Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, užsiimanti individualia veikla, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teista 2018-11-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. 35 parų arešto bausme, bausmę atlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M., 2020-06-22 apie 18.38 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) aikštelėje, padariusi pastabą tuo metu buvusiai vaikų kompanijai, dėl garsiai leidžiamos muzikos, ir pastariesiems į pastabą nesureagavus, priėjo prie nukentėjusiojo mažamečio S. L. K. ir tris kartus sudavė pastarajam su rykšte, tokiu būdu pataikydama į kairę kaklo sritį, į dešinės rankos piršto nykštį, bei kairę ranką, taip sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui S. L. K. fizinį skausmą ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji L. M. apklausiama teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2020-06-22 vakare tikslaus laiko nepamena, ji išvedė į lauką savo šunį pasivaikščioti. Šuo pamatė katę ir pradėjo ja vytis. Pašaukė savo šunį vardu: „S“ ir išgirdo berniuko balso aidą ir mažiausiai 5 kartus nuskambėjo žodžiai „Čiulpk bibi", tai išgirdo iš šalia esančios aikštelės, kurioje buvo daug vaikų. Tai būtent pasakė vaikas, kuris byloje yra įvardinamas kaip nukentėjusysis. Tai buvo labai garsiai išsakyta negraži frazė, ji nusprendė minėtą berniuką sudrausminti, priėjo prie jo ir pasakė jam: „Tokie nepraustaburniai kaip tu, šioje krepšinio aikštelėje nežais ir negražiai nekalbės“. Minėtas berniukas galimai ant jos supyko ir dar agresyviau pradėjo ant jos šaukti: „Tu šliuha, sucka, tave užmušiu, tau kažką padarysiu“ ir metė į L. M. krepšinio kamuolį. Ji kaip tik tuo metu rankose turėjo medžio šakelę, kurią prieš tai graužė jos šuo. Gal iš inercijos tuo metu, kai į ją berniukas metė kamuolį, ji jam galimai užsimojo su šaka, tačiau nenorėjo sukelti berniukui fizinio skausmo, mano, kad prieš ją buvo naudojamas psichologinis smurtas. Įtarime nurodoma, kad ji minėtam berniukui sudavė tris kartus, nors taip tikrai nebuvo. Iš karto nori pasakyti, kad neketino, tokiu būdu auklėti svetimą vaiką, tačiau jis išvedė iš kantrybės, dėl savo netaktiško elgesio. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji nurodė, kad šio konflikto metu prie jos buvo priėjusi mergaitė, tačiau ką ji sakė neatsimena. Galėjo suduoti su rykštė, tai buvo padaryta netyčia.

Teismo posėdyje liudytoja D. S. parodė, kad ji su draugėmis atvažiavo į (duomenys neskelbtini)., kur daugiabučio namo kieme leido laiką, šalia žaidimų aikštelėje su kamuoliu žaidė vaikai, jų buvo apie 5-6 berniukai, 11-13 metų amžiaus. Vienu momentu liudytoja pamatė, kaip prie žaidimų aikštelės stovinti moteris laikydama savo rankoje rykštė, su ją (rykštė) vienam berniukui trenkė per kaklą, berniukas su ranka dar bandė gintis, užsidengė, tuo metu atstumas iki berniuko buvo apie 10-20 metrų, jį tai matė gerai. Vaikas buvo apsirengęs su maike, dėvėjo šortus. Patvirtina, kad moteris tikrai sudavė su rykštė tam vaikui, rykštė buvo su šakelėmis, be lapų, gal kokio 30 cm ilgio, plonytė. Po smūgio vaikas susiėmė už kaklo, surėkė „ką tu čia darai“ ar kažką panašaus. Ant kaklo vaiko buvo išlikusi pailgą žymė paraudimas, kraujo nematė. Neprisimena, ar vaikas verkė. Moteris paėmė kamuolį bei išėjo. Liudytojos draugė K. irgi matė šį įvykį. K. šiai moteriai pasakė pastabą, moteris atsakė jai „gal ir tu nori“. Buvo tiks judesys draugės atžvilgiu. Draugė iškvietė policiją. Liudytojos teigimu ji pati matė tik vieną suduotą smūgį vaikui, tačiau smūgiu galėjo būti ir daugiau.

