančiais, jog Ž. O. nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo, pažeidė nekaltumo prezumpciją, kadangi perkėlė Ž. O. pareigą įrodyti savo nekaltumą, bei byloje esančius prieštaravimus bei neaiškumus aiškino jos ne naudai. Svarbiausia tai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, iš esmės ignoravo akivaizdžius ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytus faktus, kad pagrindiniai įrodymai, kurių pagrindu Ž. O. buvo pareikštas kaltinimas padarius teisės pažeidimą, buvo gauti pažeidžiant ANK 569 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko atitinkamai tokiais įrodymais nebuvo galima remtis byloje priimant galutinį procesinį sprendimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nesilaikė ANK 641 straipsnio reikalavimų, nepatikrino ne teismo tvarka priimto nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo ta apimtimi, kuria buvo prašoma, iš esmės apsiribojo institucijos nutarime esančių teiginių perrašymu, nevertinant bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų reikšmingų aplinkybių.
3.2. Pažeidėja viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad protokole nurodyta kaltinimo formuluotė ir pats jai pareikštas kaltinimas nėra aiškus ir ji jo nesupranta. Protokole, kaip priešingi teisei (draudžiami) veiksmai, kuriais buvo padarytas ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytas teisės pažeidimas, buvo tai, kad pareiškėja medžioklės plotuose turėjo draudžiamą naktinio matymo prietaisą su jungiamuoju žiedu prie ginklo optinio taikiklio, kuriuos, pasak kaltinimo, sujungus į visumą, gaunamas naktinis taikiklis. Kitaip tariant, kaltinimas buvo suformuluotas taip, kad Ž. O. inkriminuoto teisės pažeidimo objektyvios pusės veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neteisėtai medžioklės plotuose turėjo ne naktinį taikiklį, o naktinio matymo prietaisą. Tuo tarpu ne teismo tvarka priimtame nutarime Ž. O. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą dėl to, kad ji medžioklės plotuose turėjo naktinį taikiklį, bet ne draudžiamą naktinio matymo prietaisą. Tai yra, ginčijamame nutarime pareiškėjos priešingų teisei veiksmų objektyvioji pusė apibūdinta kitokiais veiksmais, nei, kad buvo įvardinta protokole. Esant situacijai, kuomet pareikšto kaltinimo objektyvioji pusė apibūdinama vienais veiksmais, tuo metu asmuo pripažįstamas kaltu dėl teisės pažeidimo, kurio sudėties objektyvioji pusė apibrėžiama kitokiais veiksmais, kaltinimas negali būti laikomas aiškiu bei suprantamu, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio 1 dalis bei kasacinės instancijos teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nieko nepasisakė. Net ir atsiliepime į skundą institucija nurodė tai, kad pareiškėja tik galėjo suprasti, o ne suprato, kokia yra tiksli kaltinimo esmė.
3.3. Anot nubaustosios atstovo, tai kad pats naktinio matymo monokuliaras, neprijungtas prie optinio taikiklio, nėra naktinio matymo taikiklis, patvirtino ir specialistas A. Ž., kurio pateiktoje išvadoje taip pat nėra pateiktas atsakymas į klausimą, ar iš Ž. O. paimtas graižtvinis šautuvas, prie jo esantis optinis taikiklis, naktinio matymo monokuliaras su lazeriu ir tvirtinimo žiedas gali būti sumontuoti į vieną visumą, ir sujungti ne bet kaip, o tokiu būdu, kad būtų gautas naktinis taikiklis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme institucijos atstovė neginčijo skundo argumentų aptariamoje dalyje, neprašė specialistą iškvieti ir apklausti teisme, siekiant pašalinti esamas abejones dėl jo pateiktos išvados. Dar daugiau, teismo posėdyje apklaustas administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas J. J., parodė, kad nei tokio naktinio matymo monokuliaro, nei jungiamo žiedo, kuriuos, teigiama, turėjo Ž. O. automobilyje, turėjimas savaime nėra draudžiamas ir neužtraukia atsakomybės. Atsakomybę užtraukia jei pirmiau nurodyti daiktai yra sujungti su optiniu taikikliu taip, kad būtų gaunamas naktinio matymo taikiklis. Taigi, net jei būtų pripažinta, jog naktinio matymo monokuliaras bei jungiamasis žiedas priklauso Ž. O., nors su tuo kategoriškai nesutiktina, šie daiktai buvo rasti nesujungti tarpusavyje, net neprijungti prie ant ginklo buvusio optinio taikiklio, kas sudaro pagrindą išvadai, jog jokio naktinio taikiklio Ž. O. tiriamojo įvykio dieną su savimi neturėjo.
3.4. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos pareigūnams Ž. O. ginklas buvo perduotas tokios būklės, kuomet ant jo optinio taikiklio jungiamo žiedo pagalba jau buvo sumontuotas naktinio matymo monokuliaras. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo galimybės nustatyti, o institucija net neįrodinėjo, ar Ž. O. automobilyje rasti deklaruojami daiktai, išskyrus šaunamąjį ginklą su optiniu taikikliu, buvo tie patys, kurie buvo perduoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos pareigūnams lupykloje. Todėl net jeigu būtų galima pripažinti, kad tokia daiktų kombinacija, kokią kad Alytaus valdybos pareigūnams lupyklos patalpose perdavė pareigūnas D. L., atitinka naktinio taikiklio apibrėžimą, pareiškėja jo neturėjo medžioklės plotuose, net negalėjo turėti, nes nei monokuliaras, nei jungiamasis žiedas jai nepriklauso ir nepriklausė. Liudytojas S. V. paaiškino tik tai, kad jis matė, jog iš tamsos atėjęs, pareiškėjos automobilio apžiūrą atlikęs pareigūnas D. L. iš pradžių atsinešė kažkokį vieną daiktą „ratuką“ ir po kiek laiko atsinešė dar vieną daiktą. Iš kur šie daiktai buvo paimti, liudytojas nurodė nematęs. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, neva liudytojas S. V. paliudijo, jog medžioklės plotuose draudžiami turėti daiktai buvo rasti pareiškėjos automobilyje, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir atskleidžia bei patvirtina minėtus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino netinkamai, t. y. išsamiai ir objektyviai, o selektyviai, kaip įrodytas vertino tokias aplinkybes, kurios net nebuvo nustatytos, tuo pažeidžiant ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
3.5. Toliau skunde teigiama, jog Ž. O. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jos automobilio vidus (ne bagažinė) buvo apžiūrėtas jai nedalyvaujant – jai stovint atokiau nuo savo automobilio (maždaug 2 metrų atstumu), tuo pažeidžiant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020-08-12 įsakymu Nr. AD1-236, patvirtintos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 29 punktą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-08-03 įsakymu Nr. 418 patvirtintos Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos (toliau – Stabdymo bei apžiūros tvarka) 19 punktą. Stabdymo bei apžiūros tvarkos 19 punktas imperatyviai įpareigoja, jog asmens automobilio apžiūra būtų atliekama jo akivaizdoje, t. y. jam betarpiškai dalyvaujant apžiūros atlikime. Pabrėžtina – ne turint galimybę dalyvauti apžiūroje, ne būnat kažkur šalia apžiūrimo automobilio, o būtent betarpiškai dalyvaujant apžiūroje. Dalyvavimas procesinio veiksmo atlikime ir galimybės turėjimas jame dalyvauti yra dvi kardinaliai skirtingos teisinės situacijos. Toks imperatyvus tvarkos reikalavimas ir privalomas jo laikymasis, yra viena iš asmens, šiuo atveju Ž. O., teisių į teisingą ir objektyvų tokių veiksmų atlikimą procesinis garantas. Būtent pareigūnams, o šiuo atveju D. L., tenka pareiga užtikrinti nurodytos asmens procesinės teisės tinkamą įgyvendinimą. Nesilaikant nurodytos pareigos, buvo pažeistos ANK 596 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įrodymų rinkimo taisyklės. Būdama atokiau nuo savo automobilio pažeidėja nematė ir negalėjo matyti, kokius konkrečiai veiksmus atliko pareigūnas D. L., apžiūrėdamas jos automobilio saloną ir (ar) kad jo viduje rado daiktus, kurie, pasak institucijos, yra draudžiami turėti medžioklės plotuose.
