Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-142-185/2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-12-30
Bylos Nr.: 1-142-185/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-83-1-00219-2014-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Pranas Šimkus
Kaltinamasis: A. B., M. B.
Nukentėjusysis: J. S., S. S.
Advokatai: Dovilė Baniulė

Baudžiamoji byla Nr. 1-142-185/2014Proceso Nr. 1-83-1-00219-2014-2

Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.2.14.4.1.; 1.2.14.4.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant:prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjams advokatams Dovilei Baniulei, Lidijai Blinkevičienei,kaltinamiesiems A. B., M. B.,nukentėjusiesiems J. S., S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., išsiskyręs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1980-11-21 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 2 d.;

1983-11-24 pagal BK 250 str. 2 d.;

1988-01-21 pagal BK 146 str. 1d., 146 str. 2 d.;

1993-02-08 pagal BK16 str., 90 str. 3 d., 250 str. 2 d.;

1993-03-05 pagal BK 16 str., 90 str. 3d., 146 str. 2 d.;

1999-02-22 pagal BK 271 str. 2 d.;

2003-09-08 pagal BK 178 str. 4 d.;

2005-11-29 pagal BK 284 str. 1 d.;

2007-06-22 pagal BK 178 str. 1 d.;

2011-09-12 pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.,

2014-08-12 pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., vienerių metų laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 181 str. 1 d. (18 epizodų) ir 181 str. 2 d., padarymu, ir

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

2010-06-23 pagal BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.;

2011-09-12 pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 181 str. 1 d. (4 epizodai), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. laikotarpiu nuo 2013 metų gruodžio 31 d. iki 2014 metų balandžio mėnesio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., J. S. priklausančio namo kieme bei bute, apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, pavartodamas psichinę prievartą, užuominomis grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir sunaikinti turtą bei pavartodamas fizinį smurtą, veikdamas vienas ir bendrininkų grupe kartu su M. B., panaudodamas kaip nusikaltimo įrankį ir J. B., ne mažiau kaip 19 kartų atvirai savo ir kitų naudai reikalavo iš J. S. ir S. S. perduoti jiems priklausančius pinigus - 23 000 Lt, o būtent:

jis, 2013 metų gruodžio 31 d., apie 22.30 val., J. S. namo kieme, apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, pavartodamas psichinę prievartą - grasindamas sunaikinti turtą, t. y. degančiu plastmasės gabalu grasindamas padegti namą, pareikalavo iš J. S. perduoti jam 100 Lt ir niekam nesiskųsti, taip įbaugindamas nukentėjusįjį privertė jam perduoti 100 litų;

2014 metų sausio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 22 val., toje pačioje vietoje, apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas J. B. kaip įrankį, liepė J. B. pabelsti į langą ir prisistatyti, o J. B. tai padarius ir J. S. atidarius duris, įstūmė jį į namo vidų, kur grasindamas pavartoti fizinį smurtą - įremdamas atsineštą krūmų kirtiklį „Fiskars-X3“ J. S. į gerklę, taip grasindamas jį papjauti, suduodamas S. S. krūmų kirtiklio bukąja dalimi per ranką ir padarydamas jai kraujosruvą bei sukeldamas fizinį skausmą, priekaištaudamas už tai, kad jo buvusiai žmonai J. B. J. S. pasakė, jog jis, A. B., ankščiau reikalavo pinigų, vertė J. S. perduoti turtą - 500 Lt, dėl ko įbaugintas J. S. jam šią sumą perdavė;

2014 metų sausio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 13-14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, liepė J. B. nueiti pas J. S. ir paimti pinigus, po ko, J. B. nuėjus pas J. S., jis (A. B.) paskambino J. S. ir pareikalavo duoti J. B. pinigus - 100 litų, t. y. pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais jo veiksmais jau yra įbaugintas ir panaudodamas J. B. kaip įrankį, vertė J. S. perduoti jam savo turtą - 100 Lt, dėl ko įbaugintas J. S. perdavė jam 100 Lt;

2014 metų sausio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 12-13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais jo veiksmais jau yra įbaugintas, už nepadavimą J. B. 100 Lt, pareikalavo iš J. S. 200 Lt., kuriuos nukentėjusysis jam perdavė;

2014 metų sausio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas kitokią psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais jo veiksmais jau yra įbaugintas, paskambino J. B., tuo metu viešėjusiam pas J. S. namuose, ir pareikalavo, kad J. S. duotų 500 Lt J. B. bei 500 litų duotų ateisiančiam jo (A. B.) sūnui M. B., taip vertė J. S. perduoti jam savo pinigus - 1000 Lt, dėl ko, J. S. perdavė J. B. 500 Lt ir M. B. 500 Lt;

2014 metų sausio mėnesio viduryje, apie 12-13 val., apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas J. B. kaip įrankiu, pavartodamas kitokią psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais jo veiksmais jau yra įbaugintas, liepė J. B. pasakyti J. S., jog jis (J. B.) sudaužė jo televizorių ir žalai atlyginti paimti iš J. S. 1600 Lt, po ko, J. B. pasakius J. S., kad A. B. reikalauja iš jo pinigų - 1600 Lt, per J. B. vertė J. S. perduoti 1600 Lt, dėl ko įbaugintas J. S. tokią pinigų sumą atidavė;

2014 metų laikotarpiu nuo vasario mėn. iki kovo mėn. vidurio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą datą ir laiku, apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas kitokią psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais jo veiksmais jau yra įbaugintas, ateidamas pas J. S. kelis kartus per dieną, reikalavo pinigų ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis sumomis, taip vertė nukentėjusįjį perduoti jam savo turtą – pinigus, dėl ko įbaugintas J. S. jam perdavė iš viso 4900 Lt;

2014 metų ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą datą ir laiku, apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas J. B. kaip įrankį, pavartodamas psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais jo veiksmais jau yra įbaugintas, liepė J. B. iš S. S. pasiskolinti 1000 Lt, taip vertė J. S. perduoti jam J. S. pinigus - 1000 Lt, kuriuos įbaugintas nukentėjusysis jam perdavė;

2014 metų ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą datą, apie 14-15 val., apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grasindamas pavartoti psichinę prievartą, o būtent, sunaikinti turtą, t. y. iš automobilio pasiėmęs bakelį su skysčiu, išpylęs skystį ant žemės, uždegė ir grasino padegti bei reikalavo 1000 Lt, taip vertė J. S. perduoti jam savo turtą - 1000 Lt, kuriuos jis įbaugintas jam perdavė;

2014 metų žiemą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą datą ir laiku, apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs automobiliu „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavartodamas psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais jo veiksmais jau yra įbaugintas, už žodžio nesilaikymą, kad niekam nepranešti apie tai, jog jis reikalauja iš jo pinigų, pareikalavo iš J. S. 300 Lt, ir taip vertė J. S. perduoti jam savo pinigus - 300 Lt, kuriuos jis įbaugintas jam perdavė;

2014 metų ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą datą ir laiku, apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais jo veiksmais jau yra įbaugintas, už tai, kad traktorininkui už pažadėtą malkų atvežimą (malkų neatvežė) davė ne 20 Lt, o 12 Lt, pareikalavo J. S. sumokėti baudą - 300 Lt, ir taip vertė J. S. perduoti jam savo turtą - 300 Lt, kuriuos jis įbaugintas jam perdavė;

2014 metų ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą datą ir laiku, apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas J. B. kaip įrankiu, pavartodamas psichinę prievartą, o būtent, prikišo J. B. su savimi turėtą peilį prie kaklo ir grasindamas jį nužudyti, pareikalavo iš J. S. 1000 Lt, ir taip vertė J. S. perduoti jam savo turtą - 1000 Lt, dėl ko jis įbaugintas jam perdavė 1000 Lt;

2014 metų kovo mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 12-13 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, atvažiavę automobiliu, pavartodami psichinę prievartą – grasindami sunaikinti turtą, o būtent, M. B. pasiimtu bakeliu su degiu skysčiu žadant apipilti namo sieną ir taip grasinant padegti J. S. namą, ir pareikalavus sumokėti 2500 Lt, bendrais su M. B. veiksmais vertė J. S. perduoti jam ir M. B. 2500 Lt, po ko, įbaugintas J. S., paaiškinęs, kad daugiau pinigų neturi, M. B. perdavė 500 Lt;