Teismo posėdyje liudytoja K. D. parodė, kad 2020-06-22 dienos metu su draugėmis buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini)., kur tarpusavyje kalbėjosi. Šalia žaidimų aikštelėje su kamuoliu žaidė berniukai 12-13 metų amžiaus, vaikai taip pat klausėsi muzikos. Matė, kaip moteris būdama susierzinusi, kažką sakė berniukams, vienas iš berniuku nuėjo kamuolio paimti, o tą moteris su rykštė trenkė berniukui, pataikė jam į kaklą, matė paraudimą, žymė buvo iškilusi. Berniukas jai atsakė „ką tu darai“. Liudytoja patvirtino, kad smūgį sudarė būtent kaltinamoji, prieš suduodant smūgį su rykštė liudytoja negirdėjo, kad vaikai rėktu. K. D. mano, jog nuo smūgio vaikui skaudėjo, matėsi randelis. Matė tik vieną suduotą smūgį su rykštė, tačiau smūgiu galėjo būti ir daugiau.

Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas R. K. teismo posėdyje parodė, kad 2020-06-22 dienos metu sulaukė skambučio iš policijos, jam buvo pranešta, kad moteris su rykštė sudavė jo sūnui. Po kokiu 5 minučių jis buvo nuėjęs prie (duomenys neskelbtini), kur sūnus jam papasakojo, jog vaikai su kamuoliu žaidė žaidimų aikštelėje bei klausėsi muzikos, pro šali ėjo moteris, kurį kažką pasakė dėl grojančios muzikos, vaikai jai irgi kažką atsakė, tada tą moteris paėmė šalia ant žemės gulėjusią šaką bei su ją sudavė sūnui S. per kaklą. Jis su savo telefonu padarė keletą nuotraukų, kuriose buvo fiksuota žymė ant sūnaus kaklo nuo suduoto smūgio rykštė, tas nuotraukas jis pateikė policijos pareigūnams. Į gydymo įstaiga dėl sužalojimo nesikreipė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-01 liudytoja K. D. parodė, kad ji dažnai būna su draugais krepšinio aikštelėje (duomenys neskelbtini). Ten dažnai krepšinį žaidžia jos draugai. Ji su draugėmis atvažiavo į minėtą vietą su automobiliu. Išlipant iš automobilio ji su draugėmis pamatė kaip moteris virš 40 metų amžiaus (plaukai ilgi tamsūs, žilomis sruogelėmis, aukšta, labai smulkaus sudėjimo, kūnas kaulėtas, išbalusi, truputį susikūprinusi) ginčijasi su vienu berniuku, o kiti stovėjo iš šono. Pamatė, kad ji rankoje turėjo į rykštę panašų daiktą ir su juo užsimojo berniukui per ranką. Pataikė vieną kartą per ranką. Jos priėjo prie tų berniukų ir ji pasakė moteriai, kad vaikų mušti negalima. Ji pasakė: „o su manim taip galima“. Galimai berniukai kažką jai buvo pasakę. Tuomet ji su ta pačia rykšte užsimojo jai trenkti, tačiau netrenkė. Ji su draugėmis nuėjo prie suoliuko ir pakvietė berniukus, kad papasakotų kas įvyko. Tas berniukas, kuris gavo 1 kartą su rykšte per ranką, nuvažiavo su paspirtuku pasiimti kamuolio. Šalia jo buvo minėta juodaplaukė moteris. Kol jos kalbėjo su berniukais, atsisuko ir pamatė kaip moteris su ta pačia rykšte jam sudavė per kaklą. Ji iškart pakvietė berniuką, kad atvažiuotų prie jų. Moteris paėmė berniuko krepšinio kamuolį ir pasakė, kad grąžins policijai. Kai tarpusavyje pradėjo kalbėti, kad kviečia policiją, moteris nesureagavo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namo. Į kokią laiptinę įėjo, nematė, nes jos iš kitos pusės. Ant berniuko kaklo pamatė žymę nuo rykštės. Minėtą moterį mato nebe pirmą kartą. Buvo kartu su draugėmis S. A. ir su D. S., (b. l. 34)

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-01 liudytoja D. S. parodė, kad 2020-06-22 apie 18.30 val. ji kartu draugėmis atvažiavo prie aikštelės (duomenys neskelbtini). Matė kaip aikštelėje žaidė krepšinį vaikai bei važinėjo su paspirtukais. Kol viena iš draugių (S.) persirenginėjo automobilyje, ji kartu su K. pamatė, kaip moteris juodų plaukų, aukšta, priėjo prie žaidžiančių berniukų. Moteris rankoje turėjo šaką (ar rykštę). Ji vaikščiojo aplink tuos vaikus. Ji pamatė kaip moteris vieną kartą sudavė berniukui su rykšte per kaklą. Kas vyko tarp vaikų ir moters, ji negirdėjo. Tuomet K. priėjo prie moters ir pradėjo jos klausti, kodėl ji taip daro. Moteris pasakė draugei, kad gal ir ji nori gauti rykšte. Tuomet moteris nuėjo prie berniukų, pasiėmė kamuolį ir nuėjo link namo, (b. l. 36)

