- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- II-313-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01440-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Advokatai
- Domantas Skebas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto ir skundą padavusio asmens R. B. atstovui advokatui Domantui Skebui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Domanto Skebo skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4005-2019, kuriuo R. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulė G. J. 2019 m. sausio 6 d. surašė R. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-986-2019 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog R. B. 2019 m. sausio 6 d., 01.11 val., V. Kudirkos g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,63 promilių girtumas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2019 m. vasario 13 d. nutarimu pripažino R. B. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. atstovas advokatas D. Skebas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti arba nustatyti specialios teisės atėmimą trumpesniam laikui. Nurodo, jog tiek R. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek priimtame nutarime klaidingai nurodytas nusižengimo laikas – nurodyta, jog R. B. automobilį vairavo 01.11 val., o girtumas alkotesteriu nustatytas 01.07 val. Tai reiškia, jog R. B. nežino, kuo yra kaltinama ir už ką konkrečiai yra baudžiama – už vairavimą iki girtumo patikrinimo ar po jo. Pareiškėjos atstovo teigimu, šis protokolo netikslumas pažeidžia R. B. teisę į gynybą, todėl toks pažeidimas yra pagrindas grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti. Skunde taip pat nurodoma, jog nutarimą priėmęs pareigūnas neįvertino konkrečios situacijos ir nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą neskirti teisės vairuoti atėmimo visam sankcijoje numatytam terminui. Akcentuojama, jog R. B. nustatytas girtumas labai neženkliai viršijo leistiną ribą, o jos suvartotas alkoholio kiekis neturėjo sukelti tokio apsvaigimo. Nurodoma, jos R. B. yra atliekami medicininiai tyrimai ir jau šiuo metu yra aišku, kad jos medžiagų apykaita bei alkoholio absorbcija nėra įprasta jos amžiaus asmenims. Pabrėžiama, jog R. B. sąžiningą suklydimą dėl alkoholio kiekio jos kraujyje lėmė jos nežinojimas apie savo neįprastą medžiagų apykaitą, o jos padarytas nusižengimas yra netyčinis. D. Skebo teigimu, šios aplinkybės mažina R. B. veiksmų pavojingumą ir sudaro pagrindą spręsti galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde, be kita ko, nurodoma, jog R. B. augina ir išlaiko du vaikus, veža juos į mokymo įstaigas, pati dirba kitame mieste, charakterizuojama teigiamai, remia sutrikusios klausos vaikų ugdymą, dėl ko, atstovo manymu, net ir švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, leis pasiekti nuobaudos tikslus ir sukels tinkamą auklėjamąjį bei baudžiamąjį poveikį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo R. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek R. B. surašytame nutarime iš tiesų netiksliai nurodytas nusižengimo laikas - R. B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas apie 01.00 val., o alkotesteriu R. B. girtumas buvo tikrinamas 01.07 val. Šis netikslumas yra rašymo apsirikimas. Įvertinus tai, jog R. B. dėl nusižengimo gailėjosi, jai buvo paskirta minimali nuobauda ir minimali poveikio priemonė. Atsiliepime pažymima, jog transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam yra itin šiurkštus administracinis nusižengimas, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, tačiau žmonių gyvybei ir sveikatai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. atstovas advokatas Domantas Skebas teismui pateiktą skundą palaikė, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog jo atstovaujama R. B. į skundo nagrinėjimą atvykti negalėjo, apie bylos nagrinėjimą yra informuota, tačiau posėdyje ją atstovauti pavedė būtent jam (advokatui D. Skebui) bei išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atstovo įsitikinimu, R. B. pareikštas kaltinimas yra neaiškus. Iš kaltinimo teksto galima daryti išvadą, jog R. B. vairavo po to, kai jai buvo nustatytas girtumas. Tokia formuluotė yra klaidinanti. Paties fakto, kad vairavo išgėrusi, R. B. neginčija, tačiau nesutinka su inkriminuotu laiku bei nurodyta įvykio seka. Pabrėžė, jog kaltinimas privalo būti suformuluotas aiškiai, o iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kada R. B. vairavo neblaivi. Teismo posėdžio metu advokatas D. Skebas teismui pateikė R. B. atliktų medicininių tyrimų rezultatų kopijas, nurodydamas, jog R. B. kraujyje nustatytas padidėjęs bilirubino bei kreatinino kiekis, o tai, jo teigimu, nulėmė lėtesnį alkoholio