3.6. Ž. O. paaiškinimus, kad, atliekant jos automobilio apžiūrą, ji tuo metu buvo apie 2 metrų atstumu nuo savo automobilio, prie pareigūnų tarnybinio automobilio, ir tuo metu, kai D. L. atliko jos automobilio salono vidaus apžiūrą, automobilio bagažinės durys, kurios atsidaro iš kairės į dešinę pusę, buvo pilnai atidarytos į šalikelės pusę, o ji stovėjo būtent bagažinės durelių „vidinėje“ pusėje, todėl dėl šių priežasčių, o taip pat buvusios tamsos, negalėjo matyti ir nematė, D. L. atliekamų veiksmų, patvirtino ir liudytojas S. V.. Liudytojas parodė, jog jam atvažiavus į įvykio vietą ir priėjus prie sustojusių pareiškėjos bei pareigūnų tarnybinio automobilio, iš už atidarytų pareiškėjos automobilio bagažinės durų, nuo šalikėlės pusės, išėjo pareigūnas D. L. bei paprašė medžioklės lapo ir vėliau grįžo ten iš kur atėjo. Liudytojas parodė, kad pareiškėja tuo metu, buvo ne greta apžiūrą atlikusio D. L., o stovėjo atokiau nuo savo automobilio, greta pareigūnų tarnybinio automobilio. Dar svarbiau yra tai, jog minėtas liudytojas parodė, kad D. L. grįžus tęsti automobilio apžiūros, kiti įvykio vietoje buvę asmenys, t. y. jis, pareiškėja bei pareigūnas S. G., iš esmės buvo drauge. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog nesivadovauja pareiškėjos ir (arba) liudytojo S. V. duotais paaiškinimais, todėl yra pagrindas išvadai, jog šie bylos duomenys patikimi ir jais privalėjo būti remiamasi. Beje, teismas neatmetė ir kitų asmenų, kurie jau tvirtino, jog pareiškėja automobilio apžiūros metu buvo greta D. L., t. y. betarpiškai dalyvavo automobilio apžiūroje, parodymų. Kadangi šiuo atveju aplinkybės dėl to, ar pareiškėja dalyvavo atliekant jos automobilio apžiūrą ar ne, turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, gavimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai ištirti šias aplinkybes, motyvuotai argumentuoti, kuriais bylos įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta ir kodėl. Bet pirmosios instancijos teismas šios pareigos nesilaikė, o tiesiog abstrakčiai nurodė, kad aplinkybės kur automobilio apžiūros metu buvo pareiškėja, nėra svarbios. Akivaizdu, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas atitinkantis ANK 569 straipsnio 1 dalies, 636 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Nesant galimybės pašalinti byloje esančių prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šią pareigą pažeidė, nes negalėdamas nustatyti, kurie iš aukščiau aptartų bylos duomenų laikytini patikimais, o kurie ne, abejones aiškino pareiškėjos nenaudai ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja dalyvavo pareigūnui D. L. atliekant jos automobilio apžiūrą.
3.7. Be to, įvykio vietoje atliekant automobilio apžiūrą, buvo grubiai pažeisti Instrukcijos 29 punkto bei Stabdymo bei apžiūros tvarkos 21 punkto reikalavimai, kadangi nebuvo surašytas joks automobilio apžiūros protokolas. Teismo išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2021-12-17 nutarimas byloje Nr. II-205-543/2021, kokia nors apimtimi patvirtina, jog ginčo daiktai priklauso pareiškėjai ir kad buvo rasti jos automobilyje, neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų aplinkybių, ji negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, atitinkamai yra pagrindas išvadai dėl ANK 641 straipsnio pažeidimo. Šiame teismo nutarime yra aiškiai nurodyta, kad „Dėl visų iš Ž. O. paimtų Daiktų ir Dokumentų priklausomumo atitinkamas procesinis sprendimas bus priimtas atlikus galimo administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmus nutarimą galimo administracinio nusižengimo byloje“. Taigi, teismas 2022-12-17 nutarimu, nenustatė jokių šios bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, be kita ko, aplinkybių dėl ginčo daiktų priklausomybės bei jų radimo vietos. Pasisakant dėl byloje esančio D. L. 2021-09-28 tarnybinio pranešimo reikšmės, pažymėtina, jog ne tarnybiniais pranešimais, o atitinkamais protokolais yra fiksuojami procesinių veiksmų rezultatai. Nieko keisto, jog D. L., rašydamas tarnybinį pranešimą, nurodė, jog draudžiamus daiktus rado pas pareiškėją automobilyje, nes bet koks kitoks tarnybinio pranešimo turinys, reikštų teisinius nemalonumus pačiam D. L..
3.8. Anot advokato, Departamento Alytaus valdybos pareigūnų lupykloje surašyti Apžiūros aktas, Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai niekaip nepatvirtina, kad ginčo daiktai buvo rasti pareiškėjos automobilyje ir kad jai priklauso. Teisme apklausti J. J. bei T. D. aiškiai paliudijo, kad minėtus dokumentus pildė pagal tai, kad jiems pasakė D. L., t. y. jie patys nieko nenustatinėjo ir netyrė. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog visi įvykio vietoje buvę asmenys sutarė dokumentų surašymui važiuoti į lupyklą, kadangi tokia aplinkybė bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta nebuvo. Nei vienas apklaustas bylos liudytojas, išskyrus D. L., tokių aplinkybių nenurodė. Todėl aptariama teismo išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, D. L. versiją dėl būtinybės dokumentų surašymui vykti į lupyklą išsakė tik bylą nagrinėjant teisme. Apklausiamas bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka, D. L. nurodė, kad jis neatsimena ar įvykio vietoje surašė kokius nors dokumentus ir nieko neminėjo apie jokią būtinybę dokumentų surašymui vykti į lupyklą. Toks naujų aplinkybių nurodymas, siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus, teismo turėjo būti vertinamas kritiškai, o ne jomis remiamasi.
