Utenos apylinkės teismo nutartis

2024-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-279-1166/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-19
Bylos Nr.
eII-279-1166/2024
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00085-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Žala
Pažeidėjas
S. I.
Advokatai
Laimonas Judickas
Kategorijos
Byla pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimoadministracinio nusižengimo byloje Nr. eII-279-1166/2024
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00085-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 19 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto S. I. (S. I.) atstovui advokatui Laimonui Judickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. I. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4637-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. I. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Dariaus Liuimos 2024 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4637-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 170,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn., už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 6 d., 14 val. 35 min., Utenos r. sav., magistraliniai keliai Kaunas – Zarasai – Daugpilis, 121,100 km, vairuodamas transporto priemonę SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 140.1 punktą.

Šalies argumentai

S. I. skundu prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu jis paaiškino, kad lenkimo manevro vietoje nebuvo sankryžą su šalutiniu keliu žyminčio kelio ženklo Nr. 108. Skundžiamą Nutarimą priėmusi institucija nepateikė duomenų, kurie paneigtų šiuos jo paaiškinimus. Lenkimo manevrą jis pradėjo nematydamas ir neturėdamas galimybės matyti kelio ženklo Nr. 108, kadangi jo tiesiog nebuvo;

2) jis gerai pamena, jog lenkti pradėjo esant brūkšninei eismo linijai, tai reiškia, jog lenkimo manevrą pradėjo šį manevrą atlikti leidžiančioje vietoje;

3) po to, kai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, užbaigė lenkimo manevrą ir į savo eismo juostą grįžo kirsdamas ištisinę eismo liniją, kadangi automobilio stabdymas ir staigus grįžimas į savo eismo juostą galėjo sukelti eismo įvykį dėl iš priešingos kelio pusės atvažiuojančios transporto priemonės;

4) lenkimo manevro metu už jo automobilio dešinės kelio pusės važiavimo kryptimi važiavo kitos transporto priemonės, dėl ko jis negalėjo staigiai stabdyti ir grįžti į savo eismo juostą, nes galėjo užkirsti kelią iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms, jis staigiai stabdyti negalėjo ir dėl to, kad priešpriešine eismo juosta į jį tiesiai važiavo kita transporto priemonė, dėl ko staigus automobilio stabdymas galėjo sąlygoti automobilių susidūrimą kaktomuša, dėl šių aplinkybių susidarė reali grėsmė avarinei situacijai, todėl veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis jis privalėjo saugiai užbaigti lenkimo manevrą, grįždamas į savo pusės kelių eismo juostą per ištisinę kelių eismo liniją.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nes šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti. Mano, kad administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, policijos pareigūnas, paskirdamas administracinę nuobaudą, teisingai įvertino pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei kitas aplinkybes.

S. I. atstovas advokatas Laimonas Judickas teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad lenkimo manevras buvo pradėtas žymiai toliau iki sankryžos, esant punktyrinei linijai, t. y. teisėtai, važiavimas priešpriešine eismo juosta taip pat vyko teisėtai, tačiau dėl ta pačia kryptimi važiavusio vairuotojo veiksmų ir priešais atvažiuojančio automobilio, asmuo turėjo baigti lenkimo manevrą ir grįžo į savo kelio pusę jau sankryžoje. Lenkimas buvo atliktas esant būtinam reikalingumui. Be to, vaizdo įraše nėra kelio ženklo, draudžiančio lenkti sankryžoje. Nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės kolegijos spalio mėn. priimtą nutartį baudžiamojoje byloje dėl BK 281 straipsnio taikymo, kurioje aptariama, jog vairuotas negali numatyti ir įvertinti kito vairuotojo veiksmų. Taip pat prašė, teismui nusprendus, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, individualizuoti paskirtą nuobaudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

Nagrinėjamu atveju S. I. nubaustas už lenkimą sankryžoje (KET 140.1), t. y. KET pažeidimo esmė yra pavojingos situacijos sukėlimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus - lenkiant transporto priemonę sankryžoje.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones, ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui, nepažeisdamas KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde ir jo atstovas posėdžio metu teigė, jog lenkimo manevras buvo pradėtas šį manevrą atlikti leidžiančioje vietoje, o baigtas sankryžoje, kadangi automobilio stabdymas ir staigus grįžimas į savo eismo juostą galėjo sukelti eismo įvykį dėl iš priešingos kelio pusės atvažiuojančios transporto priemonės, t. y. lenkimas atliktas esant būtinajam reikalingumui. Be to, lenkimo manevro vietoje nebuvo sankryžą su šalutiniu keliu žyminčio kelio ženklo Nr. 108.

