Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 3 650 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 365 dienas, t. y. visus metus, pareiškėjui būnant Šiaulių kalėjime, nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų, dėl ko buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl saugumo užtikrinimo įkalinimo įstaigoje. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Nurodo, kad 2023 m. kovo 23 d. skundu kreipėsi į Seimo kontrolierius, prašydamas padėti išspręsti Lietuvos kalėjimo tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo bėdą dėl iškvietimo mygtukų. Taigi pareiškėjo skundas buvo persiųstas LKT, kuri atsakė į pareiškėjo skundą. Paaiškina, kad LKT atsakyme nurodė, jog vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 12.11. papunkčio reikalavimais, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Taigi šių taisyklių 12.8. papunktyje nurodoma, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tai reiškia, kad tiesiant laidus sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose. LKT Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso pastatas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, dėl ko naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, todėl ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą bei į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą, 2026 m. planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, LKT Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti. Atsakyme pažymėjo, kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad LKT teigia, jog dalyje kamerų yra įrengti iškvietimo mygtukai, tačiau tai netiesa, nes Šiaulių kalėjime nei vienoje kamerų tipo patalpoje nėra įrengti iškvietimo mygtukai.

Paaiškina, kad dėl neįrengtų iškvietimo mygtukų yra pažeistos pareiškėjo teisės į orias kalėjimo sąlygas, todėl yra pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnis. Taigi pareiškėjas, esant poreikiui, negali išsikviesti pareigūnų, turi belstis į duris, jog išleistų paskambinti, o atsitikus nelaimei/pablogėjus sveikatai, negalėtų greitai išsikviesti pareigūnų, jeigu pareigūnų nebūtų poste. Pažymi, kad beldžiantis į duris yra niokojamas turtas, nes nubyra dažai ir taip yra bloginamas estetinis vaizdas.

Teigia, kad pažeidimai yra vykdomi visada, t. y. 365 dienas, taigi vieną dieną vertina 10 Eur už patiriamus keblumus.

Pateiktame atsikirtime pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai operatyviai neužkerta kelio konfliktams tarp nuteistųjų, taigi šiuos teiginius patvirtina Šiaulių ligoninės greitosios pagalbos iškvietimų skaičius į Šiaulių kalėjimą. Akcentuoja, jog dėl neįrengtų pagalbos iškvietimo mygtukų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nesaugumo jausmu, depresija, priklausomybe nuo kitų asmenų valios, pablogėjusiais santykiais su artimaisiais bei kitais nuteistaisiais.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), 10 punkte nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra, tai yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LKT pareigūnų pareigų atlikimą, pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pažymi, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 12.11. papunkčio reikalavimais, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Šių Taisyklių 12.8. papunktyje nurodoma, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tai reiškia, kad tiesiant laidus sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose. LKT Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso pastatas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, dėl ko naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, todėl ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą.

Paaiškina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą bei į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą, 2026 m. planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, LKT Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti.

Pažymi, kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, LKT Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Atkreipia dėmesį, kad natūralu, jog kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, LKT Šiaulių kalėjime laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės.

Teigia, kad pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais.

Taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią dėl Šiaulių kalėjime pareiškėjui neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų visą pareiškėjo kalėjimo laiką (365 dienas).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant įrodytoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Taigi šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Dėl iškvietimo mygtukų.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime nėra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Taigi kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, LKT Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Atkreipia dėmesį, kad natūralu, jog kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, LKT Šiaulių kalėjime laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės. Paaiškino, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą bei į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą, 2026 m. planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, LKT Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti.

Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad pareiškėjui atsirado nesaugumo jausmas, depresija, priklausomybė nuo kitų asmenų valios, pablogėjo santykiais su artimaisiais bei kitais nuteistaisiais. Tačiau minėtų argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas byloje nepateikia įrodymų ar dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į medicinos įstaigą, o į pareiškėjo skundą LKT atsakė operatyviai ir išsamiai.

Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo. Dėl šio pažeidimo nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, jog pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini. Šios pozicijos laikomasi ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (žr., pvz., 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-33-520/2024 ir kt.). Pareiškėjo skundo argumentai teiginiai, kad esant poreikiui, negali išsikviesti pareigūnų, turi belstis į duris, jog išleistų paskambinti, o atsitikus nelaimei/pablogėjus sveikatai, negalėtų greitai išsikviesti pareigūnų, jeigu pareigūnų nebūtų poste, patvirtina, kad realus pavojus ar žala pareiškėjo sveikatai nebuvo kilę, be to, pareiškėjas nenurodo, kad pareigūnai nebūtų atėję. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pareigūnai operatyviai neužkerta kelio konfliktams tarp nuteistųjų, teigia, jog šiuos teiginius patvirtina Šiaulių ligoninės greitosios pagalbos iškvietimų skaičius į Šiaulių kalėjimą, tačiau pareiškėjas nenurodo, jog būtent dėl pareiškėjo pablogėjusios sveikatos buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba.

Kadangi pareiškėjas byloje nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Šiaulių kalėjime metu vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba, o tai, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, savaime negali būti pagrindas žalai priteisti, kadangi, kaip minėta, tokios žalos įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės netenkintinas.

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pagal CK 6.253 straipsnį civilinė atsakomybė apskritai netaikoma ar asmuo atleidžiamas nuo jos, jei žalą lėmė paties nukentėjusiojo veiksmai, tarpe kurių yra rizikos prisiėmimas ar sutikimas.

Atsižvelgiant į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai, dėl pažeidimų pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), nenustačius kitų kalinio sąlygų pažeidimo (akumuliacinio poveikio), vertintina, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant pakankamai rūpestingai dėl iškvietimo mygtukų įrengimo, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.