- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- 1-650-416/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49720-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. sunkiai sužalojo žmogų: 2020 m. gruodžio 22 d., 01.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia dūrė peiliu ne mažiau tris kartus V. K. į įvairias kūno vietas: pilvą, kaklą, kairį dilbį, tokiais veiksmais V. K. padarė durtinę-pjautinę pilvo sienelės žaizdą su taukinės, plonųjų žarnų ir žarnų pasaito pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, durtines-pjautines žaizdas kakle ir kairio dilbio srityse, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. K., nes dėl durtinės-pjautinės pilvo sienelės žaizdos su taukinės, plonųjų žarnų ir žarnų pasaito pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad susisiekė telefonu su Ž. Š., nes šis žadėjo padaryti namuose remontą. Ž. Š. atvyko kartu su V. K.. Visi trys vaišinosi alkoholiu. Nuo jo visi trys apsvaigo. Tada kilo žodinis konfliktas su V. K.. Jis peraugo į tarpusavio muštynes. Jie susimušė namo kieme. Apsikeitus smūgiais bei pasibaigus jų muštynėms, V. K. nuėjo į taksi. Jis pats ėjo į namus. Pakeliui ant kiemo trinkelių pamatė peilį. V. K. tuo metu jau sėdėjo taksi automobilyje Dėl alkoholio ir tik ką buvusių muštynių jį užvaldė nepaaiškinamas įtūžis. Todėl griebė peilį ir grįžęs prie taksi automobilio juo dūrė kelis kartus nukentėjusiajam. Niekur konkrečiai nesitaikė ir kažkur tai specialiai pataikyti nenorėjo. Dūrė kur papuolė apimtas pykčio. Visko gerai net neatsimena ir paaiškinti nesugeba. Atsiprašė nukentėjusiojo. Yra pensininkas, tačiau dar dirba vairuotoju. Norit dirbti ir toliau, kad galėtų atlyginti žalą. Kauno teritorinei ligonių kasai yra atlyginęs dalį turtinės žalos. Labai blogai vertina savo poelgį, dėl jo gailisi. Nukentėjusysis jam atleido, jie susitarė dėl žalos atlyginimo. Susitarimą teikia teismui ir prašo jį patvirtinti.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui, nukentėjusiajam ir jo įgaliotai atstovei bei prokurorei sutikus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės be paties kaltinamojo parodymų yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma:
Iš nukentėjusiojo V. K. parodymų matosi, kad 2020 m. gruodžio 21 d., vakare, jo draugui Ž. Š. paskambino pažįstamas R. B., kuris pasiūlė atvykti pas jį apsižiūrėti patalpas, kuriose reikalingi remonto darbai. Jie išsikvietė taksi ir kartu nuvyko pas R. B. į namus. R. B. juos pakvietė į namą, kur aprodė patalpą, kurioje norėjo remonto. Jie su Ž. Š. apžiūrėjo patalpą ir sutarė, kad rytoj pradės dirbti. R. B. juos pakvietė prie stalo, kur trise gėrė brendį. Po to kaltinamasis dar atnešė 0,7 l talpos butelį degtinės. Toliau gėrė ir kalbėjosi. Jis vienu metu užmigo. Prabudo nuo triukšmo, nes R. B. ginčijosi su Ž. Š. Tada jis atsistojo ir pasiūlė vykti namo. Tada prie jo priėjo kaltinamasis, kuris rankoje turėjo peilį, ir pasiūlė eiti į lauką pažaisti „smiginį“. Tarp jų atsistojo Ž. Š. ir nuramino kaltinamąjį. Ž. Š. su kaltinamuoju pasiėmė butelį bei maistą ir išėjo toliau gerti į pavėsinę. Jis pats iš patalpos taip pat išėjo į lauką. Netrukus priėjo prie buvusių pavėsinėje. Šie įpylė jam išgerti. Išgėrus kaltinamasis vėl pradėjo ieškoti priekabių. Tai matydamas, paprašė Ž. Š. iškviesti taksi. Tuo metu prie priėjo kaltinamasis ir kumščiu sudavė į kairę akį. Tada sudavė kaltinamajam taip pat rankos kumščiu, tačiau į kurią vietą, nepastebėjo. Nuo gauto smūgio skaudėjo veidą. Laukė, kad kuo greičiau atvyktų taksi. Netrukus išgirdo Ž. Š. sakant, kad kaltinamasis ateina su peiliu. Atsisukęs pamatė, kaip R. B. su peiliu ateina link jo. Priėjęs peiliu dūrė du kartus į pilvą. Tada iš skausmo susiėmė už pilvo. Tuomet kaltinamasis jam dar kartą dūrė du kartus, tačiau jis atsitraukė bei sugriebė kaire ranka peilį. Peilis jam perpjovė dvejose vietose kairę plaštaką. Jautė didelį skausmą. Po to R. B. jam iš viršaus dūrė į kaklą bei į šoną (1 t., b. l. 136-139).