skaidymą jo atstovaujamosios organizme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. J. (vyriausioji patrulė) parodė, kad 2019-01-06 naktį buvo sustabdyta neblaivi vairuotoja. Tą naktį buvo stabdomi automobiliai, tikrinimas vairuotojų blaivumas bei dokumentai. R. B. vairuojamą automobilį sustabdė būrio vadas D. B., kuris vairuotoją iš pradžių tikrino momentiniu alkotesteriu. Kadangi momentinis alkotesteris parodė teigiamą tikrinimo rezultatą, ji (G. J.) kolegai padavė įprastinį alkotesterį. Moteris sutiko tikrintis girtumą, pastarajai buvo nustatytas leistiną normą viršijantis girtumas (tik nebeatsimena, koks konkrečiai). Pati po sustabdymo su R. B. nebendravo, tik paskui jai surašė protokolą. Jautė, kad nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas; tas kvapas nebuvo stiprus, tačiau tikrai juntamas. Kolega nurodė, kad jautė nuo vairuotojos alkoholio kvapą, sakė, kad jos akys paraudusios. Atsakydama į klausimus, liudytoja G. J. nurodė, jog galimai padarė klaidą, rašydama nusižengimo padarymo laiką. Paaiškino, kad buvo naktis, buvo stabdoma daug automobilių, todėl protokole rašydama laiką galėjo suklysti. Paaiškino, kad pirmiausiai buvo sustabdytas R. B. automobilis, tuomet vairuotojos girtumas buvo tikrinamas momentiniu alkotesteriu, vėliau - įprastu alkotesteriu. R. B. automobilis buvo sustabdytas antroje eismo juostoje, momentinis alkotesteris parodė teigiamą rezultatą. Siekiant patikrinti, ar vairuotoja išties yra neblaivi, buvo nuspręsta atlikti patikrinimą įprastiniu alkotesteriu; vairuotojos paprašyta patraukti automobilį į pirmą eismo juostą (R. B. vairavo pati, nes momentinis alkotesteris nereiškia, jog asmuo neblaivus; toks alkotesteris reaguoja į tik kvapą, reaguoja langų plovimo skystį ir pan.). Po to, kai alkotesteriu buvo nustatytas leistiną ribą viršijantis girtumas, R. B. nebevairavo. G. J. nurodė pati nemačiusi, jog R. B. būtų įtartinai manevravusi, matyt, tarnybiniame pranešime aplinkybę, jog fiksavo tokį vaizdą, nurodė neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens atstovo skundas netenkintinas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš R. B. atstovo advokato D. Skebo skundo turinio, skundo argumentai yra sugrupuoti į dvi dalis – dėl administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo trūkumų (netinkamai nurodyto nusižengimo padarymo laiko bei netinkamai nurodytos įvykių sekos) bei dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo.
Nors skunde cituojamos įstatymo nuostatos, numatančios administracinio nusižengimo protokolui bei nutarimui keliamus reikalavimus, tačiau R. B. atstovas išsakė iš esmės vienintelį argumentą, kuriuo grindė teiginius esą skundžiamas nutarimas, o tuo pačiu ir protokolas yra ydingi. Tas trūkumas susijęs su klaidingai nurodytu administracinio nusižengimo laiku bei neaiškios įvykio sekos. Pasisakydamas dėl nurodytų atstovo teiginių, teismas sutinka, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ inkriminuoto nusižengimo laikas nurodytas klaidingai. Nors tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime yra nurodyta, jog R. B. automobilį vairavo 01.11 val., tačiau iš byloje esančio alkotesterio kvito duomenų matyti, jog R. B. alkoholio matuokliu 0,63 promilių girtumas nustatytas 2019-01-06, 01.07 val., t. y. anksčiau nei įvardintas vairavimas. Galima numanyti, kad protokole ir nutarime nurodant laiką - 01.11 val. – buvo padaryta elementari rašymo klaida. Atsiliepime kaip tik ir teigiama, kad įvyko rašymo apsirikimas, per klaidą buvo nuspaustas kitas nei reikiamo skaičiaus klavišas kompiuterio klaviatūroje (pažymima, jog klaviatūroje simboliai „1“ ir „0“ yra greta). Siekdamas pašalinti bet kokias abejones, teismas iškvietė į posėdį ir apklausė liudytoją G. J., kuri patvirtino, kad girtumas R. B. buvo nustatytas po to, kai pastaroji baigė vairuoti transporto priemonę, dėl ko administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo laikas 01.11 val. yra klaidingas, t. y. ji tiesiog padarė klaidą, buvo nakties metas, pavargusi, stabdė daug automobilių. Liudytoja patikino, jog R. B. girtumas buvo tikrinamas sustabdžius jos vairuojamą automobilį, po patikrinimo alkotesteriu R. B. nebevairavo, o administracinio nusižengimo protokolas surašytas būtent dėl vairavimo išgėrus iki patikrinimo alkoholio matuokliu. Be to, liudytoja pažymėjo jutusį nuo vairuotojos sklindantį alkoholio kvapą (kvapas nebuvo stiprus, tačiau tikrai juntamas). Perskaičius tarnybinį pranešimą (b. l. 25), liudytoja G. J. patvirtino, kad jame aplinkybės išdėstytos teisingai, viskas būtent ir vyko tokia eiga; netvirtina tik vienintelės tarnybinio pranešimo aplinkybės, t. y. tai, kad ji pati matė, jog automobilis įtartinai manevravo.