3.9. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad S. G., D. L., S. V. parodymai patvirtina, jog visi daiktai buvo rasti pareiškėjos automobilyje, visiškai nieko nepasisakė dėl šias aplinkybes paneigiančių bylos įrodymų. Liudytojai D. L. bei S. V., apklausti teisme, parodė, kad įvykio vietoje D. L. pareiškėjai rodant monokuliarą bei jungiamąjį žiedą, kaip rastus jos automobilyje, ir klausiant, kas tai per daiktai, pareiškėja abu kartus nurodė, kad nežino kas tai per daiktai, kad tai ne jos daiktai. Dar daugiau byloje yra vaizdo įrašas, darytas lupykloje. Įraše girdėti, jog D. L. pareiškėjai sako: „jūsų automobilyje, tiek adapteris, tiek prietaisas...teisingai? aš nesakau, kad jūs su medžiojot, naudojot jį...“ į ką pareiškėja atsakė „tikrai ne“ tai pakartodama du kartus (įrašo 8-10 sekundės). Taip pat D. L. 2021-09-28 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio vietoje, pareiškėjai parodžius monokuliarą bei jungiamąjį žiedą, ji atsakė, kad nežino kas tai per daiktai. Tačiau šių bylos įrodymų, patvirtinančių nuoseklią pareiškėjos poziciją dėl pareikšto kaltinimo ir liudijančių, jog pareiškėja nuo pat pradžių nepripažino draudžiamų turėti daiktų nuosavybės, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje niekaip neaptarė, nors tokią pareigą turėjo.
3.10. Advokato įsitikinimu, vertinant liudytojo S. G. teismo posėdyje duotus parodymus, yra akivaizdu, jog jis sakė netiesą, jo parodymai dėl įvykio vietoje buvusių įvykių, atitinkamoje dalyje prieštarauja tiek liudytojo D. L. parodymams, tiek ir liudytojo S. V. parodymams, tiek ir pareiškėjos paaiškinimams. Pirma, apklausiamas teisme S. G. kategoriškai tvirtino, kad įvykio dieną naudotas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos tarnybinis automobilis, buvo paženklintas skiriamaisiais ženklais. Tačiau byloje yra Aplinkos apsaugos departamento 2022-05-25 išvada Nr. BDR-1892, kurioje yra aiškiai konstatuota, jog D. L. įvykio dieną naudotas tarnybinis automobilis nebuvo tinkamai paženklintas specialiais skiriamaisiais ženklais. Antra, apklausiamas teisme S. G. tvirtino, jog pareiškėja buvo kartu su D. L., pastarajam apžiūrint jos automobilio saloną. Tačiau paties D. L. duoti parodymai apie tai, kad jis atskirais atvejais nešė pareiškėjai parodyti neva jos automobilyje rastus jungiamąjį žiedą bei monokuliarą, paneigia šiuos S. G. parodymus. Trečia, S. G. apklausiamas teisme teigė, jog pareiškėja įvykio vietoje pripažino jungiamojo žiedo ir monokuliaro nuosavybės teisę. Tačiau tokie jo parodymai prieštarauja paties D. L. 2021-09-28 tarnybiniame pranešime nurodytiems argumentams, jog įvykio vietoje pareiškėjai parodžius jungiamąjį žiedą bei monokuliarą ir paklausus kas tai, pareiškėja atsakė, jog nežino. Analogiškus parodymus D. L. davė apklausiamas bylą nagrinėjant ne teismo tvarka ir tik jau apklausiamas teisme, nenurodydamas motyvų, kodėl pakeitė parodymus, jau teigdamas, jog įvykio vietoje, pareiškėja pripažino daiktų priklausomybę. Ketvirta, byloje yra liudytojo S. V. parodymai apie tai, jog D. L. parodžius žiedą bei monokuliarą pareiškėja atsakė, kad tai ne jos daiktai, jog pareiškėja nedalyvavo apžiūrint jos automobilio saloną, nes tuo metu buvo kitoje vietoje – tarpe tarp savo ir tarnybinio automobilio, bagažinės durų „vidinėje pusėje“, t. y. ne greta D. L.. Liudytojo S. G. suinteresuotumą bei jo parodymų nepatikimumą įrodo ir minėtoje 2022-05-25 išvadoje Nr. BDR-1892 esantys duomenys, o būtent – teikdamas paaiškinimus tiriant D. L. padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, S. G. nurodė, jog tarnybinis automobilis specialiaisiais ženklais ant durelių, buvo paženklintas prieš įvažiuojant į medžioklės plotų vienetą, tačiau tokie jo paaiškinimai prieštarauja paties D. L. paaiškinimams, jog tarnybinį automobilį jis neva pažymėjo prieš išvykdamas į reidą (išvados 7 psl.). T. y. net ir tarnybinio patikrinimo metu S. G. teigė klaidingus paaiškinimus, tikėtina, siekdamas padėti D. L. išvengti atsakomybės.
3.11. Skunde teigiant, jog šiuo atveju yra nepatikimi ir D. L. parodymai, nurodoma, kad jis, bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, 2022-06-09 posėdyje, duodamas parodymus sąmoningai melavo sakydamas, kad įvykio dieną jo naudotas tarnybinis automobilis buvo tinkamai paženklintas skiriamaisiais ženklais. Antra, tiek 2021-09-28 tarnybiniame pranešime, tiek bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, 2022-06-09 posėdyje, D. L. duodamas paaiškinimus, be kita ko, parodė, kad įvykio vietoje pareiškėja, jai parodžius neva jos automobilyje rastus daiktus (adapterį, monokuliarą) į klausimą, kas tai per daiktai, nieko neatsakė arba atsakė, jog nežino. Tuo metu apklausiamas teisme D. L., nenurodydamas jokių motyvų, pakeitė anksčiau duotus savo parodymus ir jau teigė, kad pareiškėja įvykio vietoje pripažino, jog adapteris ir monokuliaras yra jos. Trečia, byloje liudytoju apklaustas ir bylos baigtimi niekaip nesuinteresuotas S. V. paneigė D. L. parodymus apie tai, kad atliekant pareiškėjos automobilio salono apžiūrą, pareiškėja dalyvavo šioje apžiūroje bei tai, kad pareiškėja pripažino neva jos automobilyje rastų adapterio ir monokuliaro priklausomybę. Ketvirta, D. L. pasitraukimo iš tarnybos priežastys buvo nulemtos jo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo, kuris buvo inicijuotas pareiškėjos pateikto skundo pagrindu. Bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, D. L. buvo apklaustas 2022-06-09, t. y. jau po to, kai buvo priverstas pasitraukti iš tarnybos, kas, neabejotinai, turėjo įtakos jo duotų parodymų turiniui. Tai, kad D. L. nėra neutralus pareiškėjos, o kartu ir bylos atžvilgiu, galutinai tapo aišku, kuomet 2023-03-14 teismo posėdyje D. L., teikdamas paaiškinimus, netiesiogiai apkaltino pareiškėją, kad dėl jos neva turimos pažinties su Aplinkos apsaugos departamento Administravimo departamento direktore I. J. buvo pateikta išvada, kad jo įvykio dieną naudotas tarnybinis automobilis nebuvo paženklintas skiriamaisiais ženklais. Kartu nurodyti argumentai paaiškina, kodėl liudytojas D. L. keitė parodymus.
