Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamoji V. M. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16, veikdama pagal verslo liudijimus Nr. QT506258-1 (išduotas 2012-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. QT506258-2 (išduotas 2013-03-26 Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. DP599653-1 (išduotas 2013-06-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. TX708103-1 (išduotas 2013-12-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. KM772438-1 (išduotas 2014-04-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos), vykdydama prekybą avalyne Alytaus miesto turgavietėje (duomenys neskelbtini)ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1d. nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdama LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais“) laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16 pardavimų-ūkinių operacijų už 426429 Lt (123502 EUR) ir šių ūkinių operacijų neįregistravo buhalterinės apskaitos registere - kasos aparato kasos operacijų žurnale, dėl to laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16 nebuvo galima iš dalies nustatyti V. M. veiklos ir turto.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16, veikdama pagal verslo liudijimus Nr. QT506258-1 (išduotas 2012-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. QT506258-2 (išduotas 2013-03-26 Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. DP599653-1 (išduotas 2013-06-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. TX708103-1 (išduotas 2013-12-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. KM772438-1 (išduotas 2014-04-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos), vykdydama prekybą avalyne Alytaus miesto turgavietėje (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti PVM mokesčio sumokėjimo, pažeisdama 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 92 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalėjo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju, ir pažeisdama 92 str. 3d., kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys minėtose dalyse nurodytu būdu apskaičiuotą už konkretų mėnesį mokėtiną PVM sumą turi sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio 25 dienos, bei kartu turi pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitą, žinodama, kad laikotarpiu nuo 2013 metų sausio mėnesio iki 2013 metų liepos mėnesio gautas atlygis per paskutinius 12 mėnesių viršijo 155 000 Lt (44891 EUR) ribą, siekdama išvengti mokesčių, nuo 2013 metų liepos mėnesio neapskaičiavo ir nepateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtinų PVM apyskaitų, nedeklaravo individualios veiklos pajamų už laikotarpį nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio iki 2014 metų gegužės mėnesio ir iš viso nesumokėjo į biudžetą 81 869,85 Lt ( 23711,15 EUR) mokesčių bei įmokų už 2013 metų liepos - 2014 metų gegužės mėnesius. Ji Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) elektroniniu būdu teikė žinomai neteisingus duomenis apie savo apmokestinamąsias pajamas:

1. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014-02-04 pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2013 metus, deklaracijos laukelyje Nr. V6 įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015-04-23 pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2014 metus deklaracijos laukelyje Nr. V6 įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo 47233 Lt PVM (13 679,62 EUR) į valstybės biudžetą.

2. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2014-02-04 pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2013 metus deklaracijos laukelyje Nr. V6 įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos laukelyje Nr. V8 ir Nr. 19 įrašė neteisingus duomenis apie pelną ir deklaracijos laukelyje Nr. 25 ir Nr. 33 įrašė neteisingus duomenis apie turto naudojimą ir dėl to:

- išvengė 4782 Lt (1385 EUR) pajamų mokesčio į valstybės biudžetą ir tuo pažeidė LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius metus pateikiama iki sekančių metų gegužės 1 dienos);

- išvengė 13927,46 Lt (4033,67 EUR) socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą ir tuo pažeidė LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 9 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad individualia veikla užsiimantys asmenys socialinio draudimo įmokas, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, tai yra, iki gegužės 1 dienos;

- išvengė 4192 Lt (1214 EUR) PSD įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir tuo pažeidė LR sveikatos draudimo įstatymo (2012-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 18 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, pasibaigus kalendoriniams metams turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.

3. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015-04-23 pateiktoje V. M. „Metinėje pajamų deklaracijoje“ už 2014 metus deklaracijos laukelyje Nr. V6 įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos laukelyje Nr. V8 ir Nr. 19 įrašė neteisingus duomenis apie pelną ir deklaracijos laukelyje Nr. 25 ir Nr. 33 įrašė neteisingus duomenis apie turto naudojimą ir dėl to:

- išvengė 2227 Lt (645 EUR) pajamų mokesčio į valstybės biudžetą ir tuo pažeidė LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 27 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (šio Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius metus pateikiama iki sekančių metų gegužės 1 dienos);

- išvengė 7439,39 Lt (2154,60 EUR) socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą ir tuo pažeidė LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535 redakcija) 9 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad individualia veikla užsiimantys asmenys socialinio draudimo įmokas, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, tai yra, iki gegužės 1 dienos;

- išvengė 2069 Lt (599 EUR) PSD įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir tuo pažeidė LR sveikatos draudimo įstatymo (2012-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 18 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, pasibaigus kalendoriniams metams turi perskaičiuoti už praėjusius kalendorinius metus mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokėti per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos skirtumą.

Tokiu būdu siekdama išvengti mokesčių, nedeklaravo individualios veiklos pajamų už laikotarpį nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio iki 2014 metų gegužės mėnesio ir iš viso nesumokėjo į biudžetą 81 869,85 Lt (23711,15 EUR) mokesčių bei įmokų už 2013 metų liepos - 2014 metų gegužės mėnesius.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. M. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-16, veikdamas pagal verslo liudijimus Nr. IY717351-1 (išduotas 2014-01-03 Valstybinės mokesčių inspekcijos), Nr. TX741371-1 (išduotas 2014-02-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos), vykdydamas prekybą avalyne Alytaus miesto turgavietėje (duomenys neskelbtini) ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1d. nuostatų reikalavimus “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais) laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-05-16 pardavimų - ūkinių operacijų už 70 813 Lt (20 508 EUR) ir šių ūkinių operacijų neįregistravo buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale), dėl to už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-05-16 nebuvo galima iš dalies nustatyti G. M. veiklos ir turto.