Nors R. B. atstovo advokato D. Skebo teigimu, netiksliai nurodytas administracinio nusižengimo laikas bei administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta įvykių seka yra netiksli bei klaidinanti, kas neva apsunkina R. B. gynybą, pastarajai nežinant kuo konkrečiai ji yra kaltinama, su tokiu advokato argumentu teismas negali sutikti. Rašymo apsirikimas vos keliomis minutėmis netiksliai nurodant nusižengimo padarymo laiką nelaikytinas esminiu, juo labiau, įvertinus tai, kad nei atstovas, nei, kaip pats pažymėjo, jo atstovaujama R. B. neginčija, kad ji automobilį vairavo pavartojusi alkoholį, o blaivumas buvo tikrinamas tik tada, kai ji buvo sustabdyta. Kaltinimo formuluotė iš esmės atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies dispoziciją, tokia formuluotė administracinių nusižengimų bylose yra naudojama nuolat ir nėra laikytina klaidinančia ar netikslia. Vien ta aplinkybė, jog R. B. atstovas nutarimo tekstą renkasi interpretuoti savaip, nesudaro pagrindo nutarimo formuluotę laikyti klaidinga, juo labiau, inkriminuotą kaltinimą neaiškiu. Nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tiek įvykių seka yra pakankamai aiškūs, įvykio eigą dar kartą patvirtino teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė, todėl šiuo atveju teismas neturi jokio pagrindo laikyti, jog R. B. surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant skundžiamą nutarimą būtų padaryta esminių pažeidimų, dėl kurių, kaip teigė atstovas, būtų apsunkinta R. B. teisė į gynybą. Kaip jau minėta, rašymo apsirikimas dėl klaidingai nurodyto nusižengimo padarymo laiko nelaikytinas esminiu, jis neturi lemiamos reikšmės nei R. B. įvykdyto nusižengimo kvalifikacijai, nei skirtos nuobaudos dydžiui; yra formalus, nesukėlęs jokių teisinių pasekmių pareiškėjai. Rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, jog R. B. administracinį nusižengimą įvykdė 2019-01-06, apie 01.00 val.
Tolesni skundo argumentai koncentruojami prašant pakeisti skundą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. nustatyti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą. Toks prašymas motyvuojamas būtinumu turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris R. B. reikalingas vykstant darbą, esantį ne Vilniaus mieste, taip pat vežant vaikus į mokymo įstaigas. Taip pat skunde nurodoma, jog R. B. dėl savo girtumo sąžiningai suklydo, kadangi nežinojo, kad jos medžiagų apykaita nėra įprasta ir alkoholį jos organizmas skaido lėčiau nei turėtų.
Atsižvelgiant į skundą padavusio asmens prašymą sutrumpinti pažeidėjai teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, kai specialios teisės atėmimas buvo paskirtas įstatyme numatytam minimaliam terminui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Įvertinus tai, jog įstatymas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, mažesnės nei minimalios nuobaudos paskyrimas būtų laikomas švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimu.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį, dėl kurio Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Toks reikalavimas nereiškia būtinumo nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes, tačiau tiek šiuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 5 dalies, tiek anksčiau galiojusio ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu.
Nagrinėjamu atveju teismas visgi neturi pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam ir nubaustam asmeniui buvo paskirta netinkama nuobauda, kas savo ruožtu leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Analizuojamoje byloje nėra nei išskirtinių aplinkybių, nei galima išvada, kad asmens padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas. Nors R. B. atstovas tvirtina, jog leistiną alkoholio ribą R. B. viršijo nežymiai, tačiau ANK 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, o nagrinėjamu atveju R. B. po paklaidos nustatytas 0,61 promilių girtumas, kas, priešingai nei teigia pažeidėjos atstovas, reiškia, jog leistina riba buvo viršyta pakankamai, o transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Teismas išties teigiamai vertina tai, jog R. B. charakterizuojama kaip pareiginga ir kruopšti vadovė, remia (duomenys neskelbtini) bei siekia tinkamai vykdyti savo darbines pareigas. Taip pat teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtas ir specialiosios teisės atėmimas sukelia pažeidėjai neigiamas pasekmes – nepatogumus nuvykstant į darbą bei vykdant darbines funkcijas, yra apsunkintas jos kasdieninis gyvenimas, tačiau tokio pobūdžio nusižengimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai negali būti pervertinami, kadangi šios rūšies nusižengimai gali sukelti itin skaudžius padarinius - neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Tokiu būdu prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Teismo vertinimu, asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, juo labiau, kai leistina riba yra viršyta ne visiškai minimaliai (iki 0,45 prom.), o daugiau nei 0,2 prom. (šiuo atveju nustatytas 0,63 prom. girtumas), vien dėl asmeninių interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių, negali tikėtis švelnesnės, nei įstatymo numatytos nuobaudos (neskiriant ar skiriant trumpesnę administracinio poveikio priemonę). Toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visos visuomenės interesus ir užtikrinti realų ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. B. yra įmonės vadovė, kuri pati priima sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu, veikla, darbo organizavimu. Kaip įmonei vadovaujantis asmuo, ji gali rasti būdų ir sprendimų, susijusių su esama situacija (pavyzdžiui, nustatyti lankstesnes darbo valandas, jei vyks į darbovietę viešuoju transportu; ieškoti galimybių dėl vairuotojo paskyrimo, jei tektų spręsti darbinius klausimus ne darbo vietoje ir kt.).
