Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovė A. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

neterminuotai apriboti motinos valdžią A. K. į vaikus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., (duomenys neskelbtini);

iš A. K. priteisti išlaikymą vaikams A. K., (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kiekvienai kas mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant už einamą mėnesį iki einamo mėnesio dvidešimt penktos dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę N. G..

Kadangi atsakovė visiškai nesirūpina vaikais ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, prašo neterminuotai apriboti motinos A. K. valdžią į jos tris dukras bei priteisti iš jos išlaikymą vaikams.

Teismo posėdyje ieškovė N. G. paaiškino, kad jos dukros A. K. vaikai A., A. ir A. pas ją pradėjo gyventi prieš 16 metų. Kartu su jais gyveno ir A. K.. Iš pradžių A. K. vaikus išlaikė po to pradėjo jai priekaištauti dėl ko ji turi vaikus išlaikyti. Prieš keturis metus A. K. išvyko į užsienį (Jungtinę Karalystę). Ji retkarčiais sugrįžta į Lietuvą, tačiau ir sugrįžusi ne visada vaikus aplanko. Vaikai yra susitaikę, kad iš mamos nebus jokios pagalbos. Jos žiniomis A. K. užsienyje pastovaus darbo neturi, dirba atsitiktinius darbus ir gauna pajamas. Tai, kad ji gauna pajamas ir turi galimybę išlaikyti vaikus patvirtina tai, kad ji gavusi procesinius šios bylos dokumentus nuo 2020 metų sausio mėnesio pradėjo siųsti po 300 Eur vaikų išlaikymui. A. K. dukros vieną kartą buvo nuvykusios pas motiną į Jungtinę Karalystę, tačiau po kelių dienų pradėjo prašytis atgal, teigė, kad ten pasilikti nenorėtų, nes motina ten jų neprižiūrėjo, vartojo alkoholį.

Atsakovė A. K. atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismo procesiniai dokumentai jai buvo įteikti, tačiau iš jos iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta jokių prašymų dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ar nuomonės dėl pareikšto ieškinio, nebuvo pateikti jokie įrodymai, paaiškinimai.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas atsižvelgdami į tai, kad atsakovės vaikas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra sulaukusi pilnametystės, atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo A. K. į vaiką A. K. ir išlaikymo jai priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės duktė A. K. yra sulaukusi pilnametystės, todėl priimtinas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje ir šioje dalyje byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis) bei spręstini likusieji ieškovės reikalavimai, susiję su neterminuotu motinos valdžios apribojimu A. K. į vaikus A. K. ir A. K. ir išlaikymo jiems priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys, likusių pareikštų reikalavimų dalyje, tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių.

Iš pateiktų gimimo liudijimų (b. l. 4-6) žinoma, jog A. K., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina įrašyta A. K. (po 2011 m. birželio 30 d. santuokos nutraukimo pavardė K.(b. l. 4)), a. k. (duomenys neskelbtini) o tėvu įrašytas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina įrašyta A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) o duomenų apie tėvą nėra nurodyta.

2016 m. sausio 27 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. AV-78 ir Nr. AV-80, atsakovės dukroms A. K. ir A. K. likusioms be tėvų globos buvo nustatyta vaikų laikinoji globa nuo 2016 m. sausio 26 d. Vaikų laikinąja globėja skirta N. G., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 63-64).

2017 m. sausio 16 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. 18.21-20 ir Nr. 18.21-22 nurodyta, kad vaikų A. K. ir A. K. motina yra išvykusi į užsienį, todėl A. K. neturi galimybių su ja bendrauti. Nurodoma, kad su A. K. motina bendrauja internetu. Jos ir tėvo tarpusavio ryšiai nėra artimi, jis per mažai laiko skiria jai, mergaitė pasigenda jo iniciatyvos santykių pagerinimui ir nenori gyventi tėvo šeimoje (b. l. 38-39, 41-42).

2017 m. sausio 23 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. AV-91 ir Nr. AV-92 buvo pripažinti netekusiais galios 2016 m. sausio 27 d. įsakymai Nr. AV-78 ir Nr. AV-80 dėl vaiko laikinosios globos (b. l. 64-65), tačiau 2017 m. sausio 27 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. AV-109 ir Nr. AV-110, atsakovės dukroms A. K. ir A. K. vėl buvo nustatyta vaikų laikinoji globa nuo 2017 m. sausio 28 d. iki vaikų motinos grįžimo į Lietuvos Respubliką. Vaikų laikinąja globėja skirta N. G., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).

