- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 1-34-768/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29667-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2007-02-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 2 d. 6 p., laisvės atėmimo bausme 8 m., 2014-08-22 paleistas atlikęs bausmę; 2015-03-04 pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, jos vykdymą, BK 75 str. pagrindu, atidedant 1 m., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2016-06-24 apie 23.30 val., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, grasindamas užmušti ir taikydamasis suduoti kirviu į galvą, sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius kirvio ašmenimis nukentėjusiajam D. Š. į galvos sritį, kairę ranką ir kairę koją, padarydamas kirstines žaizdas viršugalvyje, dešinėje plaštakoje ir kairiame kelyje, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino nužudyti D. Š., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes smūgiuojant kirviu nukrito metalinė kirvio galva, tuomet nukentėjusysis besigindamas atėmė kirvakotį ir pabėgo iš buto.
Taip pat jis – A. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-06-27 00.31 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajam D. Š. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavo atsiimti iš policijos pareiškimą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2016-06-27 apie 11.55 val., susitikęs nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini), prašė nesodinti jo į kalėjimą, tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį D. Š., kad jis ikiteisminio tyrimo metu dėl jam padarytų sužalojimų duotų melagingus parodymus jo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo, poveikio jam nedarė, o tik norėjo atsiprašyti.
2016 m. birželio 24 d. namuose kartu su D. Š. šventė (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Jis pats alkoholį vartojo antrą dieną iš eilės, todėl daugelio įvykio aplinkybių nepamena. Gali būti, kad begeriant tarpusavyje susiginčijo dėl D. per ausinukus klausomos muzikos, tačiau tiksliai priežasties nepamena ir paaiškinti negali, tik spėja, kad gal kokį žodį vienas kitam pasakė. Pasakymas „užmušiu, supjaustysiu ir išmėtysiu gabalais po kaimą“ dar nereiškia, kad taip ir bus. Tai tiesiog kalėjimo žargonas, reiškiantis, kad suduos smūgį. Pas kurį iš jų pirmą ir iš kur atsirado kirvis pasakyti taip pat negali. Jie susimušė, grumėsi, sužalojo vienas kitą. Nepamena, kas iš jo atėmė kirvį ir kur jį padėjo. Nukentėjusysis teisingai teigia, kad jam buvo „bielagarečka“, nes iš tikrųjų jis nieko nepamena. Gali būti, kad išgėrus alkoholio pakrinka nervai. D. išbėgo iš buto, žmona skambino policijai, greitajai. Policija jį sulaikė, apklausė. Pradžioje nesuprato, kodėl pateko į areštinę, tik vėliau suvokė, kad susimušė su D., nes ir jam buvo prakirsta galva, sužalota nugara, tačiau kokiomis aplinkybėmis, jis taip pat nepamena. Gali būti, kad jį sužalojo D. arba susižalojo pats griūdamas, kuomet grūmėsi su D.. Paleistas iš areštinės grįžo namo. Žmona papasakojo, kad su D.švaistėsi kirviu. Nors jam buvo draudžiama bendrauti su D., pagalvojo, kad reikia su juo susisiekti, atsiprašyti, susitaikyti ir atlyginti žalą, todėl jam paskambino, o pirmadienį susitiko. D. jam pasakė, kad jis puolė muštis, pats . spėliojo, kad gal dėl muzikos, kurios klausėsi. Žalos D.neatlygino, nes tuo metu neturėjo pinigų. Pokalbio metu nereikalavo, kad D. atsiimtų pareiškimą ir jam negrasino. Jų pokalbis tuo ir baigėsi.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje, kaktos dešinėje, odos nubrozdinimai kairiame žaste, dešiniame petyje, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (-u), mažiausiai 4 smūgiais. Pagal sužalojimų pobūdį, galima atmesti galimybę, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiais, taip pat mažai tikėtina, kad galėjo būti padaryti kirvio ašmenimis. Nustatyti sužalojimai yra dalinai sugiję, padengti analogiško pobūdžio šašais, todėl galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad sužalojimai galėjo būti padaryti asmeniui nugriuvus (t. 2, b. l. 72).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvads Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad A. V. nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavę individualūs žalojusio daikto požymiai. Pagal pateiktų tyrimui objektų ir nustatytų sužalojimų pobūdį, mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu kirvakočiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu, geležinių durelių rankena (tyrimui nepateikta), jei jos paviršiai riboti, bukabriauniai, taip pat kirvio pentimi. (2 t., b. l. 76)
Iš A. V. blaivumo testo matyti, kad 2016-06-25 1.02 val. jam nustatytas 2, 53 promilės girtumo laipsnis (t. 2, b.l. 1).
Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad švenčiant (duomenys neskelbtini) pas A. V., sėdėjo prie pečiaus ant kėdės ir klausėsi muzikos per ausinuką (duomenys neskelbtini), kai nei iš šio nei iš to priėjo A., paėmė ausinuką ir pasakė, kad ausinuko nebegaus. Tuomet A. atsisėdo prie stalo, atsisuko vieną iš plastmasinių butelių alaus, įsipylė į stilinę, tačiau nespėjęs net išgerti, atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Iš ten atnešė užkandos, liepė eiti pasiimti valgyti. Jis įsipylė sau degtinės, o A. nuėjo prie prieškambario sieninės spintos, atidarė spintos duris, pasiėmė kirvį ir laikydamas kirvį priekyje bei jį sukiodamas bei rodydamas klausė, - „ar nori, kad tave kirviu sukapočiau“. Galvojo, kad jis juokauja, todėl pasakė, - „tu čia stumi“ - reiškia „juokauji“. Jis atsakė, „nestumiu“, „aš tave sukaposiu, o gabalus išmėtysiu po kaimą“. Tai sakydamas A. ėjo link jo laikydamas kirvį. Tuo pat metu, tame pačiame kambaryje, buvo A. sugyventinė ir jo dukra. A. priėjo prie jo iš priekio. Jis sėdėjo ten pat ant kėdės prie pečiaus ir nieko nedarė, nes nesitikėjo, kad A. trenks kirviu, tačiau A. nieko nesakydamas pradėjo jį kapoti. Pirmą smūgį kirvio ašmenimis sudavė į galvos plaukuotą dalį. Tuo metu pamatė, kad iš kambario į kitą kambarį išbėgo jo dukra, o sugyventinė sėdėjo ir juokėsi. Jam iš galvos prapliupus kraujui, pradėjo šaukti, - „ką tu darai“. A. vis kartojo užmušiu, užmušiu ir vis taikė suduoti į galvą, užsimojo trenkti, tačiau jis dengėsi galvą kaire ranka, todėl jam pataikė į plaštaką ir ją prakirto. Kai dengėsi ranka galvą, sėdėdamas pakėlė kairį kojos kelią. Tada A. sudavė kirvio geležte į kairės kojos sąnarį ir jį prakirto. Iš visų žaizdų smarkiai bėgo kraujas, taškėsi ant sienų, ant grindų, visur. Kai A. taikydamas į galvą užmojo kirviu suduoti 4 kartą, griebė už kirvio koto. Sugriebus už kirvio koto, kirvio geležtė atsiskyrė nuo koto ir nukrito ant stalo. A. daugiau jam smūgių nebesudavė, nes atėmęs iš jo kirvį ir nustūmęs A. nuo savęs pabėgo iš buto. A. nustūmė link pečiaus ir matė kaip jis griuvo, trenkėsi galva į pečiaus sieną ir kėdę prie pečiaus. Kirvio kotas liko pas jį rankoje. Nematė ar A. kur nors susižalojo, nes bėgo iš kambario ir kaimynų prašėsi pagalbos. Atsimena, kad A. jokių smūgių nei ranka, nei kirvio kotu, nei kaip kitaip nesudavė. Iki šiol jaučia sužalojimų pasekmes, jam nutirpusi ranka, kuri buvo prakirsta ir tai trukdo darbui. Dėl sužalojimų, dėl patirto skausmo, pergyvenimo, kad įvykio metu, jei būtų nepabėgęs, galėjo būti nužudytas, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur.
