Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. V. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu paskirtos A. G. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 3 d. bei konfiskuotas valstybės nuosavybėn A. G. priklausantis automobilis „VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas automobiliui „VOLVO XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki minėto automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus konfiskavimo procedūrą – panaikintinas.

A. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, 2024 m. rugsėjo 29 d. vakarą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VOLVO XC60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 19.31 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, 19.47 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šioje byloje apeliacinį skundą pateikė asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, kuris apeliaciniame skunde nei veikos kvalifikavimo, nei sprendimo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neginčija. Tačiau apeliantas A. G. prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio konfiskavimo, o vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. G. į valstybės biudžetą išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „VOLVO XC60”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 8 000 Eur.

5. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Sutiktina su apelianto pozicija, jog kasacinės instancijos teismas taip pat savo nutartyse yra suformulavęs ir pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas. Tačiau pažymėta, kad net ir pripažinus, jog asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

6. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju tikslinga A. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės, kuria naudodamasis jis įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konfiskavimą, įvertino tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VOLVO XC60”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso A. G., jis yra šio automobilio savininkas. Todėl BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius. Taip pat baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija pirmuoju bandymu buvo 2,21 promilės, antruoju bandymu po kiek laiko siekė 2,39 promilės. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad A. G. per paskutinius 1 metus nebaustas administracine tvarka, tačiau praeityje (2013 m.) yra vairavęs neblaivus. Atsižvelgta ir į nuvažiuotą atstumą, į nurodytą važiavimo priežastį, t. y. kad jis vairavo sekmadienio vakare, vykdamas iš Panevėžio rajone esančių namų į Panevėžį, kur gyvena sveikatos problemų turintis brolis, nes iš aplinkybių suprato, kad gresia pavojus brolio sveikatai, vairavo praėjus kelioms valandoms nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. A. G. neabejotinai žinojo, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, A. G. įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui. Todėl toks elgesys neabejotinai rodo A. G. didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

7. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kad automobilis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, nuvykti į darbą, kad tuo atveju, jeigu teismas taikytų transporto priemonės konfiskavimą, nebus galimybės priimti pelningų užsakymų, be to, bus apsunkintas nepilnamečio vaiko mokymasis, yra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo arba konfiskuoti jo vertę. Tai yra, manoma, jog pačios transporto priemonės konfiskavimas neatitinka A. G. asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

9. Taigi, BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad transporto priemonės (automobilio) vertės, o ne paties automobilio konfiskavimas yra tikslingesnis. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivus A. G. – būtų paslėptas ar suvartotas, nustatyta, kad jis nuosavybės teise priklauso pačiam A. G., jis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone – A. G. vairavo šį automobilį, kai jam buvo nustatytas virš 2 promilės neblaivumas. Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui priklausančią transporto priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018, 2K-201-303/2022). Tai, jog A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo pastarajam priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Šiuo aspektu būtina pasisakyti, kad kitos A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (dveji metai) nesiekia nė pusės didžiausio įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad A. G. taikytas nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, netaikius transporto priemonės konfiskavimo ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju A. G. patirtų iš esmės net švelnesnes sankcijas nei numatyta už administracinio nusižengimo padarymą, nors jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumas yra neabejotinai kur kas didesnis.

11. Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde užsimena nesutinkantis su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, terminu nors ir neformuluoja atskiro prašymo dėl mažesnio termino nustatymo.

12. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje nustatytas, taip pat ir skunde paminėtas aplinkybes, ir paskyręs A. G. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą trumpesniam nei įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, terminui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo manyti, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas yra per ilgas, ar kad tokia priemonė yra apskritai per griežta. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai 19.31 val. buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas, o 19.47 val. atlikus pakartotinį tikrinimą - nustatytas 2,39 promilės neblaivumas, asmeniui nustatyti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą minimaliam įstatyme numatytam terminui, akivaizdžiai neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principo. Toks sprendimas taip pat formuotų nebaudžiamumo nuotaikas, kadangi A. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė dalies padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas A. G.naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, laikėsi bausmių skyrimo bendrųjų nuostatų, teisingumo principo ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauji Baudžiamojo kodekso pakeitimai, tačiau A. G. teisinei padėčiai šie baudžiamojo įstatymo pakeitimai įtakos neturi, tame tarpe ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, todėl teisėjų kolegija plačiau to neaptarinėja.

14. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (taip pat ir dėl draudimo vairuoti transporto priemones 2 metams) – yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymų. Ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ar kaip kitaip neproporcinga ir neadekvati, priešingai, šiuo atveju, ji būtina BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, o jos neskyrus, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl keisti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. G. apeliacinį skundą atmesti.