Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-01-17 · Administracinė byla Nr. eA-585-624/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-760-872/2023Sprendimas · 2023-05-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-17
Bylos Nr.
eA-585-624/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01406-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
T. G.
Atsakovas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Administracinė byla Nr. eA-585-624/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01406-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teisme buvo priimti nagrinėti pareiškėjo T. G. (toliau – ir pareiškėjas) patikslinto skundo reikalavimai: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (19) SN­155)SP­15 „Dėl galimos diskriminacijos tautybės pagrindu VšĮ Centro poliklinikos gydytojų konsultacinei komisijai teikiant sveikatos patikrinimo paslaugas tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) grąžinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) pareiškėjo 2021 m. gruodžio 27 d. skundą ir prašymą; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierę (toliau – ir Kontrolierė) pareiškėjo 2021 m. gruodžio 27 d. skundą ir prašymą išnagrinėti iš esmės.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti Sveikatos apsaugos ministerijos persiųstą jo skundą dėl diskriminavimo tautybės pagrindu, t. y. Kontrolierius neatliko savo pareigų arba blogai jas atliko. Pareiškėjui neaišku, kodėl nebuvo inicijuotas skundo nagrinėjimas, nesurinkti skundžiamo asmens – viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centro poliklinikos (toliau – ir Poliklinika) darbuotojo, Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) nario V. P. – paaiškinimai. Lietuvos bioetikos komitetas (toliau – ir Komitetas) konstatavo, jog gydytojas V. P. paaiškinime neneigė, kad pacientui buvo užduotas klausimas apie tautybę, ką patvirtina ir GKK metu dalyvavę kiti GKK nariai. V. P. pareiškėjo elgesį vertino kaip netinkamą, teigdamas: „<...> ne negerai elgesys netvarkoj“, ir nepaaiškino, kokiu pagrindu remiantis ir kodėl tris kartus siekė išgauti duomenis apie pareiškėjo tautybę, neužtikrindamas, užkirsdamas ar kitaip apribodamas jo teisę į asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

3. Pareiškėjas teigė, kad V. P. konsultacija buvo neproduktyvi, gydytojas savo elgesiui buvo nekritiškas. GKK narių M. J. ir D. T. elgesys taip pat buvo nekritiškas, nes toleravo neetišką V. P. elgesį. Pareiškėjas laikėsi nuostatos neatskleisti duomenų apie tautybę, bet gydytojas naudojo spaudimą, nepradėjo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Gydytojas turi tinkamai atlikti savo pareigas ir pacientui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neatsižvelgiant į tautybę, rasinę ar etninę priklausomybę ir pan. Išsamūs gydytojo V. P., M. J. ir D. T. paaiškinimai dėl Poliklinikoje 2016 m. spalio 26 d. susiklosčiusių aplinkybių atskleistų gydytojo V. P. nusistatymą prieš pareiškėją tautybės, religinių įsitikinimų, etninės priklausomybės pagrindu.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnybos ir Kontrolieriaus kompetencija yra pakankama, kad būtų atliktas išsamus tyrimas dėl minėtų įvykių – iš Poliklinikoje 2016 m. spalio 26 d. daryto garso įrašo (toliau – ir garso įrašas) girdėti, kaip V. P. priekabiaudamas pareiškėją dirgino ir rinko atitinkamus asmens duomenis apie jo tautybę, gautų duomenų pagrindu šis gydytojas darė atitinkamas išvadas, neigiamai vertino pareiškėją ir jo elgesį. Duomenų rinkimas itin svarbus kovojant su diskriminacija, siekiant įrodyti tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, todėl tai yra dar vienas argumentas, kad Tarnyba ir Kontrolierius, atsižvelgdami į Lietuvos bioetikos komiteto išvadas ir garso įrašą, atliktų išsamų tyrimą, surinktų ir nustatytų būtinus duomenis, patvirtinančius faktines aplinkybes ir įrodančius tai, kad Poliklinikoje V. P. 2016 m. spalio 26 d. rinko ir siekė išgauti duomenis apie pareiškėjo tautybę ir privatų gyvenimą, veikė netinkamai, nepagrįstai ir neetiškai. Gydytojas, užduodamas tris kartus tą patį klausimą, darė spaudimą ir tuo momentu neužtikrino, užkirto ar kitaip apribojo lygias galimybes gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

5. Pareiškėjas vertino, kad gydytojo veika, teikiant medicinines paslaugas ir siekiant išgauti, surinkti, valdyti ar kitaip disponuoti duomenimis apie pacientą, neturėtų pažeisti asmens privatumo arba tapti tautinio, religinio, pilietinio, etninio ar rasinio profiliavimo pagrindu. Pareiškėjo teisė kreiptis į valdžios įstaigą, kad būtų išnagrinėtas tokio pobūdžio ginčas, negali būti ribojama, todėl Kontrolierius neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą ir turėjo spręsti klausimą dėl lygių galimybių užtikrinimo teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į Europos sąjungos Komisijos komunikatą dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims, nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (toliau – ir Direktyva 2000/43/EB), taip pat į Europos Parlamento rezoliuciją dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems – pagrindų strategiją (2005/2191(INI)).