2014 metų kovo mėn., tą pačią dieną, vakare, apie 18 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. B., apsvaigę nuo alkoholio, atvykę automobiliu, pavartodami psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodami tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais veiksmais jau įbaugintas, M. B. pareikalavus iš J. S. 2500 Lt ir paaiškinus, kad šiuos pinigus reikia nuvežti, bet nepasakius kur ir kam, bendrais su M. B. veiksmais vertė J. S. perduoti jam ir M. B. 2500 Lt, dėl ko įbaugintas nukentėjusysis M. B. perdavė 2500 Lt;

2014 metų kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, pavartodamas psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais veiksmais jau įbaugintas, pareikalavo J. S. „paskolinti“ 800 Lt jo motinos (kuri mirė 2014-03-21) laidotuvėms, taip vertė J. S. perduoti jam 800 Lt, dėl ko, įbaugintas nukentėjusysis jam perdavė 800 Lt;

2014 metų kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pavartodami psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais veiksmais jau yra įbaugintas, M. B. pareikalavus J. S. paskolinti 800 Lt tėvo (A. B.) motinos (kuri mirė (duomenys neskelbtini)) laidotuvėms, bendrais su M. B. veiksmais vertė J. S. perduoti jam ir M. B. 800 Lt, dėl ko įbaugintas J. S. M. B. perdavė 800 Lt;

2014 metų kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais veiksmais jau įbaugintas, pasakė, kad reikia atiduoti pinigus, kam reikia atiduoti, nenurodė, ir pareikalavo iš J. S. 2000 Lt, taip vertė J. S. perduoti jam 2000 Lt, po ko, įbaugintas nukentėjusysis jam perdavė šią sumą pinigų;

2014 metų kovo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pavartodamas psichinę prievartą – grasindamas peiliu, o būtent, M. B. pasilikus kieme, jis (A. B.) pasibeldė į duris, o jas S. S. atidarius, įėjo į namo vidų, įbedė su savimi turėtu peiliu į stalą ir S. S. pareikalavo 1000 Lt, taip vertė S. S. perduoti 1000 Lt, po ko, būdama įbauginta S. S. šią pinigų sumą jam (A. B.) perdavė;

2014 metų balandžio mėnesio pradžioje ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas nenustatytą asmenį kaip įrankį, pavartodamas psichinę prievartą, o būtent, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais veiksmais jau yra įbaugintas, nenustatytam asmeniui pabeldus į duris, J. S. jas atidarius, pareikalavo J. S. 2500 Lt, paaiškino, kad pinigus reikia atiduoti atvažiavusiam „Panevėžiui“, taip privertė J. S. perduoti jam 2500 Lt, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, praėjus valandai, atvyko automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai nenustatyti, pas J. S., pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais veiksmais jau įbaugintas, pasakė, kad „Panevėžiui“ reikia sumokėti už kurą ir pareikalavo iš J. S. 600 Lt, priversdamas jam perduoti šią pinigų sumą. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, automobiliu „Opel Astra“, valstybiniai numeriai nenustatyti, atvyko pas J. S. į kiemą, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusysis ankstesniais veiksmais jau įbaugintas, pasakė, kad „Panevėžys“ reikalauja dar 300 Lt ir pareikalavo iš J. S. 300 Lt, taip privertė nukentėjusįjį perduoti jam šią pinigų sumą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš J. B., pas kurį gyveno, kalbų žinojo, jog netoliese gyvenantis pensininkas J. S. turi susitaupęs nemažą pinigų sumą. Kad pas J. S. spintoje yra radęs paslėptus pinigus – apie 8000 Lt yra sakęs ir jo giminaitis. Pamąstęs, jog tai yra „aukso gysla“, nutarė užvaldyti J. S. pinigus. Su J. S. yra seniai pažįstamas. J. S. žinojo jo impulsyvų būdą, ypač neblaivaus, žinojo, jog buvo ne kartą teistas ir neseniai grįžęs iš bausmės atlikimo vietos, todėl suprato, jog J. S., kaip senyvo amžiaus žmogus, jo bijos ir lengvai bus galima iš jo nuolat reikalauti pinigų. Pinigai jam būdavo reikalingi gėrimams, draugams pavaišinti, o vėliau sugalvojo ir automobilį nusipirkti. Jis pasakė J. S., kad ateis kada jam reikės pinigų, jo sumanymas buvo reikalauti pinigų tol, kol J. S. jų turės arba kol pats „paklius“. Kai tik prireikdavo pinigų gėrimams ar kitiem reikalams, eidavo ar važiuodavo pas J. S., kuris visada jam duodavo pinigų tiek, kiek jo paprašydavo. Taip jis iš J. S. nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. balandžio mėnesio (iki buvo sulaikytas), užvaldė didelę pinigų sumą. Sutinka su nukentėjusiųjų parodymais, kad galėjo išreikalauti 23 000 Lt. Kiek pinigų buvo J. S., kiek jo sugyventinės S. S. jam nerūpėjo, pinigus reikalaudavo iš J. S.. Kiek kartų ėjo pas J. S. reikalauti pinigų, tiksliai neprisimena, taip pat tiksliai neprisimena ir eiliškumo, konkrečių sumų, nes būdavo girtas. Kiek pamena, pirmą kartą pas J. S. pinigų nuėjo 2013 m. gruodžio 31 d. vakare, nes norėjo išgerti. J. B. prikalbino eiti kartu, nes jis (J. B.) gerai sutaria su J. S., todėl manė, kad lengviau bus patekti į J. S. namus. Su savimi kaip grasinimo priemonę pasiėmė krūmų kirtiklį „Fiskars“. Atėję prie J. S. namo, pasibeldė į duris. J. B. prisistatė ir J. S. atidarė duris. Namo viduje J. S. pareikalavo 100 Lt. Kad J. S. bijotų, kirtikliu apie 3 kartus trenkė į spintą. Buvusi namuose S. S. pradėjo šaukti, kad pinigų neturi ir, kad nedaužytų spintos. Tada kirtiklio buku galu pastūmė S. S. ir ji atsisėdo ant lovos. Pastūmė, nes bijojo, kad ji ant jo nepultų, ir kad jos netyčia nesužalotų, nes buvo neblaivus. Po to J. S. jam padavė 100 Lt ir jis su J. B. išėjo. Neprisimena tokio atvejo, kad J. S. būtų grasinęs uždegta plastmase ir reikalavęs pinigų. Jo manymu, tokio atvejo nebuvo. Atsimena tik tai, kad lyg po Naujųjų metų buvo nuėjęs pas J. S., ir nuplėšęs nuo namo ruberoido gabaliuką bandė jį uždegti, bet jam tai padaryti nepavyko. Po Naujųjų metų liepė J. B. nueiti pas J. S. ir jo vardu paimti 100 Lt. Apie tai, kad ateis J. B. ir jam privalo perduoti 100 Lt, J. S. pranešė telefonu. Grįžęs J. B. pasakė, kad J. S. jam pinigų nedavė. Tada nuvažiavo pas J. S. ir jo pareikalavo duoti 200 ar 300 Lt už tai, kad jis J. B. nepadavė 100 Lt. J. S. jam davė reikalaujamą sumą. Tokio atvejo, kad sausio mėnesį, skambintų J. B., kuris tuo metu buvo pas J. S., ir reikalautų, jog J. S. duotų 500 Lt J. B. bei 500 Lt ateisiančiam jo sūnui M. B., ir, kad J. S. jiems būtų davęs šiuos pinigus, nebuvo. 2014 m. sausio viduryje kartu su J. B. nuėję pas J. S. jam sumelavo, jog J. B. sudaužė jo (A. B.) televizorių, todėl J. S. turi J. B. paskolinti 1600 Lt, kad jis galėtų jam (A. B.) atlyginti žalą. Tada J. S. davė 1000 Lt. Buvo toks atvejis, kai kažkurią vieną dieną pas J. S. ėjo kelis kartus ir reikalavo pinigų. Tada J. S. per kelis kartus jam davė apie 4900 Lt. Kad minimu laikotarpiu būtų su J. B. nuėjęs pas J. S. ir liepęs J. B. pasiskolinti iš S. S. 1000 Lt ir tą sumą J. S. būtų jam davęs, neatsimena, tokio fakto nebuvo. Kai nusipirko automobilį „Passat“, 2014 m., tiksliai datos neatmena, po pietų automobiliu buvo nuvykęs pas J. S.. Išėmęs iš automobilio bakelį prie gyvenamojo namo išpylė skystį ant žemės ir reikalavo iš J. S. 1000 Lt, grasino padegti, jei neduos pinigų. J. S. jam davė reikalaujamą pinigų sumą (1000 Lt). 2014 m. žiemos pabaigoje, galėjo būti kovo mėnesį, nuvažiavęs pas J. S. pareikalavo 300 Lt už žodžio nesilaikymą, t. y. už tai, jog jis pasakė jo buvusiai žmonai J. B., kad jis ateina pinigų. J. S. teigė, kad niekam nesakė ir niekam nesiskundė, tačiau davė 300 Lt. Po to buvo atvejis, kai jis pažadėjo J. S. susitarti, kad jam atveš malkų ir paprašė 20 Lt kurui, bet J. S. davė tik 12 Lt. Tą pačią dieną vėl grįžo pas J. S. ir pareikalavo 300 Lt, pasakė, jog be tokios sumos malkų jam niekas neveš. J. S. tada davė 300 Lt. Jokių malkų atvežimo jis neorganizavo ir nemanė tai daryti. Vėliau, tikslios datos pasakyti negali, liepė J. B. kartu eiti pas J. S.. Tada su savimi pasiėmė peilį. J. B. paaiškino, jog nuėjus pas J. S., jis jam (J. B.) prikiš prie kaklo peilį ir pagrasins papjauti, jei J. S. neduos 1000 Lt. Pas J. S. namuose taip ir suvaidino, po ko J. S. jam davė 1000 Lt. Visus pinigus pasiėmė sau, J. B. pinigų nedavė, tik kitą dieną nupirko butelį alaus. Kovo mėnesį su sūnumi M. B. automobiliu „Passat“ nuvyko pas J. S.. M. B. buvo girtas ir automobilyje miegojo. Pasiėmęs kuro bakelį nuėjo prie J. S. gyvenamojo namo, pabeldė į langą. Į kiemą išėjo J. S. su S. S.. Tada pagrasino apipilti ir padegti, jeigu jie jam neduos 500 Lt. J. S. davė reikalaujamą pinigų sumą. M. girtas miegojo automobilyje ir šio įvykio nematė, apie jį nieko nežinojo. Jis atsibudo tik parvykus į namus. 2500 Lt tuo metu nereikalavo ir negavo. Kitą dieną jam vėl reikėjo pinigų išgertuvėms. Pagalvojęs, kodėl prašyti J. S. pinigų jis visada turi eiti vienas, gali tai padaryti ir jo sūnus M. B., kartu su sūnumi automobiliu nuvyko prie J. S. namų. Išsitraukęs peilį prikišo sūnui prie gerklės ir pareikalavo nueiti pas J. S. į gyvenamą namą ir paprašyti 2500 Lt. M. išsigando ir pakluso jo reikalavimams. Sūnus nuėjęs pas J. S. atnešė 2100 Lt, sakė, kad tik tokią sumą jam davė. 2014 m. kovo mėnesį mirė jo motina. Tą pačią dieną nuvyko pas J. S. ir paprašė 800 Lt laidotuvėms, sakė, jog grąžins malkomis. J. S. šią sumą jam davė. Tuo metu kartu atvykęs buvo ir M. B., bet jis girtas sėdėjo automobilyje ir pas J. S. užėjęs nebuvo. Su M. kartu pas J. S. prašyti pinigų laidotuvėms daugiau nevažiavo. Vėliau, kovo mėn., nuvyko pas J. S. ir jam pasakė, jog turi kažkam atiduoti pinigus ir pareikalavo iš jo 2000 Lt. J. S. šią sumą jam davė. Tą patį mėnesį vėl nuvyko su M. B. pas J. S.. Su M. nesitarė dėl pinigų, jis miegojo automobilyje ir nieko nematė. Jis vienas nuėjo į gyvenamąjį namą, duris atidarė S. S.. J. S. girtas miegojo. Paėmęs virtuvėje ant stalo gulėjusį peilį, įsmeigė jį į durų staktą. Išsigandusi S. S. ėmė šaukti ir paėmusi iš spintos 1000 Lt jam padavė pinigus. Vėliau pas J. S. buvo nuvažiavęs su automobiliu „Opel Astra“. J. S. sakė, kad atvažiavę „panevėžiečiai“ reketuoja - reikalauja pinigų, liepė duoti 2500 Lt ir viską sutvarkys, priešingu atveju bus blogai. J. S. jam davė 2300 Lt. Tą pačią dieną dar du kartus vyko pas J. S.. Vieną kartą išsireikalavo 600 Lt, paaiškindamas, jog pinigai reikalingi „panevėžiečiams“ kurui, kitą kartą paėmė 300 Lt, paaiškindamas, kad „panevėžiečiams“ dar reikia pinigų alkoholiniams gėrimams. Iš tikrųjų jokių „panevėžiečių“ atvykę nebuvo. Pinigus jis panaudojo savo reikmėms.

Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tokio atvejo, jog jis, 2013 m. pabaigoje su tėvu A. B., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, paėmę iš automobilio bakelį su skysčiu, būtų grasinę padegti namą ir prašę 2500 Lt, nebuvo, apie tokį atvejį jis nieko nežino. Taip pat nebuvo to, kad jis, 2014 m. kovo mėn. būtų užėjęs pas S. ir reikalavęs 800 Lt. Pas J. S. buvo tuo metu, kai tėvas jam pagrasino peiliu. Tėvas jam pasakęs, kiek jis gali vienas vaikščioti, liepė kartu važiuoti su juo. Automobilyje tėvas išsitraukė peilį, pagrasino ir liepė jam eiti pinigų (2500 Lt). Nuėjęs pas J. S. pasakė, kad atėjo tėvo siųstas, pareikalavo J. S. jam duoti 2500 Lt, sakė, kad priešingu atveju, ateis pats tėvas ir jam (S.) grasins. Tada J. S. jam padavė 2500 Lt, kuriuos jis perdavė tėvui. Tuo metu, kada tėvas pas J. S. namuose įbedė peilį į stalą ir pareikalavo 1000 Lt, jis buvo automobilyje, tokių tėvo veiksmų asmeniškai nematė ir apskritai nežinojo, kad pas nukentėjusįjį važiuoja. Tik tėvo grasinamas ėjo paimti pinigų. Mano, kad peiliu grasinant kiekvienas eitų. Jis bijojo tėvo ir jo draugų, todėl kartu su tėvu ėjo pas J. S. ir reikalavo pinigų. Kiek pinigų davė nukentėjusysis, neskaičiavo. Byloje pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta šiais įrodymais

Nukentėjusysis J. S. teisme parodė, kad šiuo metu kartu su S. S. gyvena (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime pas savo dukterį. Niekam nieko nesakė, nes bijojo. B. paėmė iš jo pinigus. Juos ėmė po truputį, iš turėtų 26 000 Lt liko tik 3000 Lt. Šiuos pinigus buvo susitaupęs. Pirmą kartą tai buvo prieš Naujus metus, atėjęs vienas A. B. jo pareikalavo 100 Lt, kuriuos jam davė. Kaltinamasis turėjo degančią plastmasę rankose. Jis ją iš jo rankų išmušė ir ją sumindė. Po to prašė 200 Lt, 500 Lt, 700 Lt ir daugiau, visų kartų dabar neprisimena. Antrą kartą A. B. atvedė J. B. ir pasakė, kad jis jį apvogė. Tuo metu A. B. su savimi turėjo „kardą“, su kuriuo apdaužė spintą, reikalavo 500 Lt. A. B. tuo „kardu“ sudavė S. S., tačiau jos nesužalojo, tik kitą dieną jai atsirado kraujosruva. Kitą dieną atėjęs sakė, kad jį apšmeižė kaimo moterys, todėl užpyko ir ėmė juos reketuoti. Apie tai jie niekam, net saviems, nesakė. Su J. B. A. B. dar buvo atėjęs gal po savaitės. Tuo metu paėmė 1600 Lt. Sakė, kad J. B. sudaužė jų televizorių ir kad skolinasi pinigus. A. B. su M. B. buvo atėjęs pabaigoje. M. B. prašė 800 Lt, kuriuos jam davė. Iš jo 1000 Lt neprašė, tokios sumos prašė iš S. S., ji jiems tokią pinigų sumą ir davė. Namuose iš bakelio ant žemės buvo papylę kažkokio skysčio, taip juos baugino, kad uždegs. Tą skystį pylė M. B. ir prašė pinigų, tik nebepamena sumos. A. B. tuo metu sėdėjo mašinoje. Kad žodžio nesilaikė, prašė 300 Lt. Dėl malkų sakė, kad ne tiek pinigų padavė, kad apgavo, todėl už tai prašė 300 Lt. J. B. prikišo peilį, kad jie (nukentėjusieji) bijotų, reikalavo 1000 Lt, tą sumą atidavė. Ar davė 2500 Lt dabar neatsimena, susimaišė, atsimena, jog yra davęs 2100 Lt. B. žinojo, kiek ir kada jiems moka pensiją. Kovo mėnesį dar 2000 Lt prašė, tiek ir davė. Kai buvo atvažiavę abu B., jam peiliu negrasino. Visada duris atidarydavo jis. Taip pat ir pinigus paduodavo jis. Praktiškai atidavė visas savo santaupas. Balandžio mėnesį vėl davė pinigų A. B., kuris sakė, jog kitai mafijai iš Panevėžio reikia. Nežino, kas mašinoje sėdėjo, į kambarį buvo atėjęs vienas A. B.. Prašė 2000 Lt, tokios pat sumos prašė ir iš vakaro. Po to pavakary prašė 300 Lt ir 200 Lt. Kiek prašė, tiek ir davė. Pinigus paėmė A. B., nežiūrėjo, kas dar sėdėjo automobilyje. Jis savo pinigų iš viso 13 000 Lt atidavė, o S. S. – 10 000 Lt. Jie nebuvo jiems skolingi. M. B. buvo tris ar keturis kartus atvažiavęs. Jis buvo atvažiavęs kartu su tėvu. M. pasakydavo, kiek tėvas reikalavo pinigų. Yra M. padavęs 800 Lt, kai jis buvo vienas atėjęs po laidotuvių, sakė, kad reikia skolą atiduoti tetai. Jis prašė paskolinti pinigų, sakė, kad atiduos, tik nesakė kada. Tų pinigų neatidavė. Suprato, kad jis pinigų jam net ir nesiruošė grąžinti. Pinigus davė, nes bijojo. Girdėjo, kaip J. B. prašė S. S. paskolinti 1600 Lt, sakė, kad jai atidirbs. S. S. jam sakė, kad buvo atėję abu B. ir įbedė peilį į stalą bei prašė 1000 Lt. Pats to nematė, nes miegojo.

