Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1034-834/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-23
Bylos Nr.
e1-1034-834/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17724-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1034-834/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17724-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 23 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, užsiimantis individualia veikla, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumus: o būtent, jis 2024 m. gegužės 10 d. apie 17.36 val. Vilniaus raj., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., Krotošyno g., link Nemenčinės, ties 25 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei, nepasirinkdamas saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertęs sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas – policijos pareigūnų tikrinimo metu 2024 m. gegužės 10 d. 18.28 val. jo iškvėptame ore nustatyta 2,50 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta ir gailisi. 2024 m. gegužės 10 d. apie 17.00 val. važiavo iš Maišiagalos į tėvo namus. Apie valandą prieš išvažiuojant vartojo alkoholį – gėrė viskį. Važiuojant Maišiagalos – Nemenčinės keliu, porą kilometrų nuo Maišiagalos, buvo labai siaura važiuojamoji dalis, todėl jis, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, dešinės pusės ratais užvažiavo ant smėlio, esančio prie važiuojamosios kelio dalies, ir dėl to jo vairuojamą automobilį sumėtė. Jis nesugebėjo jo suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir automobiliu nuvažiavo į griovį. Jo vairuojamas automobilis vertėsi kelis kartus, kiek kartų vertėsi, nurodyti negali. Automobilis pilnai sustojo būdamas apvirtęs. Iš automobilio išlipo pro vairuotojo pusės priekinį langą. Išlipęs iš automobilio, pastebėjo, kad jam kraujuoja galva. Po to pašaliniai asmenys iškvietė greitąją ir policiją. Greitoji medicininė pagalba atvažiavo pirma, jos darbuotojai jį apžiūrėjo ir pasakė, kad rado sumušimus ir norėjo jį vežti į gydymo įstaigą, bet jis atsisakė. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Pirmo patikrinimo metu neatsimena, kiek įpūtė, bet atsimena, kad antru pūtimu įpūtė 2,50 prom. Jį nuvedė į tarnybinio automobilio galą, antrankių jam nedėjo. Automobilyje, kurį vairavo, liko jo vairuotojo pažymėjimas, individualios veiklos pažyma ir dar kiti daiktai, dėl to apklausos metu pateikti vairuotojo pažymėjimo negali, kai tik atsiras galimybė, jis jį pateiks. Po to pareigūnai surašė jam dokumentus ir nuvežė jį į tėvo namus. Labai apgailestauja dėl tokio savo poelgio, nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo leisti jam paskirtą baudą sumokėti per kuo ilgesnį laikotarpį, išdalinant dalimis (el. b. l. 116–122, 164–166).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. N. parodė, kad 2024 m. gegužės 10 d. 17.45 val. važiavo iš darbo namo. Maišiagalos – Nemenčinės kelyje, vairuodamas transporto priemone Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs iš žiedinės sankryžos, pamatė mėlynos spalvos automobilį, kuris, jo nuomone, viršijo lestiną greitį ir kelio vingyje išvažiavo į priešingą eismo juostą, paskui grįžo atgal į savo juostą. Toliau, važiuojant keliu į kalvą, minėto automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir ant kalvos esančiame posūkyje nepasuko, bet tiesiai nuvažiavo nuo kelio į šalia važiuojamosios kelio dalies esantį griovį, kuriuo pasviręs važiavo kelias sekundes, kol automobiliu atsitrenkė į žemės kupstą, kuris pakėlė automobilio priekį į orą ir šiek tiek pakreipė automobilio kryptį, po to pataikė į antrą žemės kupstą, kuris stebimą automobilį apsuko ir nukreipė atgal į važiuojamąją dalį atbulomis. Jis matė, kaip automobilis pradėjo verstis. Privažiavęs arčiau, pamatė apvirtusį automobilį griovyje. Automobilio variklis veikė. Sustojęs šalikelėje, išlipo iš savo automobilio bei priėjo prie apvirtusios Toyotos. Už jo važiavę kiti eismo dalyviai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Priėjęs prie automobilio, pamatė, kaip automobilyje esantis asmuo bando iššliaužti pro keleivio pusės langą. Jis padėjo automobilio vairuotojui išlipti iš automobilio. Jis pasiteiravo vairuotojo, ar pastarasis buvo vienas automobilyje. Jis patikrino, ar automobilyje nieko daugiau nėra. Matė tuščius alkoholinių gėrimų butelius, kurie galimai iškrito iš Toyota automobilio. Vairuotojas jam pasirodė neblaivus, nes svirduliavo, nerišliai ir agresyviai bendravo. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, po kelių sekundžių greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, apžiūrėję vairuotoją, pasakė, kad norėtų jį nuvežti į medicinos įstaigą, bet pastarasis atsisakė vykti. Pareigūnai paprašė surašyti paaiškinimą. Toyota automobilio vairuotojas agresyviai bendravo su pareigūnais, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo nuvestas į tarnybinio automobilio kabiną. Pateikęs surašytą paaiškinimą, išvažiavo iš įvykio vietos (el. b. l. 138–144).

Iš byloje esančio 2024 m. gegužės 10 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Neblaivumo tikrinimas buvo atliktas prietaisu Alcotest 7510, patikros sertifikatas Nr. 2060572. Pirmuoju tikrinimu 18.07 val. nustatytas 2,7 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 18.28 val. nustatytas 2,5 promilių girtumas (el. b. l. 49).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė, automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (el. b. l. 53).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio Toyota Prius, pasirinkti metai 2006, vidutinė kaina su PAVM – 4 290 eurų (el. b. l. 85).

2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota Body (kūno) kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūra:

- vaizdo įraše PSS-20240510-175300UTC+0300 (data – 2024 m. gegužės 10 d., trukmė 9 min., 48 sek., pradžios laikas 17.53 val.), užfiksuota, kad įvykio vietoje matomas šalia kelio, griovyje apvirtęs automobilis, taip pat prie apvirtusio automobilio ant važiuojamosios kelio dalies sustojęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Pareigūnas iš tarnybinio policijos automobilio pasiėmė alkotesterį ir nuėjo prie GMP automobilio, kuriame sėdi minėto apvirtusio automobilio vairuotojas A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareigūnui paklausus A. M. kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, vyras atsakė, kad prieš 2 – 3 valandas. Vaizdo įraše užfiksuoti keli nesėkmingi pūtimai. Kadangi A. M. elgėsi netinkamai, nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams, keikėsi, todėl jam buvo uždėti antrankiai, vyras buvo nuvestas į tarnybinį policijos automobilį ir jo gale pasodintas.

- vaizdo įraše PSS-20240510-175342UTC+0300 (data – 2024 m. gegužės 10 d., trukmė – 14 min. 29 sek., pradžios laikas - 17.53 val., užfiksuoti eismo įvykio liudininko paaiškinimai, sutampantys su liudytojo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, apie įvykusį eismo įvykį.

- Vaizdo įraše PSS-20240510-182320UTC+0300, (data – 2024 m. gegužės 10 d., trukmė – 5 min. 9 sek., pradžios laikas – 18.23 val.), užfiksuotas A. M. antras neblaivumo patikrinimo pūtimas. Antro pūtimo rezultatas – 2.5 promilės (el. b. l. 87–89).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs pirmiau aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visumą, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pakankamai detaliai nurodė jos padarymo aplinkybes.

A. M. kaltę, be jo paties parodymų, patvirtina liudytojo parodymai, alkotesteriu užfiksuoti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio, kitų objektų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga. A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. gegužės 10 d. apie 17.36 val. Vilniaus raj., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., Krotošyno g., link Nemenčinės, ties 25 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei, nepasirinkdamas saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertęs sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas – policijos pareigūnų tikrinimo metu 2024 m. gegužės 10 d. 18.28 val. jo iškvėptame ore nustatyta 2,50 promilių etilo alkoholio koncentracija.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 10 ir 11 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) nustatant, kad A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, visą bausmės laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždrausti nurodytu laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir i jo konfiskuoti transporto priemonės, automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 4 290 Eur.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis A. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu, baudžiamojo poveikio priemonėmis (el. b. l. 178–179).

A. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad Lenkijoje buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką (el. b. l. 70–73), administracine tvarka baustas (el. b. l. 180–185), dirbantis, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, kaltinamojo neblaivumo laipsnį, nusikalstamos veikos aplinkybes konstatuotina, kad prokurorės siūloma bausmė yra proporcinga nusikalstamos pavojingumui ir kaltinamajam skirtina – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 20 (dvidešimt) parų arešto). Tai reiškia, kad skirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti į-vertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, dirba, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad kaltinamajam paskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas.

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, į tai, kad prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti įpareigojimą būti namuose 23.00 val. iki 05.00 val., t. y. įpareigojimą susijusį su laisvės ribojimu, teismo vertinimo intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būtų neproporcinga priemonė. Pagal kasacinio teismo praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr.2K-97-697/2023).

Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam 9 (devynis) mėnesius atidėjus be intensyvios priežiūros arešto bausmės vykdymą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, visą bausmės laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant nurodytu laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje A. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. M. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 16 d.

Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 53). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumo laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą vairuoti automobilį kaltininkui. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 4 290 eurų (el. b. l. 85). Taigi, iš kaltinamojo išieškotina 4 290 eurų pinigų suma, atitinkanti automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.

.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 ir 11 punktais, A. M. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, A. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) neišvykti iš savo gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždraudžiant: 1) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, 2) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant 2024 m. gegužės 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš A. M. konfiskuoti automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 290 (keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt) eurų.

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šiuo baudžiamuoju įsakymo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

A. M. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

A. M. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas

Teisėja Vaida Sinkevičienė