7. Pareiškėjas tvirtino, kad gydytojas priekabiavo ir konkrečiu momentu neteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vertindamas pareiškėjo tautybę, religinius įsitikinimus, etninę ar rasinę priklausomybę, ryšį su komunistų partija, P. G., todėl įrodinėjimo pareiga paneigti šiuos teiginius tenka gydytojui, o atsakovui – pareiga užtikrinti Tarnybos ir Kontrolieriaus funkcijas ir inicijuoti tyrimą, remiantis skundu, garso įrašu ir Komiteto išvadomis. Pareiškėjas konsultacijos metu jautėsi pažemintas, nes gydytojas pasinaudojo savo kaip stipresniosios šalies pozicija, bendravo negeranoriškai, nepakančiai ir nemandagiai.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. (1.1.36.142)4-2207, kuriuo persiųstas pareiškėjo skundas dėl gydytojo V. P. veiksmų. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, pavaduojanti lygių galimybių kontrolierių, įvertinusi skunde išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir LGĮ) 14 straipsniu ir 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisakė nagrinėti skundą, kai nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu panaikino Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (19)SN-155)S-529 ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundą dėl tariamo jo diskriminavimo sveikatos priežiūros įstaigoje.

10. Atsakovas teigė, kad Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, pateiktą praėjus LGĮ 26 straipsnyje įtvirtintam 3 mėnesių terminui. Atsižvelgiant į tai, Kontrolierius skundžiamu Sprendimu neatliko tyrimo dėl galimos diskriminacijos, todėl atsakovas neteikia argumentų dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia priekabiavimo aplinkybes.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiami veiksmai įvyko 2016 metais. Pagal LGĮ 26 straipsnį, skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo; skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip. Duomenų, kad gydytojo veiksmai būtų buvę tęstiniai arba pareiškėjui būtų buvusi apribota teisė kreiptis į Tarnybą per LGĮ numatytą terminą, pareiškėjas nepateikė.

12. Atsakovas nurodė, kad Kontrolierė tirdama skundą vadovavosi kooperacijos principu ir aktyviai rinko įrodymus bei aiškinosi, ar egzistuoja faktiniai ir teisiniai pagrindai, leidžiantys skundą nagrinėti praėjus 3 mėnesių terminui. Kontrolierė 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (19)SN-155)S-691 kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti priežastį, dėl kurios jis nesikreipė į Tarnybą per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Be to, 2021 m. gruodžio 28 d. el. laišku pareiškėjas buvo informuotas, kad visus paaiškinimus ar papildomą informaciją jis gali teikti el. paštu lygybe@lygybe.lt. Tuo atveju, jei išreikš norą pasikonsultuoti teisiniais klausimais telefonu, galėjo skambinti vienam iš Teisės grupės teisininkų. Taip pat Kontrolierė kreipėsi į Poliklinika, prašydama pateikti paaiškinimą ir atsakyti į klausimus: ar Poliklinikoje 2016 m. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl gydytojo veiksmų; jei taip, nurodyti tikslią skundo gavimo datą, terminą, per kurį jis buvo išnagrinėtas arba atsisakymo priimti skundą priežastis, ar Poliklinikoje buvo gauti kiti pareiškėjo skundai. Jei taip, dėl kokios priežasties ir kokie nagrinėjimo rezultatai. Poliklinika 2022 m. vasario 24 d. rašte Nr. 01-30-510 nurodė, jog tarp įstaigos dokumentų nėra užregistruoto T. G. skundo, pateikto 2016 m. Kartu su šiuo raštu poliklinika pateikė visus (2019–2020 metais) gautus pareiškėjo kreipimusis (skundus) bei atsakymus į juos.

13. Atsakovas pažymėjo, kad nenustatė objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjas nepateikė skundo Tarnybai per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Tuo tarpu persiųstas skundas Tarnybai buvo pateiktas praėjus daugiau nei 2 metams 9 mėnesiams nuo skundžiamų veiksmų padarymo. Kontrolierė aktyviais veiksmais mėgino gauti informaciją apie galimas svarbias aplinkybes, kuriomis galėtų būti pagrįstas skundo nagrinėjimas praleidus įstatymo numatytą terminą.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad ginčijamame Sprendime nenustatė faktinių aplinkybių, kada tiksliai ir kuriuo metu pareiškėjui paaiškėjo skundžiami V. P. ir kitų asmenų veiksmai. Visuose paaiškinimuose, teiktuose Tarnybai, pareiškėjas aiškiai nurodė datą, kada buvo atlikti veiksmai, t. y. 2016 m. spalio 26 d.

15. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas prieštaringai argumentuoja LGĮ nustatyto 3 mėnesių skundo pateikimo termino praleidimo priežastis. Viena vertus, pareiškėjas teigia, kad terminas nepraleistas, nes „2016 m., asmeninio susitikimo metu su Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja metu, buvo pateiktas skundas A. J. R., po to buvo kreiptasi raštu nurodyto asmens darbo el. paštu ir laukta skundų dėl Poliklinikos GKK veiksmų išnagrinėjimo rezultatų“, kita vertus, jis teigia, kad tik 2019 m. sužinojo, jog buvo diskriminuojamas, kai paaiškėjo aplinkybės, jog jis negali pretenduoti į profesinę karinę tarnybą. Duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė kreiptis su skundu į Polikliniką ir į Tarnybą dėl galimos diskriminacijos, jis nepateikė.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. Tarnyboje buvo gautas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. (1.1.36.142)4-2207, kuriuo persiųstas pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundas dėl gydytojo V. P. veiksmų. Skunde nurodyta, kad 2016 m. spalio 26 d. VšĮ Centro poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos metu gydytojas paklausė pareiškėjo, ar jis yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Pareiškėjo teigimu, gydytojams neturėtų būti svarbu, kokios tautybės yra pacientai, o gydytojo veiksmus (klausimus) vertino kaip priekabiavimą tautybės pagrindu. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, pavaduojanti lygių galimybių kontrolierių, įvertinusi skunde išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi LGĮ 14 straipsniu ir 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisakė nagrinėti skundą, kai nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai. LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu panaikino Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. (19)SN-155)S-529 ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. skundą dėl tariamo jo diskriminavimo sveikatos priežiūros įstaigoje. LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime nurodė, jog Kontrolierius privalo atlikti vertinimą bei pasisakyti dėl pagrindų, leidžiančių skundą nagrinėti praėjus Įstatyme numatytam 3 mėnesių terminui. Tarnyba skundžiamu 2022 m. kovo 14 d. Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, pateiktą praėjus LGĮ 26 straipsnyje įtvirtintam 3 mėnesių terminui.

18. Teismas apžvelgė LGĮ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 2 d.) 1 straipsnyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentuodamas, kad skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip.

