Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovui I. B., ieškovo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovei A. K., atsakovės atstovui advokatui Romui Kersnauskui, trečiajam asmeniui notarei V. M., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovei A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu N. B. 2013-01-16 testamentą, panaikinti 2013-06-20 R. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal įstatymą priimti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiuoju asmeniu byloje įtraukta Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V.M.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad yra N. B., mirusios 2013-01-21, sūnus. Nurodė, kad pagal 2013-01-16 N. B. ir R. B. sudarytą bendrą sutuoktinių testamentą, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, paveldėjo ieškovo patėvis R. B. Mano, kad 2013-01-16 testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi mama sirgo onkologine liga ir testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nurodo, kad po 2013-01-16 N. B. testamento sudarymo, t.y. 2013-01-18, buvo nuvykęs aplankyti mamos, ji nesiorientavo aplinkoje, nekalbėjo, nepažino ieškovo, dėl ligos buvo geltona. Pažymėjo, kad ieškovo santykiai su mama buvo geri. Nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigos leidimu, lankydavo N. B. ligoninėje. Nurodė, kad mamą ligoninėje slaugė patėvis, ieškovo buvusi sugyventinė bei ieškovas savo apsilankymo metu. Pažymėjo, kad lankymų metu apie galimą testamentą ir mamos turto paveldėjimo sąlygas ir klausimus nekalbėjo. Teigė, kad apie N. B. sudarytą testamentą sužinojo iš kitų asmenų, grįžus iš įkalinimo įstaigos t. y. 2013 m. gruodžio mėnesį. Nurodė, kad nežinojo apie įstatyme nustatytą terminą palikimo priėmimui. Paaiškino, kad mama su R. B. ilgiau nei trisdešimt metų buvo sudariusi santuoką. Pažymėjo, kad ieškovas ir R. B. tarpusavyje nesutarė. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-01-16 N. B. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Nurodė, kad savaitė iki testamento sudarymo, tėvų prašymu, buvo nuvažiavusi į notarų biurą bei susitarė dėl testamento parengimo. Teigė, kad buvo planuota testamentą sudaryti notarės biure, kartu su tėvais po gydytojų apžiūros užsukant į notarų biurą, tačiau planai pasikeitė, kadangi po gydytojų apžiūros N. B. pranešta, kad jai liko gyventi kelios dienos. Nurodė, kad tėvų prašymu susitarta dėl ankstesnės testamento sudarymo dienos, tėvų namuose. Teigė, kad testamento sudarymo metu mama nevartojo jokių vaistų, dėl ko kentė stiprius skausmus. Pažymėjo, kad mamai sudarant testamentą buvo tame pačiame kambaryje, girdėjo mamos ir notarės pokalbį. Nurodė, kad N. B. suvokė, kad sudaro testamentą, testamentas mamai buvo perskaitytas keletą kartų, mamos buvo klausta ar ji suprato testamento turinį. Teigė, kad apie testamento sudarymą N. B. ir R. B. kalbėjo seniai. Mano, kad mama nenorėjo palikti turto vaikams, kadangi galvojo, kad turtas gali sukiršinti vaikus. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į notarę dėl N. B. ir R. B. sutuoktinių testamento parengimo kreipėsi atsakovė A. K., kuri nurodė, kad tėvai nori sudaryti testamentą. Nurodė, kad buvo sutarta testamentą parengti praėjus keturioms-penkioms dienos po kreipimosi dėl testamento parengimo, tačiau dėl N. B. būklės pablogėjimo sutarta testamentą parengti ankščiau. Pažymėjo, kad tiek atsakovei teikiant prašymą dėl testamento parengimo, tiek kreipiantis dėl ankstesnės testamento parengimo datos, atsakovės buvo klausta dėl N. B. psichikos būklės, sąmoningumo, gebėjimų suprasti testamento sudarymo teisines pasekmes, liudininkų dalyvavimo testamento sudarymo metu. Nurodė, kad testamentas sudarytas N. B. namuose. Teigė, kad testamento sudarymo metu kambaryje buvo R. B., atsakovė, notarės biuro darbuotojas. Paaiškino, kad N. B. testamentas buvo perskaitytas garsiai, jos buvo klausta ar ji supranta testamento turinį. Nurodė, kad garsiai skaitydama testamentą atkreipė N. B. dėmesį, kad testamentu turtas paliekamas sutuoktiniui, pažymint, kad jog kitas asmuo negalės pretenduoti į palikimą. Nurodė, kad N. B. patvirtino, kad supranta testamento turinį. Pažymėjo, kad atsakovė taip pat paklausė N. B. ar ji suprato testamento turinį. Teigė, kad N. B. patvirtino dukrai, jog ji supranta, kad testamentu visas turtas bus paliktas R. B..