3.12. Galiausiai skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Ž. O. netaikytinos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes šiuo atveju buvo pakeistos tik Medžioklės taisyklės, bet ne ANK 290 straipsnio 5 dalis. Teismų praktika, kuria darydamas tokią išvadą rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo suformuota byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo, pažeidus tam tikrus laikinus ribojimus ir draudimus karantino metu dėl COVID-19 infekcijos, kuomet faktinė situacija šalyje keitėsi dinamiškai ir nuolat, todėl šių aplinkybių kontekste, buvo suformuota atitinkama ANK 3 straipsnio 2 dalies taikymo praktika. Kalbant apie Medžioklės taisyklių pakeitimą, naikinantį draudimą medžioklės plotuose turėti naktinį taikiklį, šis pakeitimas buvo priimtas jį derinant prie 2022-07-02 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo, kuriuo naktinio matymo taikikliai buvo pašalinti iš A kategorijos ginklų ir jų priedėlių sąrašo (Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas). Kitaip tariant, aukščiau nurodytu įstatymo pakeitimu buvo įteisintas naktinių taikiklių turėjimas, gabenimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant ir medžioklės plotus. Todėl akivaizdu, jog teisės požiūriu, situacijos, kuomet buvusi COVID-19 pandemijos metu ir situacija, kuomet buvo priimti aptariami Medžioklės taisyklių pakeitimai, faktine prasme nėra tapačios, todėl ir pirmosios instancijos teismo nurodoma kasacinė praktika šiuo atveju netaikytina. Be to, tam, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, yra privalu nustatyti ar toks asmuo pažeidė atitinkamame teisės akte įtvirtintą elgesio taisyklę. Svarbu akcentuoti, kad ANK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog grįžtamąją galią turi ne tik teisės aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, bet ir kitaip lengvinantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens teisinę padėtį. Šiuo atveju, kaip tik ir susiklostė aukščiau nurodyta pareiškėjos teisinę padėtį švelninanti situacija, kadangi priėmus Medžioklės taisyklių pakeitimą, naikinantį draudimą medžioklės plotuose turėti naktinį taikiklį, jos teisinė padėtis buvo sušvelninta. Teisės požiūriu nėra svarbu, kad minėtų pakeitimų priėmimo laikas yra vėlesnis, nei kad pareiškėjai inkriminuoto pažeidimo laikas. Priešingu atveju susidarytų teisės požiūriu negalima situacija, jog pareiškėjai taikoma atsakomybė už tai, kad institucijos teigimu, medžioklės plotuose ji turėjo naktinį taikiklį, nors tokio sprendimo priėmimo metu galiojantis teisinis reguliavimas nedraudė, net ir medžioklės plotuose, turėti naktinio taikiklio.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė prašo Ž. O. atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ž. O. atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ne teismo tvarka priimtu 2022 m. spalio 26 d. nutarimu Ž. O. buvo nubausta pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, numatančią atsakomybę už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą – Medžioklės taisykles. Todėl kvalifikuojant Ž. O. nusižengimą, administracinio nusižengimo protokole, o vėliau ir ne teismo tvarka priimtame nutarime, buvo būtina pateikti nuorodą ne tik į ANK 290 straipsnio 5 dalį, bet ir konkretų Medžioklės taisyklių punktą (papunktį), kurį Ž. O. savo veiksmais pažeidė. Tiek pažeidėjos atžvilgiu 2022 m. vasario 17 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ne teismo tvarka priimtame 2022 m. spalio 26 d. nutarime buvo nurodyta, jog Ž. O. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkto reikalavimus, kadangi medžioklės plotuose turėjo draudžiamą naktinio matymo prietaisą su jungiamuoju žiedu prie optinio taikiklio (sujungus į visumą gaunamas naktinis taikiklis). Analizuojamo nusižengimo padarymo metu galiojusiame Medžioklės taisyklių IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.5 papunktyje buvo nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, o 58.5.9 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Pagal šios normos formuluotę asmuo pažeidžia nurodytą taisyklių papunktį, jeigu jis: 1) medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių; 2) medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-24-1073/2019).
7. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, Ž. O. atstovas advokatas Mindaugas Zalepūga kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad Ž. O. institucijos 2022 m. spalio 26 d. nutarimu buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nubaustosios atžvilgiu nutraukti.
8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. Ž. O., būdama medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotoja, dalyvavo medžioklėje. Remiantis neginčytinais įrodymais taip pat nustatyta, kad tą patį vakarą pažeidėjai savo automobiliu „Toyota Land Chruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jau vykstant link lupyklos, tačiau dar esant medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, jos vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Imuniteto tarnybos vyriausiojo specialisto D. L. bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kriminalinės žvalgybos vyriausiojo tyrėjo S. G., kurie 2021 m. rugsėjo 27 d. nuo 19 d. iki 24 val. vykdė organizuotą reidą Alytaus rajone. Iš administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktos rašytinės medžiagos (2021 m. rugsėjo 27 d. Apžiūros akto, Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolų, vyriausiojo specialisto D. L. 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo dėl naktinio matymo prietaiso) matyti, jog atlikus Ž. O. automobilio apžiūrą jo salone buvo rastas medžioklinis graižtvinis šautuvas SAUER 202 3006 Nr. 202345DE, DE305415, N85515 su optiniu taikikliu Swarovski P862437598, po priekine keleivio sėdyne buvo rastas naktinio matymo prietaisas su lazeriu D 525 GT special edition SN-00354, ant galinės sėdynės, medžioklinės striukės kišenėje, rastas tvirtinimo (jungiamasis) žiedas (adapteris) GUN-TEC 540-62 mm. Kadangi rastas tvirtinimo žiedas matmenimis identiškai tiko sujungiant naktinio matymo prietaisą su Ž. O. priklausančio graižtvinio šautuvo optiniu taikikliu Swarovski, tokiu būdu gaunant naktinį taikiklį, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
9. Kaip matyti iš skundo argumentų, advokatas teigia, jog Ž. O. buvo nepagrįstai nubausta pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, nes: 1) byloje nebuvo įrodyta, jog naktinio matymo prietaisas su lazeriu D 525 GT special edition SN-00354 bei tvirtinimo žiedas (adapteris) priklausė būtent jai; 2) net jei ir būtų nustatyta, jog minėti daiktai buvo būtent Ž. O., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jie gali būti sujungti į visumą su jai priklausančiu graižtviniu šautuvo optiniu taikikliu Swarovski ir sujungti tokiu būdu, kad būtų gautas naktinis taikiklis; 3) daiktai buvo rasti nesujungti tarpusavyje, kas sudaro pagrindą išvadai, jog jokio naktinio taikiklio Ž. O. 2021 m. rugsėjo 27 d. su savimi apskritai neturėjo. Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstą priešingą išvadą apylinkės teismas padarė (t. y. nepagrįstai nusprendė, jog pažeidėjos kaltė dėl naktinio taikiklio turėjimo medžioklės plotuose yra visiškai įrodyta), kadangi netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir neatsižvelgė į tai, jog dalis byloje surinktų duomenų, kuriais institucija iš esmės ir grindė Ž. O. pareikštą kaltinimą, neatitinka leistinumo kriterijaus, teismas vadovavosi prielaidomis, byloje esančių neaiškumų ir prieštaravimų neaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, skunde taip pat keliamas klausimas dėl Ž. O. suformuoto kaltinimo aiškumo, kartu teigiant, jog ne teismo tvarka priimtame nutarime nubaustajai inkriminuoto nusižengimo objektyvioji pusė buvo apibūdinta kitokiais veiksmais, nei, kad protokole, t. y., kad ji buvo pripažinta kalta dėl veiksmų, kurie jai nebuvo inkriminuoti administracinio nusižengimo protokole.
10. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Apygardos teismo įsitikinimu, žemesnės instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Ž. O. kaltės padarius jai inkriminuotą nusižengimą yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Priešingai nei teigiama skunde, nagrinėdamas Ž. O. kaltės klausimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, atsakė į visus esminius pažeidėjus atstovo skundo dėl ne teismo tvarka priimti nutarimo argumentus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vien tai, kad byloje surinkti duomenys nebuvo įvertinti taip, kaip norėtų Ž. O. ir jos atstovas, savaime nereiškia, kad administracinėn atsakomybėn ji patraukta nepagrįstai ar pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Taip pat konstatuojama, jog priešingai, nei teigiama skunde, Ž. O. suformuotas kaltinimas yra konkretus ir aiškus, pagal tai kaip administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytos visos analizuojamo nusižengimo aplinkybės, jai neabejotinai buvo žinoma, kuo ji yra kaltinama ir nuo ko turi gintis, o protokole suformuotos kaltinimo ribos, priimant 2022 m. spalio 26 d. nutarimą, praplėstos nebuvo.