Tokiais savo veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų parodymai

Kaltinamoji V. M. kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino. Ji parodė, kad prekiauti avalyne Alytaus turgavietėje pradėjo nuo 1995 metų. Ta pačia veikla užsiima jos sutuoktinis G. |M.. Abu veiklą vykdo išsipirkdami verslo liudijimus Valstybinėje mokesių inspekcijoje. Avalynę jie įsigyja pagal PVM sąskaitas faktūras įmonėse Lenkijoje arba Gariūnuose. Su sutuoktiniu prekiauja skirtingose prekybos vietose turgavietėje, kiekvienas atskirai veda buhalterinę apskaitą, atskirai įsigyja prekes. Jos prekių sandėlis yra prekybos vietoje, dalis prekių laikoma namuose. Nurodo, kad savo darbo vietą ji dalijasi su E. B., tačiau jų verslai atskiri, prekės atskiros, kiekviena yra registravusi ir naudoja atskirus kasos aparatus. Ji savo veiklos buhalterinę apskaitą tvarkė pagal teisės aktų reikalavimus, atlikti veiksmai pagrįsti kasos aparato kvitais. Visas ūkines operacijas registravo buhalterinės apskaitos registruose, kasos aparato kasos operacijų žurnale. Patikrinimo metu jos darbo vietoje rasti rankraštiniai užrašai dviejuose sąsiuviniuose nėra neteisėtą buhalteriją patvirtinantys įrodymai. Įrašais sąsiuviniuose ji žymėdavosi prekes, kurias ji pasiimdavo iš sandėlio ir atsiveždavo į prekybos vietą, t.y. sandėlio apskaitos dokumentai, kuriuose įrašyti prekių, paimtų iš sandėlio į prekybos vietą ir iš prekybos vietos grąžinimas į sandėlį. Buhalterinę prekių apskaitą vedė apskaitos tvarkytoja A. N., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) “, su kuria ji buvo sudariusi buhalterinės apskaitospaslaugų sutartį. Tokios paslaugos buvo reikalingos dėl didelio prekių kiekio ir dėl prasidėjusių vagysčių. Visą reikalingą apskaitai informaciją apie savo turimas prekes, o taip patapie sutuoktinio G. M. sprekes A. N. teikė ji.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė kitas aplinkybes dėl jos darbo vietoje rastų užrašų. Ji paaiškino, kad jos ir E. B. darbo vietoje rasti du rankraštiniai sąsiuviniai, kuriuos pildė ji, kartais jos prašymu įrašus padarydavo ir E. B., juose fiksuodavo prekių, klientų keitimąsi su G. M. ar trūkstamų prekių kiekius. Jei ateidavo klientas ir išsirinkdavo batus, tačiau šių batų neturėdavo dydžio ar spalvos, šiuos batus įtraukdavo į sąsiuvinį, kaip prekę, kurią turėtų įsigyti. Jei šią prekę turėdavo jos vyras, klientą nusiųsdavo pas jį, tačiau sąsiuvinyje fiksuodavo, kaip prekę, kurią reikia įsigyti, ar kaip prekę, kurios spalvos neturi. Sąsiuvinyje fiksuodavo sumas prie prekės, kurias nurodydavo klientams, kiek kainuoja batai, o dienos pabaigoje sudėdavo visas prekių sumas, kad darydama užsakymą preliminariai žinotų, kiek reikės pinigų įsigyjant batus. Sąsiuvinyje surašytas prekes paskui įsigydavo, tačiau nepavykdavo visų sąsiuvinyje prekių įsigyti, kadangi pardavimo vietoje nebūdavo dydžių ar spalvos, ar pasikeisdavo modelis, ar trūkdavo pinigų. Sąsiuvinyje buvo nurodoma diena ir tą dieną daromi įrašai, pirmas įrašas buvo bato pavadinimas, antras įrašas -bato dydis, jį apibraukdavo apskritimu, trečias įrašas –suma, kurią galėtų mokėti klientas, ketvirtas įrašas -bato apibūdinimas, spalva. Panašius užrašus sąsiuvinyje vedė ir jos vyras (4 t., b.l. 3-4).

Dėl ko nurodė skirtingas aplinkybes dėl jos darbo vietoje rastų rankraštinių užrašų, kaltinamoji V. M. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti.

Kaltinamasis G. M. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino. Jis parodė, kad apie 1993 metais pradėjo prekiauti avalyne (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Tą pačią veiklą vykdo ir jo sutuoktinė, tačiau ji prekiauja kitoje prekybos vitoje kartu su E. B.. Kiekvienas jų dirba pagal verslo liudijimus, išsiperkamus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Avalynę perka kiekvienas atskirai pagal PVM sąskaitas faktūras, kiekvienas atskirai veda savo buhalteriją ir atskirai daro savo pardavimus. Jis nurodo, kad buhalterinę apskaitą tvarkė pagal teisės aktų reikalavimus, visi prekių pardavimai pagrįsti kasos aparato kvitais ir/ar prekių paslaugų pirkimo pardavimo kvitais. Visas ūkines operacijas registravo buhalterinės apskaitos registruose, kasos aparato kasos operacijų žurnale. Jo darbo vietoje rasti rankraštiniai užrašai sąsiuvinyje yra ne gautų pajamų už parduotas prekes apskaita, bet prekių, kurias jis paimdavo iš sutuoktinės V. M., apskaita. Paimdamas batus iš sutuoktinės darbo vietos, jis žymėdavo sąsiuvinyje batų dydį, gamintoją, ir sumą, už kurią norėtų batus (prekę) parduoti. Jo veiklos buhalterinę apskaitą vedė apskaitos tvarkytoja UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja A. N., kuriai informaciją apie jo vedamą apskaitą, t.y. jo sąskaitas faktūras apie įsigytas prekes perduodavo V. M..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė kitas aplinkybes dėl jo prekybos vietoje rasto rankraštinių užrašų sąsiuvinio.Jis paiškino, kad patikrinimo metu darbo vietoje rastas rankraštinis sąsiuvinis, kurį pildė jis. Šiame sąsiuvinyje fiksuodavo prekių, klientų keitimąsi su žmona, ar trūkstamų prekių kiekius. Jei ateidavo klientas ir išsirinkdavo batus, tačiau šių batų neturėdavo dydžio ar spalvos, šiuos batus įtraukdavo į sąsiuvinį, kaip prekę kurią turėtų įsigyti. Jei šią prekę turėdavo žmona, klientą nusiųsdavo pas ją, tačiau savo sąsiuvinyje fiksuodavo, kaip prekę kurią reikia įsigyti, ar kaip prekę kurios spalvos neturi. Sąsiuvinyje fiksuodavo sumas prie prekės, kurias nurodydavo klientams, kiek kainuoja batai, o dienos pabaigoje sudėdavo visas prekių sumas, kad žinotų darant užsakymą preliminariai, kiek reikės pinigų įsigyjant batus. Sąsiuvinyje surašytas prekes paskui įsigydavo, tačiau nepavykdavo visų sąsiuvinyje prekių įsigyti, kadangi pardavimo vietoje nebūdavo dydžių ar spalvos, ar pasikeisdavo modelis, ar trūkdavo pinigų. Sąsiuvinyje buvo nurodoma diena ir tą dieną daromi įrašai, pirmas įrašas buvo bato pavadinimas, antras įrašas - bato dydis, jį apibraukdavo apskritimu, trečias įrašas – suma, kurią galėtų mokėti klientas, ketvirtas įrašas - bato apibūdinimas, spalva. Žino, kad panašų sąsiuvinį vedė ir žmona, tačiau apie tai paaiškinti negali, nes nieko nežino ( 3 t., b.l. 126-127).

