Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-54-505/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-02-28
Bylos Nr.: I-54-505/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00527-2016-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Daina Kukalienė
Atsakovas: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas: I. Ž.

Kategorijos

21.3.8Nepriekaištingos reputacijos netekimas ar tarnybos pareigūno vardo pažeminimas

Administracinė byla Nr. I-54-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00527-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8.; (S) 51.5; 5.1.1.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 28 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Viliui Kukiui,

nedalyvaujant pareiškėjai I. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. Ž. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2016 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. TE-39 „Dėl I. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti pareiškėją į Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniosios specialistės pareigas; 2) priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už neteisėtą atleidimą iš tarnybos už laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki grąžinimo į tarnybą (b. l. 4-10).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2016 m. kovo 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir - VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM) Varėnos rinktinės vado įsakymu TE-39 (toliau ir - Įsakymas) pareiškėja buvo atleista iš užimamų Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniosios specialistės pareigų.

Įsakymo atleisti iš pareigų pagrindas - VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos rinktinės vado patvirtinta 2016 m. kovo 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-7 (toliau ir - Išvada).

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, eidama Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniosios specialistės pareigas, būdama statutine valstybės tarnautoja, turėdama pareigą užkirsti kelią teisės pažeidimams, užtikrinti pasienio teisinį ir pasienio kontrolės punktų rėžimą, pati nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir padarė veiką, nesuderinamą su pareigūno statusu – 2016 m. vasario 21 d., tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP metu, tyrimo metu nenustatytu būdu Šalčininkų PKP teritorijoje įsigijo 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims” ir 2 pakelius cigarečių „Winston Superslims” be akcizo ženklų, apie kurias niekam nepranešė (nei tiesioginiam vadovui, nei muitininkams nei Imuniteto pareigūnams) ir jas laikė paslėpusi iki tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP pabaigos, o pasibaigus tarnybos vykdymui, 20.25 val., slėpdama asmeninėje rankinėje ir savo kelnių kišenėje, pasinaudodama tarnybine padėtimi ir tarnybiniu transportu (taip išvengdama muitinės kontrolės), cigaretes išvežė iš Šalčininkų PKP teritorijos. Tuo pareiškėja kaltinama šiurkščiai pažeidusi Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio l dalies 1 ir 5 punktus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 4.3, 4.4, 5.1 ir 9.1 punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.6 punktą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-8 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės” 1.1 punkto reikalavimus, sulaužė pareigūno priesaiką ir tokia veika pažemino pareigūno vardą. Toje pačioje išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjos atžvilgiu pradėta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 2 dalį.

2016 m. vasario 21 d. pareiškėjos atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 2 dalį ir byla perduota teisminiam nagrinėjimui į Šalčininkų rajono apylinkės teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad Tarnybinis patikrinimas atliktas ir Išvada surašyta iš esmės pažeidžiant teisės aktuose numatytą tvarką, todėl Išvados pagrindu priimtas Įsakymas yra neteisėtas.

Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja iš tarnybos atleista vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atleidimo pagrindu, t. y. už pareigūno vardo pažeminimą. Atleidimas iš tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo, nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu, tačiau pagrindas taikyti minėtą Įstatymo normą paprastai paaiškėja atlikus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nagrinėjamu atveju numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį pažeidimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau ir - Tvarkos aprašas), kurio 10.2 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktą pažeidimų nekonstatuota, o 12 punktas numato, kad gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis tvarkos aprašo reikalavimų).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti sustabdomas paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė -nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo.

Taigi tais atvejais, kai ta pati pareigūno veika yra (turi būti) ne tik tarnybinio patikrinimo, bet ir ikiteisminio tyrimo, teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso ar administracinio teisės pažeidimo teisenos dalyku (tyrimo objektu), iškyla atitinkamų teisinių tyrimų (procesų) santykio klausimas.

Todėl šioje byloje turi būti nustatyta, kad buvo galima atriboti pareiškėjai Išvadoje inkriminuojamą veiką nuo galbūt jos padaryto administracinio teisės pažeidimo, kurio aplinkybės nagrinėjamos Šalčininkų rajono apylinkės teisme. Būtent ši aplinkybė turi pagrindinę reikšmę sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo.