Šalies argumentai

19. Teismas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu Kontrolierius vertino 2019 m. rugpjūčio 16 d. gautą Sveikatos apsaugos ministerijos raštą, kuriuo persiųstas 2019 m. rugpjūčio 7 d. Ministerijoje gautas pareiškėjo skundas. Šiame skunde pareiškėjas nurodo, jog 2016 m. spalio 26 d. vizito sveikatos priežiūros įstaigoje metu gydytojas klausė pareiškėjo, ar jis nėra (duomenys neskelbtini) tautybės. Skunde pareiškėjas prašė pradėti tyrimą dėl gydytojo priekabiavimo. Lygių galimybių kontrolierė, atlikdama praleisto termino pagrįstumo vertinimą, 2021 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (19)SN-155)S-691 kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti priežastį(-is), dėl kurios(-ių) jis nesikreipė į Tarnybą per LGĮ nustatytą 3 mėnesių terminą. Taip pat pareiškėjo prašyta pateikti informaciją, jeigu nuo 2016 metų su skundu tuo pačiu klausimu buvo kreiptasi į kitas įstaigas. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė Tarnybai el. laišką, kuriame nurodė, kad dėl V. P. ir Gydytojų konsultacinės komisijos veiksmų 2016 m. buvo kreiptasi į Poliklinikos administraciją, konkrečiai į A. J. R., kuri tyrimo įstaigos viduje neinicijavo. Tarnybos atstovė 2022 m. sausio 6 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti duomenis, ar dėl 2016 m. spalio 26 d. Poliklinikos komisijos veiksmų į kitas įstaigas pareiškėjas kreipėsi 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje (iki kovo mėn.). Jei kreipėsi, prašyta pateikti patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas 2022 m. sausio 7 d. pateikė Tarnybai el. laišką, kuriame nurodė, kad 2016 metais asmeninio susitikimo su Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja metu pareiškėjas pateikė skundą dėl Poliklinikos komisijos veiksmų. Vėliau skundą pareiškėjas pateikė ir el. paštu. Priede, kurį pareiškėjas pateikė kartu su el. laišku, yra momentinė ekrano nuotrauka, kurioje matomas 2016 m. gruodžio 21 d. laiškas: „Sveiki, miela, A., Jei pamenate, pas jus, lankiausi gruodžio 15 d. ir kalbėjome apie Jūsų VŠĮ dirbančio gydytojo V.P. lingvistinius akibrokštus darbo metu“ (citatų kalba netaisyta). Tarnybos atstovas 2022 m. sausio 10 d. el. paštu kreipėsi į pareiškėją, informuodamas, kad kartu su el. laišku jis nepateikė minimo skundo kopijos ir duomenų apie šio skundo nagrinėjimo rezultatus. Pareiškėjo prašyta pateikti skundo kopiją ir, jei skundas buvo išnagrinėtas, pateikti sprendimą (išvadą). Pareiškėjas 2022 m. sausio 10 d. el. paštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė: „A. J. R. nepateikė jokio rašto nei apie skundo priėmimą, nei apie skundo nepriėmimą. Apie skundo priėmimą ar nepriėmimą VšĮ Centro poliklinika neinformavo. Po skundo į mano asmeninį tel. Nr. skambino gyd. GKK pirmininkė M. J., kuri aiškinosi situaciją. Supratau, kad mano skundas buvo perduotas M. J.. Visos aplinkybės dėl skundų buvo pateiktos daug kartų tiek SAM tiek Policijai, tiek teismams, tačiau prašymai ištirti skundo pateikimo / priėmimo aplinkybes buvo atmesti“. Tarnybos atstovas 2022 m. sausio 11 d. kreipėsi į pareiškėją el. laišku, dar kartą prašydamas pateikti skundo, pateikto 2016 m. Poliklinikos direktoriaus pavaduotojai A. J. R., kopiją. Pareiškėjas 2022 m. sausio 12 d. pateikė el. laišką, kuriame rašė: „Atliekamo tyrimo metu Lygių galimybių kontrolierės prašau: 1. Išreikalauti iš VšĮ Centro poliklinikos arba kitų valstybinių institucijų visus tyrimui reikalingus dokumentus įskaitant ir skundo, kuris buvo pateiktas A. J. R. 2016 m. susitikimo Centro poliklinikos administracijos patalpose metu, kopiją. 2. Paimti raštiškus paaiškinimus dėl 2016 m. skundo aplinkybių iš gerb. A. J. R. ir gyd. M. J.. 3. Išsiaiškinti ir ištirti aplinkybes paaiškinančias: kokiu tikslu gyd. M. J. 2016 m. skambino T. G. asmeniniu T. G. telefono numeriu. 4. Išsiaiškinti ir ištirti aplinkybes paaiškinančias: iš kokio tiksliai asmens ir kokiu tiksliai būdu gyd. M. J. sužinojo apie T. G. 2016 m. skundą dėl gydytojų konsultacinės komisijos ir gyd. V. P. elgesį. Jeigu šio prašymo 1, 2, 3, 4 punkte išdėstytų veiksmų Kontrolierė neatliks ir prašymo netenkins prašytina motyvuoti, kodėl šio prašymo 1, 2, 3, 4 punkte nurodytų veiksmų tyrimo metu atlikti nereikia.“ Kontrolierė 2022 m. sausio 13 d. raštu Nr. (19)SN-155)S-21, vadovaudamasi LGĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kreipėsi į Polikliniką, prašydama pateikti paaiškinimą ir atsakyti į klausimus: ar VšĮ Centro poliklinikoje 2016 m. gruodžio mėn. gautas pareiškėjo skundas dėl Gydytojo veiksmų; jei taip, nurodyti tikslią skundo gavimo datą, terminą, per kurį jis buvo išnagrinėtas, arba atsisakymo priimti skundą priežastis, ar VšĮ Centro poliklinikoje buvo gauti kiti T. G. skundai. Jei taip, dėl kokios(-ių) priežasties(-čių) ir kokie jo(jų) nagrinėjimo rezultatai. Pateikti pareiškėjo skundo ir Poliklinikos atsakymo (sprendimo, išvados) kopijas. Taip pat prašyta pateikti ir kitą reikšmingą informaciją, susijusią su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Poliklinika 2022 m. vasario 24 d. pateikė Tarnybai raštą Nr. 01-30-510 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad tarp įstaigos gautų dokumentų nėra užregistruoto T. G. skundo, pateikto 2016 m. Kartu su šiuo raštu Poliklinika pateikė visus gautus pareiškėjo kreipimusis (skundus) bei atsakymus į juos. Kreipimųsi datos: 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. rugpjūčio 4 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. lapkričio 6 d., 2020 m. gegužės 16 d., 2020 m. rugsėjo 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnybai pareiškėjo skundas buvo persiųstas praėjus daugiau nei 2 metams ir 9 mėnesiams nuo skundžiamų veiksmų (2016 m. spalio 26 d.) padarymo. Be to, Kontrolierė aktyviais veiksmais mėgino gauti informaciją apie galimas svarbias aplinkybes, kuriomis galėtų būti pagrįstas skundo nagrinėjimas praleidus įstatymo numatytą terminą. Beje, pats pareiškėjas teismo posėdyje iš esmės neginčijo, jog praleido 3 mėnesių skundo padavimo terminą. Teigė, jog 2016 metais asmeninio susitikimo metu su Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja buvo pateiktas skundas A. J. R., po to kreipėsi ir el. paštu, tačiau, jo teigimu, skundo išnagrinėjimo rezultatų nesulaukęs.

21. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Kontrolierė tyrimo metu nenustatė tiksliai ir kuriuo metu pareiškėjui paaiškėjo skundžiami gydytojo V. P. ir kitų asmenų veiksmai. Pažymėjo, kad pareiškėjas visuose kreipimuose aiškiai nurodė datą – 2016 m. spalio 26 d., kuomet jam buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir skundžiamame Sprendime aiškiai įvardinta ši data.

22. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį ir nustatytas aplinkybes, pritarė atsakovo išvadai, jog Kontrolierei nebuvo pateiktos objektyvios priežastys, kodėl pareiškėjas nepateikė skundo Tarnybai per įstatymo nustatytą terminą, t. y. per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo.

23. Teismas pažymėjo, kad kadangi šios bylos nagrinėjamo ginčo dalykas – atsakovo atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą, pateiktą praėjus įstatyme įtvirtintam 3 mėnesių terminui, tačiau neatlikus tyrimo pagal pareiškėjo skundą iš esmės, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų.

24. Teismas priėjo prie išvados, kad Tarnyba skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, Sprendime aiškiai nurodė nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą. Teismas, atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo išnagrinėti jo skundą iš naujo.

III.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2022 m. kovo 14 d. Sprendimą Nr. (19)SN-155)SP-15; įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir Kontrolierių išnagrinėti 2021 m. gruodžio 27 d. apelianto skundą ir prašymą iš esmės; įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir Kontrolierių išnagrinėti 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą paskirti susitikimą iš esmės ir išklausyti apeliantą. Netenkinus reikalavimų panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (19)SN-155)SP-15, įpareigoti Tarnybą ir Kontrolierių išnagrinėti 2021 m. gruodžio 27 d. apelianto skundą ir prašymą, išnagrinėti 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą paskirti susitikimą ir išklausyti apeliantą; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų, liko neišspręstas pareiškėjo teismui pateiktas prašymas kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo Europos sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimu, nepagrįstai yra netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos įtraukimo į bylą. Proceso metu pareiškėjui buvo apribotos procesinės teisės, netinkamai įgyvendinti tyrimo betarpiškumo, proceso ekonomiškumo, rungimosi ir operatyvumo principai. Akivaizdu, kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti įrodymus. Teismas netinkamai įgyvendino ABTĮ 10 ir 80 straipsnių normas, netyrė bylos įrodymų, nenustatė byloje tiesos, svarbių bylai faktinių aplinkybių, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus. Teismas nepasisakė dėl Tarnybos nepatikimumo, nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės būti išklausytam, taip pat atsakovo veiksmų teisinio nepagrįstumo ir neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 daliai. Teismas nepasisakė dėl 2019 m. lapkričio 16 d. prašymo administracinėje byloje Nr. eI2-927-426/2020, neištyrė įrodymų „2021-12-28 prašymas paskirti susitikimą ir išduoti pažymą apie priimtus dokumentus“, „2020-05-26 pareiškimas Policijai Nr. PEPS9920000045372 (9 lapai)“ bei nenurodė, kodėl įrodymai turėtų būti atmesti.

27. Pareiškėjas akcentuoja, kad prašė, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kviečiant į posėdį Sveikatos apsaugos ministerijos atstovą, Lygių galimybių kontrolierę, V. P. ir prašant išsamiai atsakyti į užduotus klausimus ir paaiškinti kitas aplinkybes, o išklausius V. P., įvertinti V. P. veiksmus tarptautinio teisinio reglamentavimo kontekste. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktą 2019 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl liudytojų apklausos. Taip pat pareiškėjas prašė teismo iškviesti liudytojas (M. J. N. Š., A. J.-R.), kurios galėtų nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl liudytojų apklausos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas teikia privilegijas valstybinių įstaigų atstovams, o konkrečiai atsakovui, kurio atstovė – Kontrolierė – tinkamai informuota apie teismo posėdį šaukimu, jame nedalyvavo ir byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, teismui pateisinus procesinio pobūdžio pažeidimą bei netaikius procesinio poveikio priemonės.