Kada A. buvo išleistas iš areštinės, apie 00.30 val. A. paskambino jam į mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir atsiprašė. A. sakė, kad nieko neatsimena, kad jam buvo „bielagarečka“, kad jis nežino, dėl ko jį kapojo. Tuo pačiu pradėjo griežtai, grasinančiu tonu ir piktai reikalauti atsiimti iš policijos pareiškimą, priešingu atveju, sakė, kad neatleis gyvenime. Taip pat A. žadėjo atsilyginti, kaip suprato atlyginti padaryta žalą dėl sužalojimų, tačiau sumos nenurodė. Dar tą patį įvykio vakarą A. rašė SMS, kai buvo dar tame kaime prieš išvežant jį į ligoninę prašydamas nerašyti pareiškimo (t., 1, b. l. 61, 62 - 66, 69 - 70).
Nukentėjusysis D. Š. taip pat parodė, jog jis neatsimena, kad A. V. būtų atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) susitikti su juo ir kalbėjęs apie pareiškimo atsiėmimą, žalos atlyginimą (t. 1, b.l. 72).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. Š. nustatytos kirstinės žaizdos viršugalvyje (apie 10 cm. ilgio žaizda), dešinėje plaštakoje (apie 10 cm. ilgio žaizda), kairiame kelyje (apie 7 cm. ilgio, 2 cm. pločio, 1 cm. gylio), padaryta kertančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti kirvis, pateikto kirvio ašmenys, 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Galima atmesti galimybę, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kirvakočiu ar kirvio pentimi. Sužalojimai pagal pobūdį ir lokalizaciją, negalėjo būti padaryti nugriuvus. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 44, 48).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. Š. kraujyje rasta 1.17 ‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 59).
Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu parodė, kad jos tėtis (A. V.) begerdamas kartu su D.(D. Š.) pradėjo kalbą apie tai, kad D.su juo nebendravo bei priekaištavo, kad jį paliko, be to, nutraukė D. nuo kaklo ausinukus pasakęs, kad D. bendrautų su juo, o ne muzikos klausytų, įmetė juos į stalčių. Tėtis kalbėjo pakeltu tonu, o kažkuriuo metu iš virtuvės atsinešė peiliuką. D. paklausė, ką jis su tokiu mažu padarys. Tada tėtis iš koridoriaus spintos pasiėmė kirvį ir atsisėdęs priešais D., kirviu pradėjo kapoti grindis sakydamas, - "ar nori, kad aš tau gyslutes perkirsčiau". Tėčio tonas buvo grasinantis ir darėsi vis agresyvesnis, abu ginčijosi. D. buvo paėmęs į rankas telefoną, tačiau tėtis iš jo rankų telefoną išspyrė ir nebeleido pasiimti sakydamas, kad telefonas jo. D. tėtį visą laiką ramino, klausdamas kas jam darosi, matėsi, kad jis bijo tėčio. Ji pati taip pat patikėjo, kad tėtis gali tuo kirviu užmušti D.. Kažkuriuo metu matė tėtį stovintį priešais D.. Po to pradėjo abu stumdytis, girdėjo, kad jie krito. Tada išsigandusi išbėgo iš namų. Kaip buvo sužalotas D. ji nematė (t. 1, b.l. 101 – 104).