Dėl ko nurodė skirtingas aplinkybes dėl jo darbo vietoje rastų rankraštinių užrašų, kaltinamasis G. M. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti.

Kiti įrodymai

Nors abu kaltinamieji neigia kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau jų teiginiai prieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms, o kaltinamųjų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Liudytoja E. B., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama specialiąja liudytoja, teisme parodė, kad nuo 2006 m. ar 2007 m. ji prekiauja (duomenys neskelbtini) turgavietėje avalyne kartu su M.. Veiklą vykdo pagal verslo liudijimus, prekiauja vienoje prekyvietėje kartu su V. M.. Avalynę jos perka kiekviena atskirai pagal PVM sąskaitas faktūras, kiekviena atskirai veda savo buhalteriją ir atskirai daro savo pardavimus. Nors prekyvietė bendra, tačiau kiekviena žino savo prekes, jas atskiria. Darbo vietoje yra registruoti du kasos aparatai jos ir V. M. vardu, už patalpos nuomą kas mėnesį moka pusiau su V. M.. Avalynę jos perka Lenkijoje ir Gariūnų turgavietėje. Ji savo pardavimus fiksuoja kasos aparatu, jokių sąsiuvinių neveda. V. M. darbo vietoje veda sąsiuvinį, kuriame daro įrašus apie atsivežtus iš sandėlio ryte batus ir apie grąžinamus po darbo į sandėlį batus. Tokia apskaita V. M. reikalinga, nes V. M. prekių daugiau nei jos, prekyvietėje pasitaiko vagysčių. Nėra pastebėjusi, kad V. M. pirkėjui nepateiktų kasos aparato čekio.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-18 specialiąja liudytoja apklausta E. B. parodė, kad apie 2006-2007 metais pradėjo prekiauti avalyne, kartu su V. M. (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Veiklą vykdė pagal verslo liudijimus. Avalynę pirko kiekviena atskirai pagal PVM sąskaitas faktūras, kiekviena atskirai vedė savo buhalteriją ir atskirai darė savo pardavimus. Darbo vietoje yra registruoti du kasos aparatai, kurie registruoti V. M. ir jos vardu. Už patalpos nuomą kas mėnesį V. M. duoda pusė nuomos mokesčio, o ji pridėjusi savo nuomos dalį, atsiskaito. Avalynę perka Varšuvoje, gal trijose vietose, įmonių pavadinimų neatsimena. Pati automobilio nevairuoja. Į Lenkiją veža V. M.. Kartu su V. M. perka batus. G. M. kartu į Lenkiją nevažiuoja, jis veiklą vykdo atskirai, atskirai važiuoja pirkti batus. Iš Lietuvos įmonių batų neperka. Visus parvežtus iš Lenkijos batus apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje, juos visus pardavė, pardavimus įformindama kasos aparato kvitu. Patikrinimo metu jos ir V. M. darbo vietoje rastas rankraštinis sąsiuvinis. Šį sąsiuvinį pildė ir V. M.. Šiame sąsiuvinyje yra tiesiog juodraštis, jame nieko nefiksavo (3 t., b. l. 87-88).

Liudytoja A. N., kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama specialiąja liudytoja, teisme paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymu ir konsultacijomis. 2013-04-15 įmonė su V. M. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 23. Šios sutarties pagrindu ji V. M. užsakymu 2013-2014 m. atliko sandėlio apskaitos paslaugą. V. M. buvo reikalinga tik kiekinė sandėlio apskaita. Pirminę apskaitą ji atliko pagal V. M. pateiktą informaciją, surašytą rankraštiniu tekstu A4 formato lapuose, o vėliau sandėlio apskaitą vedė pagal V. M. pateiktus pirminius dokumentus, sandėlio judėjimo rankraštinius užrašus ir pardavimo dokumentus. Realiai sandėlyje ji nebuvo ir natūroje inventorizacijos nedarė. Nuo 2014 metų pradžios pradėjo daryti ir G. M. sandėlio apskaitą, ją darė iki 2014 metų birželio mėn. Sandėlio apskaitą atliko pagal G. M. pateiktus pirminius dokumentus, sandėlio judėjimo rankraštinius užrašus, pirkimo ir pardavimo dokumentus. Realiai sandėlyje taip pat nebuvo ir natūroje inventorizacijos nedarė, pirminę apskaitą atliko pagal G. M. duomenis, kuriuos jai pateikė V. M.. Ji pati atsakomybės už pirminę apskaitą neprisiima, nes pagal sutartį Nr. 23 ir jos priedus nustatyta, kad už pirminių dokumentų tikrumą atsako paslaugos užsakovas. Todėl pateikti V. M. ir G. M. dokumentai (juodraščiai) pagal jų prašymą buvo suvesti į programą ir atspausdinti išrašai, kuriuos ji pasirašė. Parašas netvirtina prekių kiekio tikrumo, nes natūroje įvertinant pirminį prekių kiekį nebuvo atlikta inventorizacija. Parašas tvirtina, kad V. M. ir G. M. pateikti dokumentai suvesti į programą teisingai, atspausdinti ir pasirašyti. Anot liudytojos, jai V. M. paaiškino, kad rankraštiniais įrašais sąsiuviniuose buvo fiksuotas prekių judėjimas iš sandėlio į prekybos vietą, o grąžinimas iš prekybos vietos į sandėlį jai V. M. būdavo pateikiamas A4 formato lapuose taip pat rankraštiniu tekstu. Pastarųjų įrašų būdavo žymiai mažiau nei įrašų sąsiuviniuose. Prie įrašų apie prekes (kiekį) ji pažymėdavo ir pinigų sumą, tačiau tai darė tik tam, kad ji pati ar V. M. galėtų patikrinti duomenų tikrumą pagal V. M. prekių įsigijimo dokumentus, jai pačiai nurodytos kainos įrašai jokios reikšmės neturėjo, nes V. M. pageidavo tik kiekinės prekių apskaitos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-06 specialiąja liudytoja paklausta A. N. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonė užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymu ir konsultacija. 2013-04-15 su V. M. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 23. Pagal šią sutartį 2013-2014 m. ji atliko sandėlio apskaitos paslaugą V. M.. Sandėlio apskaitą atliko pagal V. M. pateiktus pirminius dokumentus: sandėlio judėjimo užrašus, rašytus ranka, pirkimo ir pardavimo dokumentus. Realiai sandėlyje nebuvo ir natūroje inventorizacijos ji nedarė. Nuo 2014 metų pradžios pradėjo daryti ir G. M. sandėlio apskaitą, ją darė iki 2014 metų birželio mėn. Sandėlio apskaitą atliko pagal G. M. pateiktus pirminius dokumentus: sandėlio judėjimo užrašus, rašytus ranka, pirkimo, pardavimo dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus atliko sandėlio apskaitą. Realiai sandėlyje nebuvo ir natūroje inventorizacijos ji nedarė. Pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 23 ir jos priedus buvo aptarta, kad už pirminių dokumentų tikrumą atsako paslaugos užsakovas. Todėl V. M. ir G. M. atnešti dokumentai, juodraščiai pagal jų prašymą buvo suvesti į programą ir atspausdinti išrašai, kuriuos ji pasirašė. Parašas netvirtina prekių kiekio tikrumo, nes natūroje ji prekių netikrino. Parašas tvirtina, kad V. M. ir G. M. pateikti dokumentai suvesti į programą teisingai, atspausdinti ir pasirašyti.

Nors tokie liudytojų parodymai iš dalies patvirtina kaltiamųjų parodymus, tačiau jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Liudytoju apklaustas M. B. teisme patvirtino, kad jis, būdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju, 2014-05-16 atliko taip vadinamą kontrolinį užpirkimą G. M. darbo vietoje. Jis už 15 litų kainą iš G. M. įsigijo impregnavimo priemonę batams, tačiau iš pardavėjo kasos čekio negavo, prekiautojo kasos aparatas nebuvo įjungtas. Po tokio kontrolino pirkimo buvo atliktas prekiautojo patikrinimas. Patikrinimo metu G. M. prekyvietėje rastas ir paimtas rankraštinis sąsiuvinis, kuriame, kaip įtarė, galėjo būti atlikti įrašai apie neapskaitytų per kasos aparatą prekių pardavimą. Analogiškas patikrinimas tą pačią dieną atliktas G. M. sutuoktinės V. M. darbo vietoje, pas ją rasti ir paimti du rankraštiniai sąsiuviniai su analogiškais įrašais, kuriuose galimai buvo įrašomos parduotos, tačiau per kasos aparatą neapskaitytos prekės.

2013-04-15 paslaugų teikimo sutartis Nr. 23 patvirtina, kad V. M. ir G. M. sandėlio apskaitą vedė UAB “Skaičių erdvė” (3 t., b.l. 94-95).

2014-05-16 buvo atlikti G. M. ir V. M., dirbančių pagal verslo liudijimus, patikrinimai, taip vadinami kontroliniai užpirkimai, dėl avalynės prekybos Alytaus turgavietėje, Jazminų gatvėje, Alytuje. Patikrinimo metu rasti ir paimti rankraštiniai užrašai, kuriuose kaip buvo įtariama, yra informacija apie neapskaitytus avalynės pardavimus. Patikrinimas patvirtinamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. B. tarnybiniu pranešimu (1 t., b.l. 21).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2014-05-21 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01036-14 pagal LR BK 222 str. 1d. ( 1 t., b.l. 1-2, 21), 2016-03-08 tarnybiniu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 220 str. 1d. ( 1 t., b.l. 22-23). Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad patikrinimo metu G. M. prekyvietėje rasti rankraštiniai užrašai, pagal kuriuos matyti, kad 2014 metais galimai parduota neapskaitytos avalynės už 74 924 litus, tačiau pagal kasos operacijų žurnalą 2014 metais užfiksuota pardavimų už 4530 litų; V. M. prekyvietėje rasti užrašai, pagal kuriuos matyti, kad 2014 metais galimai parduota neapskaitytos avalynės už 99 513 litus, o 2013 metais, galimai parduota neapskaityta avalynės už 356 302 litus.

2014-05-16 iš G. M. darbo vietos (duomenys neskelbtini) išimtas 26 psl. sąsiuvinis, kas užfiksuota dokumentų paėmimo aktu Nr. 04/11-1-28-4501-D (1 t., b.l. 26). 2014-05-16 iš V. M. ir E. B. išimti 13 psl. ir 79 psl. sąsiuviniai ir kiti dokumentai, kas užfiksuota dokumentų paėmimo aktu Nr. 04/11-1-28-4500D (1 t., b.l. 38). Visuose sąsiuviniuose pažymėta mėnesio diena, prekės pavadinimas (batų pavadinimas, priemonė arba nurodyta, kad tai išpardavimas), skaičius, žymintis bato dydį, skaičius, žymintis pinigų sumą ir prie kai kurių eilučių nurodytos pastabos.

Ikiteisminio tyrimo metu įtarus, kad 2014-05-16 dokumentų paėmimo metu ir V. M. ir G. M. darbo vietų paimti rankraštiniai užrašai, kuriuose gali būti užfiksuota informacija apie neapskaitytas lėšas, buvo atliktas G. M. ir V. M. ūkinės finansinės veiklos patikrinimas, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. M.. Specialistas 2015-08-21 dėl atlikto tyrimo pateikė išvadą Nr. 5-2/121 " Dėl G. M. ir V. M. ūkinės finansinės veiklos" (2 t., b.l. 93-112). Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, G. M., V. M. buhalterinėje apskaitoje įvertintos ne visos už parduotas prekes gautos pajamos. Išvadoje nurodoma:

1. V. M. naudotu kasos aparatu ir „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais“ įforminta, kad laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16 arba per 16,5 mėn. V. M. už parduotas prekes gavo iš viso 26419 Lt (7651 EUR) pajamų sumą, nuo 715 Lt (207 EUR) iki 2936 Lt (850 EUR) pajamų per vieną mėnesį. Dokumentų paėmimo aktu 2014-05-16 Nr. 04/11-1-28-4500D iš V. M. ir toje pačioje prekyvietėje pagal verslo liudijimą dirbančios E. B. paimti užrašų sąsiuvinis „City Landscape“ su užpildytais 79-iais lapais ir užrašų sąsiuvinis „2014 Compensa“ su užpildytais 13 lapų, kuriuose už tą patį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16 įrašyta iš viso 452848 Lt (131153,85 EUR) suma, nuo 11309 Lt (3275,31 EUR) iki 41987 Lt (12160,28 EUR) per vieną mėnesį.