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. B. yra N. B., mirusios 2013-01-21, sūnus (b. l. 9,10 I t.). N. B. ir I. B. 2013-01-16 sudarė sutuoktinių testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos m. 9-ojo notaro biuro notarė V. M., pagal kurį N. B. visą savo turtą paliko sutuoktiniui R. B. (b. l. 14, 62, 63, 158-161, I t.). Ieškovas teismui 2014-05-12 pateikė ieškinį dėl 2013-01-16 testamento pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų, atsakovu nurodydamas R. B.. R. B. 2014-05-14 mirė, testamentu turtą palikdamas A. K. (b. l. 45, 70, 187,188 I t.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi atsakovas R. B. byloje pakeistas jo teisių perėmėja A. K. (b.l. 78).

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma yra testamentas, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.) dėl ko siekiant nuginčyti testamentą šiuo pagrindu būtina nustatyti, kad testatoriaus išreikšta valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitiko tikrosios testatoriaus valios. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-10-30 civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014 yra pažymėjęs, kad testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, o teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik gavus patikimus duomenis apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010 yra išaiškinęs, kad vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai.

Ar asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, teismas vertina iš asmens sveikatos, psichikos būklės, sudaromo sandorio pobūdžio ir reikšmės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta. Taip pat įvertinama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl testatoriaus negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių dėl ligos, būtina nustatyti ar konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-10-05 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-451/2005 yra išaiškinęs, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamoje byloje siekiant išsiaiškinti, ar N. B. 2013-01-16 testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad N. B. pagal savo sveikatos būklę būtų negalėjusi pilnai suvokti 2013-01-16 sudaromo turinio esmės, juridinių ir socialinių pasekmių bei savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti (b.l. 5-17, II t.).

