Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. Ž. ieškinį atsakovui M. E., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. E. su ieškiniu sutinka.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusi dukra A. Ž., yra ieškovės ir atsakovo biologinis vaikas. Atsakovas šio fakto neginčija, todėl šis klausimas detaliau nenagrinėtinas, vaikai turi teisę žinoti savo tėvus. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – atsakovo tėvystė dukros atžvilgiu nustatyta, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir įrodytu (CK 3.146 str.).

LR CK 3.192 str. 1 d. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas privalo šį klausimą išspręsti. LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. (LAT Nr. 3K-3-307/2006, 2006-05-24). Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko poreikius, į kitus socialiai priimtinus kriterijus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 3.3 str., 1.5 str.) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.).

Ieškovė nurodė visas išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu, jos pagrįstos ir realios. Atsakovas su ieškiniu šioje dalyje sutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau kuris laikas formuoja praktiką, kad iš abiejų tėvų teikiamo, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga – 1038 Eur neatskaičius mokesčių. Teismas įvertina faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustatyta rekomenduojama minimali išlaikymo suma, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo po 300 Eur periodinių išmokų nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2025-03-03 iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei motinai P. Ž. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Atsakovas sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas įstatymo leistino termino ribose – už (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra už 14 mėnesių (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo dukros gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini) atsakovas neteikia dukrai išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti po 300 Eur įsiskolinimą vaikui kas mėnesį, viso už 14 mėnesių, atsakovas šio reikalavimo neginčija, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.196 str., 3.200 str.).

Ieškovė pažymėjo, kad nėra ginčo tarp ieškovės ir atsakovo dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, todėl reikalavimai šiuo aspektu ieškinyje nereiškiami. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nepasisako dėl bendravimo su vaiko tvarkos.

Sutinkamai su LR CK 3.169 str. 1 d., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tuo atveju, kai tarp tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 2 d.). Nors šiuo atveju ginčo nėra, tačiau siekiant ateityje išvengti ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Kiti teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos: 108 Eur žyminio mokesčio, 293,33 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ((duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 46,65 Eur teismo pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. E., a/k (duomenys neskelbtini) yra A. Ž. gimusios (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. Ž. yra atsakovo M. E. biologinė dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko, A. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina P. Ž., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. E., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko - dukros A. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis 300 Eur (trys šimtai eurų) išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautas pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise vaiko motina P. Ž., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. E., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 4200 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai eurų).

Priteisti iš atsakovo M. E., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 108 Eur (vienas šimtas aštuoni eurai) žyminio mokesčio, 293,33 Eur (du šimtai devyniasdešimt trys eurai 33 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bei 46,65 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 65 ct) teismo pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.