11. Apygardos teismas nemato pagrindo sutikti su advokatu, kad Ž. O. surašytame administracinio nusižengimo protokole kaltinimas buvo suformuotas taip, jog buvo galima suprasti, kad Ž. O. inkriminuoto teisės pažeidimo objektyvios pusės veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neteisėtai medžioklės plotuose turėjo ne naktinį taikiklį, o naktinio matymo prietaisą. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, jog ne teismo tvarka priimtu nutarimu Ž. O. pripažinus kalta pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji medžioklės plotuose turėjo naktinį taikiklį, buvo peržengtos administracinio nusižengimo protokolu apibrėžtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Skundo argumentas dėl kaltinimo ribų praplėtimo (arba kaip nurodoma skunde, kaltinimo objektyviosios pusės apibūdinimo ne teismo tvarka priimtame nutarime visai kitais veiksmais, nei, kad buvo įvardinta protokole) apskritai yra nelogiškas, kadangi 2022 m. vasario 17 d. Ž. O. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei 2022 m. spalio 26 d. priimtame nutarime, kuriuo pažeidėja buvo nubausta pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, jai inkriminuoto nusižengimo esmė aprašyta visiškai tais pačiais žodžiais, nieko nepakeitus. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime yra nurodoma ne tik tai, kad pažeidėjai priklausančioje transporto priemonėje buvo rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas su lazeriu, bet ir tai, kad kartu buvo rastas tvirtinimo žiedas (adapteris), kuris identiškai tiko sujungiant draudžiamą naktinio matymo prietaisą su Ž. O. priklausančio graižtvinio šautuvo optiniu taikikliu Swarovski, tokiu būdu gaunant naktinį taikiklį. Konkretizuojant veiksmus, kuriais Ž. O. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkto reikalavimus, abejuose procesiniuose dokumentuose taip pat išskirta, kad pažeidimas buvo padarytas medžioklės plotuose turint objektus, kuriuos sujungus į visumą gaunamas naktinis taikiklis. Esant tokiam Ž. O. inkriminuoto nusižengimo aprašymui, taip pat įvertinus tai, kad protokole buvo aiškiai nurodyta konkreti Medžioklės taisyklių nuostata, kurią ji savo veiksmais pažeidė, apygardos teismui nekyla abejonių, kad pažeidėjos teisė žinoti kaltinimo esmę ir nuo jo gintis buvo užtikrinta, kad ji, juo labiau atstovaujama profesionalaus teisininko, puikiai suvokė, jog yra kaltinama būtent tuo, jog medžioklės plotuose turėjo naktinį taikiklį, o ne naktinio matymo prietaisą. Šiame kontekste, atsakant į skundo argumentus, kartu pažymima, jog apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad, nepaisant to, jog pažeidėjos atstovas Ž. O. suformuoto kaltinimo ydingumo ir kaltinimo ribų nepagrįsto praplėtimo klausimus kėlė skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismais jais nepasisakė. Toks teiginys akivaizdžiai prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui (minėtais klausimais pasisakyta 7 jos lape).
12. Nors pats naktinio matymo monokuliaras (kitaip – naktinio matymo prietaisas) D-525 GT special edition Nr. 00354, neprijungtas prie optinio taikiklio, iš tiesų negali būti prilyginamas Medžioklės taisyklių draudžiamam naktiniam taikikliui, tačiau pažymėtina, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo skyriaus 2021 m. spalio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 52-(112)-IS1-8 yra nurodyta, kad pateiktas tirti monokuliaras yra skirtas be papildomo perdarymo prijungti prie įvairaus kalibro šaunamųjų ginklų optinių taikiklių, prijungus jį prie ginklo optinio taikiklio jis yra naudojamas kaip naktinis taikiklis (kuris yra draudžiamas įstatymu), o vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. posėdžio sprendimu Nr. 5-IN-1, šiam naktinio matymo monokuliarui yra taikomi naktiniams taikikliams nustatyti apyvartos reikalavimai. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodoma, jog: optinio taikiklio SWAROWSKI P862437598 (tai yra 2021 m. rugsėjo 27 d. Ž. O. automobilyje rasto jos medžioklinio šautuvo optinis taikiklis) korpuso išorinis skersmuo yra 61,8 mm; tirti pateikto naktinio matymo monokuliaro GUN-TEC D-525 GT special edition Nr. 00354 adapterio GUN-TEC 540-622 mm tvirtinimo dalies, skirtos prijungti prie optinio taikiklio, vidinis skersmuo yra 62 mm; tai leidžia teigti, kad tirti pateiktas naktinio matymo monokuliaras GUN-TEC D-525 GT special edition Nr. 00354 yra tinkamas pritvirtinti prie tirti pateikto šautuvo optinio taikiklio SWAROWSKI P862437598; siekiant tai patikrinti praktiškai, tirti pateiktas naktinio matymo monokuliaras GUN-TEC D-525 GT special edition Nr. 00354 adapterio GUN-TEC 540-622 mm pagalba buvo pritvirtintas prie tirti pateikto šautuvo optinio taikiklio SWAROWSKI P862437598; apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad tirti pateiktas naktinio matymo monokuliaras GUN-TEC D-525 GT special edition Nr. 00354 yra tinkamas naudoti su tirti pateiktu graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu SWAROWSKI P862437598. Toks specialisto išvados turinys visiškai paneigia skundo argumentą, jog atlikus ginklo priedėlio kategorijos nustatymo tyrimą pateiktoje specialisto išvadoje nebuvo pateiktas atsakymas į klausimą, ar tyrimui pateikti iš Ž. O. paimti medžioklinis graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu, naktinio matymo monokuliaras bei tvirtinimo žiedas gali būti sumontuoti į vieną visumą, tokiu būdu visumoje gaunant naktinį taikiklį. Specialisto išvada yra išsami ir aiški, ją pateikęs ir tyrimą atlikęs specialistas A. Ž. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, balistinių tyrimų specialisto kvalifikaciją ir 36 metų objektų tyrimo darbo stažą. Todėl nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo nesivadovauti šio specialisto nurodytomis išvadomis.
13. Bylos duomenys patvirtina skundo argumentą, kad Ž. O. vairuotame automobilyje patikrinimo metu rasti naktinio matymo monokuliaras, tvirtinimo žiedas (adapteris) bei šautuvo optinis taikiklis SWAROWSKI P862437598 nebuvo sujungti tarpusavyje, tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos teisiniam nagrinėjamo administracinio nusižengimo vertinimui. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, kad medžioklės plote nubaustoji turėjo graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu bei prie jo derantį naktinio matymo prietaisą – monokuliarą su adapteriu, kurie sujungti į vieną visumą sudaro naktinį taikiklį, pagal Medžioklės taisyklių 58.3.9. punktą draudžiamą turėti su savimi medžiojant ar esant medžioklės plotuose, o tai atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją.