Iš liudytojo Ž. Š. parodymų matosi, kad 2020-12-21 vakare jam paskambino R. B. ir prašė atlikti remonto darbus. Kadangi tuo metu turėjo daug darbo, pasakė, jog gali rekomenduoti V. K. darbams atlikti. Sutarė, kad atvyks pas jį ir susitars. Kartu su nukentėjusiuoju nuvažiavo pas kaltinamąjį į namus. Kaltinamasis buvo truputį neblaivus. Jie apžiūrėjo remontuotiną patalpą ir aptarė su remontu susijusius klausimus. Kaltinamasis turėjo brendžio ir jie visi trys gėrė. Dėl girtumo daug ko neprisimena. Atsimena tik momentą, kuomet ėjo išvažiuoti prie taksi automobilio. Kur tuo metu buvo kaltinamasis su nukentėjusiuoju, neatsimena. Prisimena, jo jau taksi automobilyje pamatė, kad kruvinas nukentėjusiojo kaklas. Pamena, kad prie taksi buvęs kaltinamasis sakė, kad nukentėjęs pats šoko. Tada suprato, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis (1 t., b. l. 153-154).
Iš liudytojo I. Š. apklausos protokolo matosi, kad kad dirba taksi vairuotoju. 2020-12-22 00.50 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). 01.09 val. atvyko nurodytu adresu. Už 5 min. prie automobilio priėjo tamsiai apsirengęs, senyvo amžiaus vyras. Jis buvo vidutinio kūno sudėjimo, maždaug 180 cm ūgio. Jis buvo neblaivus ir atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės jam už nugaros. Praėjus apie 20 sekundžių prie automobilio pastebėjo du asmenis. Vienas iš jų vis bandė vis atidaryti automobilio galines dureles, kur sėdėjo klientas. Šis asmuo buvo žemo ūgio, apie 160 cm, senyvo amžiaus, baltos spalvos palaidine trumpomis rankovėmis, vidutinio kūno sudėjimo, buvo neblaivus. Išlipęs iš automobilio, šį asmenį sugriebė už rankų pečių srityje ir pastūmė nuo automobilio apie kelis metrus. Patraukus nuo jo rankas, šis užsimojo peiliu, turėtu dešinėje rankoje. Pamatęs peilį, atsitraukė už savo automobilio atidarytų priekinių durelių. Tada kaltinamasis priėjo prie automobilio galinių durelių, kur sėdėjo klientas. Klientas atidarė duris ir lipdamas iš automobilio sakė grasinančius žodžius. Išlipęs klientas susigrūmė su užpuoliku. Tada pasiėmė savigynai turėtą dujų balionėlį. Kai atsisuko pastebėjo, kad asmenys yra nutolę nuo jo automobilio apie kelis metrus ant žolės, klientas yra virš minėto asmens ir daužo jį kumščiais į veido sritį. Kitas asmuo, kuris buvo priėjęs prie automobilio, bandė juos išskirti. Priėjęs prie jų, pirmiausia panaudojo dujas prieš asmenį, turėjusį peilį, o po to ir prieš klientą. Gavę dujų, jie nustojo grumtis. Abu susiėmė už akių. Kaltinamasis viena ranka buvo užsidengęs akis, o kitoje laikė peilį. Klientas tuo metu taip pat buvo užsidengęs akis ir gulėjo ant pievos. Tada kaltinamasis gulinčiajam dūrė du kartus į pilvo sritį. Po to, ištraukęs peilį, iškart užsimojo ir dūrė į kaklo sritį. Kai kaltinamasis dar kartą užsimojo, sugriebė jį už riešo ir laikydamas rankomis prispaudė su keliu ranką prie žemės, kita koja prispaudė kaklo sritį. Tada paprašė trečiojo asmens paimti peilį. Kaltinamasis dar kurį laiką priešinosi. Trečias vyriškis paėmė peilį ir įsmeigė į gretimai esantį medį (1 t., b. l. 166-167).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-12-22 01.20 val., Marijampolės AVPK buvo gautas pranešimas, kad namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp neblaivaus V. K. ir neblaivaus R. B. įvyko konfliktas, kurio metu R. B. ir V. K. apsistumdė. Grumtynių metu R. B. peiliu dūrė V. K. į kaklo bei į pilvo sritį, taip jį sužalodamas. Pirminiais duomenimis po medikų apžiūros V. K. nustatyta pilvo ir kaklo durtinės žaizdos, būklė sunki, nesąmoningas (1 t., b. l. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamojo nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, šalia įėjimo į namą ir namo viduje - virtuvės patalpoje. Įvažiavimas į namo kiemą yra vakarinėje namo teritorijos pusėje. Namo kiemo pagrindas yra išklotas betoninėmis trinkelėmis. Įvažiavimo į kiemą plotis yra 5,5 m. Kiemo dešinėje pusėje yra ūkinis pastatas. Įvažiavimo gale, dešinėje pusėje, kiemo dalis, kuri išklota trinkelėmis, išplatėja ir tęsiasi 16 metrų vakarų kryptimi. Kiemo dalies plotis nuo ūkinio pastato iki trinkelėmis išklotos kiemo dalies krašto yra 8 metrai. 9,9 m atstumu nuo vakarinėje kiemo pusėje esančio trinkelėmis iškloto krašto ir 2,8 m atstumu rytų kryptimi nuo trinkelėmis išklotos kiemo dalies krašto auga medis. Medžio kamiene, 1,5 m aukštyje, yra įsmeigtas peilis. 5,7 m atstumu nuo medžio pietų kryptimi ir 50 cm atstumu į kiemo vidų nuo trinkelėmis išklotos kiemo dalies krašto ant žemės yra apie 20 cm plote išsidėstę rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. Dėmės yra įvairių formų ir dydžių. 25 metrų atstumu nuo trinkelėmis iškloto kiemo dalies krašto, rytinėje pusėje, yra gyvenamasis namas. Trinkelėmis išklotą kiemo dalį ir gyvenamąjį namą skiria veja apželdinta namo kiemo dalis. Įėjimas į namo vidų yra pietinėje namo pusėje. Šalia įėjimo yra trinkelėmis išklota kiemo pagrindo dalis ant kurio 2,2 m atstumu nuo vakarinės namo sienos ir 30 cm atstumu nuo pietinės namo sienos, ant trinkelių yra rausvos palvos dėmės, panašios į kraują. Dėmės yra įvairių dydžių ir formų. Įėjimo į namo vidų durys yra plastikinės su stiklais. Ant kairės pusės durų staktos, iš lauko, 1,5 m aukštyje nuo žemės ir 1,10 m atstumu nuo namo kampo, yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Dėmė yra netaisyklingos formos, apie 7x5 cm skersmens. Ant namo durų varčios vidinės dalies, apie 1,32 m aukštyje nuo durų apačios ir apie 75 cm atstumu nuo durų krašto yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Dėmė yra netaisyklingos formos, apie 5x3 cm skersmens. Įėjus per duris, patenkama į namo prieangį. Dešinėje prieangio pusėje yra durys, per kurias patenkama į namo koridorių. Dešinėje koridoriaus pusėje yra įėjimas į virtuvės patalpą. Virtuvės patalpos dydis yra 4,2x3,4 m. Kairėje virtuvės pusėje, prie sienos ir ant sienos, yra virtuvės spintelės, kriauklė, viryklė. Virtuvės gale, prie sienos, yra dvi kėdės ir dešiniajame kampe stovintis kampu einantis suolas. Dešinėje pusėje yra šaldytuvas ir dvi spintelės. Prie kampu einančio suolo yra stalas. Ant stalo yra maisto likučiai, indai, ir kt. Atstumas nuo stalo iki kairėje virtuvės patalpos pusėje esančių spintelių, yra 1 metras. Atstumas tarp kairėje virtuvės pusėje esančių spintelių ir dešinėje virtuvės patalpos pusėje esančio šaldytuvo, yra 2,10 m. Atstumas nuo stalo iki sienos šalia įėjimo į virtuvę, yra 2,8 m. Virtuvės patalpa yra tvarkinga, nesujaukta. Daiktai tvarkingi ir savo vietose (1 t., b. l. 10-28).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Namo prieangyje yra plastikinės baltos spalvos lauko durys. Prieangyje durų varčios kairėje ir dešinėje pusėse yra baltos spalvos užuolaidos. Ant dešinėje pusėje esančios užuolaidos krašto, prie varčios, 1,1 m aukštyje nuo grindų yra į kraują panašių dėmių. Užuolaida paimta ir įpakuota į paketą Nr. 5. Ant dešinėje pusėje esančios užuolaidos krašto, prie varčios, 1,1 m aukštyje nuo grindų yra į kraują panašių dėmių. Užuolaida paimta ir įpakuota į paketą Nr. 6. Koridoriuje ant grindų, prieš vonios kambario duris, 0,56 m atstumu nuo vonios kambario durų ir 0,95 m atstumu nuo prieangio durų, 4x1,5 cm plote yra 3 į kraują panašios dėmės. Panaudojant vatos tamponą paimtas į kraują panašios dėmės pavyzdys, tamponas įpakuotas į voką Nr. 1. Vonios kambarys 2,7x2,4 m dydžio, kambaryje grindys yra išklotos šviesiomis plytelėmis. Vonios kambaryje yra klozetas, kriauklė, vonia, dušo kabina, skalbimo mašina. Prie klozeto ir kriauklės yra kilimėliai. Vonios kambaryje ant grindų 0,7 m atstumu nuo durų ir 1,15 m atstumu nuo kairėje pusėje esančios sienos 0,5x0,7 m plote yra į kraują panašios dėmės (pažymėta Nr. 2). Panaudojant vatos šluotelę paimtas dėmės pavyzdys, šluotelė įpakuota į voką Nr. 2. Einant link vonios 0,36x0,5 m plote yra į kraują panašios dėmės (pažymėta Nr. 3). Panaudojant vatos šluotelę paimtas dėmės pavyzdys, šluotelė įpakuota į voką Nr. 3. Ant vonios kambaryje esančios kriauklės paviršiaus yra rusvos spalvos dėmių. Panaudojant vatos šluotelę nuvalytas kriauklės paviršius, vatos šluotelė įpakuota į voką Nr. 4. (1 t., b. l. 30-39).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota dvejų užuolaidų, paimtų 2020 m. gruodžio 29 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu iš R. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pirmas apžiūrimas objektas yra užuolaida, kuri yra stačiakampio formos, baltos spalvos. Ant užuolaidos matoma dvi 0,5x0,5 cm ir 2x0,5 cm dydžio rusvos spalvos dėmės panašios į kraujo. Antras apžiūrimas objektas yra užuolaida, kuri yra stačiakampio formos, baltos spalvos. Ant užuolaidos matoma viena 1x0,5 cm dydžio rusvos spalvos dėmė panaši į kraujo (1 t., b. l. 41-42).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio, paimto 2020 m. gruodžio 22 d., įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, apžiūra. Peilio bendras ilgis 27 cm. Peilis susideda iš dviejų dalių, tai yra metalinės geležtės ir medinio rudos spalvos koto, kuris dvejomis kniedėmis pritvirtintas prie geležtės. Peilio geležtė yra pilkos spalvos metalo, geležtės ilgis – 16 cm, plotis siauriausioje vietoje – 2 mm, geležtės plotis plačiausioje vietoje – 2,5 cm. Ant geležtės prie koto matoma rusvos spalvos dėmės, kurios panašios į sukrešėjusio kraujo dėmes. Peilio geležtė yra sulenkta. Peilio geležtės nuolydis yra 6 mm pločio, geležtės ašmenys yra apatinėje peilio dalyje, kurių ilgis – 15 cm. Peilio koto ilgis – 11 cm, plotis plačiausioje vietoje – 2,3 cm, koto plotis siauriausioje vietoje – 2 cm. Apžiūrėjus peilio kotą, ant pirmos kniedės, kuri arčiau geležtės, matoma rusvos spalvos dėmės, panašios į sukrešėjusio kraujo dėmes (1 t., b. l. 48-49).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). „BMW“ markės automobilis mėlynos spalvos, automobilio priekinės vairuotojo pusės durelės yra atidarytos, automobilio bagažinės dangtis taip pat yra atidarytas. Automobilio priekinis salonas yra juodos spalvos odinis, vairas juodos spalvos su medžio elementais, automatinė pavarų dėžė. Priekiniame automobilio salone, vairuotojo pusėje, ant grindų, yra rausvos spalvos maišelis. Automobilio galinis salonas yra juodos spalvos, odinis. Automobilio galiniame salone matoma už vairuotojo sėdynes ant kilimėlio sulūžusi cigaretė su rausvos spalvos skysčio dėmėmis, cigaretė paimama ir supakuojama į voką Nr. 1. Ant galinio salono sėdynių matomas rausvos spalvos skystis ir popierinė servetėlė su rausvos spalvos skysčio dėmėmis, popierinė servetėlė paimama ir supakuojama į voką Nr. 2. Apžiūros vietoje vaizdo filmavimo kamerų nėra. Daugiau reikšmingų įvykiui pėdsakų ar objektų nerasta (1 t., b. l. 54-55).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti V. K. rūbai: juodos spalvos striukė, juodos spalvos bliuzonas, juodos spalvos džinsai, pilkos spalvos marškinėliai, batų pora, pilkų kojinių pora, kuriuos pateikė VŠĮ ,,Marijampolės ligoninė“ slaugytoja-padėjėja L. K.: 1. apžiūrimas objektas yra pora batų, kurie yra juodos spalvos, odiniai. Apžiūrėjus porą batų, ant jų dėmių panašių į kraują, nepastebėta; 2. apžiūrimas objektas yra marškinėliai, kurie yra pilkos spalvos, priekinėje dalyje susegami keturiomis sagomis. Marškinėlių galinėje dalyje, priekinėje dalyje ypač arčiau apykaklės matoma intensyvi dėmė, einanti nuo apykaklės per visą marškinėlių ilgį. Dėmė yra rusvos spalvos panaši į sukrešėjusio kraujo dėmę. Marškinėlių priekinėje dalyje, per vidurį matoma dvi skylės, panašios į aštriu daiktu pradurtas skyles. Vienos skylės matmenys – 1,5x0,5 cm, antros skylės matmenys – 0,2x0,8 cm. Ant marškinėlių apie šias skyles matoma rusvos spalvos dėmė, panaši į sukrešėjusio kraujo dėmę; 3. apžiūrimas objektas yra bliuzonas, kuris yra juodos spalvos, su apykakle, kuri užsisega užtrauktuku, medžiaga yra stora. Bliuzono priekinėje dalyje ypač arčiau apykaklės matoma intensyvi dėmė, kuri yra rusvos spalvos panaši į sukrešėjusio kraujo dėmę. Bliuzono priekinėje dalyje, per vidurį matoma dvi skylės, panašios į aštriu daiktu pradurtas skyles. Vienos skylės matmenys – 1,5x1 cm, antros skylės matmenys – 1x0,5 cm. Ant marškinėlių apie šias skyles matoma rusvos spalvos dėmė, panaši į sukrešėjusio kraujo dėmę; 4. apžiūrimas objektas yra striukė, kuri yra juodos ir pilkos spalvų, susiseganti priekyje užtrauktuku. Striukės priekinėje dalyje, arčiau apykaklės matoma intensyvi dėmė, kuri yra rusvos spalvos panaši į sukrešėjusio kraujo dėmę, toliau matoma ant striukės dešinės rankovės intensyvi rusvos spalvos dėmė, kuri panaši į kraujo dėmę. Striukės priekinėje dalyje, kairio peties bei rankovės srityse matoma trys medžiagos įplyšimai, lygiais kraštais, kurių matmenys 3x0,2 cm, 1,8x0,2 cm, 6x2 cm. Šie įplėšimai yra panašūs, kaip būtų padaryti aštriu pjaunamu daiktu. Aplink šiuos medžiagos įplyšimus dėmių panašių į kraujo dėmes, nepastebėta. Striukės dešinės pusės kišenėje bei dešinės rankovės rankogalio srityse matoma netaisyklingos formos medžiagos įplyšimai. Šiose vietose dėmių panašių į kraujo dėmes, nepastebėta; 5. apžiūrimas objektas yra kelnės, kurios yra juodos spalvos per juosmenį susegamos saga. Kelnių priekinėje dalyje, šonuose yra dvejos kišenės, kelnių galinėje dalyje yra dvejos kišenės. Kelnių priekinėje dalyje, ant abiejų klešnių kelių srityse matoma dėmės, panašios į purvo dėmes. Kelnių galinėje dalyje, dešinio sėdmens bei dešinės klešnės apačioje matoma dėmės, panašios į purvo dėmes. Ant kelnių dėmių panašių į kraują, nepastebėta; 6. apžiūrimas objektas yra kojinių pora, kurios yra pilkos spalvos. Ant kojinių, pado dalyje matoma dėmės panašios į purvą. Ant kojinių poros dėmių panašių į kraują, nepastebėta (1 t., b. l. 83-84).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta pora šlepečių, baltos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos sportinės kelnės, kojinių pora, kurie reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš R. B.: 1. apžiūrimas objektas yra pora šlepečių, kurios yra juodos, žydros ir salotinės spalvų. Ant šlepečių matomas užrašas ,,Primark World Union“. Apžiūrėjus pora šlepečių, ant jų dėmių panašių į kraują, nepastebėta; 2. apžiūrimas objektas yra marškinėliai, kurie yra baltos spalvos su mėlynos spalvos apykakle ir rankogaliais. Piekinėje marškinėlių dalyje, per vidurį matoma vyro, laikančio taurę, atvaizdas bei užrašas ,,Drink Up Bitches“. Marškinėlių priekinės dalies dešinėje pusėje, arčiau apykaklės matoma daugybė smulkių rusvos spalvos dėmių, panašių kaip užtryškusio kraujo; 3. apžiūrimas objektas yra sporinės kelnės, kurios yra mėlynos spalvos. Kelnės per juosmenį yra sutraukiamos baltos spalvos raišteliu. Kelnių priekinėje dalyje, šonuose yra dvejos kišenės. Kelnių galinėje dalyje, dešinės klešnės apačioje matoma rudos spalvos dėmės, panašios į purvo. Ant kelnių dėmių, panašių į kraują, nepastebėta; 4. apžiūrimas objektas yra kojinių pora, kurios yra pilkos spalvos. Ant kojinių pado dalyje matoma dėmės panašios į purvą. Taip pat ant vienos kojinės priekinės dalies matoma 0,5x1 cm dydžio rusvos spalvos dėmė, panaši į kraujo (2 t., b. l. 4-5).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimas vyras R. B.. Apžiūros metu vyras stovi atsisukęs veidu. Apžiūrint vyro galvą, jos plaukuotoje kairės pusės dalyje yra apvalios formos randas, o galinėje dalyje yra du pailgi randai. Apžiūros metu ant vyriškio kairės pusės akies matomas paraudimas, akies obuolys paraudęs. Vyriškio kairėje ausyje yra raudonos spalvos skysčio likučių, kurių ėminys paimamas sterilia šluotele ir supakuojamas į voką Nr. 1. Vyriškis apžiūros metu dėvi nosį ir burną dengiančią apsauginę kaukę. Apžiūrint vyriškį, jis vilki juodos spalvos striukę, oranžinės ir pilkų spalvų bliuzoną. Vyriškis mūvi tamsiai mėlynos spalvos kelnes, avi juodos spalvos sportinius batus. Apžiūros metu vyriškis kairėje rankoje laiko pilkos spalvos kepurę. Apžiūrint R. B. rankas yra matoma, kad jo kairės rankos plaštaka yra patinusi, tačiau vizualiai matomų sužalojimų nėra. Apžiūrint vyriškio dešinę ranką, ant jos smiliaus piršto, ties sąnariu, yra žaizda. Ant dešinės rankos didžiojo piršto sąnario srityje yra žaizda. Apžiūros metu daugiau vizualiai matomų sužalojimų neužfiksuota (2 t., b. l. 13-14).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. V. K. klinikiniais duomenimis konstatuota durtinė pjautinė pilvo sienelės žaizda su taukinės, plonųjų žarnų ir žarnų pasaito pažeidimu, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, durtinės pjautinės žaizdos kakle ir kairio dilbio srityse; 2. V. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kietu plokščiu smailiu, aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu; 3. V. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku bei galimai tyrimui pateiktu peiliu; 4. V. K. konstatuotos durtinės pjautinės žaizdos kakle ir kairio dilbio srityse, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek abi kartu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, durtinė pjautinė pilvo sienelės žaizda su taukinės, plonųjų žarnų ir žarnų pasaito pažeidimu, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę- sunkiu sveikatos sutrikdymu; 5. V. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais (1 t., b. l. 113-114).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės rankos V delnakaulio galvos lūžimas R. B. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio 22 d.. Neatmetama galimybė, kad kairės rankos V delnakaulio galvos lūžimas galėjo būti padarytas ir pačiam suduodant kumštimi smūgį. Dėl delnakaulio lūžimo sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 27-29).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog neabejotinai įrodyta, kad R. B. 2020 m. gruodžio 22 d., 01.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia dūrė peiliu ne mažiau tris kartus V. K. į įvairias kūno vietas: pilvą, kaklą, kairį dilbį, tokiais veiksmais V. K. padarė durtinę-pjautinę pilvo sienelės žaizdą su taukinės, plonųjų žarnų ir žarnų pasaito pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, durtines-pjautines žaizdas kakle ir kairio dilbio srityse, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. K., nes dėl durtinės-pjautinės pilvo sienelės žaizdos su taukinės, plonųjų žarnų ir žarnų pasaito pažeidimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sukinančia aplinkybe laikoma ir tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį, sunkų, baigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 86-87), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 88-93), dirbantis (2 t., b. l. 95), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Įstatymas už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato galimybę asmeniui skirti vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą išaiškinęs, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, anksčiau neteistas. Nors yra pensininkas, tačiau dar dirba vairuotoju. Nori atlyginti padarytą žalą. Gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo sudarė susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Yra garbaus amžiaus. Ilgalaikis kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveiktų jo gyvenimą. Teismo vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad net R. B. paskyrus bausmę, artimą BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, tokia bausmė nebūtų proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistojo asmenybei, prieštarautų teisingumo principui.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, skiriant bausmę tikslinga, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, R. B. skirti švelnesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, maksimaliam tokios bausmės rūšies laikotarpiui (gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų) bei paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirtina bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 5 733,95 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 118-119). Nurodyta suma susidarė dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad kaltinamasis Kauno teritorinei ligonių kasai yra sumokėjęs 700 Eur (2 t., b. l. 191-194, 199). Atsižvelgiant į tai, iš ieškinyje nurodytos 5 733,95 Eur sumos atimama kaltinamojo sumokėta 700 Eur suma ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina 5 033,95 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. K. yra pateikęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 187-188). Nukentėjusysis ir kaltinamasis sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris tvirtintinas, o procesas dėl nukentėjusiojo V. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo (2 t., b. l. 72) matyti, kad kaltinamasis š Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros banko sąskaitą yra sumokėjęs 3 000 Eur piniginį užstatą. Pradėjus vykdyti nuosprendį ir panaikinus kardomąją priemonę, esant šalių susitarimui, t.y. kaltinamojo, kaip piniginio užstato davėjo valios išraiškai, nurodyta suma pervestina į nukentėjusiojo V. K. banko sąskaitą, kaip kaltinamojo nukentėjusiajam sumokama dalis turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajam buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos yra 363,40 Eur. Nurodyta suma valstybės naudai priteistina iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visu bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visu bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-12-22, 02.10 val., iki 2020-12-23, 11.15 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kauno teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš R. B. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti 5 033,95 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Patvirtinti kaltinamojo R. B. ir nukentėjusiojo V. K. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo šiomis sąlygomis:
1. V. K. savo reikalavimą sumažina iki 7 000 (septynių tūkstančių) Eur, į šią sumą įskaitant visą turtinę bei neturtinę žalą, taip pat gydymosi išlaidas, kurias yra patyręs ryšium su R. B. padaryta nusikalstama veika.
2. R. B. su tokia – 7 000 (septynių tūkstančių) Eur turtinės bei neturtinės žalos dydžio suma sutinka bei įsipareigoja ją atlyginti pagal žemiau nurodytą tvarką.
3. Šalys, susitaria, jog turtinė bei neturtinė 7 000 (septynių tūkstančių) Eur žala V. K. bus atlyginta per 18 mėnesių laikotarpį, mokant po 389 Eur kasmėnesiniais mokėjimais iki visiško žalos atlyginimo, o esant finansinėms galimybėms žala gali būti atlyginama ir anksčiau.
4. Žala V. K. atlyginama pervedant ją į nukentėjusiojo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke.
5. V. K. patvirtinu, jog atlyginus šiame susitarime nurodytą žalą, jokių kitų turtinių ar neturtinių pretenzijų R. B. neturės.
6. Susitarimo šalys prašome, jog teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje, 3 000 Eur sumą, kuri yra sumokėta į Lietuvos Generalinės prokuratūros sąskaitą, kaip R. B. paskirta kardomoji priemonė – piniginis užstatas, pervestų į V. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, tokiu būdu padengiant dalį turtinės bei neturtinės žalos.
7. Teismui patenkinus šalių prašymą, nurodytą šio susitarimo 6 punkte, žalos dydis yra mažinamas pervestos sumos apimtimi, atitinkamai perskaičiuojant ir R. B. mokamą kasmėnesinį žalos atlyginimą.
8. R. B. pirmąją įmoką žalos atlyginimui įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip iki šių metų gruodžio mėn. l d., vėlesnės įmokos mokamos atitinkamai iki kiekvieno sekančio mėnesio l d.
Procesą dėl nukentėjusiojo V. K. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Kardomąją priemonę – 3 000(trijų tūkstančių) eurų piniginį užstatą – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas) esantį R. B. sumokėtą 3 000 Eur piniginį užstatą, esant šalių susitarimui, nuosprendžiu įsiteisėjus – pervesti į V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, kaip kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam V. K. sumokamą dalį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo R. B. valstybės naudai 363,40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokatės atstovavimą nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje Nr. 1-650-416/2021.
Išaiškinti R. B., jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. B. porą šlepečių, R. B. palaidinę, R. B. kelnes, R. B. kojinių porą, saugomus Marijampolės AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti R. B., o R. B. rankų nuoplovas ir R. B. ėminį iš ausies, saugomus Marijampolės AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.