Nukentėjusioji S. S. teisme parodė, kad gyvena kartu su J. S.. Laukė Naujųjų metų. Išgirdo daužant duris. Atėjo A. B.. Jis prašė 100 Lt. Ryte vėl daužė duris. Atėjo A. B., J. B.. Jai „kapone“ sudavė per rankas, spintą, daužė langus, reikalavo duoti pinigų. Po to vėl ėjo ir vis prašė pinigų. Buvo atsivežę benzino, grasino peiliu, liepė 200 Lt duoti, sakė, kad neturi, atsakė, jog vis tiek reikės duoti. Tada vėl atvažiavo, kažkokį skystį apie tvartą pylė, sakė, jog uždegs. Tai buvo M. B.. Jis sakė, kad jam tėvas liepė eiti pinigų ir jis atėjo. Ji sakė, kad pinigų nėra, tačiau vis tiek ėjo ir ėjo. Ji turėjo susitaupiusi 10 000 Lt. Jie ėjo daug kartų, kiek tiksliai, nebeprisimena. Iš jos paėmė 10 000 Lt, o iš J. S. – 13 000 Lt. Bijojo, nes tai peilį turėdavo ar kokį nors kitą daiktą. Peiliu grasino A. B.. Vieną kartą davė 1000 Lt, nes bijojo, sakė padegs, nužudys. Kitą kartą A. B. peilį pridėjo prie J. B. kaklo. Jiems pinigus paduodavo J. S., pati tai darė vieną kartą. Nežino, kodėl jie ėmė prašyti pinigų, sakė, kad jiems ir taip viena pensija lieka. Kai A. B. grįžo iš kalėjimo, tada ėmė vaikščioti ir prašyti pinigų. Niekam apie tai nepasakojo. Ją gąsdino, todėl sakė, kad J. S. iš jos pinigus pavogė, nors jis niekada to nedarė. Ją labai nuskriaudė, bet džiaugiasi, kad neužmušė. Ji gauna 600 Lt, o J. S. 800 Lt pensijos. Iš pradžių J. S. nurodė, kad iš jo išreikalavo 7000 Lt. Teisybės nesakė, nes nepatogu buvo prieš vaikus. Pagalbos neieškojo, nes bijojo keršto. Sakė, kad jeigu neduos pinigų, jo draugai nupjaus jai galvą. Žino, kad A. B. yra teistas. Bijojo, kad padegs, užmuš. A. B. būdavo girtas. Viskas tęsėsi nuo Naujųjų metų iki kovo pabaigos ar balandžio pradžios. Tuo metu su J. S. gyveno vieni du. Prašo jai priteisti iš jos paimtus 10 000 Lt.

Liudytoja V. R. teisme parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, apklausė nukentėjusiuosius. Pirmą apklausė J. S., kuris pakankamai nuosekliai davė parodymus. Nors jis neprisiminė laiko, bet tiksliai įvardijo sumas, aplinkybes. Savo mintis reiškė normaliai. Iš jo kalbos suprato, kad jis labai bijojo A. B.. Jo klausė, kodėl jis anksčiau nesikreipė. J. S. buvo taip prigrasintas, kad apie tai net savo dukroms ar kitiems artimiesiems bijojo pasakyti. Jis bijojo, kas jo laukia ateityje. Labai bijojo ir S. S., su kuria buvo sunkiau susikalbėti, todėl ją apklausė trumpiau. Iš pradžių ji labai verkdavo, po to nusiramindavo ir tada pasakodavo. Pasakodavo ji noriai, tik labai sunku buvo ją suprasti. Iš pradžių pareiškime nurodė, kad buvo paimti 7000 Lt. Vėliau patikslino sumą, sakė, kad iš pradžių J. S. bijo nurodyti tikslią sumą, nes jam prieš dukras nepatogu buvo, kad jie tylėjo. Gyvendami pas dukrą nukentėjusieji taip pat labai bijojo A. B., vis klausinėjo, kas jiems bus, kai jis išeis į laisvę. Užfiksavo tokius parodymus, kokius nukentėjusieji davė. Su nukentėjusiaisiais pamažu buvo galima susikalbėti ir juos suprasti, nes juos apklausinėjo jų namuose. Nukentėjusieji, apklausiami namuose, laisviau jausdavosi, davė tikslesnius parodymus, galėjo atsiminti tas aplinkybes, įvykių seką. Bent jau J. S. nurodė tiksliai, pradedant nuo gruodžio 31 d. ir kitus atvejus, kai mirė A. B. motina, ir paskutinius atvejus, jis tik laiką įvardydavo: „kitą dieną“, „po kelių dienų“ ir pan. J. S. nurodė, kad kelis kartus su A. B. buvo ir M. B.. Apklausoje viską užfiksavo. J. S. klausė, ar jis tikrai pažįsta M. B.. Jis nurodė, kad M. B. yra anksčiau pas jį buvęs, konkrečiai nurodė ir įvardijo jį kaip A. B. sūnų, kad jis jį pažinojo. Bendrą iš jų užvaldytą pinigų sumą nurodė nukentėjusieji. Jie nurodė, kad pinigus buvo susitaupę iš pensijų. Kaip minėjo, nukentėjusieji labiau painiojosi laike, sakydavo „ateidavo po dviejų, po trijų dienų“, bet pačius atvejus, pinigų sumas jie atsiminė gerai, nes, kaip mano, jiems tai buvo skaudu, jie dėl to labai išgyveno. Prieš S. S. buvo pavartotas fizinis smurtas. Nukentėjusioji sakė, kad jai per ranką buvo suduota krūmų kirtiklio bukuoju galu. Kadangi pinigus paduodavo J. S., todėl kaltinime jį ir nurodė, nors pinigai buvo abiejų nukentėjusiųjų. Mano, kad J. B. buvo pasinaudota kaip įrankiu, nes jis pats to nebūtų sugalvojęs, pats nenorėjo eiti, jam buvo grasinama, jis taip pat bijojo. Apklausoje tai užfiksavo, kad jis bijojo. Jis buvo panaudotas kaip įrankis patekti pas nukentėjusiuosius į namus. M. B. niekada nepripažino, kad dalyvavo darant nusikaltimus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2013 m. gruodžio 31 d. apie 22.30 val. išgirdo stiprų beldimą į langą, po to – į duris. Atidaręs duris pamatė A. B.. Jis rankoje turėjo uždegtą plastmasinį daiktą, kurį jis išmušęs iš jo rankų sutrypė kojomis. Tada A. B. uždegė kitą plastmasę, grasindamas padegimu. A. B. griežtu tonu reikalavo jam duoti 100 Lt ir niekam nesiskųsti. Atnešęs A. B. padavė 100 Lt. Kitą dieną, vakare, išgirdęs beldimą į langą, suprato, kad atėjo J. B.. Kai atidarė duris, pamatė A. B.. A. B. šaukė, kad J. (jo buvusiai žmonai) pasakė, jog buvo atėjęs pinigų. A. B. turėjo „kardą“, kurį buvo prikišęs jam prie kaklo, šaukė, kad papjaus, „kardu“ kelis kartus smogė į spintą, sugyventinei S. S. „kardo“ bukuoju galu sudavė per ranką. S. S. liko kraujosruva. A. B. buvo neblaivus, reikalavo 500 litų. A. B. padavė 500 Lt (kupiūromis po 100 Lt). Po kelių dienų, apie 13-14 val., atėjo vienas J. B.. Jis pasakė, kad A. B. reikalauja 100 Lt. Tuo pat metu paskambino ir A. B., kuris pareikalavo duoti J. B. 100 Lt. Bijodamas A. B., J. B. padavė 100 Lt. Kitą dieną, apie 12-13 val., atėjo A. B. su J. B.. A. B. aiškino, kad jam J. B. neperdavė 100 Lt, todėl jis liepė J. B. pasiskolinti 200 Lt. Bijodamas A. B., jam padavė 200 Lt. Prisimena, kad jo namuose buvusiam J. B. paskambino A. B. ir pareikalavo duoti 500 Lt, pasakė, kad 500 Lt turės duoti ir jo sūnui M.. Bijodamas A. B., padavė J. B. 500 Lt ir M. B. – 500 Lt. Dar buvo taip, kad atėjęs A. B. su J. B., aiškino, jog J. B. sudaužė jo televizorių ir kad reikia 1600 Lt. Bijodamas A. B., jam padavė 1600 Lt. Kitą dieną vėl buvo atėjęs A. B. su J. B.. A. B. liepė J. B. pasiskolinti iš S. S. 1000 Lt. Bijodamas A. B., jam padavė 1000 Lt. Prisimena, kad buvo atvažiavęs A. B. su M. B.. Iš automobilio iššoko A. B., jis pasiėmė maždaug 2 litrų talpos bakelį, papylė skysčio ant žemės ir bandė padegti. Skystis nedegė, A. B. reikalavo 1000 Lt. Bijodamas A. B., jam padavė 1000 Lt. Buvo, kad atvažiavęs A. B. reikalavo 300 Lt už žodžio nesilaikymą, kad dukra J. S. sužinojo, jog jis (A. B.) skriaudžia jį (nukentėjusįjį). Bijodamas A. B., jam perdavė 300 Lt. Buvo, kad atvažiavęs A. B. reikalavo duoti 300 Lt, nes kai jis žadėjo atvežti malkų, prašė perduoti traktorininkui 20 Lt, o jis (nukentėjusysis) davė tik 12 Lt. Bijodamas A. B., padavė jam 300 Lt. 2014 m. kovo mėn. buvo atvažiavęs A. B. su M. B.. M. B. turėjo bakelį su skysčių, kurį norėjo užpilti ant namo sienos. Prašė M. taip nedaryti, M. B. reikalavo 2500 Lt. Jam pasakė, kad tiek pinigų neturi, todėl padavė 500 Lt, nes abiejų B. bijojo. Tą patį pavakarį vėl atvažiavo A. B. su M. B.. M. B. pareikalavo 2500 Lt, aiškino, kad pinigus reikia nuvežti, tačiau, kam reikia juos nuvežti, nesakė. B. B., M. B. padavė 2500 Lt. 2014 m. kovo mėn. buvo atvažiavęs A. B., jis reikalavo paskolinti 800 Lt motinos laidotuvėms. Bijodamas A. B., jam padavė 800 Lt (kupiūromis po 100 Lt). Tą pačią dieną buvo atėjęs ir M. B., jis prašė 800 Lt laidotuvėms. Bijodamas ir M. B., jam padavė 800 Lt. Buvo, kad atvažiavęs A. B. reikalavo 2000 Lt, jis bijodamas A. B., padavė jam 2000 Lt. Taip pat buvo toks atvejis, kad A. B. atvažiavo su M. B.. A. B. įėjo į namo vidų ir besdamas peilį į stalą pareikalavo S. S. 1000 Lt. S. S. A. B. padavė 1000 Lt. 2014 m. balandžio mėn., išgirdęs stiprų beldimą, atidarė duris. Po kiemą vaikščiojo A. B., jis šaukė, kad atvažiavo „Panevėžys“ ir reikalauja pinigų. Kas yra „Panevėžys“, A. B. neaiškino. A. B. reikalavo 2500 Lt. Bijodamas A. B., jam padavė 2500 Lt, kupiūromis po 100 litų. Po valandos atvažiavo vienas A. B., sakė, kad „Panevėžiui“ dar reikia sumokėti už kurą, reikalavo 600 Lt. A. B. padavė 600 Lt. Tą pačią dieną, apie 16-17 val., A. B. vėl atvažiavo, jis reikalavo 300 Lt, sakė „Panevėžys“ reikalauja pinigų, sakė, jei sumokės, nebeatvažiuos. A. B. padavė 300 Lt. Pinigus A. B. mokėdavo kupiūromis po 100 Lt, pinigus susitaupė iš pensijos, pinigus laikydavo namuose. Viso A. B. iš jo išreikalavo 13 000 Lt, o iš S. S. – 10 000 Lt. Jam padaryta 13 000 Lt turtinė žala ( 1 t., 15-16, 23-24, 25-26 b. l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. S. parodė, kad 2013 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. išgirdo beldimą į duris. Duris atidarė J. S.. Pro langą matė, kad A. B. kažką degino, girdėjo, kad A. B. reikalavo 100 Lt. J. S. A. B. padavė 100 Lt. Po to dar daug kartų ateidavo A. B. ir reikalaudavo pinigų. Duris atidarydavo J. S., ji į lauką neidavo, labai bijodavo A. B., be to, sunkiai vaikšto. Kitą dieną A. B. buvo atėjęs su J. B.. Jiems būnant namo viduje, matė, kaip A. B. įrėmė „kardą“ J. S. į kaklą, o jai su tuo „kardu“ sudavė į rankos viršutinę dalį. Dar A. B. kelis kartus su „kardu“ smogė į spintą. A. B. reikalavo 500 Lt, J. S. jam tokią pinigų sumą padavė. Dar A. B. ateidavo reikalauti pinigų su sūnumi M., ateidavo pinigų ir vienas M. B., sakydavo, kad tėvas prašė. Dar buvo A. B. atėjęs su J. B., tuo metu A. B. buvo pridėjęs J. B. prie kaklo peilį ir reikalavo 1000 Lt. J. S. padavė A. B. 1000 Lt. Iš pradžių nei ji, nei J. S. į policiją nesikreipė, nes bijojo A. B. grasinimų, tik ji po pirmo karto paskambino J. B., pasakė, kad atėjęs A. B. degino plastmases ir prašė 100 Lt. Tiek ji, tiek J. S. pinigų buvo susitaupę iš pensijų, taupydavo kupiūromis po 100 Lt. Jai padaryta 10 000 Lt turtinė žala, nes tiek ji pinigų atidavė A. B. ( 1 t., 30-31, 33-35, 36-37 b. l.).

Liudytoja V. Z. teisme parodė, kad J. S. yra jos tėvas. Ji nieko nežinojo apie iš jo reikalaujamus pinigus. Apie tai tik balandžio 9 ar 10 dieną sužinojo, kai jos pusbrolis J. A. atėjo ir jai pasakė, kad vagis A. B. reketuoja jos tėvą. Iš kur apie tai sužinojo J. A., ji nežino. Kitą dieną parsivežė tėvą su drauge pas save į namus. Tada jie pasakė, kad atėjęs A. B. prašinėjo pinigų. Jie minėjo abu B. ir J. B.. Kokią tiksliai pinigų sumą iš jų paėmė, nežino, jie sakė, kad iš viso atidavė 23 000 Lt. Jie vis kalbėjo, kad ėjo abu B., vis beldėsi, visaip kaip reikalavo pinigų. Jie bijojo, nes juos gąsdino, su benzino talpykla vaikštinėjo. Tėvas ir peilį minėjo. Nežino, už ką juos reketavo. Sakė, kad bobutei sudavė per ranką, reikalavo pinigų, spintą daužė. Minėjo, kad reikalavo ir 100, ir 200, ir 800 Lt. Apie tai, kokią jie sumą turėjo pinigų, sužinojo tik tada, kai buvo apklausoje. Ji lankydavosi pas tėvą, bet nedažnai. Pati B. pas tėvą nėra mačiusi. Senukai sakė, kad ne tik tėvas B., bet ir jo sūnus reikalavo pinigų. Sakė, kad ir kartu, ir po vieną ėjo, minėjo, jog vienas liepė, kitas ėjo.

Liudytoja J. S. teisme parodė, kad J. S. yra jos tėvas. Apie turto prievartavimą žino tik tiek, kiek jai sakė pats tėvas su drauge. Apie tai sužinojo iš kaimyno A. M.. Tada pati paskambino tėvui ir jie apie tai papasakojo, bet nenorom. Nežinojo, kad jie tokią pinigų sumą turėjo. Tėvas yra labai uždaras ir nieko nepasakoja. Mano, kad tėvas bijojo, todėl ir nepasakojo. Tėvas nenorėjo, kad jie apie tai sužinotų. Iš pradžių jai tėvo draugė sakė, kad 7000 Lt atidavė, minėjo, kad grasino padegti, kad turėjo „kardą“. Ji sakė, kad tėvas B. grasino „kardu“, o M. norėjo sudeginti. Sakė, kad turėjo benzino talpyklą. Ji (liudytoja) pažįsta B., viename kaime gyveno, jokių pykčių nebuvo.

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad S. S. yra jo teta. Jis gyvena netoli jų, už 6 kilometrų. Su teta susiskambindavo, jei jai ko reikėdavo, jai atveždavo. S. S. yra vieniša, savo vaikų neturi, todėl jis ją rūpindavosi. Kartą, kai ją pavasarį lankė, ji užsiminė, kad jiems miegant iš po čiužinio ištraukė pinigus - 300 Lt. Klausė, kas tai padarė, bet jie nesakė. Tuo viskas ir baigėsi. Tačiau pieno supirkimo punkte moteriškės ėmė šnekėti, kad iš jo tetos prievartauja pinigus. Apie tai klausė savo tetos, bet J. liepė tylėti, sakė, kad nieko nebuvo. Kai dar kartą atvykęs apie tai jų paklausė, tada jie pasakė, kad B. iš jų paėmė 7000 Lt. Sakė, kad atvykdavo su mašina, būdavo keliese mašinoje. Kuris B. konkrečiai paimdavo pinigus, nesakė, minėjo A. B.. Su senukais yra sunku susišnekėti. Jis iškvietė policiją, bet jie atsisakė rašyti pareiškimą. Tada jis vakarais atvažiuodavo prie jų namų pažiūrėti, kas vyksta. Atvykęs vieną vakarą rado abu B.. Pasikvietė M. B., nes jis stovėjo kieme, o A. B. pabėgo. Liepė M. B. daugiau čia nesirodyti. M. B. jam sakė, jog ėjo pro šalį. Jis ir toliau atvažiuodavo pažiūrėti, kas vyksta. Jo ankstesni duoti parodymai yra teisingi. Buvo kalba, kad jie bijojo, nes jiems grasino sudeginti jų namus. Kiek jam yra žinoma, abu senukai per mėnesį bendrai gaudavo 1500 Lt pensijos. Kiek yra jų klausęs, ar jie turi pinigų, jie vis atsakydavo, kad jų neturi. Siūlydavo jiems pinigus padėti į banko sąskaitą.

Liudytoja S. M. teisme parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jos brolis, o M. B. – sūnėnas, parodymus duoti sutinka. Brolis gyveno atskirai, už 5 kilometrų. Su juo bendrauja. Jeigu jai reikia kokios nors pagalbos, ji kreipiasi į brolį, jis jai padeda. Kažkokių tai pykčių tarp jų nėra. Nežino, iš ko ir kaip brolis gyvena, apie tai jo neklausinėjo. Išgėręs brolis pas ją ateidavo ir prašydavo duoti pinigų. Apie įvykį nieko nežino ir nesidomėjo.

Liudytoja J. B. teisme parodė, kad A. B. yra jos buvęs vyras, jie yra išsituokę, o M. B. yra jos sūnus. Parodymus duoti sutinka. Pažįsta S. S., su ja nesipyksta. Pykstasi su buvusiu vyru. Jai skambino S. S. ir sakė, kad A. B. iš jos reikalauja pinigų. Telefonu girdėjo, kaip S. S. J. S. liepė tylėti ir nesąmonių nekalbėti. Tada ji (nukentėjusioji) nutilo, dėl ko liudytoja pamanė, kad tai netiesa. A. B. atveždavo degtinės ir sūnų girdydavo. A. B. gyveno pas J. B.. Apie įvykį neklausė nei buvusio vyro, nei sūnaus, o skaitė bylą. Ji bijo A. B., su juo nekalba. Abu sūnūs taip pat jo bijo, nes jis girtas gąsdina vaikus. Ir M. B. gąsdina, liepia jam gerti, kiša po kaklu peilį. Sūnus sakė, kad nieko nebuvo, o jei ir buvo, tai, mano, jog tėvas jį privertė. Sūnus yra teistas už vagystę. Bet dabar jis yra ramus, eina pas ūkininką dirbti, nori, kad ūkininkas jį oficialiai įdarbintų.

Liudytoja I. Ž. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pardavėja. Ž. A. ir M. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. B. parduotuvėje lankydavosi dažnokai, pirkdavo maistą, alaus, išleisdavo maždaug 50 - 100 Lt. Nepamena, kokiomis kupiūromis jis atsiskaitinėdavo. Nepastebėjo, kad A. B. būtų švaistęsis didelėmis pinigų sumomis. Pas jį yra mačiusi 100 Lt, 200 Lt banknotus. Jis dirbdavo pas žmones, skaldydavo malkas. Paskutiniu metu A. B. atvažiuodavo su mėlynos spalvos automobiliu. Kada jis nusipirko tą automobilį, pasakyti negali. Apie šį įvykį yra girdėjusi iš žmonių kalbų.

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Dirba D. U. individualioje įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, pardavėja. A. B. ir jo sūnų M. B. žino gal 10 metų. Jie užeina apsipirkti į parduotuvę ir tai daro gal kartą per savaitę. Paskutiniu metu jie užeidavo dažniau, už prekes atsiskaitydavo įvairiomis kupiūromis, t. y. ir po 100 Lt, ir po 50 Lt. Į skolą jie prekių nėra ėmę. Nepastebėjo, ar jie į parduotuvę ateidavo pėsčiomis ar atvažiuodavo su automobiliu. S. S., J. S. taip pat pažįstą. Apie šios bylos įvykius nieko negirdėjo. A. B. dažniau užeidavo po Naujųjų metų ir brangesnius gėrimus pirkdavo.

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad B. pažįstą nuo vaikystės, su M. buvo klasiokai. Jis ūkininkauja, abu B. pas jį yra dirbę įvairius darbus. Už tai jiems nupirkdavo valgyti, cigarečių, rūbų, į miestą nuveždavo. Yra jiems ir grynais sumokėjęs po 10, 20 ar 50 Lt. Didelėmis sumomis nemokėjo. Jų girtų į darbą neimdavo. B. prašydavo paskolinti pinigų. Paskutinį kartą jie balandžio mėnesio viduryje rinko akmenis, už tai jiems sumokėjo grynais. Žino, kur gyvena J. S.. Kai A. B. nusipirko automobilį „Passat“, klausė jo, iš kur ji gavo pinigų. B. jam sakė, kad paėmė kreditą. Žmonės (duomenys neskelbtini) kalbėjo, kad jie reketavo. Tai buvo gerokai po to, kai jie pas jį dirbo. Po akmenų rinkimo nebeprašė pinigų. Kai krūmus kirto, suderėjo, kad atiduos automobilį.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. J. B. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Atstumas tarp jų apie porą kilometrų. J. B. pas jį užeidavo. Kartais šiaip užeidavo, o kartais padėdavo prie darbų. „Fiskarą“ jie vadina kardu. Jis skirtas kapoti krūmeliams. Žiemą J. B. paprašė paskolinti tą kardą, jis norėjo sutvarkyti krūmelius. Kadangi jam tuo metu jo nereikėjo, J. B. jį paskolino ir jis gal kokį mėnesį jį pralaikė. Po to paprašė tą kardą grąžinti ir J. B. jį jam grąžino. B. kartais pas jį užeidavo arba atvažiuodavo su mašina, tačiau nei skolinant kardą, nei jį grąžinant, jo kartu su J. B. nebuvo. J. B. jam yra sakęs, kad B. pas jį miega. Pats pas J. B. nesilanko. Kaime girdėjo kalbas, kad jis perka degtinę ir kaimynus vaišina.

Liudytojas J. B. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie nėra jo giminaičiai. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Rokiškio rajone. A. B. ir jo sūnų M. B. pažįsta beveik nuo mažens. A. B. pas jį ateidavo tik pernakvoti, pas jį negyveno. Dienomis A. B. pas jį namuose nebūdavo. Vakarais jie išgerdavo. Alkoholį pirkdavo tai jis, tai A. B.. Pats yra bedarbis, pašalpos negauna, pragyvenimui užsidirba pas žmones. Dažnai padirbėti eidavo pas J. S.. Pagėrę ėjo su A. B. pas S.. A. B. jį pasiėmė, sakė ,,einam, gausim pinigų‘‘. Kai nuėjo, A. B. jam liepė prašyti pinigų. Abu buvo viduje. Kai ėjo A. B. paėmė iš jo nedidelį peilį. Jis sakė, kad pagąsdins J., sakys, jog jį (J. B.) papjaus, kad J. duotų pinigų. Tuo metu buvo girti. Kai nuėjo pas J. S., A. B. peilį įrėmė jam į kaklą, sakė, kad jį (J. B.) papjaus. J. S. davė kažkiek pinigų, kiek tiksliai, neprisimena. Ėjo pas J. S., nes A. B. liepė, bijojo jo, buvo išgėręs. Nežinojo, kad J. S. turi pinigų. Jei dirbdavo pas J. S., jis jam daugiausia sumokėdavo alumi. Tuo metu pinigus paėmė A.. Kur jis padėjo pinigus, nežino, jam nedavė. Neprisimena, kada pas S. pinigų buvo nuėję antrą kartą. Tuo metu taip pat buvo išgėrę. Tada nešėsi kirtiklį medžiams genėti. Tą kirtiklį šakoms sutvarkyti jam buvo paskolinęs A. M.. Jis kirtiklio neėmė, jį paėmė A. B., su juo norėjo pagąsdinti J.. Kai įėjo pas J., A. B. prašė pinigų. Tą kartą taip pat A. B. jį vedėsi per prievartą. Kiek tą kartą pasiėmė pinigų, neprisimena, buvo girtas. Buvo toks atvejis, kai A. liepė jam nueiti pas J. S. ir pasakyti, kad duotų pinigų, nes neva jis sudaužė jo (A. B.) televizorių. Neprisimena, ar tada jam davė pinigų, ar ne. Ar tuo metu buvo vienas ar su A., taip pat neprisimena. Atrodo, kad tuo metu prašė 200 Lt. Jis suprato, kad J. S. bijo A. B., pats J. S. jam apie tai yra sakęs, todėl A. B. jį imdavo, kad J. S. jį (A. B.) įsileistų į namus. Nežino, kodėl J. S. bijojo A. B.. Jis S. S., J. S. pinigų paskolinti neprašydavo. Dar vieną kartą A. B. nurodymu ėjo pas J. S. paimti 100 Lt, bet neprimena, kada tai buvo. Neatsimena, ar jam, būnant pas J. S., skambino A. B.. Kiek atsimena, J. S. tada jam 100 Lt nedavė. Apie M. B. nieko konkretaus nežino. Neatsimena tokio atvejo, kad J. S. paduotų pinigus M.. Neprašė 500 Lt. 1600 Lt iš S. nesiskolino. Galėjo tokią pinigų sumą prašyti A., kai su peiliu buvo. Už televizorių 1600 Lt neprašė, ėjo kalba apie 300-400 Lt, tačiau tiksliai pasakyti negali. Už televizorių gal davė 200 Lt, pinigus atidavė A. B.. Ar prašė S. S. pinigų, neatmena. Gal ir prašė, bet niekas nedavė.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad J. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r., esančioje spintoje matyti trys mechaninio poveikio priemone palikti pėdsakai (1 t., 6-10 b. l.).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad 2014-04-16 A. M. pateikė krūmų kirtiklį „Fiskars –X3“ ( 1 t., 64 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad krūmų kirtiklis yra 51 cm ilgio, geležtės galas yra lenktas, ant rankenos yra užrašas „Fiskars X3“ (1 t., 65-66 b. l.).

Kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvai

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

A. B. iš esmės pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, neigė tik tai, jog kartu su juo atskiruose turto prievartavimo epizoduose bei atskirai jo nurodymu, išskyrus vieną atvejį, dalyvavo jo sūnus M. B., taip pat nepripažino vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją S. S.. Tačiau teismas tai vertina kaip mėginimą padėti sūnui išvengti atsakomybės ir kartu mėginimą sušvelninti savo atsakomybę, nes šias kaltinamojo A. B. nurodytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad kaltinamasis A. B. neprisimena kai kurių jam inkriminuojamų faktų, visų aplinkybių, kiek kartų, kokia seka ir kada prievartavo svetimą turtą bei kokias sumas kiekvieną kartą užvaldė, šiuo atveju esminės reikšmės jo veiksmų vertinimui neturi, nes jis pripažįsta bendrą išreikalautų pinigų sumą, turto prievartavimo laikotarpį, prievartavimo būdus. Prieštaravimai, esantys tarp kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir atskiruose teisiamuosiuose posėdžiuose duotų parodymų bei tarp jo, nukentėjusiųjų ir liudytojo J. B. parodymų paaiškinami paties kaltinamojo paaiškinimu, jog jis prievartaudamas turtą nuolat būdavo arba girtas arba pagiriotas. Nors A. B. teigia, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiąją S. S. jis nevartojo, tačiau neneigė, kad kontaktavo su ja, nustumdamas nukentėjusiąją atsineštu kirtikliu „Fiskars“, dėl ko nukentėjusioji atsisėdo ant sofos. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka fizinio smurto pavartojimo sąvoką. Be to, tai, jog A. B. sudavė kirtikliu S. S. per ranką, dėl ko jai atsirado mėlynė, ji jautė fizinį skausmą, patvirtino abu nukentėjusieji S. S. ir J. S.. Liudytojai V. R. ir L. Z. taip pat parodė, jog nukentėjusieji jiems sakė, kad A. B. sudavė kirtikliu S. S. per ranką.

Taigi teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė prievartavus nukentėjusiųjų turtą yra visiškai įrodyta jo paties paaiškinimais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais pirmiau paminėtais įrodymais.

Kaltinamajame akte A. B. inkriminuota 19 - a atskirų nusikalstamų veikų padarymo epizodų, t. y. jis kaltinamas padaręs 18 veikų, kvalifikuojamų pagal BK 181 str. 1 d., ir 1 veiką, kvalifikuojamą pagal 181 str. 2 d. Tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. kiekvieną jam inkriminuojamą veikos epizodą būtų padaręs veikdamas ne vieninga, o atskirai susiformavusią, tyčia. Kaip matyti iš paties kaltinamojo A. B. paaiškinimų, jis sužinojęs, jog J. S. ir S. S. turi susitaupę pinigų, nutarė juos užvaldyti dalimis. Jo sumanymas buvo reikalauti pinigų tol, kol J. S. jų turės arba kol jis (kaltinamasis) už tai bus sulaikytas policijos pareigūnų. Tai sumanęs keletą dienų lankydamasis pas J. S., vertė nukentėjusįjį, kad jis jam perduotų kaltinime nurodytas pinigų sumas. Iš to akivaizdu, kad kaltinamasis A. B. veikė vieninga iš anksto susiformavusią tyčia. Duomenų, kurie paneigtų šiuos kaltinamojo paaiškinimus, byloje nėra. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad turtas buvo prievartaujami iš tų pačių nukentėjusiųjų, analogiškais veiksmais, iš nukentėjusiųjų buvo reikalaujami tik pinigai (buvo tas pats turto prievartavimo objektas), darytina išvada, kad A. B. padarė ne atskiras jam kaltinamajame akte inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kuri, atsižvelgus į tai, kad yra nustatytas turto prievartavimą kvalifikuojantis požymis – fizinio smurto pavartojimas, kvalifikuojama pagal BK 181 str. 2 d.

Nors kaltinamasis M. B. savo kaltės neprisipažino, tačiau teisiamajame posėdyje parodė, kad tėvo A. B. verčiamas buvo užėjęs pas J. S. 2014 m. kovo mėnesį, ir tėvo nurodymu pareikalavo jam perduoti 2500 Lt, pagrasino, kad jeigu neduos pinigų, užeis tėvas. J. S. minėtą sumą jam perdavė, o jis pinigus atidavė tėvui A. B.. Pinigus jis iš J. S. reikalavo bijodamas tėvo, savo iniciatyva tai nebūtų padaręs. Kitais atvejais jis pas J. S. neidavo, girtas miegodavo automobilyje. Eidavo vienas tėvas A. B., ką jis ten darydavo, nežino. Tokius M. B. paaiškinimus teismas vertina kaip gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės, ir juos atmeta. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. iš viso nepripažino, kad būtų kada nors vienas ar su tėvu nuvykęs pas J. S., kad tėvas būtų vertęs reikalauti iš J. S. pinigų arba pats iš jo jų (pinigų) būtų reikalavęs (2014-04-15, 2014-08-08, 2014-08-29 apklausos – 2 t. 31-32, 33 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad tėvas A. B., susirašinėjimo metu, prašė sūnaus nepripažinti savo kaltės, viską neigti. Tik teisiamajame posėdyje išgirdęs tėvo ir nukentėjusiųjų parodymus M. B. pripažino, kad vieną kartą tėvo A. B. verčiamas paėmė iš J. S. pinigus, o kitais kartais tik važiuodavo kartu, bet kokiu tikslu negalėjo paaiškinti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų J. S. ir S. S. parodymais apie M. B. dalyvavimą prievartaujant jų turtą. Nors teisiamajame posėdyje nukentėjusieji, atsižvelgiant į jų amžių, praėjusį laiko tarpą, patirtą stresą, situaciją, kai kaltinamieji yra teismo salėje ir girdi jų parodymus, susijaudinimą, negalėjo detaliau konkretizuoti M. B. veiksmų, bet patvirtino, kad jis ne mažiau kaip keturis kartus dalyvavo prievartaujant iš jų turtą. Jų parodymai konkretesni ikiteisminio tyrimo metu ir jais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaip teisme parodė juos apklaususi tyrėja V. R., nukentėjusieji buvo apklausti namų aplinkoje, nedalyvaujant kitiems asmenims, jautėsi drąsiau ir atvirai viską papasakojo, jų parodymai tyrėjai abejonių nesukėlė. Be to, tyrėja be nukentėjusiųjų parodymų, negalėjo žinoti įvykių aplinkybių. Liudytojas V. B. teisme parodė, jog iš žmonių kalbų sužinojo, jog yra reketuojama jo teta S. S.. Ji ir J. S. jam papasakojo, kad pinigus iš jų prievartauja tėvas ir sūnus B., kurių jie bijo, nes jie grasina užmušti, padegti namus. Pradėjo dažniau lankytis pas tetą ir vieną vakarą J. S. kieme rado abu kaltinamuosius. A. B. iš karto pabėgo, o M. B. ėmė gintis, jog užėjo į kiemą atsitiktinai. Apie tai, kad pas juos lankėsi abu B., ir kad ne tik tėvas A. B., bet ir sūnus M. B. prievartavo iš jų turtą, nukentėjusieji parodė ir J. S. bei V. Z.. Liudytoja L. K. parodė, kad paskutiniu metu A. ir M. B. į parduotuvę užeidavo dažniau, už prekes atsiskaitydavo stambiomis kupiūromis. Taigi atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes teismas laiko, kad M. B. kaltė keturis kartus dalyvavus kartu su A. B. prievartaujant J. S. ir S. S. turtą (pinigus) yra visiškai įrodyta. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d.

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

BK 60 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės konstatuojama tik pripažinus, kad nukentėjusysis dėl išvardytų priežasčių buvo bejėgiškos būklės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą nuoseklią praktiką, pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo prieš bejėgiškos būklės žmogų, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/201, 2K-146/2014). Nagrinėjamoje byloje vien ta aplinkybė, kad nukentėjusieji nusikaltimo padarymo metu buvo senyvo amžiaus, nesuteikia pagrindo preziumuoti, kad jie buvo bejėgiškos būklės. Priešingai, iš nukentėjusiojo J. S. parodymų matyti, kad A. B. atėjus pas jį į namus su uždegtu plastmasiniu daiktu, jis jį išmušė iš jo rankų ir sutrypė kojomis. Tai rodo, jog nukentėjusieji buvo pajėgūs pasipriešinti. Be to, kaltinamieji jokiais aktyviais veiksmais nukentėjusiųjų nepuolė, dėl ko jie būtų turėję pagrindą nuo jų gintis. Pažymėtina ir tai, kad turtas iš nukentėjusiųjų buvo prievartaujamas gana ilgą laiko tarpą ir nukentėjusieji dėl to turėjo galimybę kreiptis į policiją, kaimynus, gimines ar kitus asmenis, tačiau to nedarė, nors kalbos apie tai, kad iš jų prievartaujamas turtas, jau sklido po apylinkes, o liudytojui V. B. apie tai sužinojus ir nukentėjusiųjų paklausus, ar jie nereketuojami, nukentėjusieji iš pradžių tai neigė. Todėl prokuroro prašoma pripažinti atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 6 p., kaltinamiesiems nepripažintina.

Skirdamas kaltinamiesiems A. B. ir M. B. bausmes teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

A. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 181 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, M. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 181 str. 1 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Už A. B. padarytą nusikaltimą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už M. B. – areštą arba laivės atėmimą iki šešerių metų.

Abu kaltinamieji nusikalto būdami prieš tai teisti, teistumai neišnykę ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinti, kas rodo jų polinkį nusikalsti, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų normų, todėl jiems, kaip recidyvistams BK 27 str. prasme, skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių kaltinamajam A. B. taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK l81 str. 2 d. sankcijoje, negalima.

Parinkdamas bausmių dydžius teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. administracine tvarka nebaustas (1 t., 109 b. l.). (duomenys neskelbtini) seniūnija jį charakterizuoja neigiamai, kaip konfliktišką asmenybę, piktnaudžiaujantį alkoholiu. Jis autoriteto gyventojų tarpe neturi, kaimynai vengia jo draugijos (1 t., 114 b. l. ). Kaltinamasis daug kartų teistas, daugiausia už vagystes. Paskutinis nuosprendis, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs vagystę ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, priimtas po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo (2014-08-12).

Kaltinamasis M. B. administracine tvarka nebaustas (2 t., 109 b. l.). (duomenys neskelbtini) seniūnija jį charakterizuoja patenkinamai, kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu (2 t., 19 b. l. ). M. B. teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei (vagystes). Skiriant M. B. bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė dėl tėvo įtakos, būdamas nuo jo kaip sūnus priklausomas.

Abu kaltinamieji niekur nedirba. Skiriant bausmes taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo trukmę, į tai, kad ji nebuvo padaryta spontaniška, priešingai, ji buvo iš anksto suplanuota, t. y. nebuvo atsitiktinė. Taip pat atsižvelgiama į užvaldytų pinigų sumą, į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš senyvo amžiaus asmenis.

Taigi atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, A. B. už nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 2 d., skiriama laisvės atėmimo bausmė, viršijanti sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį, o M. B. už nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Į kaltinamiesiems paskirtų bausmių laiką įskaitomas jų laikinajame sulaikyme nuo 2014-04-14 iki 2014-04-16 išbūtas laikas (dvi paros), o A. B. dar įskaitomas jo suėmime nuo 2014-04-16 iki 2014-12-30 išbūtas laikas. Kaltinamajam A. B. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinama su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-12 nuosprendžiu paskirta bausme. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2014-12-30.

Nukentėjusysis J. S. prašė iš kaltų asmenų jo naudai priteisti 13 000 Lt, o nukentėjusioji S. S. – 10 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kadangi byloje įrodyta, kad keturis kartus pinigus - 500, 2500, 800 ir 1000 Lt (iš viso 4800 Lt) turto prievartavimo metu iš nukentėjusiųjų užvaldė abu kaltinamieji, ši suma nukentėjusiesiems priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų, o likusi užvaldyta suma priteistina iš vieno kaltinamojo A. B..

Daiktai: krūmų kirtiklis „Fiskars X3“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jo teisėtam savininkui A. M.. Pinigai - 100 Lt, kurie buvo paimti iš A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini civiliniams ieškiniams tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303–305 str., 307 str.,

NUSPRENDĖ:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šią bausmę subendrinti su ankstesniu 2014-08-12 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. B. paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę A. B. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2014-12-30.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę M. B. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2014-12-30.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 16 d., išbūtą sulaikyme.

A. B. ir M. B. kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš A. B. ir M. B. solidariai 4800 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus litų – 1390,18 Eur) bei iš A. B. 18 200 Lt (aštuoniolika tūkstančių du šimtus litų – 5271,08 Eur) J. S. ir S. S. turtinei žalai atlyginti.

Daiktus: krūmų kirtiklį „Fiskars X3“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. M.. Iš A. B. paimtus 100 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti ieškiniams tenkinti.

Nuosprendį A. B. gali apskųsti per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, o nedalyvavęs posėdyje M. B. skundą paduoti gali per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos. Skundai paduodami Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Pranas Šimkus