2020-07-07 D. S. parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad iš jai parodytų nuotraukų atpažįsta moterį, kurį nuskriaudė berniuką, jam suduodama su rykšte į kaklo sritį. Moteris yra pažymėta Nr. 5. Panašūs veido bruožai, tokia pat nosis, lūpos, skruostai, akys. Moterį matė ne pirmą kaitą, nes ji nuolat vedžioja šunį, (b. l. 38-41)

2020-07-07 K. D. parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad iš jai parodytų nuotraukų, atpažįsta moterį, kuri su pagaliu užgavo berniuką, suduodama jam į kaklo sritį. Moteris pažymėta Nr. 2. Moterį atpažįsta iš bendrų bruožų, iš šypsenos, akių, nosies, (b. l. 42-45)

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-20 L. M. įtariamojo apklausos protokole parodė, kad gyvena adresu nurodytu protokole, neteista, šiuo metu niekur nedirbu, psichinėmis ligomis nesergu, narkotikų nevartoju, į įskaitas įrašyta nesu. Su jai pateiktu įtarimu susipažino, jo esmė yra suprantama, tačiau pasinaudos suteikta teise, ir šiuo metu parodymų neduos, (b. l. 58-59)

2020-09-21 L. M. įtariamojo apklausos protokole parodė, kad ji su jai pateiktu įtarimu susipažino, jo esmė yra jai suprantama, tačiau savo kaltės nepripažįsta ir galės paaiškinti kodėl, šiuo metu sutinka duoti parodymus. Šios apklausos metu jai gynėjas nereikalingas. Šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, gyvena adresu nurodytu protokole, psichinėmis ligomis neserga, narkotikų nevartoja, į įskaitas jokias įrašyta nėra. Norėtų papasakoti, kas įvyko 2020-06-22 diena. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), vakare tikslaus laiko nepamena, ji išvedė į lauką savo šunį pasivaikščioti. Šuo pamatė katę ir pradėjo ja vytis. Pašaukė savo šunį vardu : „S“ ir išgirdo berniuko balso aidą ir mažiausiai 5 kartus nuskambėjo žodžiai "Čiulpk bibi", tai išgirdo iš šalia esančios aikštelės, kurioje buvo daug vaikų. Tai būtent pasakė vaikas, kuris byloje yra įvardinamas kaip nukentėjusysis. Tai buvo labai garsiai išsakyta negraži frazė, ji nusprendė minėtą berniuką sudrausminti, priėjo prie jo ir pasakė jam: "Tokie nepraustaburniai kaip tu, šioje krepšinio aikštelėje nežais ir negražiai nekalbės". Minėtas berniukas galimai ant jos supyko ir dar agresyviau pradėjo ant jos šaukti : "Tu šliuha, sucka, tave užmušiu, tau kažką padarysiu" ir metė į L. M. krepšinio kamuolį. Ji kaip tik tuo metu rankose turėjo šakelę, kurią prieš tai graužė jos šuo. Gal iš inercijos tuo metu, kai į ją berniukas metė kamuolį, ji jam galimai užsimojo su šaka, tačiau neturėjo tikslo jo sužaloti ar į jį pataikyti. Viso labo čia buvo jos gynybinė reakcija. Įtarime nurodoma, kad ji minėtam berniukui sudavė tris kartus, nors taip tikrai nebuvo. Iš karto nori pasakyti, kad neketino, tokiu būdu auklėti svetimą vaiką, tačiau jis išvedė iš kantrybės, dėl savo netaktiško elgesio, panaudodamas prieš ją psichologinį smurtą. Po šio veiksmo, berniukas norėjo jai spirti, ir dar vijosi ją su paspirtuku ir kažką jai grasino. Tačiau ji nuėjo namo. Aikštelėje įvykio metu vaikų buvo labai daug, prieš tai ji paėmė mesta kamuolį ir pasakė, kad lauks kol tėvai berniuko ateis pas ją ir tik tuomet atiduos kamuolį, bei pašnekės dėl vaiko elgesio. Ant vaikų nesupyko dėl garsiai grojančios muzikos, o tik dėl to, kad berniukas pasakė negražius necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Berniukas, kiek žino, nėra iš jų kiemo, prieš vaikus nieko blogo neturi, jie jai netrukdo, anksčiau tokių problemų nebuvo, (b. l. 67-70).