Iš byloje pateikto policijos pareigūnų daryto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad S. I. lenkimo manevrą pradeda prieš pat sankryžą, besibaigiant artėjimo linijai (KET 3 priedo 1.6. punktas – siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ir kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 punktuose nurodytos ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus), išvažiuoja į priešpriešinės krypties eismo juostą, lenkia transporto priemonę sankryžoje ir lenkimo manevrą užbaigia jau pravažiavęs sankryžą, taigi šį lenkimo manevrą atlieka draudžiamojoje vietoje - sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 108. S. I. skunde teigia, kad lenkimo manevro vietoje nebuvo kelio ženklo Nr. 108, tačiau šis jo teiginys yra neapgrįstas ir tėra jo gynybinė versija. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, pateiktos iš googlemaps.lt, matyti, jog nusižengimo padarymo vietoje yra pastatytas ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Be to, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iš karto po sustabdymo policijos pareigūnui nurodytos aplinkybės, jog „pradėdamas lenkti mačiau, kad yra ženklas, kad negaliu lenkt, bet galvojau, kad padarysiu“ ir „pastebėjau, kad yra ženklas priekyje, sankryžos nemačiau, ten moteriškė stabdė, galvojau, kad aplenksiu iki ženklo“ patvirtina, kad S. I. suprato, jog lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje. Be to, jis, atlikdamas lenkimo manevrą, turėjo vadovautis ir kelio ženklinimu, kuris vaizdo įraše yra aiškiai matomas. Būtent kelio ženklinimas – siauros tris kartus ilgesnės už tarpus brūkšninės linijos įspėjo jį apie artėjimą prie ištisinės linijos, o, kaip jau buvo minėta, iš vaizdo įrašo matyti, jog lenkimo manevrą jis pradėjo jau ties paskutine artėjimo linija.

Pažymėtina, kad vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis prieš atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų, šiuo atveju KET 140.1 punkte numatyto draudimo lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, o to nepadaręs, jis įvykdė vieną grubiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat argumentuoja, kad už jo automobilio dešinės kelio pusės važiavimo kryptimi važiavo kitos transporto priemonės, dėl ko jis negalėjo staigiai stabdyti ir grįžti į savo eismo juostą, nes galėjo užkirsti kelią iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms, jis staigiai stabdyti negalėjo ir dėl to, kad priešpriešine eismo juosta į jį tiesiai važiavo kita transporto priemonė, tai gi tęsti lenkimą jam buvo būtinasis reikalingumas (ANK 16 straipsnio 1 dalis).

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kuomet administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybės, t. y.: 1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus; 3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui; 4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji.

Visgi, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad S. I. atlikti KET pažeidimai buvo padaryti tuo metu, kai nei pačiam pareiškėjui, nei kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams dėl pareiškėjo veiksmų negrėsė joks pavojus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad lenkimo metu priešpriešine eismo juosta važiavo kita transporto priemonė, kad jei pareiškėjas aplenkęs automobilį, būtų iškart grįžęs į savo eismo juostą, jis būtų privertęs aplenkto automobilio vairuotoją staigiai stabdyti. Remiantis aptartomis aplinkybės, teismas daro išvadą, kad S. I. veiksmai nusižengimo metu neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų.

Taigi, šiuo atveju, teismo įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro, artėjant šiai kelio atkarpai, arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą Nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl naikinti skundžiamą Nutarimą nėra pagrindo.

S. I. atstovo advokato nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-117-511/2024, nėra precedentas šioje byloje, kadangi nutartyje nurodyta situacija nėra tapati su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis.

S. I. atstovas advokatas prašo, teismui nusprendus, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, individualizuoti paskirtą nuobaudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės.

S. I. Nutarimu paskirta minimaliai bauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiomis aplinkybėmis administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė gali būti švelninamos tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismo vertinimu S. I. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui. Nesant aplinkybių, kurios būtų vertinamos išskirtinai išimtinėmis dėl šios įstatymo leidėjo išlygos taikymo švelninant paskirtą nusižengimo sankcijoje nustatytą privalomą administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnio nuostatą, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Esant šioms aplinkybėms, S. I. skundas netenkintinas, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4637-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti S. I. (S. I.) skundo ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4637-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Alvydas Žala