14. Nors Ž. O. bei jos atstovas kategoriškai neigia, jog specialistui tirti pateikti objektai priklausė jai ir apskritai, kad jie buvo rasti jos automobilyje, kelia abejones dėl to, kad jau po automobilio patikros atvykusiems Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos pareigūnams J. J. ir T. D. „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio žvėrių apdorojimo aikštelėje perduoti naktinio matymo monokuliaras su tvirtinimo žiedu buvo tie patys, kurie buvo rasti jos automobilyje, tačiau tokie argumentai yra visiškai paneigti administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta rašytine bylos medžiaga, taip pat liudytojų parodymais.
15. Pirminiai duomenys, patvirtinantys, jog balistinių tyrimų specialistui perduoti tirti objektai – naktinio matymo monokuliaras, tvirtinimo žiedas bei graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu, buvo rasti būtent Ž. O. 2021 m. rugsėjo 27 d. vairuotoje transporto priemonėje, yra užfiksuoti institucijos Imuniteto tarnybos vyriausiojo specialisto D. L. tarnybiniame pranešime, Apžiūros akte, Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole bei pačios Ž. O. 2021 m. rugsėjo 27 d. pateiktame rašytiniame paaiškinime.
15.1. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, jog reido metu sustabdžius automobilį „Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjus Ž. O. turėtą graižtvinį šautuvą bei jos savanoriškai pateiktą naktinio matymo prietaisą, kuris pareigūno D. L. įsitikinimu negalėjo būti pritaikytas prie pažeidėjos medžioklinio šautuvo optinio taikiklio, jam kilo įtarimas, jog automobilyje gali būti dar vienas naktinio matymo prietaisas. Toliau apžiūrint automobilį ant galinės sėdynės buvo pastebėta nedidelio dydžio medžioklinė striukė, kurios kairėje kišenėje buvo rastas juodas spalvos metalinis žiedas – adapteris, skirtas naktinio matymo prietaisams pritvirtinti prie optinių taikiklių. Toliau tikrinant automobilį, po priekine keleivio sėdyne buvo rastas naktinio matymo prietaisas SN-00354, kurį užsukus ant rasto adapterio identiškai tiko sriegis, taip pat kita adapterio pusė tiksliai užsidėjo ant Ž. O. graižtvinio šautuvo Swarovski optinio taikiklio. Tarnybiniame pranešime D. L. taip pat nurodė, jog po to jis paskambino į Aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo tarnybą ir sutarė, kad į „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvyks tuo metu dirbantys Aplinkos apsaugos departamento Alytaus Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas J. J. ir vyriausiasis specialistas T. D., kurie ir atliks tolimesnį tyrimą. Būtent šie vėliau atvykę pareigūnai toliau bendravo su Ž. O., jiems buvo perduoti visi nusižengimo įrankiai.
15.2. Apžiūros akte užfiksuota, jog 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 22.45 val. Aplinkos apsaugos departamento Alytaus Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas J. J. ir vyriausiasis specialistas T. D. adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo medžioklinį ginklą, naktinį monokuliarą bei jungiamą žiedą (adapterį), kurie pagal gautą pranešimą buvo rasti Ž. O. vairuotoje transporto priemonėje, jai važiuojant iš medžioklės į lupyklą ir tarpusavyje susijungė.
15.3. Iš Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolų matyti, jog 2021 m. rugsėjo 27 d. iš Ž. O. buvo paimti šie daiktai: optinis taikiklis „Swarovski“ P862437598, naktinio matymo monokuliaras su lazeriu D-525 GT special, tvirtinimo žiedas nuo naktinio monokuliaro ant optinio taikiklio GUN-TEC 540-62 mm, plastmasinis stiklo dėklas, medžiotojo bilietas, ginklo pažymėjimas, medžioklės lapas, graižtvinis šautuvas SAUER 202 300.
15.4. Ž. O. 2021 m. rugsėjo 27 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog ji 2021 m. rugsėjo 27 d. dalyvavo medžioklėje „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelyje. Jau baigusis medžioklei, vykstant į lupyklą, ją sustabdė automobilis su įjungtais švyturėliais, kuriame buvo policijos pareigūnas bei Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas. Pastarasis patikrino automobilyje esančius daiktus ir atskirai rado tris kuprines, ginklą dėkle, striukes, GPS sekiklį, naktinio matymo monokuliarą ir jungiamąjį žiedą. Toliau Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas sumontavo naktinį monoklį, žiedą ir šautuvą į vieną, susidėjo į ginklą ir išsinešė į savo automobilį. Sutarta buvo, kad toliau visi važiuos į lupyklą ir ten ji supildys dokumentus. Paaiškinime Ž. O. nurodė ir tai, kad rastu naktinio monokuliaru medžioklės metu ji nesinaudojo.
16. Savo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes apie tai, jog atliko Ž. O. automobilio apžiūrą ir šios apžiūros metu automobilyje, be kita ko, rado naktinio matymo monokuliarą bei tvirtinimo žiedą, kurie susijungė tarpusavyje, o tvirtinimo žiedas tiko prijungti prie Ž. O. graižtvinio šautuvo optinio taikiklio, D. L. patvirtino ir apklaustas ne teismo tvarka bylą išnagrinėjusioje institucijoje bei apylinkės teisme vykusio posėdžio metu. Apklausiamas kaip liudytojas jis taip pat paaiškino, kad būtent Ž. O. vairuotoje transporto priemonėje rasti daiktai buvo nuvežti į pirminio žvėrių apdorojimo vietą ir ten perduoti atvykusiems pareigūnams J. J. bei T. D.. D. L. parodymus apie tai kokie daiktai buvo surasti tikrintame Ž. O. automobilyje, kokiose konkrečiose automobilio vietose, patvirtina ir kartu su juo tą vakarą reidą vykdžiusio policijos pareigūno S. G. parodymai.
17. Apygardos teismas, kaip ir ne teismo tvarka priimtą nutarimą surašiusi specialistė bei apylinkės teismas, neturi pagrindo abejoti D. L. bei S. G. parodymų patikinimu, o kartu ir D. L. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių tikrumu apie tai kokie objektai buvo rasti Ž. O. automobilio apžiūros metu bei, kad būtent jie buvo perduoti neužilgo į pirminio žvėrių dorojimo vietą atvykusiems pareigūnams, kurie surašė Daiktų apžiūros ir jų paėmimo protokolus, o vėliau buvo perduoti ir balistinių tyrimų specialistui. D. L. bei S. G. parodymai esminėse detalėse sutapo tarpusavyje, D. L. duoti parodymai taip pat neprieštaravo ir jo tarnybiniame pranešime užfiksuotiems duomenims, be to, jie atitinka ir iš karto po patikrinimo Ž. O. pateiktame rašytiniame paaiškinime jos pačios nurodytas aplinkybes. Kaip matyti, rašytiniame paaiškinime Ž. O. nenurodė, kad jos automobilyje rastas naktinio matymo prietaisas bei tvirtinimo žiedas jai nepriklauso, ar kad šių daiktų apskritai negalėjo būti jos transporto priemonėje, kaip ir nekėlė klausimų dėl atliktos automobilio apžiūros teisėtumo, nesilaikė pozicijos, kad automobilio apžiūra buvo atlikta jai joje nedalyvaujant. Visos versijos, kuriomis remdamasi Ž. O. akivaizdžiai bando išvengti administracinės atsakomybės, atsirado nuo nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo praėjus keletui dienų, kai, tikėtina, ji jau buvo pakonsultuota kvalifikuoto teisininko.
