Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AMK Logistika“, VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei, uždarajai akcinei bendrovei „Emtekas“, R. J., antstoliams Valentinai Žydelienei ir Mariui Alšauskui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi skirti IĮ „Raštinės paslaugos“; patvirtinti 200 Eur lėšų sumą per mėnesį, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 379,14 Eur sumą, reikalingą jo poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; nustatyti keturių mėnesių mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir pateikimo teismui tvirtinti terminą, nuo teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra prisiėmęs įsipareigojimus 2017 m. vasario 10 d. laidavimo sutarties pagrindu kartu su sūnumi už sūnui R. J. priklausančią įmonę UAB „Emtekas“, įmonės kreditoriaus UAB „AMK Logistika“ naudai. Laidavimo sutarties sudarymo metu tikėjo, kad yra finansiškai pajėgus grąžinti 100 000 Eur sumą kreditoriui. Tapdamas laiduotoju, tikėjausi, kad įmonė UAB „Emtekas“ bus pajėgi pati atsiskaityti su savo kreditoriumi, pasitikėjo sūnumi, tačiau UAB „Emtekas“ finansine padėtimi nepasidomėjo. Įmonė nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, tad įmonės kreditorius Panevėžio apylinkės teismas teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7553-902/2017, iš jo prisiteisė 100 000 Eur skolą. Kreditorius vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolei Valentinai Žydelienei. Be to, yra skolingas ir kitam kreditoriui - VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei 76 890,12 Eur sumą, kuri yra priteista Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-879/2016. Skolos išieškojimą vykdo antstolis Marius Alšauskas. Sumokėti skolas neturi galimybės, kadangi jau keletą metų niekur nedirba, yra pensininkas, jam 73 metai, įsidarbinti nebėra jokios galimybės. Vienintelės pajamos yra VSDFV išmokos, kurios sudaro 579,14 Eur per mėnesį, tai 558,14 Eur senatvės pensija ir 21 Eur našlių pensija. Turi nekilnojamojo turto – keturių kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį vertina 55 000 Eur suma; ½ dalį gyvenamojo namo su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), jo manymu jam priklausančios turo dalies vertė yra apie 22 000 Eur. Mano, kad realizavus nekilnojamąjį turtą už jį būtų galima gauti apie 70 000 Eur. Turto vertės nustatymo ekspertizė nėra atlikta. Bute gyvena vienas, išnuomoti dalį buto nebandė, tačiau mano, kad nebūtų norinčių nuomotis. Ateityje neatmeta galimybės butą pasikeiti į mažesnės kvadratūros butą. Kalbant apie namo dalies išnuomojimą mano, kad nėra galimybės, kadangi jis pastatytas naudotis vienai šeimai, todėl nėra kaip išnuomoti jam priklausančios pusė namo dalies. Turima transporto priemonė yra 1978 metų gamybos VAZ automobilis, kurį vertina 300 Eur suma. Turi atsidėjęs santaupų, kurios skirtos paminklui statyti bei laidotuvių reikmėms. Jokių asmenų, kurie butų jam skolingi neturi. Turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sukaupta lėšų sąskaitose nėra. Bankroto administratoriui reikalinga 200 Eur suma per mėnesį bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos. Jo sutuoktinė yra mirusi, nepilnamečių vaikų neturi, kitokių asmenų, kuriems būtų reikalingas išlaikymas ir už kuriuos pareiškėjas būtų atsakingas, nėra. Kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 379,14 Eur suma, iš kurios 150 Eur bus skiriama komunaliniams patarnavimas, tačiau kiek kiekvieną mėnesį sumoka už vandenį, dujas, įvairias buto rinkliavas kaupiamosioms lėšoms negali pasakyti, kadangi už jį sumoka marti; 120 Eur reikalinga maistui, 80 Eur vaistams, kadangi serga hipertenzija, turi sveikatos problemų su širdimi, kojų venomis, akimis, dalis vaistų yra nekompensuojami. Sūnus R. J. yra dirbantis, tačiau turto neturi, ar kreditoriaus BUAB „AMK Logistika“ skolos išieškojimas yra vykdomas iš sūnaus jis nežino.