2020-07-14 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. L. K. kakle sužalojimų nėra (b. l. 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-01 liudytojas R. K. parodė, kad 2020-06-22 apie 19.24 val. į jo telefoną paskambino pareigūnai ir informavo, kad (duomenys neskelbtini), krepšinio žaidimų aikštelėje įvyko incidentas, kurio metu jo sūnui S. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kažkokia moteris su pagaliu (ar lazda) trenkė į galvą. Paprašė, kad ateitų pas sūnų. Jis iškart nuėjo į nurodytą vietą. Nurodytoje vietoje buvo jo sūnus su kitais jo bendraamžiais. Greta aikštelės buvo paauglių kompanija, iš kurių kažkas ir iškvietė pareigūnus. Pasiteiravo sūnaus, kaip jis jaučiasi. Jis jam pasakė, kad skauda jam kairės pusės kaklą bei parodė odos nubrozdinimą. Sūnus papasakojo, kad jis kartu su vaikais žaidė krepšinį ir klausėsi muzikos per nešiojamą kolonėlę. Pro šalį ėjo nepažįstama moteris (tikslaus amžiaus neįvardijo), kuri piktai pasakė, kad būtų išjungta muzika. Ką vaikai pasakė į jos pastabą, tiksliai nežino. Tuomet moteris nuėjo link vaikų ir paklausė, kuris iš jų „kiečiausias“. Kiek suprato buvo įvardintas jo sūnus. Tuomet moteris nieko nesakiusi, paėmė šalia gulėjusį pagalį ar šaką ir sudavė lygtais vieną kartą sūnui į kaklą (kairės pusės). Kiek žino kitų vaikų fiziškai nelietė, tik vieno iš vaikų paėmė krepšinio kamuolį ir su juo pasišalino. Kiek žino, paauglių kompaniją pareigūnams nurodė, kur link nuėjo ir kur galimai gyvena minėta moteris. Į medikus nesikreipė, tačiau nubrozdinimą jis iškart užfiksavo savo mobiliojo ryšio telefonu ir nuotrauką pridėjo prie pareiškimo. Norėtų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 3 d. (b. l. 13).

2020-09-09 Vilniaus apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atlikta mažamečio nukentėjusiojo S. L. K. apklausa, kurios metu jis parodė, kad gimė (duomenys neskelbtini). Dabar jam 12 metų. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Čia susirinko pasikalbėti apie kažkokį įvykį, kuris atsitiko. Su draugais žaidė krepšinį. Buvo pasileidę muziką. Kažkokia moteris rėkė. Jie su ja apsižodžiavo. Ką pasakė, nepamena. Ji priėjo ir trenkė su rykšte. Iš draugo paėmė kamuolį ir viskas. Vėliau atėjo kiti žmonės ir jai iškvietė policiją. Žino, jog šis įvykis įvyko vasara, bet nelabai atsimena. Žino, kad buvo vakare apie 5-6 val. Viskas įvyko krepšinio aikštelėje. Kokioje gatvėje nežino, bet žino, kad netoli „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos. Jam atrodo, kad ta moteris jam sudavė tris kartus. Pataikė į pirštą, ranką, kaklą. Pataikė į dešinės rankos nykštį. Jam skaudėjo nykštį. Pataikė į kairę ranką, bet ranka buvo vos raudona ir nelabai skaudėjo. Pataikė į kairės pusės kaklą. Jautė skausmą ir buvo likusi žaizda. Kad jį mušė, matė keli draugai. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad buvo J., kurio pavardės nežino, L. B., J. G.. Nepamena ką ta moteris jam sakė. Gal ta moteris užpyko, kad kažką negražiai pasakė, kad muzika garsiai grojo. Trenkė su rykšte. Moteris buvo juodais plaukais, sena, ganėtinai liesa. Ta moteris iš L. B. pavogė kamuolį. Jis, kad apsiginti į tą moterį metė kamuolį. Ji tuomet pasiėmė kamuolį ir išėjo. Pataikė su kamuoliu moteriai į koją. Kamuolį į moterį metė, kai ji jam sudavė rykšte. Pirštą skaudėjo gal vieną, ar dvi dienas. Žymės nebuvo. Žymė buvo ant kaklo. Ranką skaudėjo po sudavimo gal 10 minučių. Vėliau neskaudėjo. Kiek kaklą skaudėjo, neatsimena, žymė ant kaklo kiek laikėsi, tiksliai nepamena, bet apie kelias savaites. Kai kaklą pasitrindavo, tada skaudėjo. Miego metu ar skaudėjo, nežino, nes į tai nekreipė dėmesio. Kai jį ta moteris mušė, draugai nuėjo toliau į kampą. Žmonės, kurie priėjo, paklausė, ar kviesti policiją. Nepamena ką tie žmonės daugiau sakė. Su ta moterimi tie priėję žmonės nekalbėjo. Nežino kur gyvena J.. Jam atrodo jis mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-28).