18. Liudytojų S. G. bei D. L. tarpusavio parodymuose iš tiesų egzistuoja prieštaravimų, o ir jų pačių parodymai, duoti skirtingose proceso stadijose – bylą nagrinėjant ne teismo tvarka bei pirmosios instancijos teisme – nebuvo visiškai nuoseklūs. Jų parodymai tam tikrose detalėse neatitinka ir 2022 m. gegužės 25 d. Motyvuotoje išvadoje dėl aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Imuniteto tarnybos vyriausiojo specialisto D. L. tarnybinio nusižengimo konstatuotų faktinių aplinkybių. Tačiau esminiai neatitikimai yra pastebimi šiems liudytojams duodant parodymus apie tarnybinio automobilio ženklinimą, Ž. O. konkrečią buvimo vietą atliekant jos automobilio apžiūrą, jos poziciją dėl automobilio apžiūros metu rastų medžiojant draudžiamų daiktų priklausomybės. Tuo tarpu dėl esminės šioje byloje ginčytinos aplinkybės – ar daiktai, kurie buvo aprašyti Apžiūros akte ir Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole bei ištirti balistinių tyrimų specialisto, ir kuriuos sujungus į visumą yra gaunamas naktinis taikiklis, kurį draudžiama naudoti medžioklėje bei medžioklės plotuose, dėl ko Ž. O. nagrinėjamu atveju ir buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, buvo rasti pažeidėjos transporto priemonėje, S. G. ir D. L. parodymai nesiskyrė.
19. Spręsdamas kuria, t. y. pareigūnų ar pažeidėjos versija šiuo atveju tikėti, apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog D. L. bei S. G. turėjo kokią nors priežastį, dėl kurios norėjo pakenkti Ž. O.. Nors jau pradėjus nagrinėjamo administracinio nusižengimo tyrimą Ž. O. pateikto skundo pagrindu D. L. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog šis pareigūnas 2021 m. rugsėjo 27 d. apie 22 val. 30 min, tamsiu paros metu, vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, naudodamasis tarnybiniu automobiliu be specialiųjų skiriamųjų ženklų, sustabdė Ž. O. vairuotą automobilį, ir tuo pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus, tačiau vertinant šią aplinkybę galimų motyvų pakenkti Ž. O. egzistavimo kontekste, svarbu įvertinti pažeidėjos vairuotos transporto priemonės sustabdymo ir minėto skundo, kurio pagrindu buvo pradėtas D. L. tarnybinis patikrinimas, gavimo institucijoje laiką. Skundas pareigūno atžvilgiu buvo pradėtas jau po Ž. O. automobilio sustabdymo bei jo apžiūros, kurios metu buvo rasti naktinio matymo monokuliaras bei tvirtinimo žiedas. Iki automobilio apžiūros pažeidėja ir pareigūnas D. L. vienas kito nepažinojo, jokių asmeniškumų vienas kitam neturėjo. Tai paneigia bet kokias prielaidas, jog minėtus daiktus D. L. galėjo apgalvotai, dar prieš vykstant į reidą pasiimti su savimi ir vėliau juos panaudoti melagingai apkaltindamas Ž. O.. Versiją, jog specialistui tirti pateikti naktinio matymo monokuliaras bei tvirtinimo žiedas priklausė ne Ž. O., o iš tiesų buvo pareigūnų (ar bent vieno iš jų) sugalvoto plano nepagrįstai patraukti Ž. O. administracinėn atsakomybėn dalis, paneigia ir tas faktas, kad šie daiktai be papildomo perdarymo idealiai tiko nubaustosios turėto ginklo optiniam taikikliui, o byloje nėra duomenų, kad apie Ž. O. turimo ginklo optinio taikiklio modelį, tipą, parametrus D. L. ar S. G. buvo žinoma.
20. Skunde teigiama, jog atliekant Ž. O. automobilio apžiūrą buvo pažeista Stabdymo bei apžiūros tvarka, o būtent jos 19 punktas, imperatyviai įpareigojantis, jog asmens automobilio apžiūra būtų atlikta jo akivaizdoje. Anot pažeidėjos atstovo, negalima laikyti, jog pareiškėjos transporto priemonė buvo apžiūrėta jai dalyvaujant, kadangi Ž. O. nuo apžiūrimo automobilio buvo maždaug 2 metrų atstumu ir tokioje pozicijoje, jog negalėjo matyti kokie veiksmai yra atliekami jos automobilio salone. Šis skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju nėra svarbu, kurioje vietoje Ž. O. stovėjo automobilio atžvilgiu atliekant jo apžiūrą. Ji visos apžiūros metu buvo šalia savo automobilio, nors ir kiek atokiau, taigi, apžiūra buvo atliekama jos akivaizdoje, tuo tarpu Stabdymo bei apžiūros tvarkos 19 punkte būtent ir nurodoma, kad pareigūnai transporto priemonę ir joje esančius daiktus apžiūri transporto priemonės savininko ar jos valdytojo akivaizdoje, nedetalizuojant kokiu atstumu nuo patikrą atliekančio pareigūno turi būti nutolęs transporto priemonės savininkas ar jos valdytojas, kokiose pozicijose šie asmenys turi būti išsidėstę vienas kito atžvilgiu. Svarbu paminėti ir tai, kad automobilio apžiūros metu pažeidėja nekėlė pretenzijų dėl kliudymo jai stebėti procesą, nenurodė, kad kokiais nors veiksmais pareigūnai ribojo jos galimybę prieiti arčiau apžiūrimo automobilio, ar stovėti tokioje pozicijoje, kurioje, jos manymu, D. L. atliekami veiksmai būtų jai geriau matomi. Pačios Ž. O. pasyvumas atliekant jos automobilio apžiūrą, jos stebėjimas atokiau nuo pareigūno D. L., niekaip nepatvirtina, jog apžiūra buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kuriais įtvirtinta aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių apžiūros tvarka. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog Ž. O. automobilio apžiūros metu surinkti įrodymai buvo gauti pažeidžiant tokių duomenų rinkimo taisykles, dėl ko jie neatitinka leistinumo kriterijaus ir jais vadovautis šioje byloje nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į skundo argumentus, šiame kontekste apygardos teismas taip pat pažymi, jog pagrįstai pripažinęs, kad Ž. O. buvusi padėtis apžiūrimo automobilio atžvilgiu neturi reikšmės vertinant jos (ne)dalyvavimo apžiūroje faktą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai neanalizavo ir skunde išdėstytų liudytojo S. V. parodymų apie tai kur ir su kuo Ž. O. stovėjo atliekant jos vairuotos transporto priemonės apžiūrą, ar kitų asmenų parodymų apie Ž. O. buvimo vietą atliekant šį procesinį veiksmą.