Informacija apie pareiškimo iškelti fizinio asmens J. A. J. bankroto bylos priėmimą, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta teismų interneto svetainėje, o vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nutarties nuorašas išsiųstas suinteresuotiems asmenims, antstoliams Valentinai Žydelienei ir Mariui Alšauskui, kredito įstaigai AB SEB bankui, nurodant, kad nuo nutarties gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens – J. A. J. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

Suinteresuoto asmens VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovė J. P. teismo posėdžio metu ir atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad prieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui J. A. J.. J. A. J. mokėtinos sumos dydis yra 76 133,82 Eur. Ši suma priteista Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-879/2016. Žala priteista solidariai iš J. A. J., R. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Savas formatas“. Mano, kad pareiškėjo nemokumo būsena neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABI) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Antstolis Marius Alšauskas vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0089/17/00401 pagal išieškotojos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės, pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą 2017 m. liepos 12 d. patvarkymu informavo, kad 2017 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu yra areštuotas J. A. J. priklausantis turtas. Turto vertei nustatyti yra paskirta ekspertizė. Pareiškėjo teiginiai apie menką šio turto rinkos vertę yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo realią turto vertę. Priverstinai parduodant iš varžytinių pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, galėtų būti ženkliomis sumomis padengti jo skoliniai įsipareigojimai. Mano, kad pareiškėjui iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiekta pareiškėjo ir kreditoriaus interesų pusiausvyra, susidaro įspūdis, jog bankroto bylos iškėlimu pareiškėjas tiesiog siekia išvengti esamų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumą, pasiekiant, kaip jau minėta, teisingą skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Iškėlus bankroto bylą, pareiškėjo turtinė padėtis pablogėtų dar labiau, kadangi papildomai turėtų būti skiriamos lėšos bankroto procedūros administravimui. Kreditoriui kyla abejonių dėl nemokumo būsenos kilimo priežasties ir dėl pareiškėjo sąžiningumo, kadangi su BUAB „ AMK Logistika“ laidavimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. vasario 10 d., kai tuo tarpu Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas 2016 m. gruodžio 2 d., pareiškėjui žinant apie skolą VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės naudai. Laidavimo sutarties pagrindu pareiškėjui atsiradęs skolinis įsipareigojimas ypač sumažino jo mokumą, o kartu ir kreditorės galimybes gauti savo reikalavimo patenkinimą. Pareiškėjas neturėjo pareigos pasirašyti šią laidavimo sutartį. Nėra duomenų, kad sudaręs laidavimo sutartį, pareiškėjas gavo atlyginimą ar pelną, t. y. už trečiojo asmens prievoles laidavo neatlygintinai, nors tokios pareigos neturėjo, todėl laidavimo sutartis pažeidžia kreditorės interesus. Kreditoriaus atstovės manymu, pareiškėjas veikė nesąžiningai, siekė padidinti savo skolas, kadangi vos praėjus penkiems mėnesiams po laidavimo sutarties pasirašymo, buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos iš jo priteisimo, pareiškėjas prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo nereiškė. Kreditoriui kyla klausimas, kodėl nebuvo nukreiptas išieškojimas į UAB „Emtekas“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 350 000 Eur, už kurį ir laidavo pareiškėjas. Kreditoriaus numone nei juridiniai asmenys UAB „Savas formatas“ ir UAB „Emtekas“, o kartu ir už ją laiduojantis fizinis asmuo - pareiškėjas, nėra sąžiningi ir nesiekia skolininko ir kreditoriaus teisingos interesų pusiausvyros, o siekia mažinti skolininko mokumą ir kartu mažinti kreditorės galimybes gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Pareiškėjo nemokumo priežastimi buvo 2017 m. vasario 10 d. sudaryta laidavimo sutartis.

Suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AMK Logistika“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su J. A. J. 2017 m. vasario 10 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią J. A. J. įsipareigojo vykdyti UAB „Emtekas“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. sausio 12 d. teismo įsakymus civilinėje byloje Nr. eL2-1088-837/2017. Pareiškėjo J. A. J. skola yra 100 000 Eur. Bankroto bylos iškėlimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėjo atstovas advokatas Rimvydas Jasevičius teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad iš viso pareiškėjo skola kreditoriams ir antstoliams sudaro apie 180 000 Eur. Vykdomieji dokumentai, kuriais iš pareiškėjo priteistos skolos kreditoriams, yra įsiteisėję ir vykdytini. Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp UAB „Emtekas“ ir UAB „Opulens, šiuo metu jo teisių perėmėjo UAB „AMK Logistika“ buvo sudaryta Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo - pardvimo sutartis, kuria UAB “Emtekas“ įsipareigojo iki 2015 m. kovo 1 d. sudaryti buto su terasa, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį už 350 000 Eur sumą, tačiau dėl neaiškių aplinkybių sutartis sudaryta nebuvo, dėl ko buvo pareikalauta atlyginti netesybas 100 000 Eur. Vykdomasis dokumetas, kuriuo buvo priteista skola vykdymui nebuvo pateiktas, šalys derėjosi, todėl reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos laidavimo sutartys su pareiškėju ir jo sūnumi R. J.. Laidavimo sutartis nesusijusi su pareiškėjo ar jo sūnaus įmone, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas sudarydamas laidavimo sutartį buvo nesąžiningas CK 6.67 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo skolos žymiai viršija jo turimo turto vertę. Pareiškėjo turimam turtui nėra atlikta turto vertės ekspertizė, todėl prašo vadovautis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registruose nurodyta turto verte. Dėl ko nekelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylos, duomenų nėra.

Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Emtekas“, R. J., antstoliai Valentina Žydelienė, Marius Alšauskas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Pareiškimas netenkintinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA – 10 000 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.

Iš 2016 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-879/2016 matyti, kad teismas iš pareiškėjo, R. J. ir UAB „Savas formatas“ kreditorei VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei priteisė 76 890,12 Eur sumą (46-47 b. l.). Skolos išieškojimą vykdo antstolis Marius Alšauskas. Be to, 2017 m. vasario 10 d. pareiškėjas su kreditoriumi UAB „AMK Logistika“ sudarė laidavimo sutartį, kuria laidavo už UAB „Emtekas“, juridinio asmens kodas 148435465. UAB „Emtekas“ nevykdžius preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties, kreditorius UAB „AMK Logistika“ kreipėsi į teismą dėl 100 000 Eur sumos priteisimo iš pareiškėjo, 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7553-902/2017 iš pareiškėjo kreditoriui UAB „AMK Logistika“ buvo priteista 100 000 Eur skola (45 b. l.). Skolos išieškojimą vykdo antstolė Valentina Žydelienė. Už UAB „Emtekas“ taip pat laidavo ir R. J., iš kurio 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7555-488/2017 priteista 100 000 Eur skola kreditorės UAB „AMK Logistika“ naudai (44 b. l.). Kadangi UAB „Emtekas“ skola kreditoriui UAB „AMK Logistika“ buvo iš viso 100 000 Eur, tai kaip matyti 100 000 Eur kreditoriui UAB „AMK Logistika“ pareiškėjas skolingas solidariai su sūnumi R. J.. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nemokumo, turi būti vertinamos ir solidariosios skolininko prievolės. Jeigu pareiškėjas turi solidarių skolų, vertinant pareiškėjo nemokumą turėtų būti įskaičiuojamas visas kreditoriaus reikalavimas solidariems skolininkams, nes, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. FABĮ nėra detalizuota, kaip turėtų būti vertinama skolininko finansinė padėtis, kai jo skola yra solidari. Vykdant skolų išieškojimą, susidarė vykdymo išlaidos, pareiškėjas antstolei Valentinai Žydelienei yra skolingas 4437,52 Eur, o antstoliui Mariui Alšauskui skolos suma yra 3509,77 Eur (10 b. l.). Taigi iš viso pareiškėjo skola kreditoriams yra 184 837,41 Eur suma.