Liudytoja N. R. parodė, kad namuose kartu (duomenys neskelbtini) šventė ir D. Š.. D. atvyko jau stipriai išgėręs ir dar atsivežė alkoholio. A. buvo išgėręs nedaug, jie sėdėjo ir kalbėjosi, o ji ruošė jiems maistą, žiūrėjo televizorių. Jie kalbėjo apie „zoną“, kurioje abu atliko bausmę, kai vienu metu D. pašoko prieš A.. Tuo tarpu A. stojosi, bet paslydęs griuvo ant nugaros. Jis nugriuvo netoli pečiaus, o keldamasis prasiskėlė kaktą į pečiaus dureles. Tuo tarpu D. keliais užšoko ant A.krūtinės ir ant jos šokinėjo. Tada ji pasakė D., kad jis nuliptų nuo A.. Kada A. atsikėlė, jam bėgo kraujas, todėl ji nuėjo į virtuvę ieškoti kuo pavalyti kraują. Tuo metu jie abu išėjo į koridorių. Jai atėjus D. ranka jau buvo prakirsta. Iš kur atsirado kirvukas, nežino, nes niekada jo nenaudojo. Vienu metu pamatė, kaip D. atėmė iš A. kirvuką ir prakirto jam galvą. Tada pats su kirvuku, ar tik su kirvio kotu, išbėgo iš namų šaukdamas „gelbėkit“. A. kaktą prasiskėlė pats tik vieną kaktą, kitus du kartus jam trenkė D.. Vėliau tvarkydama kambarį, prie pečiaus rado D. ausinukus, kuriuos atidavė policijos pareigūnams. Kai ji pradėjo gyventi su A., kambario grindys jau buvo sukapotos, kadangi malkas skaldydavo prie pečiaus. Nežino, kaip spintelėje atsirado kirvio galva. Kirvio kotą ji pati rado kieme prie gyvatvorės.
Liudytojas T. J. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. kaimyną A. V. nuvežė iki (duomenys neskelbtini) į automobilį įsėdo A. draugas. Juos apytiksliai apie 22. 00 val. parvežė pas A. į namus. Važiuojant A. su draugu vartojo degtinę. Kitų aplinkybių nežino.
Liudytojas V. O. parodė, kad 2016 m. birželio 24 d. atvykus į įvykio vietą, prie daugiabučio namo pamatė kraujuojantį, neblaivų žmogų. Aplinkiniai kaimynai pasakė, kad jį sužalojo A. V., ką patvirtino ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis šaukė iš skausmo ir pykčio, ragino kviesti greitąją. Kartu su kolege L. nuėjo į A. V. butą. Lipant laiptais matė daug kraujo. Kuo arčiau A. V. buto, tuo daugiau kraujo buvo. Bute taip pat buvo daug kraujo. Kambaryje ant lovos sėdėjo A. V.. Iš išvaizdos jis atrodė neblaivus. Virš jo kaktos matėsi žaizda. A. V. suprato dėl ko jie atėjo, nes paklausė, ar tas žmogus dar gyvas. Į jų klausimus A. V. atsakė, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas, kad grumiantis nukentėjusysis griuvo. Jis lyg ir minėjo krosnies dureles, tačiau nepamena, ar jis pats, ar nukentėjęs ant jų griuvo. A. V. sakė, kad apie kirvį jis nieko nežino. Apskritai į klausimus A. V. atsakinėjo nerišliai ir skirtingai, vengė pasakyti, kad tai jis sužalojo nukentėjusįjį. Sunku spręsti, kuris iš konfliktavusių buvo girtesnis. Abu buvo neblaivūs. R. klausė apie kirvį, tačiau ji nei apie kirvį, nei apie įvykį nieko nežinojo.
A. V. žino apie 20 metų. Jį gali charakterizuoti kaip impulsyvų, ypač tuomet, kai jis būna neblaivus. Tada A. kabinėjasi prie kitų, elgiasi chuliganiškai. Kaimo gyventojai sakydavo, kad dėl agresyvaus A. elgesio jo bijo. Būdamas blaivus A. ramus ir darbštus. Žinojo, kad A. V. uždarbiaudavo pas ūkininkus, kurie apie jį atsiliepdavo gerai. A. V. pastovaus darbo neturėdavo, tačiau darbą surasdavo, iš pašalpų negyveno.