Atsiliepimas

28. Pareiškėjas pabrėžia, kad prašė trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės su atsiliepimu į skundą pateikti, o nepateikus, prašė teismo išreikalauti A. J. R. ir M. J. darbo pareigybių aprašus ir konkrečias Poliklinikos taisykles (tvarkas). Teismas dėl šio prašymo nepasisakė. Tikslinga yra nustatyti, ar teismas padėjo pareiškėjui įgyvendinti proceso šalies teises taip, kaip įtvirtinta ABTĮ 12 straipsnyje.

29. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tinkamas ir išsamus aplinkybių dėl pareiškėjo diskriminacijos tautybės pagrindu tyrimas nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas. Tai apribojo ir iki šiol riboja pareiškėjo teisę į veiksmingą vidaus teisinės gynybos priemonę skundui dėl rasistinio diskriminacijos akto ištyrimo bei teisę į kompensaciją – tinkamą žalos atlyginimą. Bylos dėl vienodo požiūrio principo taikymo turi būti iškeltos, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas padarytas praėjus 3 mėnesių terminui. Tai patvirtina Direktyvos 2000/43/EB 7 straipsnio 3 dalies teisinis reglamentavimas. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo pasisakyti, ar Direktyvos 7 straipsnio 3 dalis buvo implementuota į nacionalinę teisę tinkamai bei išaiškinti Europos sąjungos teisę, konkrečiai ar Europos Sąjungos teisė draudžia lygių galimybių kontrolieriui priimti sprendimą nagrinėti skundą dėl diskriminacijos ir vienodo požiūrio principo, kai nuo galimo pažeidimo praėjo 3 mėnesių terminas?

Atsiliepimas

30. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas, atsiliepime išdėstydamas faktines aplinkybes, pabrėžia, kad suprantama, jog sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo metu Poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos gydytojas neturėjo teisės ir pareigos teirautis pareiškėjo tautybės, nes akivaizdu, kad tautybės požymis neturi reikšmės šios paslaugos (ne)suteikimui, tačiau, remiantis Sprendime išvardintais argumentais, Kontrolierė negalėjo atlikti galimos diskriminacijos vertinimo LGĮ 26 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo kontekste. LGĮ 26 straipsnio nuostata sudaro galimybę lygių galimybių kontrolieriui vertinti, ar egzistuoja faktiniai ir teisiniai pagrindai, leidžiantys skundą nagrinėti praėjus 3 mėnesių terminui.

32. Atsakovo teigimu, įvertinus faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis pareiškėjo ir Poliklinikos Kontrolierei pateikta informacija, nėra objektyvių priežasčių, patvirtinančių tai, kodėl pareiškėjas skundo Tarnybai nepateikė per įstatymo nustatytą terminą, t. y. per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Sveikatos apsaugos ministerijos persiųstas skundas (pirminis skundas) Tarnybai buvo pateiktas praėjus daugiau nei 2 metams 9 mėnesiams nuo skundžiamų veiksmų padarymo. Kontrolierei nebuvo pateikti kiti duomenys ar aplinkybės, kurie patvirtintų, kad galimai LGĮ pažeidžiantys veiksmai tęsėsi praėjus pirminio skundo pateikimo Tarnybai terminui. Tarnyba veikia kaip kvaziteisminė institucija. Įstatymu yra reguliuojamas skundo pateikimo terminas. Kontrolierė aktyviais veiksmais mėgino gauti informaciją apie galimas svarbias aplinkybes, kuriomis galėtų būti pagrįstas skundo nagrinėjimas praleidus Įstatymo numatytą terminą. Jų nenustačius, Kontrolierė, nagrinėdama skundą praleidus šį terminą, pažeistų įstatyminę nuostatą ir paverstų termino nustatymą apskritai netikslingu.

33. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas prieštaringai argumentuoja LGĮ nustatyto 3 mėnesių skundo pateikimo termino praleidimo priežastis. Viena vertus, pareiškėjas teigia, kad terminas nepraleistas, nes „2016 m., asmeninio susitikimo metu su Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja metu, buvo pateiktas skundas A. J. R., po to buvo kreiptasi raštu nurodyto asmens darbo el. paštu ir laukta skundų dėl Poliklinikos GKK veiksmų išnagrinėjimo rezultatų“, kita vertus, jis teigia, kad tik 2019 m. sužinojo, jog buvo diskriminuojamas, kai paaiškėjo aplinkybės, kad jis negali pretenduoti į profesinę karinę tarnybą. Duomenų, kad pareiškėjui būtų buvusi apribota teisė su skundu dėl galimos diskriminacijos kreiptis į Polikliniką ir į Tarnybą, jis nepateikė. Šiuo aspektu yra reikšmingi LVAT pateikti išaiškinimai 2013 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-730/2013.