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra nemokus, būtina tiksliai nustatyti pastarojo turimo turto vertę. Turtas turėtų būti suprantamas plačiai, ne tik kaip asmens turimas materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), bet ir kaip nematerialus turtas (lėšos sąskaitose, finansinis turtas, reikalavimo teisės ir pan.), taip pat ne tik asmeninės nuosavybės, bet ir bendrosios nuosavybės teise turimas turtas. Nustatant turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, būtina įvertinti ir pareiškėjo gaunamų pajamų formą, ar tai būtų pastovus atlyginimas, ar kintamos pajamos, mokamos kaip kitos išmokos, o taip pat asmens šeimyninę padėtį, t. y. ar asmuo, siekiantis atkurti savo mokumą, yra sudaręs santuoką, ar turi išlaikytinių. Įprastai gyvenantis vienas asmuo patiria mažiau išlaidų negu gyvenantis šeimoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo turtą sudaro : ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6 250 Eur, ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 645 Eur, ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 111 Eur, esančių adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7 100 Eur; keturių kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 31 800 Eur; automobilis VAZ 2103, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės (14-17 b. l.). Be to, paties pareiškėjo nurodymu turi atsidėjęs santaupų apie 5 000 Eur, kurios skirtos laidotuvėms ir paminklui. Viso pareiškėjas turi turto už 51 206 Eur. Teismo posėdžio metu pats pareiškėjas nurodė, kad realizavus jo turimą nekilnojamąjį turtą, jo vertė būtų apie 70 000 Eur, tačiau konkrečių duomenų apie turimo turto vertę nepateikė. Teismas, siekdamas nustatyti pareiškėjo turimo turto vertę, pasinaudojo neatlygintina paieška apie turto vertę VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje. Teismas atliko pareiškėjo turto galimos vertės paiešką, taikant masinio turto vertinimo būdą minėtos įstaigos internetiniame puslapyje, ir jomis vadovavosi nurodydamas pareiškėjo turimo turto vertę, kuri yra mažesnė nei nurodė pareiškėjas. Iš VSDFV biudžeto pareiškėjas gauna išmokas - senatvės pensiją 558,14 Eur per mėnesį ir 21,00 Eur našlių pensiją. Iš viso per mėnesį pareiškėjas gauna 579,14 Eur, tai yra jo pastovios pajamos (11-12 b. l.).

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams suma siekia 184 837,41 Eur, atitinkamai ši suma viršija 25 MMA (10 000 Eur) (FABĮ 2 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turto turi už 51 206 Eur ir jį realizavus nebūtų patenkinti pareiškėjo kreditorių finansiniai reikalavimai. Todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas yra nemokus, t. y. iš turimo turto ir gaunamų išmokų negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Konstatuotina, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, o skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažįsta, kad pareiškėjas neturi turto ir pajamų skoliniams įsipareigojimams padengti. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas yra nemokus.

Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.

Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus. Kaip jau minėta pareiškėjas kartu su solidariais skolininkais R. J. ir UAB „Savas formatas“ pagal 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-879/2016 yra skolingi kreditoriui VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei 76 890,12 Eur sumą. Šio nuosprendžio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui Mariui Alšauskui, kuris vykdydamas skolos išieškojimą areštavo pareiškėjo turtą (18-20, 46-47 b. l.). Tačiau nežiūrint į tai, kad pareiškėjas, jau turėdamas didelį įsiskolinimą kartu su solidariais skolininkais kreditoriui VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei, prisiėmė papildomą įsipareigojimą kreditoriui BUAB „AMK Logistika“ 2017 m. vasario 10 d. laidavimo sutartimi, nors ir neprivalėjo to daryti. Pareiškėjas laidavo už UAB „Emtekas“, nebūdamas jos nei akcininku nei vadovu, o , jo teigimu, jis tiesiog siekė padėti savo sūnui R. J. . Tiek iš pareiškėjo paaiškinimų tiek iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Emtekas“ vadovu yra pareiškėjo sūnus