21. Pažeidėjos atstovo skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ir Stabdymo bei apžiūros tvarkos 21 punktas, kuris numato, jog pareigūnas, radęs transporto priemonėje teisės pažeidimo įrankius, priemones, objektą, kitus teisės pažeidimo įrodymus, neteisėtai įgytus gamtos išteklius, gamtos išteklius be jų įgijimą įrodančių dokumentų (jei tokie dokumentai reikalingi), – apie tai surašo protokolą, kuriame smulkiai aprašo minėtus daiktus. Toks skundo argumentas yra pagrįstas, kadangi byloje surinkti duomenys iš tiesų patvirtina, jog pareigūnas D. L., atlikęs Ž. O. transporto priemonės apžiūrą ir radęs joje galimus administracinio nusižengimo objektus, nesurašė protokolo. Tačiau apygardos teismo įsitikinimu, šis pažeidimas laikytinas formaliu ir vien jis nesudaro pagrindo kelti pagrįstas abejones dėl to, kad Ž. O. automobilyje naktinio matymo monokuliaras bei tvirtinimo žiedas apskritai nebuvo surasti, ar nors tokie daiktai ir buvo surasti, tačiau jie buvo pakeisti kitais objektais ir perduoti vėliau į pirminio žvėrių dorojimo vietą atvykusiems pareigūnams, kurie supildė Daiktų apžiūros aktą bei Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolus. Šiuo atveju tai, kad būtent Daiktų apžiūros akte bei viename iš Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuoti naktinio matymo monokuliaras bei tvirtinimo žiedas buvo rasti Ž. O. automobilyje patvirtina jau aukščiau aptarti įrodymai, kurių dar kartą aukštesnės instancijos teismas nekartoja, o taip pat ir tas faktas, kad Daiktų apžiūros aktas bei Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai buvo surašyti dalyvaujant Ž. O., jos pasirašyti ir juose pažeidėja nenurodė, jog kitiems pareigūnams D. L. pateikti ir jų apžiūrėti bei paimti objektai nėra tie patys, kuriuos D. L. rado atliekant jos automobilio apžiūrą. Tai, kad pati Ž. O., kaip medžiotoja neabejotinai suvokdama, jog naktiniai taikikliai yra draudžiami naudoti medžioklėje ir turėti medžioklės plotuose, pareigūnams tikino nežinanti kokio pobūdžio daiktai buvo rasti jos automobilyje, neigė juos naudojusi medžioklėje, neigė ir tai, kad šie daiktai priklauso jai, taip pat niekaip nepaneigia naktinio matymo monokuliaro bei tvirtinimo žiedo radimo vietos bei kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių (pavyzdžiui, nustatytos aplinkybės, kad naktinio matymo monokuliaras kartu su tvirtinimo adapterio susijungė į visumą su jos medžiokliniu ginklu), neabejotinai patvirtinančių, jog šie daiktai priklauso būtent Ž. O..
22. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti skundo argumentui, jog „nepagrįsta ir teismo išvada, jog visi įvykio vietoje buvę asmenys sutarė dokumentų surašymui važiuoti į lupyklą, kadangi tokia aplinkybė bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta nebuvo. Nei vienas apklaustas bylos liudytojas, išskyrus D. L., tokių aplinkybių nenurodė.“ Vertinant tokį argumentą visų pirma pažymima, jog žemesnės instancijos teismas nepadarė išvados, kad visi įvykio vietoje buvę asmenys sutarė dokumentų surašymui važiuoti į lupyklą, tik nurodė, kad toks susitarimas apskritai buvo. Antra, apeliantas nepagrįstai teigia, jog apie minėtą susitarimą paliudijo tik pareigūnas D. L., taip neva siekdamas pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Tai, kad atlikus automobilio apžiūrą buvo susitarta vykti į pirminio žvėrių apdorojimo vietą procesinių dokumentų surašymui, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nors ir kitaip išsireikšdami, patvirtino ir liudytojai S. V., S. G., o taip pat ir pati Ž. O.. Kad toks susitarimas buvo, patvirtina ir Ž. O. 2021 m. rugsėjo 27 d. rašytinio paaiškinimo turinys.
23. Toliau analizuojant skundo argumentus matyti, jog pažeidėjos atstovas teigia, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog Alytaus apylinkės teismo 2021-12-17 nutarimas byloje Nr. II-205-543/2021 kokia nors apimtimi patvirtina, jog ginčo daiktai priklauso pareiškėjai ir kad buvo rasti jos automobilyje, neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų aplinkybių, ji negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, atitinkamai yra pagrindas išvadai dėl ANK 641 straipsnio pažeidimo. Šiam argumentui pagrindo pritarti taip pat nėra, kadangi skundžiamoje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartyje 2021 m. gruodžio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas buvo paminėtas pažymint tik tai, kad jame teismas konstatavo, jog Dokumentų paėmimas buvo atliktas laikantis ANK 595, 599 straipsnių reikalavimų ir tai užfiksuota Daiktų ir dokumentų paėmimo protokoluose, nieko neužsiminant apie tai, kad šiame nutarime buvo padarytos kokios nors išvados dėl ginčo daiktų priklausomybės bei jų radimo vietos.
24. Apygardos teismas taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesutiko su gynybos argumentu ir prašymu Ž. O. atžvilgiu taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-296 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo buvo pakeistas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3.9 papunktis (iki įsigaliojant Medžioklės taisyklių redakcijai nuo 2022 m. balandžio 12 d., buvo 58.5.9 papunktis) iš jo pašalinant draudimą medžioklės plotuose turėti naktinius taikiklius (nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. galiojančiame Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3.9 papunktyje nurodyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, medžioklės būdais, t, y. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi.). Atmesdamas tokį argumentą bei prašymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog pakeistos buvo Medžioklės taisyklės, o ne įstatymas, kuriame nustatyta atsakomybė už administracinius nusižengimus, o būtent ANK normų nustatyta atsakomybė už Ž. O. padarytą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, nebuvo nei panaikinta, nei sušvelninta, ir remiantis šiais argumentais padarė teisingą išvadą, kad Ž. O. atžvilgiu taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. Kaip matyti, darydamas tokią išvadą apylinkės teismas rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta byloje Nr. 2AT-45-489/2022. Nors minėta nutartis iš tiesų buvo priimta ne analogiškoje byloje, o sprendžiant asmens atsakomybės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu karantino laikotarpiu nustatytų ribojimų ir draudimų pažeidimus klausimą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog joje kasacinis teismas akcentavo būtent tai, jog, nepaisant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ panaikinimo, ANK normų nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį pažeidimą, nustatytą ANK 45 straipsnio 4 dalies, nebuvo nei panaikinta, nei sušvelninta, nei kitaip buvo palengvinta pažeidėjo teisinė padėtis, todėl taikyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, jog pati sritis, kurioje yra daromi ne ANK, o kitų teisės aktų, kurių nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal ANK nuostatas, pakeitimai, negali nulemti skirtingo ANK 3 straipsnio 2 dalies aiškinimo, kadangi ANK 3 straipsnyje nėra numatyta jokių išimčių, susijusių su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu, jis reglamentuoja tik ANK galiojimo laiką, t. y. nustatytas bendras principas, jog pasikeitus nors vienai ANK normai, pagal šio straipsnio 2 dalį, švelninantis ar panaikinantis įstatymas, galiojęs iki jo pakeitimo, turi grįžtamąją galią ir priešingai, sunkinantis asmens padėtį neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi, šiuo atveju nustačius, jog analizuojamo įvykio metu Medžioklės taisyklės draudė turėti naktinį taikiklį ne tik medžiojant, bet ir turėti jį medžioklės plote, ir, kad Ž. O. pažeidė tokį draudimą, ji buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, nustatančią atsakomybę už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, nepaisant to, jog institucija nutarimą dėl jos nubaudimo priėmė jau tuo metu, kai pasikeitus poįstatyminiam teisės aktui draudimas turėti naktinius taikiklius medžioklės plotuose buvo panaikintas.
25. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo Ž. O. atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl jos kaltės padarius ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai. Taigi naikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį, kuriuo paliktas galioti institucijos 2022 m. spalio 26 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pažeidėjos atstovo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą ir Ž. O. atstovo advokato Mindaugo Zalepūgos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.