Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB A. direktoriumi, šeiminė padėtis – vedęs, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2021 m. balandžio 29 d. 10.42 val. Vilniaus r. sav. krašto keliai Kirtimai-Pagiriai-Baltoji Vokė (duomenys neskelbtini) km kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Sustabdžius savivartį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius važiuoti į tinkamą svėrimo vietą, J. L., vairuodamas transporto priemonę, nuvažiavęs kelis šimtus metrų pasuko į šalia esantį lauką ir pakėlęs savivarčio kėbulą, dalį smėlio išpylė, taip nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų sudaryti sąlygas vairuojamą transporto priemonę pasverti.

Taip pat vairuotojas J. L. važiavo sunkiasvore transporto priemone MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (keturašis automobilis), be leidimo maršrutu Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. - Šikšnio g., Vilnius. Pagal krovinio važtaraštį bendroji masė 36,74 t, kai 4,74 t viršijo leistiną 32 t bendrą masę.

Taip pat vairuotojas J. L. vežė birias medžiagas (smėlį) jų neuždengęs.

Nustatyta, kad vairuotojas J. L. 2021 m. balandžio 1, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 23 dienomis viršijo nepertraukiamo vairavimo trukmę, atitinkamai 1.41 val., 18 min., 3.58 val., 1.48 val., 2.54 val., 3.06 val., 4.59 val., 49 min., 2.05 val. ir 53 min.

Be to nustatyta, kad vairuotojas J. L. vairavo savivartį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio padangos neatitiko nustatytų reikalavimų.

Šiais savo veiksmais J. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, 451 straipsnio 1-6 dalyse, 459 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 415 straipsnio 2 dalyse.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. L. parodė, kad protokolo kopiją gavo, supranta kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta. Gailisi dėl to ką padarė, vairuoja apie 15 metų, pirmą kartą buvo sustabdytas. Negali paaiškinti kaip tai viskas įvyko. Pretenzijų niekam nėra, kiekvienas vykdo savo darbus. Padangos pakeistos, technikinė, kurią buvo atėmę, jau sutvarkyta; viskas sutvarkyta, liko tik pasekmės. Būtent už tokį dalyką nebuvo baustas, bet buvo baustas už greitį (jo viršijamą), baudos sumokėtos. Galės sumokėti baudą.

Nusižengimai įrodyti: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo su pažeidimais sutiko ir nurodė, jog gailisi dėl padarytų pažeidimų; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus; paaiškinimu dėl krovinio vežimo; krovinio važtaraščio kopija; Pažeidimai pagal Reglamentą (EB) 561/2006 kopija; transporto priemonės registracijos dokumento kopija; fotolentelėmis ir kita bylos medžiaga, kurie patvirtina, kad J. L. 2021 m. balandžio 29 d. 10.42 val. Vilniaus r. sav. krašto keliai Kirtimai-Pagiriai-Baltoji Vokė (duomenys neskelbtini) km, kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą. Sustabdžius savivartį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius važiuoti į tinkamą svėrimo vietą, J. L., vairuodamas minėtą transporto priemonę, nuvažiavęs kelis šimtus metrų pasuko į šalia esantį lauką ir pakėlęs savivarčio kėbulą, dalį smėlio išpylė, taip nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų sudaryti sąlygas vairuojamą transporto priemonę pasverti. J. L. važiavo sunkiasvore transporto priemone MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (keturašis automobilis), be leidimo maršrutu Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. - Šikšnio g., Vilnius. Pagal krovinio važtaraštį bendroji masė 36,74 t, kai 4,74 t viršyta leistina 32 t bendroji masė. J. L. vežė birias medžiagas (smėlį) jų neuždengęs. Nustatyta, kad vairuotojas J. L. 2021 m. balandžio 1, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 23 dienomis viršijo nepertraukiamo vairavimo trukmę, atitinkamai 1.41 val., 18 min., 3.58 val., 1.48 val., 2.54 val., 3.06 val., 4.59 val., 49 min., 2.05 val. ir 53 min. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas J. L. vairavo savivartį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio padangos neatitiko nustatytų reikalavimų. J. L. veikos pagal 505 straipsnio 1 dalį, 451 straipsnio 1-6 dalis, 459 straipsnio 1 ir 5 dalis, 415 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos tinkamai.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį kyla už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.

Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai yra patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija). Šių reikalavimų V skyriuje „Transporto priemonės ašys, ratai, padangos ir pakaba“ išdėstyta: automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“) (5.5 punktas); nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis (5.6 punktas); naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip: M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm). M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm). M3 klasės – 2,0 mm. N1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm); N2, N3 klasių – 1,0 mm; L kategorijos – 0,8 mm; O1, O2 klasių – 1,6 mm; O3, O4 klasių – 1,0 mm (5.7 punktas). Byloje esančiomis fotolentelėmis matyti, kad pažeidimo laiku pareigūnui padangų protektoriaus gylio matuokliu pamatavus transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangų protektoriaus rašto gylį, nustatytas 0,73 mm naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis, t. y. mažesnis nei nurodytas minėtame reglamentavime. Šių nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo bei jas pripažino ir pats atsakomybėn traukiamas J. L.. Kadangi J. L. vairuotos transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos neatitiko nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, jam pagrįstai inkriminuotas ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 451 straipsnį kyla už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimą, kuris gali būti skaičiuojamas nuo penkiolikos minučių ir iki viršijamų daugiau kaip keturių valandų. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos Reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr.2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 8 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad per kiekvieną 24 valandų laiko tarpą po prieš tai pasinaudoto kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos vairuotojas turi būti pasinaudojęs kitu kasdienio poilsio laikotarpiu, to paties teisės akto 4 straipsnio g) punkte nurodyta, kad „normalus kasdienio poilsio laikotarpis“ – tai mažiausiai 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonė MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 1, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 23 dienomis viršijo nepertraukiamo vairavimo trukmę, atitinkamai 1.41 val., 18 min., 3.58 val., 1.48 val., 2.54 val., 3.06 val., 4.59 val., 49 min., 2.05 val. ir 53 min. Taigi konstatuotina, kad J. L. pagrįstai inkriminuoti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 451 straipsnio 1-6 dalyse.

Pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidė krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimus.

2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtinti „N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimai“ (toliau – Reikalavimai), kurių 6 punktu nustatyta, jog visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą. Pagal Reikalavimų 11 punktą, vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui ir (ar) krovėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Kelionės metu pastebėjus neatitiktį, vairuotojas privalo apie tai informuoti krovinio vežėją ir sulaukti jo nurodymų. Važiuoti toliau galima tik pašalinus neatitiktį. Reikalavimų 12 punktas reglamentuoja, jog krovinys transporto priemonėje turi būti išdėstytas ir pritvirtintas taip, kad nekeltų pavojaus transporto priemonėms, eismo dalyviams ir (arba) kitiems kroviniams ir kad jis nejudėtų transporto priemonėje arba neiškristų iš jos. Nagrinėjamu atveju J. L. pripažino ir bylos medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vežė birias medžiagas (smėlį) jų neuždengęs nustatyto pažeidimo laiku ir vietoje.

Minėto ANK 459 straipsnio 5 dalimi nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. L. važiavo sunkiasvore transporto priemone MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas 4,74 t leistiną 32 t bendrąją masę.

Tokiais veiksmais J. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti transporto priemonių bei ekipažo, keleivių, bagažo ir krovinių vežimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 11 dalis numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Bylos medžiaga patvirtina, kad J. L. pareigūnui nurodžius atlikti transporto priemonės svėrimo procedūrą, vairuotojas atsisakė tai atlikti ir nuvažiavęs kelis šimtus metrų pasuko į šalia esantį lauką, kur pakėlęs savivarčio kėbulą, dalį smėlio išpylė. Todėl J. L. atsisakymas atlikti transporto priemonės svėrimo procedūrą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas tinkamai.

Dėl administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo

Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui (vairuotojui) gali būti skiriama nuo 30 iki 40 eurų dydžio bauda; už ANK 451 straipsnio 1-6 dalyse numatytų nusižengimų padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 10 eurų iki 300 eurų bauda; už ANK 459 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 100 eurų iki 300 eurų, o už 5 dalies gali būti skiriama vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 600 iki 1150 eurų bauda; už ANK 505 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymą gali būti skiriama asmenims nuo 80 iki 780 eurų bauda ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų bauda.

Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(1) straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs konkrečias nusižengimo aplinkybes, J. L. asmenybę, konstatuoja, jog yra pagrindas nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Akcentuotina, kad J. L. padaryti administraciniai nusižengimai vertintini kaip pavojingi ir šiurkštūs administraciniai nusižengimai, keliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vertinant pažeidėjo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis iš karto sutiko su jam pareikštais pažeidimais ir dėl to gailėjosi, tai nurodydamas administracinio nusižengimo protokole bei juos pripažino ir viso proceso metu, nuoširdžiai gailėjosi, iš ko matyti, kad J. L. jau suprato savo veiksmų, priešingų teisei, pavojingumą. Ši aplinkybė vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad J. L. anksčiau būtų padaręs tokius pat teisės pažeidimus, ar kad turėtų galiojančių administracinių nuobaudų. J. L. dirbantis, yra UAB A. direktorius, turi šeimą, byloje nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad toks J. L. elgesys jam nėra būdingas ir yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis J. L. atžvilgiu (laikotarpiu nuo 2017 m. iki šios bylos nagrinėjimo) nėra inicijuotų administracinio nusižengimo ir baudžiamųjų bylų.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes vadovaujantis teismų praktika bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad ANK numatytų straipsnių ribose paskirta net minimali bauda jau nebūtų proporcinga ir neadekvati padarytiems nusižengimams, o tuo pačiu nebūtų nei teisinga, nei protinga. Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies suteikta teise, taip pat vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, skiria J. L. už kiekvieną iš padarytų nusižengimų minimalias ir švelnesnes baudas, nei numatyta ANK straipsnių sankcijose ir daro išvadą, kad būtent tokios nuobaudos paskyrimas taip pat užtikrins, jog bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Galutinė nuobauda J. L., padariusiam aukščiau minėtus administracinius nusižengimus, skirtina vadovaujantis ANK 38 straipsniu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5-6 dalimis, 635, 636 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. L. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, 451 straipsnio 1-6 dalyse, 459 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 505 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam:

- pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 30 eurų baudą;

- pagal ANK 451 straipsnio 1 dalį – 10 eurų baudą;

- pagal ANK 451 straipsnio 2 dalį – 30 eurų baudą;

- pagal ANK 451 straipsnio 3 dalį – 50 eurų baudą;

- pagal ANK 451 straipsnio 4 dalį – 90 eurų baudą;

- pagal ANK 451 straipsnio 5 dalį – 140 eurų baudą;

- pagal ANK 451 straipsnio 6 dalį – 220 eurų baudą;

- pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį – 100 eurų baudą;

- pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį – 400 eurų baudą;

- pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį - 390 eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. L. skirti galutinę nuobaudą - 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 21132622636.

Išaiškinti J. L., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.