Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš M. B. ir A. B. solidariai 4 800 Lt (1 390,18 Eur) bei A. B. 18 200 Lt (5 271,08 Eur) J. S. ir S. S. turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas nuteistasis A. B., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 metų kovo mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 12-13 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, atvažiavę automobiliu, pavartodami psichinę prievartą – grasindami sunaikinti turtą, o būtent, M. B. pasiimtu bakeliu su degiu skysčiu žadant apipilti namo sieną ir taip grasinant padegti J. S. namą, ir pareikalavus sumokėti 2 500 Lt, bendrais su M. B. veiksmais vertė J. S. perduoti jam ir M. B. 2 500 Lt, po ko, įbaugintas J. S., paaiškinęs, kad daugiau pinigų neturi, M. B. perdavė 500 Lt;

2014 metų kovo mėn., tą pačią dieną, vakare, apie 18 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., apsvaigę nuo alkoholio, atvykę automobiliu, pavartodami psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodami tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais veiksmais jau įbaugintas, M. B. pareikalavus iš J. S. 2 500 Lt ir paaiškinus, kad šiuos pinigus reikia nuvežti, bet nepasakius kur ir kam, bendrais su M. B. veiksmais vertė J. S. perduoti jam ir M. B. 2 500 Lt, dėl ko įbaugintas nukentėjusysis M. B. perdavė 2500 Lt;

2014 metų kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pavartodami psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais veiksmais jau yra įbaugintas, M. B. pareikalavus J. S. paskolinti 800 Lt tėvo (A. B.) motinos (kuri mirė (duomenys neskelbtini) laidotuvėms, bendrais su M. B. veiksmais vertė J. S. perduoti jam ir M. B. 800 Lt, dėl ko įbaugintas J. S. M. B. perdavė 800 Lt;

2014 metų kovo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pavartodamas psichinę prievartą – grasindamas peiliu, o būtent, M. B. pasilikus kieme, jis (A. B.) pasibeldė į duris, o jas S. S. atidarius, įėjo į namo vidų, įbedė su savimi turėtu peiliu į stalą ir S. S. pareikalavo 1 000 Lt, taip vertė S. S. perduoti 1 000 Lt, po ko, būdama įbauginta S. S. šią pinigų sumą jam (A. B.) perdavė.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už turto prievartavimą atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Be to, turto prievartavimo atveju dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą (kaip šiuo atveju kaskart konkrečias pinigų sumas). Turto prievartavimo veikos padarymo būdas pasireiškia psichinės prievartos panaudojimu, t. y. grasinimu prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią prievartą.

Turto prievartavimo būdas, atskleistas teismo nuosprendyje, atitinka faktines aplinkybes ir įstatymo prasmę. Nukentėjusieji J. S. ir S. S. patvirtino, kad jie dėl nuteistųjų veiksmų jautė psichologinį spaudimą. Teismas nustatytas aplinkybes pagrįstai įvertino kaip psichinės prievartos panaudojimą, nes nuteistieji sukūrė tokią situaciją, kuri privertė nukentėjusiuosius bijoti, kad neįvykdant reikalavimo perduoti turtą (pinigus), atsiras žalingos pasekmės jiems.

M. B. nuteistas už svetimo turto prievartavimą, padarytą bendrininkų grupe. Esant bendrininkų grupei, kiekvienas bendrininkas atsako už bendrai padarytą veiką. Byloje nustatyta, kad M. B. dalyvavo nuteistajam A. B. pareiškiant reikalavimus dėl turto (pinigų), pats dalyvavo sukuriant bauginančio pobūdžio aplinką, siekdamas neteisėto reikalavimo patenkinimo, t.y. keturis kartus dalyvavo su A. B. prievartaujant J. S. ir S. S. turtą (pinigus). M. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę M. B. už apysunkį nusikaltimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir parinko ne tik nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, bet ir kitas bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pagal teismų praktiką bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir nuteistojo, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Nagrinėjamoje byloje, kai tyčinės nusikalstamos veikos aukomis buvo pasirinkti du kaimo žmonės, kurie dėl senatvės negalėjo reikiamai nuteistiesiems pasipriešinti, buvo išgąsdinti ir pažeminti, negalėjo gyventi pilnavertį gyvenimą, neteko savo pajamų, kas ne tik parodo nusikalstamą veiką padariusių asmenų moralinį nuosmukį, bet ir jų didesnį pavojingumą, negali būti suteikta prioritetinė reikšmė nuteistojo M. B. interesams ir jo šeimos gerovei. Šiame kontekste pažymėtina, jog skiriant bausmę atsižvelgta, kad M. B. nusikalstamą veiką padarė dėl tėvo įtakos, būdamas nuo jo priklausomas kaip sūnus. Nuteistasis M. B., prašydamas jį nubausti švelniau, teigia, jog prieš jį buvo naudojama tėvo psichinė prievarta grasinant susidoroti, jei nebus padaryta nusikalstama veika. Tačiau iš bylos duomenų nematyti, kad pilnamečio, darbingo, savarankiškai gyvenančio M. B. padėtis buvo beviltiška ir jis neturėjo galimybės teisėtai elgtis, išvengti nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistojo prašymas atsižvelgti į tai ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, netenkintinas. Pažymėtina, kad kitokios bausmės paskyrimas neleistų įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Teismas, nuspręsdamas skirti laisvės atėmimo bausmę, motyvavo savo sprendimą. Motyvai aiškūs ir konkretūs, nurodytos nustatytos aplinkybės, kurios pagrindžia teismo sprendimą. Visų jų nekartojant, pažymėtina, jog paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui turi įtakos ir tai, kad M. B. jau du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusi ir trumpalaikė laisvės atėmimo bausmės, bet šios nepaveikė jo laikytis įstatymų ir nenusikalsti, naujas nusikaltimas kokybiškai yra pavojingesnis, peraugo į atvirą nukentėjusiųjų vertimą perduoti pinigus, panaudojant prieš juos psichinį smurtą, grasinant panaudoti peilį, demonstruojant atsineštą padegamąjį skystį ir šiuo grasinant padegti nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą, jeigu nebus įvykdyti reikalavimai, nusikaltimas padarytas prieš ypač pažeidžiamus žmones dėl jų senatvės.

Apeliacinio skundo ribose išnagrinėjus bylą nenustatyta objektyvių faktinių duomenų, kurie paneigtų teismo nuosprendį ar verstų dėl jo suabejoti bei rodytų nuteistojo M. B. mažesnę kaltę ir būtų pagrindas nuosprendžiui pakeisti, straipsnio sankcijoje numatytai kitai alternatyviai bausmei (areštui) paskirti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 81,06 Eur priteisimo iš nuteistojo M. B. už jam suteiktas gynėjo paslaugas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas, kadangi šiuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį būtinas, o nuteistasis neturi galimybės atsisakyti gynėjo, pati valstybė turi užtikrinti šios nuostatos įgyvendinimą ir išlaidų gynėjui už darbą sumokėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.