Šalies argumentai

34. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, tikslindamas Vilniaus apygardos administracinio teismui pateiktą skundą dėl Sprendimo, turėjo pareigą visus argumentus ir prašymus pateikti būtent patikslintame skunde. Skundo patikslinimas nėra tapatus skundo papildymui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė patiksliną skundą su aiškiais reikalavimais: panaikinti Kontrolierės Sprendimą; grąžinti Tarnybai pareiškėjo 2021 m. gruodžio 27 d. skundą ir prašymą; įpareigoti Kontrolierę, kad pareiškėjo 2021 m. gruodžio 27 d. skundas ir prašymas būtų išnagrinėti iš esmės. Pareiškėjo patikslintame skunde pateikti trys savarankiški prašymai, tarp kurių nebuvo prašymo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimu. Be to, žodinio teismo posėdžio metu pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir prašymų, kurie pagrįstų, kad jis reiškia prašymą kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją.

35. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktame dokumente „Baigiamoji kalba“ formuluoja analogiškus reikalavimus, nurodytus apeliaciniame skunde.

36. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog vienodo požiūrio principas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas. Teismai neužtikrino, kad V. P. ir kiti gydytojai būtų pašaukti liudyti ir paaiškintų su incidentu susijusias aplinkybes. Buvo kliudoma gauti ar išsireikalauti įrodymus (gydytojų paaiškinimus), kuriuos surinkti buvo būtina. Įrodymus surikti buvo kliudoma neproporcingai ilgai. Nuo 2019 metų apelianto teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę buvo paneigta. Nei Poliklinikoje, nei Tarnyboje, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta apelianto teisė į veiksmingos teisinės gynybos priemonę. Tyrimas dėl galimos diskriminacijos ir vienodo požiūrio principo pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu atliktas nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pareiškėjas palaiko procesiniuose dokumentuose pareikštą poziciją ir argumentus, vertina, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai nagrinėjant bylą neatitiko ABTĮ 10, 80 ir 87 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Teismas sistemiškai teikia procesinio pobūdžio privilegijas valstybinėse įstaigose pareigas atliekantiems asmenims, neįsigilino į bylos esmę, jos neatkleidė, neatsakė į svarbius bylos klausimus, neįvertino atsakovo veiksmų tarptautinio teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos kontekste.

Šalies argumentai

38. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktame dokumente „Prašyme dėl papildomų prašymų“ prašo pridėti prie bylos įrodymus „2021-12-01 sprendimas byloje eA-1489-415-2021 (16 lapų)“ ir „2022 m. Pagrindinis skundas su priedais.adoc“, šaukti į teismą liudytojus N. Š., V. P., M. J., pripažinti diskriminavimo faktą.

39. Pareiškėjas pateiktame dokumente iš esmės pakartoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl apribotos teisės apklausti liudytojus, įrodymų neišreikalavimo, taip pat dėl sistemiškai ir nuolat valstybinių įstaigų pareigūnams (tarnautojams) ir valstybinių įstaigų atstovams teikiamų procesinio pobūdžio privilegijų. Pabrėžia, kad tinkamas aplinkybių ištyrimas dėl jo diskriminavimo tautybės pagrindu nacionaliniu lygmeniu nebuvo atliktas, o tai riboja jo teisę į veiksmingą vidaus teisinės gynybos priemonę. Pareiškėjas teigia nukentėjęs nuo neteisėtų atsakovo, valstybės akredituoto ir licencijuoto asmens (V. P.) veiksmų, nes patyrė tiesioginę ir (arba) netiesioginę diskriminaciją, nepagrįstą rasistinio pobūdžio priekabiavimą ir nelygias galimybes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu. Tokiu būdu buvo pažeistas asmenų lygybės, nepaisant rasinės priklausomybės ar etninės kilmės, principas. Teisingumo Teismo praktika, bendrasis lygybės arba nediskriminavimo principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos nebūtų vertinamos vienodai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

40. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. (19) SN­155)SP­15 „Dėl galimos diskriminacijos tautybės pagrindu VšĮ Centro poliklinikos gydytojų konsultacinei komisijai teikiant sveikatos patikrinimo paslaugas tyrimo“, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, kai skundas pateiktas praėjus 3 mėnesių terminui, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo grąžinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareiškėjo skundą bei įpareigoti jį išnagrinėti iš esmės pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

42. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, akcentuoja teismo priimant sprendimą padarytus proceso pažeidimus (neišspręstas prašymas dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją priimti prejudicinį sprendimą; nepagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos įtraukimo į bylą, liudytojų apklausos, įrodymų išreikalavimo). Pareiškėjo teigimu, atsakovas, neatlikdamas aplinkybių dėl jo diskriminacijos tautybės pagrindu tyrimo, pažeidė jo teisę į gynybą. Nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti, ar Europos Sąjungos teisė draudžia lygių galimybių kontrolieriui priimti sprendimą nagrinėti skundą dėl diskriminacijos ir vienodo požiūrio principo, kai nuo galimo pažeidimo praėjo 3 mėnesių terminas.

43. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

44. Ginčijamu Sprendimu Kontrolierius atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. skundą, Kontrolieriui persiųstą 2019 m. rugpjūčio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raštu, dėl praleisto jo (skundo) pateikimo termino. Šiame skunde pareiškėjas nurodė, jog 2016 m. spalio 26 d. VšĮ Centro polikliniką Gydytojų konsultacinės komisijos metu gydytojas pareiškėjo klausė, ar jis yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Pareiškėjas nurodė, kad gydytojo, kuriam neturėtų būti svarbi pacientų tautybė, veiksmus vertina kaip priekabiavimą tautybės pagrindu.

45. Lygių galimybių įstatymo 26 straipsnis, reglamentuojantis skundo lygių galimybių kontrolieriui dėl lygių galimybių pažeidimo pateikimo terminą, nustato, kad skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Skundas pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip.

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu dėl lygių galimybių pažeidimo, padaryto 2016 m. spalio 26 d. , kreipėsi 2019 m. rugpjūčio mėnesį.

47. Lygių galimybių įstatymo 26 straipsnio nuostatos sudaro galimybę Kontrolieriui vertinti, ar egzistuoja faktiniai ir teisiniai pagrindai, leidžiantys skundą nagrinėti praėjus 3 mėnesių terminui. Ginčijamame Sprendime toks vertinimas yra atliktas, yra nurodyti Kontrolierės atlikti veiksmai, siekiant gauti informaciją apie galimai svarbias aplinkybes, kuriomis galėtų būti pagrįstas skundo nagrinėjimas praleidus įstatymo numatytą terminą (kreiptasi į pareiškėją, prašant nurodyti priežastį (-is), dėl kurios(-ių) jis nesikreipė į Tarnybą per Lygių galimybių įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, duomenis apie kreipimaisi į kitas įstaigas, taip pat į Polikliniką, prašant atsakyti, ar 2016 metais buvo gautas pareiškėjo skundas dėl gydytojo veiksmų). Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių objektyviai tikrai ilgo delsimo kreiptis į lygių galimybių kontrolierių dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo priežasčių svarbą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kontrolierius teisėtai ir pagrįstai nusprendė jo nenagrinėti.

48. Dėl Lygių galimybių įstatymo 26 straipsnis įtvirtintos kontrolieriaus diskrecijos nuspręsti, ar nagrinėti skundą, pateiktą praėjus įstatyme nustatytam terminui, pažymėtina, nors Lygių galimybių įstatymas nenustato atvejų, kuriais toks skundas visgi turėtų būti nagrinėjamas, teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, yra svarbi laikotarpio, kuriuo uždelsiama pateikti skundą nustatytu terminu, trukmė, taip pat priežasčių, apsprendusių termino praleidimą, pobūdis. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip minėta, pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių objektyviai tikrai ilgo delsimo kreiptis į lygių galimybių kontrolierių dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo priežasčių svarbą.

49. Kontrolierei ginčijamu sprendimu nusprendus nenagrinėti pareiškėjo skundo dėl įstatyme nustatyto termino praleidimo, pareiškėjo teismui nurodyti argumentai dėl jo diskriminacijos tautybės pagrindu, liudytojų apklausos poreikio šiuo aspektu, trečiųjų asmenų į bylą įtraukimo nėra svarbūs.

50. 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims, nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, nereglamentuoja kreipimosi į kompetentingas institucijas valstybėse narėse termino, dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl šios direktyvos taikymo aktualiu ginčui aspektu (dėl kreipimosi termino) atmestini kaip nepagrįsti, o kiti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją priimti prejudicinį sprendimą, įvertinus ginčijamo Sprendimo priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą, nėra reikšmingi.

51. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu atsakovo Sprendimu buvo pažeista jo teisė į gynybą, pažymėtina, kad pareiškėjui nėra kliūčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl galimai pažeistos teisės gynimo.

52. Įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą: sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, kad nacionalinio teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

53. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė