Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-13 · Civilinė byla Nr. 2S-735-210/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
2S-735-210/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Skolininkas
A. M.
Pareiškėjas
UAB „Valaura“
Suinteresuotas asmuo
A. M., G. M.
Kategorijos
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-735-210/2014Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01606-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 75.7.;129.1.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės A. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-991-952/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos UAB „Valaura“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., G. M., antstolei D. P. dėl skolininko turto dalies nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Valaura“ kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą patikslintu pareiškimu prašydama nustatyti, kad ½ dalis G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, esamų ir būsimų lėšų, priklauso skolininkei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini); ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkei A. M.; ½ dalis automobilio SSAN YONG Rodius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkei A. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies.

Nustatė, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ jos sutuoktinio G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų gaunamų iš darbo užmokesčio, individualios veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, bei ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymo netenkino.

Kadangi nagrinėjamu atveju vykdytinas dokumentas – Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymas priimtas civilinėje byloje, kurioje skolininke buvo įtraukta tik A. M., jos sutuoktinis G. M. nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu (bendraskoliu), vykdomajame dokumente skolininke nurodyta tik A. M., ir nėra teismo sprendimo, kad už vykdomajame dokumente nurodytą prievolę solidariai ar asmeniškai yra atsakingas skolininkės sutuoktinis, teismas sprendė, kad yra pagrindas spręsti dėl vykdomajame dokumente nurodytos skolininkės A. M. dalies turte, bendrame su sutuoktiniu G. M., dalies nustatymo klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis todėl, teismas laikė, kad skolininkės sutuoktinio pajamos ir turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių (jo ir skolininkės) nuosavybė.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl teismas sprendė, kad skolininkei priklauso ½ jos sutuoktinio turto ir pajamų dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2 dalį teismas laikė, kad G. M. turtas ir pajamos yra jo ir A. M. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o vadovaujantis LR CK 3.87 straipsnio 2 dalimi, 3.117 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinių A. M. ir G. M. bendro turto dalys yra lygios, todėl konstatavo, kad abiems sutuoktiniams jo priklauso po ½ dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė nustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis areštuotos transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad pagal savo prigimtį transporto priemonė yra nedalusis daiktas, išieškojimas iš ½ automobilio dalies yra neįmanomas, todėl teismas prašymą šioje dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė A. M. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį ir nustatyti, kad skolininkei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ¼ dalis sutuoktinio G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų gaunamų iš darbo užmokesčio, individualios veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, bei ¼ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas esminiu aspektu, kad pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė, kad nėra pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliantės įsitikinimu teismas neatsižvelgė į tai, kad šeimoje auga du mažamečiai vaikai: M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir nevertino būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo, siekiant apsaugoti vaikų interesus, aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, susijusias su apeliantės vaikų teisėmis, nesivadovavo vaiko interesais, t. y. netinkamai, nevisapusiškai išnagrinėjo byloje įrodinėjamas aplinkybes, todėl padarė formalią ir nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Valaura“ prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pažymi, kad turto dalies nustatymas vykdomas ne santuokos nutraukimo byloje, kai turi būti sprendžiami vaikų išlaikymo klausimai, o tik individualizuojant skolininko turto ir pajamų dalį bendrojoje nuosavybėje. Todėl nepagrįstu laiko apeliantės argumentą, kad gali nukentėti jos vaikų interesai, jeigu nebus nukrypta nuo bendro turto lygių dalių principo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kodėl nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas. Skolininkė gauna motinystės pašalpą iš VSDFV, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas, taip pat liktų dalis pajamų, kurias gauna G. M., todėl sutuoktiniai turi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus. Be to, teismas palikdamas automobili skolininkės sutuoktiniui, jau nukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo, užkirsdamas kelią nukreipti į jį skolos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo

Pagal CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo tarpu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Apeliantė esminį atskirojo skundo argumentą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė, kad nėra pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo, neatsižvelgė į tai, kad šeimoje auga du mažamečiai vaikai, todėl nevertino būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Vienu iš atsiliepimo į pareiškėjo UAB „Valaura“ patikslintą pareiškimą argumentu, skolininkė A. M. yra nurodžiusi aplinkybę, kad augina dvi mažametes dukras, laikydama tai pakankamu pagrindu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje šios aplinkybės nevertino, dėl jos nepasisakė, nepagrįstai nurodydamas, kad byloje nėra pagrindų dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus turi būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto bendrų dalių principo.

CK 3.123 str. 1 d. ir nurodo, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme, teigdama, kad augina du nepilnamečius vaikus, nenurodė jokių priežasčių, dėl ko turėtų būti nukrypstama nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių. Apeliantės elgesys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pasyvus ir ji nesinaudojo Civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis bei jokių prieštaravimų, įrodymų į bylą neteikė. Pažymėtina, kad apeliantė į bylą nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, turimas pajamas, turtą bei turtines teises. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkės pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese. Taigų, nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Dėl to, vien apeliantės nurodytas faktas, kad ji turi nepilnamečių vaikų, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, įrodymų, kad toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, jog su skolininke gyvena du nepilnamečiai vaikai, ir tuo pagrindu nurodė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis klausimas turi būti sprendžiamas byloje pateiktų duomenų ir įrodymų kontekste.

Dėl naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi nustatymo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs skolininkės A. M. turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį be nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projekto, sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, perduodant bylą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tik padalijo turtą, bet nenustatė skolininko turto dalies taip, kad būtų galima išieškoti, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 str. 4 d.). Darytina išvada, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nenustatė skolininkui priklausančios dalies bendrame turte taip, kad būtų galima išieškoti, t. y. įvykdyti realų išieškojimą.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad netinkamas procesinės ir materialinės teisės normų taikymas neleido išsiaiškinti teismui visų reikšmingų tinkamam pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui aplinkybių, kas galėjo sąlygoti neteisingo sprendimo priėmimą. Apeliacijos tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios buvo padarytos ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui iš esmės netyrus bylai reikšmingų aplinkybių, kas faktiškai reiškia ir bylos esmės neatskleidimą, priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vytautas Kursevičius