Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui L. M. dėl paramos priteisimo pilnamečiam vaikui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas E. P. teismo prašo priteisti iš atsakovo V. P. materialinę paramą E. P., a/k (duomenys neskelbtini) po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-09-01 iki E. P. baigs universitetą, t.y. iki 2020-06-15, bet ne ilgiau iki ieškovui sukaks 24 metai.

Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutinka.

Trečiasis asmuo L. M. su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovas V. P. ir trečiasis asmuo L. M. yra ieškovo E. P. tėvai (b.l. 9). Santuoka tarp atsakovo ir trečiojo asmens nutraukta 1999-09-03 (b.l. 20). Iš atsakovo teismo sprendimais buvo priteistas išlaikymas, kurį atsakovas mokėjo reguliariai iki teismo sprendimu nustatytos datos, t.y. iki ieškovas mokėsi gimnazijoje (b.l. 7-8, 9-11). Vėliau atsakovas atsisakė teikti pilnamečiam sūnui paramą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Šiuo metu ieškovas mokosi Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto dieniniame skyriuje, valstybės finansuojamose studijose (b.l. 14). Jam suteiktas bendrabutis, už kurį kas mėnesį ieškovas moka 52,50 Eur mokestį (b.l. 15-16, 26). Ieškovas išlaikomas motinos L. M., kurios mėnesinės pajamos siekia tik 317,27 Eur (b.l. 18). Ieškovas taip pat patiria kelionės į Kauną išlaidas, kurios sudaro per mėnesį 25 Eur, maistui išleidžia – 80 Eur, mokymosi reikmėms – 20 Eur, aprangai – 70 Eur ir kt. Be to, ieškovo motina moka ieškovo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokas kas mėnesį po 57,81 Eur.

Atsakovas nurodė, kad jis nors ir dirba, tačiau gauna tik minimalų darbo užmokestį, iš kurio 120 Eur išleidžia buto nuomai, o likusių pinigų vos užtenka pragyvenimui. Atsakovo nuomone, ieškovas gali pereiti į neakivaizdinį universiteto skyrių ir eiti dirbti. Kitų priežasčių, trukdančių prisidėti prie vaiko materialinės paramos atsakovas nenurodė.

Trečiasis asmuo L. M. paaiškino, kad ji viena išlaiko jau pilnametį sūnų, kuris mokosi universitete ir dėl to neturi galimybės pats dirbti ir save išlaikyti. Ji nurodė, kad atsakovas paliko šeimą, kai sūnui buvo du metai, nuo to laiko vaiku nesidomėjo, nebendravo, nedalyvavo jo gyvenime. Išlaikymą mokėjo tik teismui priteisus. L. M. įsitikinusi, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie paramos sūnui.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo reglamentuota CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra reglamentuota CK 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ str. 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ str. 3, 4 d.). (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1682-619/2016).

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos šios sąlygos: ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas bei įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Tačiau svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas mokosi Kauno technologijos universitete. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas turėtų turto ar gautų pajamų, iš kurių galėtų patenkinti savo būtinuosius poreikius (b.l. 11, 55). Akivaizdu, kad ieškovui mokantis universitete didžioji laiko dalis yra skiriama mokslui, todėl dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų būtų itin sudėtinga ir neatitiktų išsilavinimo siekiančio asmens interesų. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovas siektų prabangos ar ne pagal turimas tėvų pajamas naudotųsi kokiomis nors paslaugomis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo turtinė padėtis yra gera ir dėl to finansinė parama jam nėra reikalinga arba jis per daug didelės sumos siekia prisiteisti (LR CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas ne kartą pabrėžė, kad jo finansinė padėtis bloga – darbo užmokestis minimalus, jis gyvena vienas, todėl juo pasirūpinti nėra kam, moka 120 Eur buto nuomą, iš likusių pinigų vos pragyvena.

Duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus ar turėtų kokių nors sveikatos problemų, trukdančių susirasti geriau apmokamą darbą, į bylą nepateikta. Nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų kokių nors kitų papildomų išlaidų – kredito, draudimo įmokos ar pan. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas išlaidas – 120 Eur už buto nuomą. Tokiu būdu, kritiškai vertintini atsakovo motyvai dėl itin blogos jo finansinės padėties bei dėl nebūtinumo teikti ieškovui jo prašomo dydžio paramą. Ieškovas jau suaugęs asmuo, lygiai su tokiais pat poreikiais kaip ir atsakovas, todėl nesuprantamas atsakovo teigimas, kad sūnus gali išgyventi per mėnesį iš ženkliai mažesnės sumos nei atsakovas, ir jam reikalinga bei pakankama daug mažesnio dydžio parama. Tokie atsakovo pasvarstymai yra niekuo nepagrįsti ir todėl vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas darbingas, sveikas, turi dėti maksimalias pastangas užsidirbti ir gauti tokio dydžio pajamas, kad galėtų kiekvieną mėnesį pilnamečiam paramos reikalingam sūnui skirti bent minimaliai po 120 Eur. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškinys tenkintinas (CK 3.192¹ str.).

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos. Todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 43,20 Eur žyminis mokestis ir 10,80 Eur teismo pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinę paramą E. P., a/k (duomenys neskelbtini) po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-09-01 iki E. P. baigs universitetą, t.y. iki 2020-06-15, bet ne ilgiau iki ieškovui sukaks 24 metai.

Priteisti iš atsakovo V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 43,20 Eur (keturiasdešimt trys eurai 20 ct) žyminio mokesčio ir 10,80 Eur (dešimt eurų 80 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.