Liudytoja Z. L. parodė, kad kartu su V. O. vyko į įvykio vietą dėl kirviu sužaloto asmens. Prie antros laiptinės pamatė nukentėjusįjį, kuriam namo gyventojai suteikinėjo pirmąją pagalbą. Gali būti, kad nukentėjęs buvo neblaivus. Pastebėjo, kad šalia nukentėjusiojo telkšojo bala kraujo. Kartu su kolega nuėjo pas A. V. į butą. Laiptinėje taip pat pastebėjo labai daug kraujo. V. O. įspėjo, kad A. V. gali būti agresyvus ir neprognozuojamas, tačiau bute A. V. sėdėjo ant lovos ir buvo visiškai ramus. V. O. jam pasakė, kad reiks važiuoti. Jis sutiko. Bute buvusi moteris buvo pradėjusi valyti kraują. Į klausimą kur yra kirvis, ji neatsakė, kirvio neparodė. Moteris paaiškino, kad jie kalbėjo apie zoną ir susipyko. Tada ji išėjo į kiemą rūpintis nukentėjusiuoju. Kieme buvo priėjusi A. V. dukra. Ji pasakė, kad ji taip pat buvo bute, bet kai jie pradėjo stumdytis, ji išsigandusi pabėgo. Dukra dar paaiškino, kad konflikto zona buvo prie pečiaus ir patvirtino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kirviu.
Liudytoja I. S. parodė, kad D. Š. pirmą kartą kviečiamas į apklausą atvyko pats. Jis buvo surastas pagal gyvenamąją vietą - nuomojosi kambarį. Vėliau pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau naujos gyvenamosios vietos adreso nenurodė, pasakė, kad jį bus galima išsikviesti telefonu. Pradžioje jį buvo galima išsikvieti telefonu arba tik per jo brolį. Kai reikėjo patikslinti aplinkybes dėl poveikio darymo, D. Š. atvyko nepatenkintas tuo, kad buvo ieškomas per brolį. Tikslinant aplinkybes dėl poveikio jam darymo susinervino ir išbėgo iš kabineto.
Apklausiant D. Š. 2016 m. birželio 30 d., rugpjūčio 1 d., rugsėjo 29 d., spalio 18 d., pirmiausia jam buvo leidžiama pasakoti pačiam, vėliau tikslinama. Įvykio aplinkybes D. Š. prisiminė gerai. Jis nežinojo dėl kokios priežasties buvo sužalotas, tačiau aiškiai suprato, kad jį norėjo nužudyti. Pasakojo, kad vyko išgertuvės ir begeriant iš koridoriaus atbėgo A. V. bei pradėjo jį talžyti kirviu. D. Š. pasakojo, kad kaltinamasis neprognozuojamas, buvo piktas ir jei nebūtų pabėgęs, gali būti, kad būtų užkapotas, nes A. V. suduodamas kirviu taikėsi daugiau per galvą. Kadangi gynėsi, todėl pataikė į ranką ir į koją. Grumiantis nukrito kirvio galva ir jis išbėgo iš buto. Civilinį ieškinį jis reiškė pats. Tikslinant aplinkybes dėl poveikio jam darymo jis žadėjo atnešti telefonus, bet jų neberado. Po to žadėjo atnešti drabužius, tačiau jų taip pat neberado. Apie tai, kad jam buvo liepta atsiimti pareiškimą, buvo grasinta, D. Š. užsiminė jo apklausos metu.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie namo adr. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas medinis kirvio kotas. Šio namo laiptinėje, nuo pirmo aukšto iki buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, ant sienų ir laiptų gausiai pritaškyta kraujo. Buto koridoriuje grindys ir sienos taip pat nutaškytos krauju. Buto koridoriaus spintelėje rasta ir paimta kirvio galva. Kambaryje spintelėje rastas ir paimtas Mp3 grotuvas su ausinėmis. (1 t., b. l. 22-25, t. 2, b.l. 96 -108)
Iš kirvakočio ir kirvio galvos apžiūros protokolo matyti, kad ant kirvakočio galo ties galvos tvirtinimo vieta matyti neseniai nulūžusių medžio atplaišų vietos, daugelyje vietų matyti tiškalų, nubėgusių formų rudos spalvos dėmių, panašių į kraują. Kirvio galva lengvai užsimauna ant kirvakočio. Kirvio galvos ašmenų ilgis – 11 cm., visos galvos plotis – 14 cm. (1 t. b. l. 38-41; 29; 42)
Iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo matyti, kad 2016-06-24 23:32:41 val. D. Š. pranešė, kad jį kirviu sužalojo A. V.. (1 t., b. l. 141 - 144)
Iš UAB (duomenys neskelbtini) informacijos apie telekomunikacijų buvusius įvykius ir dalyvius analizės matyti, kad iš A. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-27 00:31:41 val., esant UAB (duomenys neskelbtini) celės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, galimai būnant (duomenys neskelbtini), skambinta nukentėjusiajam D. Š. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 254 sek.; 2016-06-27 11:51:30 val., 11:51:41, esant UAB (duomenys neskelbtini) celės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje, galimai būnant (duomenys neskelbtini), išsiųstos dvi SMS žinutės nukentėjusiajam D. Š. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168; 152-160; 161-162; 164 167).
Motyvuojamoji dalis
Dėl A. V. veikos pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. kvalifikavimo
Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamasis A. V., tris kartus kirviu smogdamas nukentėjusiajam D. Š. į galvą, į ranką ir į koją, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp A. V. veiksmų ir kilusių padarinių – D. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo – būtinasis priežastinis ryšys byloje nustatytas.
Nors A. V. negalėjo tiksliai paaiškinti savo veiksmų priežasties teigdamas, kad tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, tuo pačiu kaltinamasis teigė, kad nužudyti D. Š. jis nenorėjo. Tačiau, teismo vertinimu, jo veiksmai, kuomet kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo įrankį – kirvį, kuriuo nukentėjusiajam du kartus smogė į galvą, neabejotinai rodo jo veiksmų nuoseklumą, atliktų kryptingų ir sąmoningų smūgių kirviu pavojingumo suvokimą ir jo norą taip veikti. Tai, kad kaltinamasis siekė ne sužaloti, o nužudyti nukentėjusįjį, rodo ne tik kirviu suduotų smūgių skaičius ir sužalojimų lokalizacija, bet ir kaltinamojo veiksmai prieš ir po nusikalstamos veikos padarymą, panaudoto įrankio ypatumai, padarytų nukentėjusiajam žaizdų pobūdis, aplinkybės, dėl kurių buvo nutraukta nusikalstama veika, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. Nukentėjusiojo tvirtinimu, prieš suduodamas smūgius kaltinamasis grasino jį sukaposiąs ir nors nukentėjęs tuo nepatikėjo, tuo patikėjo konfliktą stebėjusi liudytoja D. K., kuri išsigandusi iš buto, kuriame vyko konfliktas, pabėgo. Tolesni kaltinamojo veiksmai rodo siekio nužudyti kryptingumą. Kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į galvą kirviu, turinčiu 14 cm. ilgio ašmenis, tokiu būdu padarydamas 10 cm. žaizdą galvoje. Iš karto po šio smūgio sekė antrasis smūgis, taip pat į galvą, tačiau nukentėjusiajam ją užsidengus rankomis, buvo padaryta 10 cm. ilgio žaizda rankoje. Trečiuoju smūgiu kaltinamasis nukentėjusiajam smūgiavo į kelį, padarydamas 7 cm. ilgio ir 1 cm. gylio žaizdą. Čia pažymėtina, kad padarytų žaizdų pobūdis (ilgis ir gylis) rodo, kad kaltinamasis sudavė pakankamai stiprius smūgius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apžiūrint nukentėjusiojo žaizdas ligoninėje, kairio kelio srityje matėsi netgi nuosavas girnelės raištis (t. 1, b.l. 44). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos gausiai krauju aptaškytos grindys ir laiptinės sienos taip pat patvirtina, kad buvo padaryti pavojingi sveikatai kūno sužalojimai. Tai, kad A. V. aiškiai suprato savo veiksmų pavojingumą patvirtina ir liudytojo V. O. parodymai, kad kaltinamasis pamatęs policijos pareigūnus paklausė, ar nukentėjusysis dar gyvas. Šie duomenys rodo, kad kaltinamasis suvokė, jog jo suduoti smūgiai buvo labai pavojingi kito žmogaus gyvybei. Liudytojos N. R. parodymus dėl A. V. sužalojimo teismas atmeta kaip prieštaraujančius teismo medicinos specialistų išvadoms, patvirtinančioms, kad kaltinamajam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti kirviu ir kumščiais. Be to, šie liudytojos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, iš dalies ir liudytojos D. K. parodymamas. Pažymėtina ir tai, kad A. V., kaip asmenybė, apibūdinamas skirtingai, tačiau daugiau neigiamai, nei teigiamai. Kuomet būna neblaivus jis apibūdinamas kaip agresyvus, besielgiantis chuliganiškai, užkabinėjantis kitus žmones, konfliktiškas. Be to, ankstesni teistumai taip pat patvirtina, kad A. V. ir anksčiau būdamas neblaivus elgdavosi chuliganiškai, smurtaudavo, netgi buvo nuteistas už tai, kad apipylė benzinu ir padegė kitą asmenį padarydamas jam sunkų kūno sužalojimą (t. 2, b.l. 48 – 56, 109 – 119). Taigi vertinant nustatytų aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (t. 2, b.l. 1), byloje įrodyta, kad A. V. pasikėsino padaryti tyčinį labai sunkų nusikaltimą, t.y., veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) pasikėsino nužudyti D. Š., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes smūgiuojant nukrito kirvio galva. Pabrėžtina, kad po suduotų trijų smūgių nukentėjusiajam, kaltinamasis tęsė pavojingus veiksmus ir tik dėl nukentėjusiojo gynybos bei atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių, kuomet grumtynių metu nuo kirvakočio nukrito kirvio galva, buvo išvengta sunkesnių padarinių. Todėl, šiuo nagrinėjamu atveju, išvada, kad A. V. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių yra visiškai pagrįsta.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Nors kaltinamasis dėl sunkaus girtumo laipsnio neprisiminė visų įvykio aplinkybių, jis iš esmės pripažįsta teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 233 str. 1 d.
Kaltinimas, kad A. V. skambino nukentėjusiajam D. Š. į telefoną ir reikalavo atsiimti pareiškimą iš policijos, bei susitikęs nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini), prašė nesodinti jo į kalėjimą, tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį D. Š., kad jis ikiteisminio tyrimo metu dėl jam padarytų sužalojimų duotų melagingus parodymus jo naudai, iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotais parodymais. Tačiau vertinant šioje dalyje nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumą, teismas atsižvelgia į tai, kad šie nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, nepatvirtinti kitais bylos duomenimis, be to, nepatikrinti teisiamajame posėdyje, todėl negali būti laikomi patikimais. Kaip matyti papildomos 2016-10-18 nukentėjusiojo apklausos metu nukentėjęs D. Š. tvirtino, kad jau nebeatsimenąs susitikimo su kaltinamuoju aplinkybių (t. 1, b.l. 72), kuriomis buvo jo reikalaujama atsiimti pareiškimą, o tai jau savaime prieštarauja prieš tai duotų parodymų turiniui. Be to, šioje byloje susiklostė tam tikra situacija, kuomet dėl nežinomos nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, nuketėjusiojo parodymų patikrinimas yra neįmanomas dėl negalimumo pakviesti jį į teismo posėdį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (BPK 184 str.). Šioje dalyje vertinant kaltinamojo A. V. parodymus matyti, kad jis neneigia buvus jo ir nukentėjusiojo susitikimui, neneigia, kad atsiprašė nukentėjusiojo ir tarėsi (žadėjo) dėl žalos atlyginimo. Todėl teismas mano, kad turimi duomenys laikytini nepakankamais daryti išvadą dėl A. V. tikslų, kurių jis galimai siekė susitikimo su nukentėjusiuoju metu. Esantys duomenys taip pat nepatvirtina A. V. siekio, kad D. Š. duotų melagingus parodymus teisme. Remiantis tais pačiais duomenimis negalima paneigti ir to, kad jo tikslas buvo susitaikyti ir susitarti su nukentėjusiuoju dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Esant paminėtoms aplinkybėms ir nesant kitų duomenų, patvirtinčių poveikio nukentėjusiajam faktą, teismas daro išvadą, kad reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti nepakanka byloje ištirtų įrodymų, todėl A. V. išteisintinas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d. sudėties.
Bausmės skyrimas
Skirdama bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam A. V. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 57 str. nurodytoms bausmės skyrimo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką nuostatomis ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydamas skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina kaltinamojo asmenybę.
Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos padarymo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis būdamas teistas (teistumas neišnykęs) už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir vėl kaltinamas pasikėsinimu padaryti labai sunkų nusikaltimą (t. 2, b.l. 48 – 52), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 60 - 64), vykdantis individualią veiklą (t. 2, b.l. 67), gyvenamojoje vietoje pastebimas neblaivus, išgėręs konfliktuojantis (t. 2, b.l. 80), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje jo šeima įtraukta į stebimų šeimų sąrašą, be to, buvo rastas neblaivus tuo metu, kai jo namuose svečiavosi kaltinamojo nepilnamečiai vaikai, kurių atžvilgiu tėvo valdžia yra apribota (t. 2, b.l. 165 – 166). Taip pat teismas pastebi, kad kaltinamojo A. V. elgesys pasikeičia tuomet, kai jis būna neblaivus. Būtent tuo metu kaltinamasis elgiasi neadekvačiai, smurtauja, daro nusikalstamas veikas, ką patvirtina anksčiau priimtų nuosprendžių turinys. Taigi, įvertinus A. V. charakterizuojančių duomenų visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, o jo daromos nusikalstamos veikos yra tik jo žalingo visuomenei gyvenimo būdo rezultatas.
Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui buvimą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, vertinant aplinkybę, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir į aukščiau aptartas priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, kartu atsižvelgęs ir į BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), teismas sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą šios bausmės minimaliam dydžiui. Paskirtą bausmę kaltinamajam teismas skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjęs D. Š. byloje pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad jam buvo grasinta nužudymu, grasinimo metu buvo sužalotas kirviu, patyrė skausmą, iki šiol jaučia pasekmes.
Civilinis ieškinys pagrįstas iš dalies. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė baimę, fizinį skausmą, tačiau jam padarytas sužalojimas yra vertinamas tik kaip nežymus. Pareiškime dėl ieškinio nurodytas jaučiamų pasekmių buvimas nėra pagrįstas jokiais duomenimis, nukentėjusysis nedalyvavo bylos nagrinėjime, nepateikė reikšmingų ieškiniui išspręsti paaiškinimų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į D. Š. padarytų sužalojimų pobūdį, kuris rodo, kad dėl sužalojimų nukentėjusiajam tikėtina liks randai jo galvoje, rankoje, kojoje. Teismas taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, teisingumo ir protingumo kriterijus, nustato, kad priteistina nukentėjusiajam suma yra 1000 Eur.
(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštam civiliniam ieškiniui kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pagrįstas dokumentas, todėl pilnai tenkinamas priteisiant iš kaltinamojo 111, 75 Eur.
Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų
Daiktai – vokas su biologinių pėdsakų pavyzdžiais (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), kirvio kotas ir pentis (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintini kaip menkaverčiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-308 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
pripažinti A. V. kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. birželio 25 d. val. iki 2016 m. birželio 26 d.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Išteisinti A. V. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš A. V. priteisti 1000 (tūkstantis) Eur D. Š..
Tenkinti visiškai civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir priteisti iš A. V. 111, 75 Eur (vienas šimtas vienuolika eurų 75 cnt) Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su biologinių pėdsakų pavyzdžiais (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), kirvio kotą ir pentį (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) AVPK daiktų saugyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti kaip menkaverčius.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.