Sulyginus Išvadoje ir administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjai inkriminuojamų veiksmų apimtis matyti, kad jie abiem atvejais iš esmės susiję su neteisėtu cigarečių disponavimu. Pažymėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja neigė aplinkybę, kad pas ją rastomis cigaretėmis disponavo neteisėtai, kadangi artėjant darbo pabaigai jas rado Šalčininkų PKP esančiose bendro naudojimo patalpose, į kurias gali patekti tiek poste dirbantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos, tiek muitinės pareigūnai, o taip pat tame pačiame pastate dirbantys muitinės tarpininkai ir pas juos besilankantys privatūs asmenys, ir rastas cigaretes tarnybiniu transportu vežė priduoti į Tribonių užkardą, kurioje (o ne Šalčininkų PKP, kas neteisingai nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje) 2016 m. vasario 21 d. 21 val. turėjo baigtis pareiškėjos tarnyba. Vykstant tarnybiniu automobiliu iš Šalčininkų PKP į Tribonių užkardą ir buvo pas ją rastos cigaretės, kurių neteisėtas disponavimas dabar inkriminuojamas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės dėl pas pareiškėją rastų cigarečių disponavimo teisėtumo, kurias nustatys ir įvertins administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, bus lemiamos konstatuojant ar pareiškėja savo poelgiu galėjo pažeminti pareigūno vardą. Teismui pripažinus, kad pareiškėja cigaretėmis disponavo teisėtai, kadangi vykdydama tarnybą rado ir gabeno jas pridavimui į Tribonių užkardą, ši aplinkybė galėtų turėti lemiamos įtakos tarnybinio patikrinimo atlikimui ir atitinkamos tarnybinio patikrinimo išvados suformulavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: 1) turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, 2) ši veika turi sukelti pasekmes - pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus Tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima.

Akcentavo, jog būtina atsižvelgti ir į tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs ir Išvadą surašęs pareigūnas joje nenurodė jokių požymių ir (ar) motyvų, kurių pagrindu pareiškėjos veiksmus, dėl kurių ji buvau atleista iš tarnybos, būtų galima atriboti nuo jai inkriminuojamų administracinio teisės pažeidimo veiksmų.

Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad nesustabdžius pareiškėjos atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo, buvo padaryti tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos, t. y. Tvarkos aprašo 12 punkte numatytų procedūrinių taisyklių pažeidimai, kurie šiuo atveju yra esminiai.

Taigi, Institucijai įdarius minėtus procedūrinius pažeidimus, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo, t. y. skundžiamo įsakymo pagrįstumas, kas suponuoja išvadą, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas skundžiamo įsakymo panaikinimo pagrindas.

Teigė, kad išvardintais pažeidimais Institucija ne vien tik pažeidė teisę, neišlaikė pareiškėjos teisės dirbti teisės aktuose nustatytą laiką, bet ir šiais veiksmais sukėlė pareiškėjai itin neigiamas praktines pasekmes - po 20 metų tarnybos buvo neteisėtai atleista, todėl nebegali dirbti valstybės tarnyboje, neteko pragyvenimo šaltinio ir socialinių garantijų.

Šis pažeidimas vertintinas kaip iš esmės pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją, kadangi pareiškėjai pritaikyta viena iš griežčiausių sankcijų - atleidimas iš tarnybos, iš anksto preziumuojant jos kaltę, nors šioje situacijoje aptartas teisinis reguliavimas vienareikšmiškai numato, kad tokia sankcija pareiškėjai galėtų būti pritaikyta tik atlikus tarnybinį patikrinimą teismui jau išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko (b. l. 98-100).

Atsiliepime į skundą ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Varėnos rinktinės vadas, gavęs Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūno tarnybinį pranešimą apie tarnybos metu sulaikytas Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnes J. B. ir I. Ž. su 142 pakeliais cigarečių be akcizo ženklų, pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Atlikus tarnybinį patikrinimą ir įvertinus surinktą medžiagą, buvo padaryta išvada, kad Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnioji specialistė I. Ž., būdama statutine valstybės tarnautoja, turėdama pareigą užkirsti kelią teisės pažeidimams, užtikrinti pasienio teisinį ir pasienio kontrolės punktų režimą, pati nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir padarė veiką, nesuderinamą su pareigūno statusu – 2016 m. vasario 21 d., tarnybos vykdymo Šalčininkų pasienio kontrolės punkte (PKP) metu, tyrimo metu nenustatytu būdu Šalčininkų PKP teritorijoje įsigijo 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“ ir 2 pakelius cigarečių „Winston Superslims“ be akcizo ženklų, apie kurias niekam nepranešė (nei tiesioginiam vadovui, nei muitininkams, nei Imuniteto pareigūnams) ir jas laikė paslėpusi iki tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP pabaigos, o pasibaigus tarnybos vykdymui, 20.25 val., slėpdama asmeninėje rankinėje ir savo kelnių kišenėje, pasinaudodama tarnybine padėtimi ir tarnybiniu transportu (taip išvengdama muitinės kontrolės), cigaretes išvežė iš Šalčininkų PKP teritorijos. Tuo pareigūnė šiurkščiai pažeidė Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 4.3, 4.4, 5.1 ir 9.1 punktų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.6 punkto, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-8 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės“ 1.1 punkto reikalavimus, sulaužė pareigūno priesaiką ir tokia veika pažemino pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį pažeidimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 12 punkto reikalavimai.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos skunde minimas Tvarkos aprašas yra pakeistas ir nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. galioja naujas Tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija). Šiuo įsakymu patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad „gavus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šio Tvarkos aprašo reikalavimų“.

Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 9 dalyje taip pat yra nurodyta, kad kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tokia pareigūnės I. Ž., kaip statutinės valstybės tarnautojos, veika, kai tarnybos metu tarnybos vietoje (PKP) laikomos akcizinės prekės (cigaretės) be akcizo ženklų ir apie jas niekas neinformuojamas (nei tiesioginis vadovas, nei muitininkai, nei Imuniteto pareigūnai) bei kurios slepiant ir pasinaudojant tarnybiniu automobiliu išvežamos iš PKP teritorijos taip išvengiant muitinės kontrolės, netoleruotina, akivaizdžiai žemina Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti ir kontroliuoti teisės aktų reikalavimų laikymąsi jai nustatytų visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą.

Pažymėjo, kad tą pačią dieną, tarnybos metu pas pareigūnes radus cigaretes, pareiškėja nieko apie turimas cigaretes nepaaiškino, o kitą dieną susirgo. 2016 m. vasario 21 d. pareiškėja iš Šalčininkų PKP teritorijos išvežė cigaretes, kurios buvo visiškai be jokių akcizo ženklų (nepaženklintos) ir parduodamos pigiau tik „Duty Free“ (neapmokestinamų prekių) parduotuvėse, esančiose PKP teritorijose. Pareiškėja, pastoviai vykdydama tarnybą Šalčininkų PKP, tai puikiai žinojo, taip pat ji žinojo, kad neapmokestinamų prekių parduotuvėje gali apsipirkti tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantys asmenys (keleiviai). Pareiškėjai taip pat buvo žinoma ir tai, kad už cigarečių išvežimą iš PKP teritorijos 2015 metų pabaigoje iš vidaus tarnybos jau buvo atleisti 4 Varėnos rinktinės pareigūnai.

Akcentavo, kad pareiškėjos veiksmai buvo padaryti sąmoningai, ji veikė apgalvotai (tyčia). Pareiškėja ne tik pažemino pareigūno vardą, bet ir sulaužė pareigūno duotą priesaiką. Taip ji pasielgė piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi. Pareiškėja padarė veiksmus, kuriais akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir kurie sudarė atskirą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą.

Mano, kad įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą Varėnos rinktinės vadas priėmė teisėtą ir pagrįstą įsakymą pareigūnę atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėjai negalėjo būti skirta jokia tarnybinė nuobauda, numatyta Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalyje, kaip tik atleidimas iš vidaus tarnybos, numatytas Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kadangi ji padarė veiksmus, kuriais akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir kurie sudaro atskirą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą. Prašė skundą atmesti.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2016 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. TE-39 „Dėl I. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėja I. Ž. atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, nuo 2016 m. kovo 8 d., teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 11, 12).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu būdama vidaus tarnybos vyresniąja puskarininke, Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniąja specialiste (13 pareigybių grupės) – statutine valstybės tarnautoja savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjos, kaip statutinės pareigūnės, veiklą.

Pareiškėja I. Ž. atleista iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas)(akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2016 07 01) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Byloje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau- Varėnos rinktinės) vado 2016 m. vasario 22 d. pavedimu rinktinėje atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnių J. B. ir I. Ž. tarnybos pagal Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio (toliau - IP) vyr. tyrėjo S. A., Varėnos rinktinės IP pareigūno I. Ž. ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau- KŽS) pareigūnės E. B. tarnybinius pranešimus.

Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio vyr. tyrėjas S. A. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. vasario 21 d. 20.25 val. Varėnos rinktinės Tribonių užkardos veikimo teritorijoje, kelyje Šalčininkų pasienio kontrolės punktas (toliau - Šalčininkų PKP) - Vilnius, apie 100 m nuo Šalčininkų PKP, jis, vyr. tyrėjas I. Ž. ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėja E. B., atlikdami tarnybos vykdymo kontrolę, patikrinimui sustabdė Varėnos rinktinės Tribonių užkardos tarnybinį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko Šalčininkų PKP tarnybą baigusi pamaina. Patikrinimo metu Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus specialistės J. B. asmeninėje rankinėje buvo rasta 50 pakelių cigarečių „Queen Superslims“ be akcizo ženklų, o Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaun. specialistės I. Ž. asmeninėje rankinėje buvo rasta 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“ be akcizo ženklų bei kelnių kišenėje buvo rasti 2 pakeliai cigarečių „Winston Superslims“ be akcizo ženklų. Pareigūnės su cigaretėmis buvo pristatytos į Tribonių užkardos patalpas, kur KŽS tyrėja papildomai atliko pareigūnės J. B. asmens apžiūrą ir jos striukės vidinėje kišenėje rado dar 10 pakelių cigarečių „Queen Superslims“ be akcizo ženklų. Abiejų pareigūnių atžvilgiu buvo pradėtos administracinės bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 163² straipsnio 2 dalį, o cigaretės saugomos Tribonių užkardoje.

Varėnos rinktinės IP pareigūnas I. Ž. ir KŽS pareigūnė E. B. savo tarnybiniuose pranešimuose visas aplinkybes nurodė tokias pat, kaip ir IP pareigūnas S. A..

Atlikus tarnybinį patikrinimą 2016 m. kovo 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-7 „Dėl Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnių J. B. ir I. Ž. tarnybos“ (toliau- Tarnybinio patikrinimo išvada) nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau - VSAT) 2016 m. vasario 22 d. paros įvykių suvestinės Nr. 53 24 punkte nurodyta, kad 2016 m. vasario 21 d. 20.25 val. Varėnos rinktinės Tribonių užkardos veikimo teritorijoje, kelyje Šalčininkų PKP - Vilnius, apie 100 m nuo Šalčininkų PKP, Varėnos rinktinės IP ir KŽS pareigūnai patikrinimui sustabdė Tribonių užkardos tarnybinį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko tarnybą baigusi pamaina. Apžiūrėjus Sargybų skyriaus specialistės J. B. asmeninę rankinę buvo rasta 50 pakelių cigarečių „Queen Superslims“ be akcizo ženklų. Sargybų skyriaus jaun. specialistės I. Ž. asmeninėje rankinėje rasta 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“ bei kelnių kišenėje 2 pakeliai cigarečių „Winston Superslims“ be akcizo ženklų. Pareigūnės ir rastos cigaretės pristatytos į Tribonių užkardos patalpas, kur KŽS tyrėja atliko J. B. asmens apžiūrą, kurios metu striukės vidinėje kišenėje rado dar 10 pakelių cigarečių „Queen Superslims“ be akcizo ženklų. Pareigūnių atžvilgiu pradėtos administracinės bylos pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį. Cigaretės saugomos Tribonių užkardoje.

Apie tai, kad 2016 m. vasario 21 d. vakare buvo sulaikytos piktnaudžiavimu įtariamos dvi Tribonių užkardos pareigūnės 2016 m. vasario 22 d. buvo paskelbta internetiniame tinklalapyje www.DELFI.lt.

Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaun. specialistė I. Ž. 2016 m. vasario 21 d. paaiškinime teigė, kad Šalčininkų PKP ji atidirbo 13 valandų. Į darbo pabaigą jautėsi pavargusi. Rašydama paaiškinimą jaučia padidintą širdies pulsą, todėl esant tokiai būklei daugiau dėl įvykio nieko paaiškinti negali.

Po įvykio, 2016 m. vasario 22 d. pareigūnė I. Ž. susirgo. Pareigūnei laikinojo nedarbingumo pažymėjimas išduotas iki 2016 m. kovo 4 d.

Pareigūnė I. Ž. 2016 m. vasario 24 d. buvo supažindinta su Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. 2016 m. kovo 4 d. I. Ž. pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad 2016 m. vasario 21 d. nuo 8.00 iki 21.00 val. ji vykdė tarnybą Šalčininkų PKP. Darbo vietą kitai pamainai perdavė apie 20.00 val. Apytiksliai prieš valandą 82 pakelius cigarečių aptiko tarnybinėse patalpose, kuriose gali lankytis visi dirbantys muitinės tarpininkai, pasieniečiai, muitininkai. Ji suprato, kad cigaretes neteisėtai padėjo kažkas iš minimų asmenų. Ji suvokė, kad tuo metu Šalčininkų PKP niekuo negali pasitikėti, nes būtų pasmerkta ir toliau nebegalėtų dirbti. Todėl niekam nepranešusi nusprendė cigaretes priduoti Tribonių užkardoje informuodama užkardos vyresnįjį ir apie tai surašant tarnybinį pranešimą. Ji tikėjosi, kad užkardos pareigūnai turės galimybę nustatyti, kas paliko cigaretes, tačiau to padaryti nespėjo, nes važiuojant tarnybiniu automobiliu į Tribonių užkardą, apie 20.25 val. sustabdė Imuniteto skyriaus pareigūnai, kurie paėmė priduoti vežtas cigaretes. I. Ž. teigė, kad siekdama įrodyti savo nekaltumą, nepakenkdama sau, parodymus ji detalizuos po to, kai bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla. Taip pat pareigūnė teigė, kad ji yra Lietuvos Respublikos Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė.

Tarnybinio patikrinimo metu I. Ž. pateiktas paaiškinimas vertintas kritiškai. Akivaizdu, kad pareigūnės, vykdydamos tarnybą Šalčininkų PKP ir pasinaudodamos tuo, tyrimo metu nenustatytu būdu Šalčininkų PKP teritorijoje įsigijo cigaretes be akcizo ženklų, todėl apie cigaretes niekam nepranešė (nei tiesioginiam vadovui, nei muitininkams, nei Imuniteto pareigūnams) ir jas slėpė iki tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP pabaigos, o pasibaigus tarnybos vykdymui, pasinaudodamos tarnybiniu transportu ir taip išvengdamos muitinės kontrolės, pareigūnės cigaretes išvežė iš Šalčininkų PKP teritorijos.

Iš Tribonių užkardos Šalčininkų PKP Pasienio tikrinimo posto 2016 m. vasario 20 d. tarnybinio žiniaraščio Nr. 1/4 matyti, kad pareigūnės J. B. (posto pamainos vyresnioji) ir I. Ž. tarnybą Šalčininkų PKP vykdė 2016 m. vasario 21 d. nuo 8.30 val. iki 20.30 val. Taip pat tarnybą Šalčininkų PKP vykdė pareigūnai I. M., P. S., J. S. ir K. A..

2016 m. vasario 21 d., po tarnybos vykdymo pareigūnėms už akcizais apmokestinamųjų prekių gabenimą pažeidžiant numatytą tvarką (ATPK 163² straipsnio 2 dalį) buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų (toliau- ATP) protokolai. Administracinės bylos yra perduotos nagrinėti Šalčininkų rajono apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybinio patikrinimo metu įvertinus nustatytas aplinkybes buvo padaryta išvada, jog Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnioji specialistė I. Ž., būdama statutine valstybės tarnautoja, turėdama pareigą užkirsti kelią teisės pažeidimams, užtikrinti pasienio teisinį ir pasienio kontrolės punktų režimą, pati nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir padarė veiką, nesuderinamą su pareigūno statusu, o būtent 2016 m. vasario 21 d. tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP metu, tyrimo metu nenustatytu būdu Šalčininkų PKP teritorijoje įsigijo 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“ ir 2 pakelius cigarečių „Winston Superslims“ be akcizo ženklų, apie kurias niekam nepranešė (nei tiesioginiam vadovui, nei muitininkams, nei Imuniteto pareigūnams) ir jas laikė paslėpusi iki tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP pabaigos, o pasibaigus tarnybos vykdymui, 20.25 val., slėpdama asmeninėje rankinėje ir savo kelnių kišenėje, pasinaudodama tarnybine padėtimi ir tarnybiniu transportu (taip išvengdama muitinės kontrolės), cigaretes išvežė iš Šalčininkų PKP teritorijos. Tuo pareigūnė šiurkščiai pažeidė Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 punkto (Pareigūnai privalo gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą), Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų) ir 5 punkto (laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkto (viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punkto (gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), 2.2 punkto (elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais), 2.3 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų), 4.3 punkto (neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas), 4.4 punkto (vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto), 5.1 punkto (elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir 9.1 punkto (būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis) reikalavimus; Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso 6.6 punkto (vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų); Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-8 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės“ 1.1 punkto (valstybės sienos stebėjimą ir pasienio tikrinimus atliekantys pareigūnai, vykdydami tarnybą, neturėtų daugiau kaip 20 eurų sumos, kitų šalių valiutos, alkoholinių gėrimų ir kitų tarnybos vykdymui nereikalingų daiktų) reikalavimus, sulaužė pareigūno priesaiką ir tokia veika pažemino pareigūno vardą.

Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2016 07 01) nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016). Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008; Nr. A756-236/2010; Nr. A-3671-520/2017). Taigi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis ABTĮ 57 straipsnyje nuostatomis, turi išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėja atliko kaltus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjos argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasi pareiškėja šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai pareiškėjos elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį pareigūno vardą.

Pareiškėja skunde, bylos nagtinėjimo metu teigė, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2016 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. TE-39 „Dėl I. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes akivaizdu, jog neišnagrinėjus pareiškėjai iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos ir teismui neišsprendus disponavimo pas pareiškėją išimtomis cigaretėmis klausimo, neįmanoma nustatyti nei pareiškėjos kaltės, nei su ja susijusių pareiškėjai inkriminuojamos veikos pasekmių, o taip pat atsakyti į klausimą, ar yra tarp pareiškėjos atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių priežastinis ryšys. Akcentavo, jog būtina atsižvelgti ir į tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs ir Išvadą surašęs pareigūnas joje nenurodė jokių požymių ir (ar) motyvų, kurių pagrindu pareiškėjos veiksmus, dėl kurių ji buvo atleista iš tarnybos, būtų galima atriboti nuo jai inkriminuojamų administracinio teisės pažeidimo veiksmų. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad nesustabdžius pareiškėjos atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo, buvo padaryti tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos, t. y. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 12 punkte numatytų procedūrinių taisyklių pažeidimai, kurie šiuo atveju yra esminiai, ir tai yra ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas skundžiamo įsakymo panaikinimo pagrindas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 01)(toliau- Tvarkos aprašas) 12 punktas numato, kad gavus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad I. Ž. 2016 m. vasario 21 d. apie 20.25 val. Šalčininkų r., kelyje Lyda-Vilnius, apie 100 metrų nuo Šalčininkų pasienio kontrolės punkto vykdama automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėje rankinėje ir kelnių kišenėje gabeno Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius: 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims” ir 2 pakelius cigarečių „Winston Blue Super Slims“, viso 82 pakelius cigarečių (1 640 vienetų cigarečių), kurių vertė yra 235,50 Eur ((80x 2,87)+(2 x 2,95) = 235,50), t. y. 6,19 minimalių gyvenimo lygių (235,50/38=6,19), kuo pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 ir 3.4 punktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8.1.1 punkto reikalavimus, t. y. šiais veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje, ir jai 2016 m. vasario 21 d. VSAT prie Vidaus reikalaų minsterijos Varėno rinktinės vyresnysis specialistas surašė administarcinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 19, 20).

Šalčininkų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8.-1260-604/2016, 2016 m. gruodžio 28 d. pripažino I. Ž. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jai 300 (trijų šimtų) Eur dydžio baudą su 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims” ir 2 pakelių cigarečių „Winston Blue Super Slims“ konfiskavimu.

Teismas konstatavo, jog bylos medžiaga patvirtina faktines aplinkybes, kad cigarečių radimo faktas I. Ž. jokia dokumentine medžiaga nebuvo užfiksuotas, o tarnybinę transporto priemonę sustabdžius Imuniteto poskyrio pareigūnams bei paklausus, ar gabenami draudžiami daiktai, nei I. Ž., nei J. B. neinformavo pareigūnų, kad gabena su savimi cigaretes. Cigaretės buvo aptiktos tik kratos metu. Nors I. Ž. tvirtino, kad cigaretės buvo gabenamos J. B. nurodymu, tačiau cigaretės buvo aptiktos tiek pas J. B., tiek pas I. Ž., be to, tiek rankinėse, tiek drabužiuose. 2016 m. vasario 21 d. rašytiniame paaiškinime I. Ž. taip pat nepaminėjo aplinkybės, kad ji cigaretes rado atsitiktinai. Versiją apie cigarečių radimą I. Ž. iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Tai tik papildomai patvirtina aplinkybę, kad cigaretes I. Ž. gabeno savo reikmėms. Teismas visiškai sutiko su VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės atstovo teiginiu, kad pagal Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų 9 ir 49 punktus apie cigarečių radimo faktą turėjo būti informuotas ir muitinės pareigūnas, be kurio leidimo sulaikytos prekės negalėjo būti išgabentos iš punkto teritorijos. To I. Ž., dirbdama VSAT tarnyboje apie 20 metų, negalėjo nesuvokti. Teismo vertinimu, minėtas cigarečių aptikimo faktas turėjo būti pažymėtas ir Šalčininkų pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo (budėtojo) darbo registre (b. l. 31, 32) ar Tribonių užkardos Šalčininkų PKP pasienio tikrinimo posto tarnybiniame žiniaraštyje, IV dalyje „Žymos apie įvykius ir tarnybos rezultatus“ (b. l. 36, 37), tačiau tokia atžyma nebuvo padaryta. Taigi, surinkti įrodymai neginčijamai patvirtino faktą, kad I. Ž. neturėdama importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų gabeno neleistiną kiekį tabako gaminių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, tokiu būdu pažeisdama akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarką, nustatytą Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 3.3 ir 3.4 punktus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8.1.1 punktą, sulaikytų prekių vertė yra nuo 2 iki 10 MGL (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. ATP-158-851/2017 pagal pažeidėjos I. Ž. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo, 2017 m. vasario 23 d. nutarimu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą - I. Ž. pripažino kalta pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2016 m. vasario 21 d. apie 20.25 val. Šalčininkų r., kelyje Lyda-Vilnius, apie 100 metrų nuo Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, vykdama automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėje rankinėje ir kelnių kišenėje gabeno Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius: 80 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ ir 2 pakelius cigarečių „Winston Blue Super Slims“, viso 82 pakelius cigarečių (1 640 vienetų cigarečių), kurių vertė yra 235,50 Eur ((80x 2,87)+(2 x 2,95) = 235,50), t. y. 6,19 minimalių gyvenimo lygių (235,50/38=6,19), kuo pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. punkto reikalavimą. Likusioje dalyje (dėl paskirtos nuobaudos) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė I. Ž. negalėjo žinoti, kad apie rastas cigaretes ji turi informuoti ne instituciją, kurioje ji dirba – VSAT, o muitinę bei tai, kad nėra tiksliai nurodyta, kaip reikia informuoti užkardos pareigūnus dėl tokių įvykių, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų 9 ir 49 punktus apie cigarečių radimo faktą turėjo būti informuotas ir muitinės pareigūnas, be kurio leidimo sulaikytos prekės negalėjo būti išgabentos iš punkto teritorijos, nes pasienio kontrolės punktuose už prekių (daiktų) gabenimo per valstybės sieną kontrolę atsako muitinės pareigūnai. Tokiu būdu apie rastas cigaretes apeliantė privalėjo pranešti muitinės pamainos viršininkui, tačiau to nepadarė. Šalčininkų PKP darbo nuostatų 49 punktas nustato, kad „Sulaikytos prekės iš punkto teritorijos negali būti išgabentos be muitinės leidimo“. Šiuo atveju cigaretės buvo išgabentos iš Šalčininkų PKP teritorijos be muitinės leidimo. Taip pat pažymima, kad informacijos apie įvykius, susijusius su tarnybos veikla, rinkimą, apdorojimą, perdavimą ir saugojimą reglamentuoja „Informacijos apie įvykius, susijusius su VSAT veikla, rinkimo, apdorojimo, perdavimo ir saugojimo taisyklės“ (patvirtintos VSAT vado 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-288, toliau – Informacijos perdavimo taisyklės). Informacijos perdavimo taisyklių 9 punkte nurodyta: „Pasienio kontrolės punkto, užkardos ar rinktinės budėtojas gautą iš tarnybos darbuotojų, kitų asmenų ar bendradarbiaujančių institucijų pirminę informaciją nedelsdamas telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis perduoda aukštesnio struktūrinio padalinio budėtojui, nuolat informuoja jį apie padėties pasikeitimus... .“ Be to, Informacijos perdavimo taisyklių 1 priede išvardijamas informacijos apie įvykius sąrašas (t. y. apie kokius įvykius būtina informuoti). To apeliantė, dirbdama VSAT tarnyboje apie 20 metų, negalėjo nesuvokti. Be to, minėtas cigarečių aptikimo faktas turėjo būti pažymėtas ir Šalčininkų pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo (budėtojo) darbo registre (b. l. 31-32) ar Tribonių užkardos Šalčininkų PKP pasienio tikrinimo posto tarnybiniame žiniaraštyje, IV dalyje „Žymos apie įvykius ir tarnybos rezultatus“ (b. l. 36-37), tačiau tokia atžyma nebuvo padaryta.

Remiantis išdėstytu, teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, administracinėn atsakomybėn patrauktai I. Ž. buvo garantuotos bei užtikrintos visos įstatyme numatytos teisės. Apeliantės kaltė yra įrodyta neprieštaringa įrodymų visuma, o įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Atsižvelgiant į tai, surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina faktą, kad I. Ž. 2016 m. vasario 21 d., apie 20.25 val., Šalčininkų r., kelyje Lyda-Vilnius, apie 100 metrų nuo Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, vykdama automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų asmeninėje rankinėje ir kelnių kišenėje gabeno neleistiną kiekį tabako gaminių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² staipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 1484P-75634752-16 trūkumą, t. y. jame nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidimo nustatytą tvarką, ne tuos punktus, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymo – panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tirti iš naujo įgaliotai institucijai, kadangi apeliantės veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. punkto reikalavimų pažeidimą, kuris sudaro ATPK 163² straipnio 2 dalies dispoziciją (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 2AT-53-788/2017 pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. atstovo advokato A. A. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimo, 2017 m. spalio 31 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarimą nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad I. Ž. apeliaciniame skunde apygardos teismui kėlė klausimą dėl netinkamos nuorodos į pažeistus teisės aktus, todėl tai, kad apygardos teismas šį klausimą išnagrinėjo, jai nebuvo netikėta. Savo apeliaciniame skunde I. Ž. nurodė ir tai, kad draudimas gabenti ir laikyti tabako gaminius numatytas būtent ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu patvirtintų taisyklių 2.1.1 punkte. Apygardos teismas, sutikdamas su šiuo skundo argumentu, ištaisė kaltinimo netikslumą, t. y. nurodė tinkamą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė I. Ž., gabendama banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad šis pakeitimas apribojo I. Ž. teisę gintis ir žinoti, kuo ji yra kaltinama. Pažymėjo ir tai, kad apygardos teismas, koreguodamas kaltinimo formuluotę, nepakeitė administracinės teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį, taigi nuo kaltinimo esmės nukrypta nebuvo. Pareiškėja, sureikšmindama klausimą dėl to, kurie teisės aktų punktai draudžia fiziniams asmenims disponuoti nustatyta tvarka nepaženklintais tabako gaminiais, iš tikrųjų nukrypsta nuo padaryto administracinės teisės pažeidimo esmės ir bylai reikšmingų faktų. Visiškai akivaizdu, kad I. Ž., kaip ilgametei Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai, buvo žinoma, jog disponavimas tokiu kiekiu patvirtinto pavyzdžio banderolėmis nepaženklintų tabako gaminių yra neteisėtas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad kaltinimo formuluotės korekcijos esmingai pažeidė I. Ž. įstatymo garantuojamas procesines teises ar administracinių nusižengimų teisenos principus (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Minėti teismų procesiniai dokumentai yra oficialūs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų kodeksų nustatyta tvarka priimti dokumentai, kurie (jame padarytos išvados) jų teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojami administracinėje byloje (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis) ir yra laikytini tinkamais, pareiškėjos kaltę dėl padaryto nusižengimo patvirtinančiais dokumentais.

Vertinant Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareigūnės I. Ž., kaip statutinės valstybės tarnautojos, veiksmais ir elgesiu, kai tarnybos metu tarnybos vietoje (PKP) laikomos akcizinės prekės (cigaretės) be akcizo ženklų ir apie jas niekas neinformuojamas (nei tiesioginis vadovas, nei muitininkai, nei Imuniteto pareigūnai) bei kurios slepiant išvežamos iš PKP teritorijos tarnybiniu automobiliu taip išvengiant muitinės kontrolės, konstatuotina, kad tokie pareiškėjos veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

Teismas, vertindamas įrodymų įvertinimo būdu nustatytą pareiškėjos elgesį Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu, sutinka su Tarnybinio patikrinimo padaryta išvada, kad, nors ir gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūnės veikos yra pradėta bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena (nustatyti pareigūnės kaltę dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams), pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti sustabdomas, nes Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta, kad pareigūnės veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau ši aplinkybė (procedūrinis pažeidimas) nepaneigia administracinio teisės pažeidimo teisenoje ir tarnybinio patikrinimo metu nustatyto fakto, jog pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja, vidaus reikalų sistemos pareigūne, tarnybos ir ne tarnybos metu turėdama pareigą užkirsti kelią bet kokiems teisės pažeidimams, padarė administracinės teisės pažeidimą ir savo veiksmais pažeidė pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas imperatyvias pareigūnų elgesiui ir moralei taikytinas normas, todėl pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei menkino pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Tokie pareiškėjos veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos atliktus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, daro išvadą, jog vidaus tarnybos sistemos autoriteto kompromitavimas buvo akivaizdus ir realus. Todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjos veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti iš vidaus tarnybos (LVAT teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtinto administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo nuostatos). Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–231/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-523/2005, 2011-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011 ir kt.). Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti, aukščiau paminėti pareiškėjos veiksmai, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Pareiškėja siekė tokių tikslų, kurie yra priešingi uždaviniams, nustatytiems valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklai, bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos, ir teismas pritaria atsakovo argumentams, kad vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią atsakovas galėjo taikyti ir pagrįstai bei nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė