Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. A. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui D. A. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys (priešieškinis), kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (priešieškiniu).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2019 m. gegužės 6 d. gautas atsakovo procesinis dokumentas, pavadintas atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nustatė terminą šiems atsakovo pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti: 1) patikslinti priešieškinio trečiąjį reikalavimą; 2) už priešieškinį sumokėti 2 413 Eur žyminį mokestį; 3) įtraukti kreditorius dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

13. Atsakovas nesutinka su šia nutartimi, atskirąjį skundą grįsdamas tuo, kad priešieškinio trečiasis reikalavimas yra labai aiškus ir alternatyvus, neegzistuoja teisės norma, kuri įpareigotų atsakovą įtraukti kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, dalintino turto vertė yra neigiama, todėl priešieškinis yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

14. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo (atsakovo) pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio (priešieškinio) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo (atsakovo) pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo (ieškovo) bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį (priešieškinį) turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui (atsakovui) savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo (ieškovo) teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio (priešieškinio) dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.

15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą patikslinti priešieškinio trečiąjį reikalavimą. Iš atsakovo priešieškinio matyti, kad atsakovas priešieškinio antru reikalavimu prašo nustatyti dukters U. A. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, trečiuoju reikalavimu – priteisti iš ieškovės dukters U. A. išlaikymui periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės po 200 Eur, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo atsakovas. Jeigu nebus tenkintas prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, priešieškinio trečiuoju reikalavimu prašoma priteisti iš atsakovo dukters U. A. išlaikymui periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės po 200 Eur, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti ieškovę.

16. Teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus (ieškinio dalykus). Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio dalykas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų (ieškinio dalykų) nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009). Vadovaujantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad alternatyvių reikalavimų formulavimas yra galimas, ir, jiems esant, jų suformulavimas ieškinio (priešieškinio) rezoliucinėje dalyje yra privalomas, kad būtų galimybė priimti alternatyvų sprendimą.

17. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovu, kad priešieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo dukters U. A. išlaikymui periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės po 200 Eur, jeigu nebus tenkintas atsakovo prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, galima laikyti alternatyviu priešieškinio reikalavimu ir iš esmės jis yra aiškus. Pažymėtina tai, kad atsakovas pateiktą procesinį dokumentą pavadino atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu. CPK nenumato tokio procesinio dokumento, tačiau klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti tuos procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame dokumente (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Visgi aplinkybė, kad į vieną procesinį dokumentą atsakovas sudėjo dviejų tipų procesinius dokumentus, galėjo turėti įtakos jame suformuluotiems prašymams ir reikalavimams, tačiau pirmosios instancijos teismas to neakcentavo ir nenustatė su tuo susijusių procesinio dokumento trūkumų. Bet kokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešieškinio trečiasis reikalavimas, vertinant jį kaip alternatyvų, yra suprantamas, o teismui nėra suteikti įgaliojimai nurodinėti atsakovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, be to, priešieškinio priėmimo stadijoje jo reikalavimų pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas priešieškinio reikalavimas gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovo nurodytas priešieškinio trečiasis reikalavimas yra pakankamai aiškiai suformuluotas, be to, teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas patikslinti priešieškinio trečiąjį reikalavimą yra nepagrįstas, todėl nevertintinas kaip atsakovo pateikto priešieškinio trūkumas.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu apie pirmosios instancijos teismo nepagrįstą įpareigojimą įtraukti kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys turi atitikti CPK 135, 382 straipsnių reikalavimus. Pagal CPK 382 straipsnio 5 punktą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnis). CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.