2020-07-07 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad krepšinio žaidimų aikštelė yra prie (duomenys neskelbtini) namo. Aikštelė yra asfaltuota, joje yra krepšinio lankai. Po dešine puse yra du suoliukai. Prie tolimesnio krepšinio lanko, nepažįstama moteris sudavė berniukui su medžio šaka (rykšte) per kaklą (b. l. 3-4).

2020-06-22 Vilniaus apskr. VPK Rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio L. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-06-22, apie 18.35 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu A. Z., iš VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prieš kelias minutes moteris, užsipuolė aikštelėje žaidžiantį 11 metų amžiaus vaiką ir su medžio šaka trenkė jam į kaklo sritį. Pranešė liudininkė. Visi dalyviai vietoje. Nuo GMP atsisakė. Atvykus į vietą pasitiko pranešėja K. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad būnant krepšinio žaidimų aikštelėje, atėjusi nepažįstama moteris apie 40 metų amžiaus užsipuolė vaiką ir su medžio šaka trenkė jam į kaklo sritį, taip pat pasiėmė kamuolį, su kuriuo vaikai žaidė ir išėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Pabendravus su S. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), pastarasis paaiškino, kad jis buvo su draugais krepšinio aikštelėje, klausėsi muzikos ir atėjusi nepažįstama moteris apie 40 metų amžiaus, apsirengusi tamsiais drabužiais, jį užsipuolė ir su medžio šaka trenkė jam į kaklo sritį, taip pat pasiėmė kamuolį, su kuriuo vaikai žaidė ir išėjo link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namo. Taip pat paaiškino, kad moteris galimai gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) bute, patikrinus minėtus butus, buto durų niekas neatidarė. Susisiekus su vaiko tėčiu R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau atvyko į vietą, užpildžius vaiko perdavimo aktą, vaiką perdavė tėčiui. R. K. paaiškino, kad jei turės pretenzijų, savarankiškai kreipsis į komisariatą ir rašys pareiškimą, dėl minėto įvykio ( b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Teismo vertinimu, kaltinamosios L. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamoji L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nurodytu metu, nurodytoje vietoje ji vaikščiojo su šuniuku kieme, šalia žaidimų aikštelėje su kamuoliu žaidė vaikai, jų amžius buvo apie 12-14 metų, kurie taip pat ir klausėsi muzikos, bevaikščiodama po kiemą ji pašaukė savo šuniuką „sneguolė“ ir iškarto išgirdo vaiko balsą „čiulpk bibi“, į tai ji reagavo sakydama pastabas, tačiau jos teigimu vaikas ir toliau keikėsi „tu šliuha, sucka“, taip pat ji metė į ją kamuolį ir su tuo kamuoliu pataikė į krūtinę. Savo rankoje kaltinamoji laikė rykštė, gal iš inercijos užsimojo tą šakele prieš berniuką, bet tikslo suduoti neturėjo. Mano, kad su rykšte vaikui ji nesudavė, kaltinama nepagrįstai.

Tačiau tokie kaltinamosios parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei teigė L. M., liudytojai K. D. ir D. S. matė, kaip kaltinamoji kaltinamajam akte nurodytomis aplinkybėmis, būdama šalia žaidimų aikštelės sukėlė žodinį konfliktą su šalia žaidžiančiais vaikais, pareikšdama pastabas dėl garsiai grojančios muzikos, vaikams atsakius į šiais kaltinamosios pastabas, pastaroji laikydama savo rankoje rykštę, sudavė su ja kelis raktus mažamečiui S. L. K., pataikydama jam į kairę kaklo sritį, į dešinės rankos piršto nykštį bei į kairę ranką, tuo sukeldama mažamečiui vaikui fizinį skausmą. Liudytojai teismo posėdyje patvirtino, jog smūgį berniukui sudavė būtent kaltinamoji. Po suduoto smūgio matė ant vaiko kaklo paraudusią žymę, vaikas trynė tą vietą į kurią buvo suduota. Pasak liudytojų, matėsi, jog vaikui skaudėjo. Nukentėjusysis S. L. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad apsižodžiavus su moterimi (kaltinamąja), pastaroji su rankoje turėta rykšte jam sudavė tris kartus, pataikė į pirštą, ranką ir į kaklą. Vaikas jautė skausmą, nuo suduoto smūgio skaudėjo gal 10 minučių, o pirštas skaudėjo keletą dienų. Prisilietus skaudėjo ir kaklą, toje vietoje, kur sudavė. Apie tą įvykį nukentėjusysis papasakojo tėvui. Tai, jog buvo panaudotas fizinis smurtas mažamečio vaiko atžvilgiu patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenis: R. K. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 5), mažamečio vaiko S. L. K. patirto sužalojimo duomenys su fotonuotraukomis (b. l.7-8), 2020-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis (b. l. 3-4), BIRT ataskaitų žiūryklės pažymos duomenimis, kad žaidimų aikštelėje moteris su rykštė trenkė mažamečiui vaikui į kaklo sritį, (b. l. 9), 2020-07-22 Vilniaus AVPK rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu, kad 2020-06-22 dienos metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, moteris užsipuolė 11 metų amžiaus vaiką, jam sudavė su rykštė į kaklo sritį, (b. l. 10).

Įvertinus kaltinamosios L. M., nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, konflikto priežastį ir eigą bei kaltinamosios atliktus veiksmus, teismui nekyla abejonės, jog atlikdama minėtus fizinius veiksmus, kurių metu buvo kontaktuojama su mažamečiu S. L. K., L. M. tyčia su rykšte suduodama smūgius į vaiko kaklo sritį, į dešinės rankos piršto nykštį bei į kairę ranką, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo (tikslas buvo sudrausminti vaiką ir priversti jį nesikeikti viešoje vietoje), bet sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi jie buvo atlikti L. M. veikiant netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiam vaikui smūgį ar stipriai suspaudžia kokią nors jo kūno dalį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes- mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas. Byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji būtų turėjusi pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su kaltinamosios pateikiamas paaiškinimais, jog jį atlikdama jai inkriminuotus veiksmus, tik norėjo paauklėti vaiką ir jį sudrausminti, ir nenorėjo vaikui sukelti skausmo, dėl to jos veikoje nėra tyčios. Akivaizdu, jog L. M. nesmurtavo tam, kad sukeltų fizinį skausmą mažamečiui. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, jog siekdama paauklėti vaiką ir pakeisti jo blogą elgesį, kaltinamoji tam pasirinko netinkamą ir nusikalstamą būdą - fizinį kontaktą su mažamečiu, suprasdama, jog tokiu būdu vaikas patirs fizinį skausmą, ir leisdama tokioms pasekmėms kilti.

Šiuo atveju svarbu tai, jog L. M. suprato, kad jos veiksmais bus sukeltas skausmas, ir nors pagrindinis jos veiksmų tikslas buvo kitas - paauklėti vaiką - ir skausmo sukelti ji nenorėjo, tačiau L. M. leido mažamečiui jį patirti, t. y. veikė esant netiesioginei tyčiai. Teismas pažymi, kad jos tyčia apėmė BK 140 str. numatytas pasekmes, o veiką kvalifikuojant pagal BK 140 str. 3 d. pakanka, jog asmuo būtų suvokęs, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą mažamečiui ir nors šių padarinių jis nenorėjo, tačiau leido jiems atsirasti.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, motyvus ir tikslus. Kaltinamoji L. M. padarė tyčinį, nesunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą.

Kaltinamoji L. M. yra netekėjusi, dirbanti pagal individualią veiklą, anksčiau teista, bausta administracine tvarka, neturi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 71).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai L. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimas jos vidurkiui.

Teismo vertinimu, darytina išvadą, kad L. M. dirbanti, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, šiuo atveju dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog L. M. būdinga antivisuomeninė nuotaika, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, todėl jai taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vienerių metų laikotarpiui, taikant atitinkamą įpareigojimą, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. M. bus kontroliuojama bei prižiūrima kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, o tuo atveju, jeigu ji nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimo ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajai panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir ją pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b. l. 60-61).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktas su nepilnamečio S. L. K. apklausa teisme (garso/vaizdo įrašas), kuris yra saugojamas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Byloje proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinius diskus su nepilnamečio apklausa teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.