Nagrinėjamoje byloje, kitų byloje esančių duomenų kontekste vertinant ekspertizės išvados pagrįstumą, nesiremti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš N. B. medicininės dokumentacijos nenustatyta, kad N. B. turėjo psichikos sutrikimų, abejota jos veiksnumu. Iš trečiojo asmens Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarės V. M. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad N. B., testamento sudarymo metu buvo sąmoninga, norėjo sudaryti tokį testamentą ir suvokė sudaromo testamento teisines pasekmes. Minėtą aplinkybę patvirtina ir atsakovė, kuri buvo vienoje patalpoje su testatoriais sudarant N. B. ir R. B. 2013-01-16 bendrą sutuoktinių testamentą. Šioje byloje liudytojais apklaustos L. D. ir B. S., patvirtino, kad buvo N. B. ir R. B. namuose 2013-01-16. Liudytojos nurodė, kad 2013-01-16 vakarą N. B. nekalbėjo, miegojo, nesiorientavo aplinkoje. Pažymėtina, kad nei viena iš liudytojų nebuvo vienoje patalpoje su N. B. tuo metu kai buvo sudaromos 2013-01-16 testamentas, nematė kaip buvo įsitikinama testatorės veiksnumu (Notariato įstatymas 31 str. 2 d.), todėl liudytojų paaiškinimai negali patvirtinti ar paneigti testatorės būsenos konkrečiu bylai momentu, t. y. testamento sudarymo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 akcentavo, kad esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatoriaus argumentus dėl turto palikimo. Aplinkybė, kad testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. B. savo testamentiniu įpėdiniu paskyrė sutuoktinį R. B.. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad N. B. ir R. B. buvo susituokę ilgiau kaip trisdešimt metų. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai nesutarė. Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro įrašo matyti, kad sutuoktiniams nuosavybės teise priklausė žemės sklypas bei namas esantis, (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad R. B. rūpinosi testatore kai ji gulėjo ligoninėje. Iš L. D. ir B. S. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu galima daryti išvadą, kad N. B. ir R. B. buvo niekuo neišskirianti sutuoktinių pora. Aplinkybė, kad sutuoktiniai santuokoje išgyveno daugiau nei trisdešimt metų patvirtina, kad N. B. ir R. B. siejo glaudus ryšys, paremtas abipusiu pasitikėjimu, rūpestingumu ir palaikymu. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojos B. S. paaiškinimų darytina išvada, kad testatorės ir ieškovo santykiai buvo geri. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas pats patvirtino, kad nesutarė su R. B.. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-12-27 pažymėjimo apie paleidimą matyti, kad Igoris B. K. apygardos teismo 2010-07-27 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 str. 3 d., jam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuo bausmės vykdymo lygtinai atleistas 2013-12-27 ( b.l. 11,12). Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad testatorės noras palikti visą savo turtą sutuoktiniui yra racionalus ir suprantamas veiksmas, kadangi dėl I. B. teistumo ir nesutarimų su R. B. testatorei galėjo kilti abejonės dėl šeimos turto išsaugojimo ir R. B. senatvės poreikių užtikrinimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 5.19 str.1 d. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims. Nagrinėjamoje byloje testatorė sudarydama 2013-01-16 testamentą jokio turto nepaliko ir kitam savo vaikui - atsakovei A. K..

Iš trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad N. B. ir R. B. su atsakovės pagalba, iš anksto nustatydami tikslią datą, susitarė su notare dėl sutuoktinių testamento parengimo ir tvirtinimo. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, planai pasikeitė dėl pablogėjusios testatorės sveikatos dėl ko testamentas, sutuoktinių prašymu, sudarytas ankščiau. Atsižvelgiant į šią aplinkybę darytina išvada, kad testatorė sąmoningai įvertino savo sveikatos būklę bei suvokdama galimas pasekmes paspartino testamento sudarymo procedūras.

CPK 78 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sprendžiant dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, iš teismo nereikalaujama absoliutaus įsitikinimo (CPK 185 str.). Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Byloje baigus įrodymų tyrimą ieškovas pateikė prašymą dėl kompleksinės ekspertizės skyrimo, kuris teismo nebuvo patenkintas. Kaip jau buvo minėta teismo ekspertizės išvada bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo ekspertizės išvada negali nei paneigti, nei patvirtinti tikrosios testatoriaus valios, ji vertinama kitų byloje esančių duomenų kontekste.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad N. B., sudarydama testamentą R. B. naudai atliko sąmoningą veiksmą, todėl pagrindo pripažinti N. B. ir R. B. 2013-01-16 sudarytą bendrą sutuoktinių testamentą negaliojančiu, nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl N. B. ir R. B. 2013-01-16 bendro sutuoktinių testamento panaikinimo atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad N. B. ir R. B. 2013-01-16 bendras sutuoktinių testamentas yra galiojantis nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl 2013-06-20 R. B. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo, įstatymo nustatyto termino palikimui pagal įstatymą priimti atnaujinimo.

Atsakovės atstovo advokato Romo Kersnausko atstovavimo išlaidų suvestinė patvirtina teisinių paslaugų suteikimą. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovė patyrė 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus minėta suma iš ieškovo priteistina atsakovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. K. iš ieškovo I. B. 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.