19. Iš atsakovo pareikšto priešieškinio matyti, kad atsakovas jame nurodė duomenis apie šalių kreditorius, pridėjo įrodymus, pagrindžiančius CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos įvykdymą. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. CK 3.126 straipsnio norma yra skirta sutuoktinių, kurie kreipėsi į teismą dėl turto padalinimo, kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui ir suteikia jiems teisę įstoti į bylą dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, ir tuo pačiu nustato sutuoktiniui, pareiškusiam ieškinį dėl turto padalijimo, pareigą nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir jiems pranešti apie bylos iškėlimą. Tai susiję su tuo, kad dalinant bendrą turtą ir keičiantis bendro turto teisiniam režimui, gali nukentėti kreditorių interesai, nes sutuoktinio skolininko turtinė padėtis gali pasikeisti po turto padalinimo ir tai gali sąlygoti prievolės kreditoriams įvykdymo apsunkinimą. Darytina išvada, kad būtent tinkamas kreditoriaus informavimas apie sutuoktinio kreipimąsi į teismą su ieškiniu dėl turto padalijimo sudaro kreditoriui galimybę įgyvendinti teisę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 382 straipsnio 5 punkte įtvirtintas reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir jiems pranešti apie keliamą bylą yra skirtas CK 3.126 straipsnio nuostatų realiam įgyvendinimui ir negali būti aiškinamas atsietai nuo šios teisės normos. Atsakovas įvykdė CK 3.126 straipsnyje nurodytą reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą įtraukti kreditorius dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nemotyvavo tokio savo sprendimo, todėl jis negali būti pripažįstamas pagrįstu. Pažymėtina, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, nenurodymas neturėtų būti laikomas esminiu ieškinio (priešieškinio) trūkumu, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama, netaikant ieškinio (priešieškinio) trūkumų šalinimo instituto. Prieš taikant ieškinio (priešieškinio) trūkumų šalinimo institutą ieškinyje (priešieškinyje) nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Be to, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali būti įtraukti dalyvauti byloje ne tik savo iniciatyva ar motyvuotu šalių prašymu, bet ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas gali būti sprendžiamas ir pasirengimo stadijoje (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino priešieškinio trūkumu tai, jog atsakovas neįtraukė kreditorių dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atitinkamai nepagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti šį priešieškinio trūkumą.

20. Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybės, jog sutuoktinių turto balansas yra neigiamas (skolos kreditoriams viršija turto vertę), nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas privalo už priešieškinį sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

21. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

22. Atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. pirmosios instancijos teismui padavė priešieškinį, už kurį nesumokėjo žyminio mokesčio. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad dalintino sutuoktinių turto vertė yra 127 964,8 Eur, atsakovas prašo priteisti jam turto už 121 684,8 Eur ir 60 064,38 Eur kompensaciją, t. y. iš viso 181 749,18 Eur. Kadangi mokėtinas žyminis mokestis ir už reikalavimą nutraukti santuoką, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 2 413 Eur (2 338 Eur + 75 Eur).

23. Taigi atsakovas priešieškiniu prašo, be kita ko, priteisti jam įvairius statinius, žemės sklypus, kelias transporto priemones, kurių vertė yra 121 684,8 Eur, taip pat priteisti iš ieškovės 60 064,38 Eur piniginę kompensaciją. Nors atsakovas nurodo, kad bendras sutuoktinių turto balansas yra neigiamas, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir nepašalina atsakovo pareigos sumokėti žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, nes pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Pažymėtina, kad atsakovas neargumentuoja, kodėl jis neturi mokėti žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo už priešieškinį sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyto dydžio žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovui terminą šiam priešieškinio trūkumui pašalinti.

24. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog atsakovas privalo sumokėti 2 413 Eur žyminį mokestį, atsakovas atskirajame skunde prašo atleisti jį nuo mokėtino žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiškė tokio prašymo, todėl pirmosios instancijos teismas jo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo prašymo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

25. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą, todėl apeliacine tvarka peržiūrėta pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, atsakovui nurodant per nustatytą naują terminą ištaisyti vieną pateikto procesinio dokumento trūkumą – už priešieškinį sumokėti 2 413 Eur žyminį mokestį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

26. Atsakovui išaiškintina, kad jis turi teisę iki apeliacinės instancijos teismo nustatyto termino žyminiam mokesčiui sumokėti pabaigos pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, prie prašymo pridedant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį.

Nustatyti atsakovui D. A. terminą iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytam priešieškinio trūkumui pašalinti – už priešieškinį sumokėti 2 413 Eur žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.