Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1471-275/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-11
Bylos Nr.
e2A-1471-275/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38279-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
Danske Bank AS, Lietuvoje
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A- 1471-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38279-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
VILNIAU APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank AS Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank AS Lietuvos filialą atsakovei R. P. dėl skolos už negrąžintą kreditą, palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Danske Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Danske Bank AS Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. P. 542,80 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 116,18 EUR palūkanų, 1461,87 EUR delspinigių, 11 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu priteista iš atsakovės R. P. ieškovo Danske Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank AS Lietuvos filialą naudai 542,80 EUR skola už negrąžintą kreditą, 116,18 EUR palūkanų, 443,43 EUR delspinigių, iš viso – 1102,41 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą du eurus keturiasdešimt vieną euro centą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1102,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 134,30 EUR (vieno šimto trisdešimt keturių eurų trisdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimo už akių dalį dėl palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos, teismas motyvavo tuo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymo nustatytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Sprendžiant dėl šios rūšies, t. y. kompensuojančių kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės neįvykdymo per nustatytą terminą, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju, vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Nurodė, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas prašo sprendimą pakeisti dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti 11 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos , skaičiuojant jas nuo 2015-11-04 d. Nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 3 dalis numato, jog šalys gali susitarti dėl didesnių palūkanų, nei numato įstatymas, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes, negu įstatyminės palūkanas, kai susitarimas prieštarauja įstatymams, ar kai susitarimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams. Teismas priteisė 13,5 procentų dydžio palūkanas už naudojimąsi kreditu, taigi teismo sprendimas yra prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kredito sutarties specifiką. Apeliantas nurodė kitas panašias bylas, kuriose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priteisia 11 procentų dydžio procesines palūkanas.

Atsakovė atsilepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad šalys Sutarties bendrosios dalies 23 punkte susitarė, jog tais atvejais, kai kredito gavėjo prievolės bankui vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimą, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 11 proc. dydžio metines palūkanas nuo bankui priteistos sumos nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl procesinių palūkanų dydžio darė remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012, išvadomis, kuris buvo daromos atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011. Nutartyse teigiama, kad bylos šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, kad atsakovų šeimos turtinė padėtis, paskolos gavėjui finansiškai nebeišgalint tinkamai vykdyti savo sutartinių prievolių ieškovui, nulėmusi sutarties nutraukimą prieš terminą, neabejotinai yra pakankamai komplikuota, todėl teisėjų kolegija konstatavo, jog bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sumažino palūkanas už panaudotą ir negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio - 5 proc. dydžio. Nurodė, kad sutartinės 12 proc. procesinės palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neproporcingai ir nepagrįstai apsunkina atsakovų (vartotojų) padėtį. Nurodyta, jog teismų praktikoje jau buvo pasisakyta dėl AB Snoro taikomų fiziniams asmenims palūkanų dydžio neadekvatumo, jas sumažinant iki įstatymų nustatyto dydžio, nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2011-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011. Šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pakeistas preliminarus Klaipėdos apygardos teismo sprendimas ir ieškovui AB Bankas Snoras iš atsakovo M. S. priteistos palūkanos sumažintos nuo 8 procentų iki 5 procentų dydžio. Teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos.

CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė nenurodė, jog sutarties nuostata dėl procesinių palūkanų pažeidė jos, kaip vartotojos interesus, ji buvo nesąžininga, neteisinga ar pnš., teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva ginti nesidominčios teismo procesu atsakovės interesų. Byloje buvo konstatuota, kad atsakovės R. P. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, apie bylos nagrinėjimą jai buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Tai, kad atsakovė žino apie nevykdymą prievolės pagal kredito sutartį, tačiau negina savo, kaip vartotojos teisės , leidžia daryti išvadą, kad ji sutinka su sutarties sąlygomis, tame tarpe šalių sudarytos Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties 23 p. nuostata, kuria atsakovė įsipareigojo mokėti tokio dydžio procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas, gali būti taikomas tuo atveju, kai vartotojas nurodo aplinkybes, kuriomis jis buvo priverstas sudaryto tokio turinio sutartį. Nenustačius tokių aplinkybių, nebuvo pagrindo daryti išvados, kad atsakovė buvo priversta sudaryti tokio turinio sandorį, todėl teismo išvados šioje dalyje nėra pagrįstos.

Kadangi daroma priešinga išvada tik dėl dalies reikalavimo, kuris nėra turtinis, keičiant nustatytas procesines palūkanas, teismo sprendimas už akių iš esmės nekeičiamas, todėl apsiribojama teismo sprendimo rezoliucinės dalies tikslinimu.

Ieškovas pateikė 2016-04-14 prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 70,09 Eur , turėtas atstovo pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2016-04-11 d. 14 val., procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2016-05-11 d. 15 val. Proceso dalyvių pateikti papildomi įrodymai byloje po to, kai teismas buvo priėmęs nutartį atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, pripažintini pateiktais po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl juose nurodytos išlaidos negali būti priteisiamos CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad priteisiamos iš atsakovės R. P., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo Danske Bank AS, kodas: 61126228, Lietuvoje veikiančio per Danske Bank AS Lietuvos filialą, į. k.: 301694694, naudai 11 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (1102,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėja Danutė Kutrienė