V. M. 2014-08-20 liudytojo apklausoje parodė, kad sąsiuvinyje buvo nurodoma diena ir tą dieną buvo daromi įrašai: pirmame stulpelyje buvo nurodomas bato pavadinimas, antrame – bato dydis, kuris apibrauktas apskritimu, trečiame – suma, kurią galėtų mokėti klientas, ketvirtame – bato apibūdinimas, spalva ir, kad sąsiuviniuose ji fiksavo trūkstamų prekių kiekius tokiu būdu: klientui išsirinkus batus, V. M. neturėdavo kliento pageidaujamų batų dydžio ar spalvos ir sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti, sumą įrašydavo tokią, kokią kainą preliminariai nurodydavo klientui, o dienos pabaigoje sudėdavo prekių sumas, kad žinotų kiek pinigų reiks batams įsigyti.

V. M. parodymai 2014-08-20 liudytojo apklausoje, kad ji sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti, o ne gautas pajamas už parduotą avalynę, ne visais atvejais atitinka įrašus sąsiuviniuose, nes laikotarpiui nuo 2013-01-02 iki 2014-05-16:

1.1 Sąsiuvinių 36-iose eilutėse įrašyta suma, bet neįrašyta bato pavadinimas ar dydis; dydis bei spalva, šie atvejai nurodyti 10-ame priede (10 priedas, 10.1 lapas), ir šiais 36 atvejais neaišku, kokius batus V. M., pagal jos parodymus, turėjo įsigyti.

1.2 Sąsiuvinių pirmame stulpelyje, kuriame pagal V. M. parodymus buvo įrašomas bato pavadinimas, 101 kartą įrašyta ne bato pavadinimas, o žodis „Priemonė“, prie šio žodžio įrašytos sumos nuo 4 Lt (1,16 EUR) iki 30 Lt (8,69 EUR), daugiau nieko neįrašyta ir šie atvejai nurodyti 10-ame priede (10 priedas, 10.2-10.4 lapai). Pagal UAB „L.“ (V. (duomenys neskelbtini)) pirkėjai V. M. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras V. M. pirko ne vienos, o mažiausiai 6 rūšių priemones batams (įdėklai, silikoniniai įdėklai, vidpadžiai, tepalas, pratempėjas, neslystantys padukai), ir šiais 101-u atvejais neaišku, kokią priemonę V. M., pagal jos parodymus, turėjo įsigyti.

1.3 Sąsiuvinių pirmame stulpelyje, kuriame pagal V. M. parodymus buvo įrašomas bato pavadinimas, 258 kartus įrašyta ne bato pavadinimas, o įrašytas žodis „Išpardavimas“, prie šio žodžio įrašytos sumos nuo 10 Lt (2,90 EUR) iki 200 Lt (57,92 EUR), 151 kartą iš 258 kartų nenurodyta batų spalva ar nenurodyta nei dydis, nei spalva, šie atvejai nurodyti 10-ame priede (10 priedas, 10.5-10.9 lapai), ir šiais 258 atvejais neaišku, kokią avalynę V. M., pagal jos parodymus, turėjo įsigyti.

1.4 Pagal tyrimui pateiktas V. M. naudoto kasos aparato kontrolines juostas užrašų sąsiuviniuose įrašytos sumos pagal eilės tvarką 21 dieną sutampa su kasos aparato kvitų sumomis pagal jų išspausdinimo laiką, šie atvejai nurodyti 11-ame priede (11 priedas, 11.1-11.5 lapai), ir tai neatitinka V. M. parodymų 2014-08-20 liudytojo apklausoje, kad sąsiuvinio trečiame stulpelyje buvo įrašoma suma, kurią galėtų mokėti klientas, o ne faktiška pardavimo kaina.

Atsakymo į klausimą 1.1-1.4 punktuose nurodytais atvejais V. M. parodymai 2014-08-20 liudytojo apklausoje, kad ji sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti, o ne gautas pajamas už parduotą avalynę, neatitinka įrašų užrašų sąsiuviniuose ir užrašų sąsiuviniuose įrašytos sumos galimai yra V. M. faktiškai gautos pajamos už parduotas prekes. Tai yra, V. M., kaip asmens vykdančios veiklą pagal verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje neįvertintos laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16 gautos 426429 Lt (123502 EUR) pajamos už parduotas prekes (suma sąsiuviniuose 452848 Lt – 26419 Lt, dokumentais įforminta pajamų suma).

Šiuo atveju V. M. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes V. M. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrįstos apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais“) laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16 pardavimų už 426429 Lt (123502 EUR) ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale). Dėl šių pažeidimų pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16 gavo V. M. ir dėl to iš dalies negalima nustatyti V. M., kaip asmens vykdančios veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16. (Specialisto išvados 3 punktas).

2. Pagal „Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų apskaitos žurnale“ įklijuotas dienos ataskaitas „Z“ ir sumines mėnesio ataskaitas G. M. naudotu kasos aparatu laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-05-16 užfiksuota 4243 Lt (1229 EUR) pajamų suma. Dokumentų paėmimo aktu 2014-05-16 Nr. 04/11-1-28-4500-D iš G. M. paimtas užrašų sąsiuvinis su užpildytais 26-iais lapais, kuriame įrašyta 75056 Lt (21738 EUR) suma.

G. M. 2014-08-20 liudytojo apklausoje parodė, kad šiame užrašų sąsiuvinyje buvo nurodoma diena ir tą dieną buvo daromi įrašai: pirmame stulpelyje buvo nurodomas bato pavadinimas, antrame – bato dydis, kuris apibrauktas apskritimu, trečiame – suma, kurią galėtų mokėti klientas, ketvirtame – bato apibūdinimas, spalva, kad sąsiuvinyje jis fiksavo trūkstamų prekių kiekius tokiu būdu: klientui išsirinkus batus, G. M. neturėdavo kliento pageidaujamų batų dydžio ar spalvos ir sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti; sumą įrašydavo tokią, kokią preliminariai nurodydavo klientui sumokėti, o dienos pabaigoje sudėdavo prekių sumas, kad žinotų kiek pinigų reiks batams įsigyti.

G. M. parodymai 2014-08-20 liudytojo apklausoje, kad jis sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti, ne visais atvejais atitinka įrašus sąsiuvinyje:

- užrašų sąsiuvinio pirmame stulpelyje, kur pagal G. M. parodymus buvo įrašomas bato pavadinimas, 48 kartus įrašyta ne bato pavadinimas, o žodis „Impregnantas“, įrašyta suma 15 Lt (4,34 EUR) (vieną kartą įrašyta suma 13 Lt (3,77 EUR), sąsiuvinio 1 lapas; vieną kartą įrašyta suma 14 Lt (4,05 EUR), sąsiuvinio 10 lapas) ir daugiau nieko neįrašyta. Pagal UAB „Ladreksa“ (V. A. G. g. 4, Vilnius; įm. kodas 126151932) 2013 metais (birželio 28, rugpjūčio 26 ir lapkričio 11) surašytas 3 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų G. M. parduota iš viso 228 vnt. (60 + 48 + 120) impregnatorių, jų pardavimo kaina buvo 8,08 Lt (2,34 EUR) ar 8,46 Lt (2,45 EUR) su PVM, ir pagal tyrimui pateiktus dokumentus 2014 metais iki 2014-05-16 G. M. impregnatorių nepirko. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos patikrinimo akte 2014-05-16 Nr. 04/11-1-28-4501-A nurodyta, kad tą dieną atliekant patikrinimą pas G. M. buvo atliktas kontrolinis užpirkimas, nupirktas impregnantas, kurio kaina buvo 15 Lt (4,34 EUR), ir G. M. neužfiksavo kasos aparatu gautų 15 Lt (4,34 EUR). Tai yra, užrašų sąsiuvinyje prie žodžio „Impregnantas“ 48 kartus įrašytos sumos (13 Lt/3,77 EUR, 14 Lt/4,05 EUR ar 15 Lt/4,34 EUR) atitinka pardavimo kainą, o ne sumą, reikalingą šiai prekei įsigyti (8,08 Lt/2,34 EUR ar 8,46 Lt/2,45 EUR), kaip parodė G. M. 2014-08-20 liudytojo apklausoje.

G. M. parodymai 2014-08-20 liudytojo apklausoje, kad jis sąsiuvinyje įrašydavo batus kaip prekę, kurią turėtų įsigyti, o ne gautas pajamas už parduotą avalynę, ne visais atvejais atitinka įrašus užrašų sąsiuvinyje, ir užrašų sąsiuvinyje įrašytos sumos galimai yra G. M. faktiškai gautos pajamos už parduotas prekes. Tai yra, G. M., kaip asmens vykdančio veiklą pagal verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje neįvertintos laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-05-16 gautos 70813 Lt (20508 EUR) pajamos už parduotas prekes (suma sąsiuviniuose 75056 Lt – 4243 Lt dokumentais įforminta pajamų suma).

G. M. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo, nes G. M. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje nepagrįstos apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais“) laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-05-16 pardavimų už 70813 Lt (20508 EUR) ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale). Dėl šių pažeidimų pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kiek pajamų laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-05-16 gavo G. M. ir dėl to iš dalies negalima nustatyti G. M., kaip asmens vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-05-16. (Specialisto išvados 6 punktas).

Kaltinamieji, veikdami kiekvienas pagal verslo liudijimą, sąmoningai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012-04-24 įstatymo Nr. IX-1988 redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) 12 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią pagrįsti visas ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, reikalaujančią užregistruoti apskaitos registruose ūkinių operacijų duomenis ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią registruoti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis apskaitos registruose ir 16 straipsnio 3 dalį, reikalaujančią registruoti apskaitos registruose ūkines operacijas pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, apskaitos registrą pasirašant, nes tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos aparato kvitais ar „Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais“). Dėl padarytų pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti V. M. ir G. M. veiklos ir turto.

Kaltinamieji, ginčydami savo kaltę, teigė, kad jie visas ūkines operacijas fiksavo kasos aparatu ir įrašais kasos aparato kasos operacijų žurnale, todėl jų ūkinė veikla yra pagrįsta ir kiekvieno atskirai nustatoma pagal kasos aparatų kasos operacijų žurnalus. Tokie kaltinamųjų teiginiai prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms.

Apgaulingos buhalterinės apskaitos, kaip nusikalstamos veikos, esmė – tam tikrų pajamų neįtraukimas į oficialią buhalterinę apskaitą. Neįtrauktų į apskaitą lėšų, ūkinių finansinių operacijų apskaitymas kituose dokumentuose, užrašų ar kt. vedimas pats savaime nėra nusikaltimas, nes nepriklausomai nuo to, ar tokios lėšos, tokios ūkinės finansinės operacijos būtų atskirai apskaitomos, dokumentuojamos, ar ne, tai neturėtų reikšmės kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad gautos pajamos neįtrauktos į asmenų tvarkomas oficialias buhalterines apskaitas, t.y. į kasos aparato kasos operacijų žyurnalus. Neoficialių pardavimų apskaitymas neoficialioje apskaitoje buvo reikalingas apgaulingos apskaitos vykdytojams V. M. ir G. M. dėl tokių piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo savo tikslams.

Nagrinėjamoje byloje nustatytas toks apgaulingos buhalterijos apskaitos mechanizmas: dalis kaltinamųjų gautų lėšų už parduotas turgavietėje prekes buvo neapskaitoma kasos aparatu, t.y. už parduotą prekę neišduodamas kasos aparato čekis, taip neoficialiai gauti pinigai apskaitos registruose neatspindėti, jie panaudoti asmeniškai jų gavėjų.

Pagal teismų praktiką apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik tokia veika, kai ji sukelia pasekmes - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytos kaltinamųjų parodymus paneigiančios specialisto išvados: 2015-08-21 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto D. M. išvada Nr. 5-2/121 “Dėl G. M. ir V. M. ūkinės finansinės veiklos” ir 2016-02-12 to paties specialisto išvada Nr. 5-2/23 :Dėl G. M. ir V. M. ūkinės finansinės veiklos”. Jomis konstatuota, kad kiekvieno iš kaltinamųjų atitinkamu tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota atitinkamai V. M. pardavimų (ūkinių operacijų) už 426429 Lt (123502 Eur), G. M. – už 70813 Lt (20508 Eur). Įvertindamas kaltinamųjų verslo pajamas atitinkamais laikotarpiais teismas vadovaujasi nurodytomis specialisto išvadomis, kurios niekuo nepaneigtos, o pačių kaltinamųjų ir jų gynėjo kaip neatitinkančios tikrų faktų grindžiamos tik deklaratyvaus pobūdžio prieštaravimais, todėl laikytinos objektyviu įrodymu baudžiamajame procese.

Dėl specialisto išvadų objektyvumo teismas sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą ir kitus byloje esančius įrodymus. Visų pirma, jau pats faktas, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo pradžioje dėl jų darbo vietose rastų rankraštinių užrašų davė vienokius parodymus, vėliau juos vienodai pakeitė, leidžia spręsti apie tokių įrodymų neobjektyvumą ir parodymus duodančių asmenų nenuoširdumą. Kaltinamieji tvirtino esą jie pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu tik teigiamai atsakė į ikiteisminio tyrimo pareigūno užduodamus jiems menamus klausimus, pareigūnas užrašė jų atsakymus ir jie šiuos atsakymus patvirtino savo parašais. Tačiau tokiais teiginiais patikėti neįmanoma, nes iš apklausų protokolų matyti, kad apklausų metu nebuvo uždavinėjami klausimai, asmenys dėstė vientisas mintis, kurios tyrėjo buvo užrašomos tekstu. Apklausti įtariamaisiais M. detaliai paaiškino apie kiekvieną rankraštinių užrašų eilutės reikšmę, nors akivaizdu, kad tyrėjas, atitinkamoje bylos tyrimo stadijoje neturėdamas kitų jų teiginius patvirtinančių įrodymų, net negalėjo žinoti, kad tokios versijos laikysis kaltinamieji, taigi, ir negalėjo uždavinėti jų atsakymus lemiančius esą menamus klausimus. Kita vetus, abu kaltinamieji yra išsilavinę asmenys, ilgą laiką užsiimantys prekyba, todėl nesuprasti savo parašo reikšmės po apklausos ikiteisminio tyrimo medžiagoje tekstu, negalėjo. Parašais jie patvirtino savo teiginių tikrumą. Jų parodymai pakito iškėlus kitą gynybinę versiją dėl esą užrašuose įrašomos informacijos apie iš sandėlio paimamas ir į prekybos vietą atvežamas prekes. Tačiau tokia versija taip pat neatitinka logikos. Jau vien tai, kad kaltinamieji tvirtina atsivežtas į prekybos vietą prekes fiksavę sąsiuviniuose, o išvežamas iš prekybos vietos atgal į sandėlį prekes fiksavę A4 formato atskiruose lapuose, verčia abejoti parodomų faktų tikrumu, nes nė vienas kaltinamųjų negalėjo paaiškinti tokios skirtingos įvežamų ir išvežamų prekių apskaitos logikos, kai akivaizdu, kad viename sąsiuvyje atspindėta prekių judėjimą iš sandėlio ir atgal žyminti apskaita būtų buvusi žymiai tikslesnė ir tvarkingesnė. Be to, kaltinamoji V. M. negalėjo įtikinamai paiškinti, kokiam tikslui jos darbo vietoje buvo saugomas pirmasis sąsiuvinis su gana sena informacija apie anot jos į prekybos vietą iš sandėlio atvežamų prekių įrašais, kai tokia informacija jokios reikšmės pagal jos pateiktą versiją jai nebegalėjo turėti, nes prekių apskaita iš pirmojo sąsiuvinio jau buvo suvesta A. N. tvarkomoje kiekinėje prekių apskaitoje. Be to, abu kaltinamieji patvirtino, kad yra buvę atvejų, kada išvežta iš prekybos vietos avalynė sandėlio nepasiekdavo, t.y. jie nurodo veždavę avalynę taisyti arba tiesog padovanodavę ar kitaip ją perleisdavę. Taigi, paaiškinime, kad išvežta iš prekybos vietos į sandėlį avalynė būdavo surašoma į atskirus A4 formato lapus jau sandėlyje, taip pat neatitinka logikos, nes tokiu būdu atliktas prekių apskaitymas neturi tikslumo, ir tai leidžia spręsti apie kaltinamųjų duotų parodymų neobjektyvumą. Eilutėje, kurioje įrašyta esą siektina gauti suma už prekę, sekant kaltinamųjų parodymais, negali žymėti objektyvios informacijos jau vien dėl to, kad patys kaltinamieji parodė besąlygiškai nesilaikydavę jų pačių įrašyto kainos dydžio ir parduodavę prekes ne tik tokiomis kainomis, kurios buvo jų užrašytos ant batų dėžių ir kurias esą jie perrašydavę kiekvienas į savo sąsiuvinius, taiga, būtetn šios eilutės rašymas į sąsiuvinius secant kaltinmaųjų logika, yra visiškai betikslis. Be to, kaltinamasis G. M. parodė, kad sąsiuinyje žymėdavosi ir iš V. M. prekybos vietos jo pasiimtas ir į savo prekybos vietą atneštas prekes, nors toje pačioje apklausoje tvirtino, kad prekybą abu vykdė atskirai, prekės buvo atskiros, apskaita atskira, taigi, toks paaiškinimas paneigia jo logiką, jog sąsiuvinyje įrašyta suma, kurią jis norėjo gauti už prekę ir patvirtina, kad tai suma, kurią jis gavo pardavęs prekę. Neabejotina, kad gautos sumos už parduotą prekė įtašymas į sąsiuvinį abiems kaltinamiesiems buvo reikaligas savo atliktų pardavimų tikrajai (neoficialiai) apskaitai vesti.

Kaltinamųjų parodymai paneigiami specialisto išvadomis. Specialistas, atlikęs tyrimą, suskaičiavo įrašus rankraštiniuose sąsiuviniuose, palygino juos su kasos aparatų užfiksuotomis pajamomis, nustatė, kad kaltinmaųjų naudotų kasos aparatų kontrinėse juostose esantys įrašai dalinai sutampa su atitinkamos dienos rankraštiniuose sąsiuviniuose nurodytomis sumomis, t.y. sąsiuviniuose padaryti įrašai pagal eilės tvarką sutampa su kasos aparato kvitų sumomis eiliškumu ir pagal jų išspausdinimo laiką. Šis duomenų sugretinimas laikytinas neginčijamu įrodymu, kad rankraštiniai sąsiuviniuose įrašyti įrašai atspindi realų prekių pardavimą. Tokią išvadą sustiprina ir vertinimas, kad daugeliu atveju sąsiuviniuose prie įrašų “išpardavimas” įrašytos sumos nuo 10 Lt iki 200 Lt (V. M. užrašai), tačiau nesant kitų identifikuojančių požymių (batų gamintojo, dydžio, spalvos) neaišku, kokius batus kaltinamoji anot jos atsiveždavo į prekybos vietą, kai ji pati pagal šį požymį “išpardavimas” prekės niekaip negalėtų identifikuoti. Be to, G. M. 2014-05-16 kontrolinio užpirkimo metu pardavė impregnantą už 15 litų, tačiau šių pinigų jis neužfiksavo kasos aparatu kaip gautų pajamų, kas dar kartą patvirtina, kad ne visi pardavimai buvo fiksuojami kasos aparatu.

Liudytojos E. B. parodymai vertintini kritiškai. Visų pirma akivaidu, kad šis asmuo dėl savo vykdomos veiklos (duomenys neskelbtini) turgavietėje glaudžiai susijęs su kaltinamaisiais, ikiteisminiame tyrime turėjo specialiosios liudytos statusą, antra, ji ikiteisminio tyrimo metu 2014-07-09 apklausiam kaip liudytoja nurodė, kad prekyboje vietoje rastas ir išimtas rankraštinis V. M. sąsiuvinis yra “tiesiog juodraštis, jame nieko nefiksavo”, bet teisme ši liudytoja paaiškino sąsiuvinio tiesioginę paskirtį ir prasmę, iš ko darytina išvada, kad liudytoja nesiekia atskleisti byloje tiesos, bet duoda paaiškinimus, suderinusi poziciją su kaltinamaisiais.

Liudytoja A. N. parodė vedusi ne buhalterinę avalynės apskaitą pagal M. pateiktą informaciją, bet tik kiekinę apskaitą. Tačiau pastebėtina, kad vesdama šią apskaitą A. N. be avalynės ir priemonių kiekio, kas būtų būdinga kiekinei apskaitai, nurodydavo ir avalynės kainą, kurią įrašydavo, kaip ji tvirtino, pagal V. M. pateiktus duomenis ir tai esą buvusi suma, kurią V. M. nurodė jai kaip norimą gauti kainą už prekę. Toks įrašas esą buvo reikalingas norint tiksliau identifikuoti prekę pagal V. M. teikiamus duomenis. Toks paaiškinimas, nors ir atitinka V. M. parodymus, duotus teisme, tačiau prasilenkia su logika, nes identifikuoti turimą prekę būtų buvę žymiai paprasčiau pagal jos įgijimo kainą, kuri yra nekintama, matoma ir yra pagrįsta įgijimo dokumentu, bet ne iš sumos, kuri bus ar nebus gaunama apskaitymo momentu priklausomai nuo pardavimo sėkmės.

Visa tai įvertinęs teismas konstatuoja, kad kiekvieno iš kaltinamųjų atitinkamu tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota V. M. pardavimų (ūkinių operacijų) už 123 502 Eur (tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai 426 429 Lt), G. M. tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neįrašyta ir finansinėse ataskaitose nedeklaruota pardavimų už 20 508 Eur (tiriamuoju laikotarpiu atitnkamai 70 813 Lt). Dėl specialisto atliktų aritmetinių skaičiavimų teisme ginčų nekilo, prašymo skirti ekspetizę teismui nepateikta. Taigi, dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16 kaltinamosios V. M., laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-05-16 kaltinamojo G. M. veiklos ir turto, ir tai yra pasekmė apgaulingai tvarkomos apskaitos.

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. M. neįrašė buhalterinės apskaitos registruose (kasos aparato kasos operacijų žurnale) dalies ūkinių operacijų – pardavimų, taip išvengdama privalomų mokėti mokesčių, t.y. nustatyta, kad V. M. vedė apgaulingą buhalterinę apskaitą, kas jau aptarta aukščiau aptartais įrodymais dėl pripažinimo jos kalta pagal BK 222 str. 1d. Ji atitinkamai pagal oficialiai savo deklaruotus pardavimus deklaravo mažiau pajamų nei iš tiesų gavo už apmokestinamas prekes laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-16, o būtent savo metinėse pajamų deklaracijoje už 2013 metus ir 2014 metus įrašė neteisingus duomenis apie pajamas (mažesnes nei gavo iš tiesų) ir pateikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo 13 679,62 Eur (tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai 47 233 litų ) PVM į valstybės biudžetą.

V. M., privalėdama pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipnio reikalavimus pateikti prašymą ją įregistruoti PVM mokesčiu mokėtoja, savo metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo neteisingus duomenis. Šis faktas įrodytas aukščiau aptartu rašytiniu įrodymu – 2015-08-21 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublios vidaus reikalų ministerijos Kauno paygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada (2 t., b. l. 93-112) bei V.M. V. mokesčių inspekcijai pateiktomis 2013 metų ir 2014 metų Metinėmis pajamų deklaracijomis.

Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkė suvokė, jog pateike neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybė įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir to norėjo.

Taigi šios išdėstytos aplinkybes patvirtina, kad V. M. žinojo, jog jos valstybės igaliotai institucijai pateiktose deklaracijose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie per 2013 ir 2014 metų mokestinį laikotarpį gautas pajamas, jos veiksmai kvalifikuotini pagal BK 220 straispnio 1 dalį.

BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamosios V. M. padarytos veikos pagal kaltės formą ir pavojingumo laipsnį vertintinos kaip apysunkis tyčinis nusikaltimas ir nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 straipsniai). Ji praeityje neteista, administracine tvarka bausta už smulkius pažeidimus dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau nuobaudos nebegalioja (4 t., b.l. 52, 53), taigi, nesudaro pagrindo vertinti asmens kaip linkusio daryti teisės pažeidimus. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vertina tą aplinkybę, kad pagal byloje surinktą medžiagą kaltinamosios turtinė padėtis yra gera, o būtent, ji su sutuoktiniu G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 6 vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, 1 žemės sklypą, kurio paskirtis įregistruota „kita“ toje pat vietovėje, butą (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos automobilį Toyota Avensis (4 t., b.l. 15, 16, 5 t., b. l. 32-47), deklaravo pajamas, gautas iš verslo. Tokie duomenys nors ir liudija kaltinamosios turtinę padėtį esant gerą, tačiau būtina vertinti, kad darydama nusikalstamą veiką kaltinamoji išvengė valstybei palyginus didelių pinigine išraiška mokesčių, kurie turės būti išieškoti. Taigi, sprendžiama, kad įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda gali tapti šeimai nepakeliama finansine našta arba iš viso tapti neįmanoma įvykdyti dėl turimo turto stokos ir išieškojimo, reglamentuojamo civilinio proceso normų, griežtos tvarkos, todėl siekiant, kad skirta bausmė būtų realiai įvykdoma, tikslinga parinkti ne su pinigine sankcija, bet su laisvės atėmimu susijusią bausmę.