2017 m. birželio 21 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. 18.21-131 ir Nr. 18.21-132 nurodyta, kad vaikų A. K. ir A. K. motina yra išvykusi gyventi ir dirbti į užsienį, vaikai su motina bendrauja telefonu. A. ryšys su tėvu, kuris sukūręs kitą šeimą, nėra artimas, paskutinį kartą tėvas pas ją svečiavosi prieš metus, mergaitė bandė su juo palaikyti ryšį, rašydavo žinutes, skambindavo, tačiau tėvas neatsakydavo į žinutes, nekeldavo telefono ragelio (b. l. 44-47).

2018 m. birželio 8 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. 18.21-79 ir Nr. 18.21-80 nurodyta, kad vaikų A. K. ir A. K. motina yra išvykusi į užsienį. Su motina vaikai bendrauja internetu. A. ryšys su tėvais nėra artimas (b. l. 50-53).

2019 m. gegužės 22 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. 7GVA-469 ir Nr. 7GVA-470 nurodyta, kad vaikų A. K. ir A. K. motina yra išvykusi į užsienį, su vaikais ryšius palaiko, tarpusavio santykiai geri, motina atsiunčia dukroms pinigų, nuperka dovanų, mėnesio pradžioje mama buvo atvykusi laikinai į Lietuvą, gyveno kartu su vaikais, išsako ketinimus vasaros atostogų laikotarpiu pasiimti mergaites pagyventi pas ją. A. su tėvu beveik nebendrauja, santykiai nėra artimi, mergaitė pasigenda tėvo iniciatyvos bendrauti su ja (b. l. 55-58).

2019 m. liepos 1 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. AV-675 ir Nr. AV-676 buvo pripažinti netekusiais galios 2017 m. sausio 27 d. įsakymai Nr. AV-109 ir Nr. AV-110 dėl vaiko laikinosios globos (b. l. 68), tačiau 2019 m. rugpjūčio 9 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. AV-806 ir Nr. AV-807, tėvų prašymu A. K. buvo nustatyta vaiko laikinoji rūpyba, o A. K. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa. Vaikų laikinąja globėja (rūpintoja) skirta N. G., gyv. (duomenys neskelbtini), vaikų globos (rūpybos) vietą nustatant kartu su globėja (rūpintoja) N. G. (b. l. 13-14).

2019 m. spalio 19 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. 7GVA-1060 ir Nr. 7GVA-1061 nurodyta, kad vaikų A. K. ir A. K. motina yra išvykusi į užsienį, vaikų bendravimas su mama šiuo metu yra nutrūkęs, mama nerodo iniciatyvos bendrauti, nors turi tam visas sąlygas, labiau su mama bendrauja vyresnioji sesuo A. A. su tėvu taip pat visiškai nebendrauja, jų santykiai nėra artimi (b. l. 55-58).

Vaiko nuomonės išklausymo akte 2019 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 7TSD-2072 užfiksuota, kad nepilnametė A. K. paaiškino, jog buvo išvykusi pas mamą į užsienį nuo 2019 m. birželio pabaigos iki 2019 m. liepos pabaigos. Gyvenant pas mamą, jai sekėsi sunkiai su ja bendrauti, nes mama visai nesupranta jos poreikių, nepriėmė jos nuomonės, nuolat ant jos rėkė, kaltino, grasino, negražiai vadino. Gyvenimo sąlygos nebuvo pakankamos: pradžioje ji su sese A. miegojo mamos išnuomotame kambaryje, o maždaug nuo liepos mėn. vidurio, mama kambario nebenuomojo ir jos turėjo miegoti mamos bute ant žemės miegmaišyje. Mergaitė pastebi, kad mamai trūksta įgūdžių, kantrybės, nemoka įvertinti jų poreikių (pvz. jaunesnės sesutės nerengė, neatsižvelgdama į oro sąlygas vedėsi maudytis, dėl to sesuo susirgo, taip pat bandė priversti jas pasilikti pas save įvairiai grasindama - globos namais, kad išskirs su jaunesne sesute ir pan.). A. pastebėjo, kad mama neturi pastovaus darbo, kai nedirba vartoja alkoholį, nuolat meluoja. Mergaitė su sese išreikalavo, kad mama jas liepos mėn. pabaigoje parvežtų atgal pas močiutę, dėl ko mama ant jų supyko ir kaltino, grįžus į Lietuvą, atsiuntė žinutes, kad jų atsisako, nedavė močiutei jų išlaikymui pinigų, šiuo metu jos ir mamos bendravimas nutrūkęs (b. l. 72).

Vaiko nuomonės išklausymo akte 2019 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 7TSD-2071 užfiksuota, kad nepilnametė A. K. paaiškino, jog apie mėnesį buvo pas mamą užsienyje. Grįžo nepasibaigus atostogoms, nes nepatiko ten gyventi, nesisekė bendrauti su mama, mama nuolat rėkė, negražiai vadino, nepripažino jos nuomonės. Be to, ten nebuvo tinkamų sąlygų gyventi. Pasak A., mama visai nemoka su jomis bendrauti, neturi kantrybės, nesupranta jų poreikių, negerbia jų nuomonės, nemoka pasirūpinti jomis. A. susidarė įspūdis, kad mama neturi nuolatinio darbo. Pastebėjo, kad mama piktnaudžiauja alkoholiu. Mergaitė pyko, kad mama vertė sesutę A. miegoti kartu su ja gąsdindama mergaitę, neatsižvelgdama, kad ši yra prisirišusi prie sesių. Dėl šių priežasčių, A. išsireikalavo, kad mama parvežtų ją su sesėmis į Lietuvą. Mama supykusi atsiuntė žinutes, kad jų atsisako, nedavė močiutei pinigų jų išlaikymui, šiuo metu jos ir mamos bendravimas nutrūkęs (b. l. 71).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad jų duomenimis atsakovė A. K. turi penkis nepilnamečius vaikus, tačiau nei vieno iš penkių vaikų atsakovė neaugina. Nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba. Šeimos atvejo vadybininkė yra nurodžiusi, kad po paskutinio atvejo vadybos posėdžio, kuris vyko 2019 m. rugsėjo mėnesį, su A. K. susisiekti nei jai, nei šeimos socialinei darbuotojai jokiais tinklais nepavyksta. Telefono numeris, kuriuo ankščiau palaikė ryšius su kliente, yra išjungtas. Šeimos atvejo vadybininkės nuomone, dirbant su A. K. šeima, teigiami rezultatai nepasiekti, motina yra nusišalinusi nuo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymo. Teikiama išvada, kad A. K. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina jais, neteikia išlaikymo, ir tai sudaro pagrindą neterminuotai apriboti jai motinos valdžią jos vaikų A. K. ir A. K. atžvilgiu (b. l. 34-35).

Įvertinus aukščiau išdėstytus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, laikytina įrodytu, kad atsakovė šiuo metu visiškai nusišalinusi nuo pareigos auklėti savo nepilnamečius vaikus A. K. ir A. K., jomis visiškai nesidomi, nesugeba sudaryti joms tinkamų sąlygų augti šeimoje, nesirūpina jų sveikata, ugdymu, auklėjimu, veda netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu, su dukromis nebebendrauja, dukrų susigrąžinti į šeimą nesiekia. Atsakovės pasirinkta pasyvi pozicija nagrinėjamojoje byloje, nes nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tėvų valdžios dukros atžvilgiu negali įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių, neatvyko į teismo posėdį, rodo visišką jos abejingumą bylos baigtimi, nesidomėjimą savo vaikais net ir iškėlus bylą teisme dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, todėl darytina išvada, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigą - auklėti vaikus, jais rūpintis ir atsižvelgiant į ilgai besitęsiančią padėtį dėl vaikų nepriežiūros nėra jokių duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti.

Teismas daro išvadą, kad yra CK 3.180 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir neterminuotai apribotina motinos valdžia A. K. jos dukrų A. K. ir A. K. atžvilgiu.

Apribojus atsakovei motinos valdžią dukrų atžvilgiu neterminuotai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, jei tai neprieštarauja jų interesams, be to, be atskiro atsakovės sutikimo vaikai gali būti įvaikinti ( CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

CK 3.195 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Išlaikymo dydį reglamentuoja CK 3.192 straipsnis, kuriame nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų, reikiamo dydžio ir formos.

Iš byloje pateiktos „SoDra“ informacinės duomenų bazės išrašo (b. l. 79) žinoma, kad A. K. Lietuvoje nuo 2011 metų rugsėjo 19 d. yra įregistravusi individualią veiklą, tačiau duomenų apie jos pajamas nėra. Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašus (b. l. 80-87) jos vardu yra registruota nekilnojamojo turto, tačiau jam visam taikomas areštas. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis (b. l. 88) jos vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Ieškovė – laikina vaikų A. K. ir A. K. globėja N. G., nurodė, kad jos pajamos yra kiek didesnės nei 400 Eur, už kiekvieną vaiką gauna tik po 60 Eur, todėl šios lėšos nėra pakankamos jai ir vaikams išsilaikyti. Ieškovė nurodė bei iš bylos duomenų žinoma, kad atsakovė gyvena ir dirba užsienyje, tačiau vaikams išlaikymą teikia nereguliariai. Tik gavusi šios bylos procesinius dokumentus nuo sausio mėnesio pradėjo siųsti po 300 Eur vaikams išlaikyti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 180 Eur per mėnesį yra atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinantis jų poreikių patenkinimą (b. l. 34-35)

Atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad neišgali teikti vaikams reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių, ar kad laikinoji globa (rūpyba) vaikams buvo nustatyta dėl susiklosčiusių objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Tai, kad atsakovė nors ir nereguliariai siunčia pinigus vaikams išlaikyti rodo į tai, kad ji gyvendama užsienyje gauna pajamas ir geba vykdyti motinos pareigą išlaikyti savo vaikus, todėl vaikų poreikių tenkinimui reikalingos lėšos priteistinos, prioritetu laikant nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus bei atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes apie vaikų poreikius ir jos gaunamas pajamas, laikytina, kad prašomas priteisti atsakovės dukrų A. K. ir A. K. interesais išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis iš motinos A. K. po 180 Eur dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį atitiks nepilnamečių poreikius, įvertinus jų amžių, teisingumo ir protingumo kriterijus, motinos turtinę padėtį bei jos galimybę dirbti ir gauti pajamų, todėl pateiktas ieškinys dėl išlaikymo A. K. ir A. K. tenkintinas pilna apimtimi.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki sprendimo dėl globos (rūpybos) įsiteisėjimo

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose 2019 m. gegužės 22 d. Nr. 7GVA-469 ir Nr. 7GVA-470, 2019 m. spalio 19 d. Nr. 7GVA-1060 ir Nr. 7GVA-1061, iš esmės užfiksuota analogiška informacija, jog mergaitėms A. K. ir A. K. patinka gyventi močiutės N. G. šeimoje, ją labai myli. Daroma išvada, kad N. G. rūpinasi vaikų priežiūra, ugdymu, sveikata. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta.

Laikytina nustatytu, kad šiuo metu atsakovės nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K. yra užtikrintos tinkamos jų gyvenimo ir vystymosi sąlygos, todėl iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina vaikų A. K. ir A. K. gyvenamoji vieta pas laikinąją globėją N. G. jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu 2019 m. spalio 23 d. Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1878-16738 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 16). Pagal tarnybos pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ valstybės išlaidos teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą sudarė 204,20 Eur (b. l. 91).

Žyminis mokestis šioje sudaro 100 Eur už neturtinį reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir 130 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 5 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis)

Atsižvelgiant į įstatyminį bylinėjimosi išlaidų priteisimo reglamentavimą bei atsižvelgiant į tai, kad patenkinami visi ieškovės reikalavimai iš atsakovės Valstybės naudai priteistina 204,20 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 230 Eur žyminio mokesčio.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,90 Eur, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270, 406, 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės N. G. ieškinio atsisakymą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo A. K. atžvilgiu ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės N. G. ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo A. K. ir A. K. atžvilgiu tenkinti pilna apimtimi.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant už einamą mėnesį iki einamo mėnesio dvidešimt penktos dienos.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) .

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 204,20 Eur (du šimtus keturis eurus 20 ct) už antrinę teisinę pagalbą ir 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) žyminio mokesčio Valstybei.

Išaiškinti atsakovei, kad priteistos Valstybei sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą pasirinktinai esančią bet kuriame Lietuvos banke, mokant priteistą sumą už antrinę teisinę pagalbą nurodant įmokos kodą – 5630, ir mokant priteistą sumą už žyminį mokestį nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.