Nors R. B. atstovas prašymą taikyti įstatymo išimtį, paskiriant trumpesnį, nei įstatymo numatytą terminą, motyvuoja ir teiginiais dėl neva išskirtinės jo atstovaujamosios medžiagų apykaitos, kuomet R. B. organizme alkoholis skaidomas lėčiau nei tai turėtų vykti įprastai, tačiau nei teismui pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu iš esmės nebuvo pateikti jokie konkretūs tokį argumentą pagrindžiantys medicininiai duomenys. Skundo nagrinėjimo metu atstovas pateikė siuntimo biocheminiams tyrimams kopiją bei VšĮ „Gimdymo namai“ atliktų tyrimų rezultatus, pažymėdamas, kad tyrimo metu R. B. kraujyje nustatytas padidėjęs bilirubino bei kreatinino kiekis, kas esą nulėmė lėtesnį alkoholio išskaidymą jos organizme. Visgi teismas iš pateiktų biocheminių kraujo tyrimų rezultatų (beje, jų turinys apskritai vos įskaitomas) niekaip negali spręsti, kad nustatyti bilirubino bei kreatinino rodikliai turi bent kokią reikšmę svarstant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės trukmės nustatymo. Minimi tyrimų rezultatai nepaaiškina nei R. B. medžiagų apykaitos ypatumų, nei jos organizmo gebėjimo/negebėjimo skaidyti alkoholį. Teismas vertina, jog tyrimų duomenys (šiuo atveju - bilirubino bei kreatinino kiekis R. B. kraujyje) niekaip nėra susiję su nagrinėjamu skundu bei neturi jokios įrodomosios reikšmės. Iš teismui pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019-01-07 specialisto išvados Nr. T-A 359/2019(01) matyti, jog R. B. kraujyje, paimtame 2019-01-06, 02.05 val., nustatyta mažiausia 0,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnai alkoholio matuokliu R. B. girtumą tikrino 2019-01-06, 01.07 val. (tuo metu jai nustatytas – 0,63 promilių girtumas), teismui pateikta specialisto išvada tik dar kartą patvirtina išvadą apie buvusi R. B. girtumą. Nors specialisto išvadoje R. B. konstatuotas šiek tiek mažesnis girtumo laipsnis, tačiau įvertinus tai, jog kraujas buvo imamas praėjus beveik valandai po pirmojo patikrinimo, tokie tyrimo rezultatai niekaip neleidžia daryti išvados apie neįprastą alkoholio koncentracijos kitimą pareiškėjos kraujyje – priešingai, iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog bėgant laikui, atitinkamai palaipsniui mažėjo alkoholio kiekis R. B. kraujyje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog analizuojamo nusižengimo padarymo metu R. B. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Nors ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau leidžia charakterizuoti nusižengimą padariusį asmenį. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo R. B. laikyti išimtinai pareiginga vairuotoja ar daryti išvadą, jog jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintas pareiškėjos padaryto nusižengimo pavojingumas, jai nustatytas girtumo laipsnis, konstatuota jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko jai buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta piniginė bauda, o taip pat minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo mažinti ir taip minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. B. atstovo skundas atmestinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-4005-2019, paliktinas nepakeistas. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių skundžiamas nutarimas dalyje dėl klaidingai nurodyto administracinio nusižengimo padarymo laiko patikslintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. B. atstovo advokato Domanto Skebo skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4005-2019 palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4005-2019 nustatomojoje dalyje nurodytą administracinio nusižengimo padarymo laiką nurodant, jog R. B. automobilį neblaivi vairavo 2019 m. sausio 6 d., apie 01.00 val.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.