- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- e2-20628-863/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15249-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui A. S. (A.S.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 9 105 Eur negrąžintą paskolą, 1 192,95 Eur palūkanas, 568,09 Eur administravimo mokestį, 21 procentų dydžio sutartines (pelno) palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 895 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. gegužės 26 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio3 dalyje nustatyta tvarka (per šeimos narį - uošvienę) 2020 m. birželio 18 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)tarp ieškovės UAB „Finansų bitė“ ir atsakovo A. S. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 10 000 Eur paskola 36 mėnesių terminui. Ieškovė nurodė, jog paskolą atsakovui suteikė elektroniniu būdu. Be to nurodė, jog suteikdama paskolą atsakovo mokėtiną 895 Eure sutarties mokestį pervedė UAB „Finansų bitė, o paskolos likutis buvo pervestas į ieškovo asmeninę banko sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nors ne kartą buvo informuotas apie pradelstus mokėjimus SMS žinutėmis, telefono skambučiais ir elektroniniais laiškais, todėl, vadovaudamasi sutarties 8.9 punktu, vienašališkai nutraukė sutartį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, bei į tai, kad kredito sutartimi atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur kreditas, kuriuo dalis t. y. 895 Eur buvo įskaityta, kaip sutarties sudarymo mokestis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur negrąžintą kreditą, ir 1 192,89 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2020 m. gegužės 23 d. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį administravimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, bei kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.4. punkte. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti sutarties administravimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 568,09 Eur administravimo mokestį yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovei priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovo nesumokėtos pelno palūkanos 2 175,42 Eur (3 368,37 Eur – 1 192,95 Eur), kurios nagrinėjimu atveju vertinamos kaip nuostoliai – ieškovės negautos pajamos. Atsitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 2 175,42 Eur nuostolių suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 761,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 265 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) negrąžintą kreditą, 1 192,95 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų ir 95 euro centų) palūkanas, 568,09 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 9 euro centų) administravimo mokestį, 2 175,42 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir 42 euro centų) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 761,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 265 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.