R. J.. Vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus, yra pagrindas tokį pareiškėjo elgesį pripažinti kaip itin neatsakingą ir nerūpestingą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad, prieš sudarydamas laidavimo sandorį, nesidomėjo UAB „Emtekas“ ūkine finansine veikla, turimu turtu, veiklos pelningumu, nesidomėjo ar bendrovė bus pajėgi padengti skolą. Tokiu būdu, pareiškėjas prisiimdamas nebūtinus papildomus sutartinius įsipareigojimus, taip sąmoningai (kryptingai) sudarė prielaidas esamiems įsiskolinimas dar labiau didėti ir tokiu būdu didinti savo nemokumą. Pagal teismų praktiką, vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą, ką šiuo atveju laidavimo sutartimi ir padarė pareiškėjas. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Pareiškėjui pasirašant laidavimo sutartį buvo žinoma, kad turi pareigą atsiskaityti su jau turimu kreditoriumi VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, o ne bandyti dar prisiimti ženkliai didesnį kreditorinį įsipareigojimą nei jau esamam kreditoriui. Toks pareiškėjo elgesys kreditoriaus VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atžvilgiu nebuvo sąžiningas. Pareiškėjas turėdamas ilgametę darbo patirtį valstybės tarnyboje, būdams išsilavinęs ir turintis didelę gyvenimišką patirtį, akivaizdu, kad suprato, jog laidavimo sutartimi blogina savo finansinę padėtį. Toks pareiškėjo elgesys, neatsakingais savo veiksmais darant įtaką savo mokumo būklei, neatitinka sąžiningumo reikalavimo. Pareiškėjas žinodamas ir suvokdamas savo turimus finansinius įsipareigojimus, turėdamas galimybių padėtį gerinti – kiek įmanoma sumažinti skolą turimam kreditoriui, nesiekė jų sumažinti, o kaip tik prisiėmė papildomą 100 000 Eur vertės įsipareigojimą dar vienam kreditoriui UAB „AMK Logistika“. Reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad pareiškėjas iki laidavimo sutarties sudarymo, turėjo galimybę atsiskaityti (ar bent didžiąją dalimi, atsižvelgiant į nurodomą turto vertę 51 206 Eur) su jau turimu kreditoriumi. Taigi, pareiškėjas ne tik nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su esamais kreditoriais, tačiau, turėdamas itin didelę skolą, elgėsi itin nerūpestingai prisiimdamas naują nebūtiną finansinį įsipareigojimą. Šiuo atveju negalima pareiškėjo itin nerūpestingą elgesį, pripažinti nereikšmingu ir priežastiniu ryšiu nesusijusiu su jo nemokumo padidėjimu.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas iki šiol vienas gyvena keturių kambarių bute, nors jo dalį būtų galima išnuomoti ir taip gauti pajamų. Be to, iki pat šiol nesiėmė spręsti jam priklausančios gyvenamojo namo dalies su žemės sklypu pardavimo ar nuomos klausimo, nors jame ir negyvena. Priešingai sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų sąlygų, stengiasi gauti daugiau pajamų ar išnaudoti turimus resursus ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ar iš kito solidaraus skolininko jo sūnaus R. J., yra vykdomi išieškojimai to paties kreditoriaus naudai, ar iš vis vykdomasis dokumentas yra pateiktas vykdyti, o tai taip pat rodo, kad jis nesistengia imtis priemonių grąžinti skolą, tuo nesidomi. Kita pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakyta aplinkybė, į kreditoriaus VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės atstovės klausimą, dėl jo gebėjimo laidavimo sutartimi užtikrinto 100 000 Eur įsipareigojimo įvykdymo, taip pat kelia abejonių jo sąžiningumu, kadangi jis pareiškė, kad prisiimtą įsipareigojimą užtikrino savo turtu (turto vertę nurodė 70 000 Eur) ir tikėjosi, kad yra finansiškai pajėgus jį įvykdyti, nors iki to jau buvo skolingas kitam kreditoriui 76 890,12 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat pareiškė, kad ateityje neatmeta galimybės turimą keturių kambarių butą pasikeiti į mažesnės kvadratūros butą, kas vėlgi vertintina kritiškai, nes pareiškėjas būdamas skolingas dideles sumas kreditoriams, tikisi išsaugoti nekilnojamą turtą. Po šalių laidavimo sutarties sudarymo praėjus tik kiek daugiau nei pusei metų, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriams apie tai, kad ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išsiųsti pranešimai dar anksčiau, t. y. 2017 m. rugsėjo 25 d. Toks pareiškėjo teiginių abstraktumas, prieštaringumas ir nenuoseklumas, kelia ne tik pagrįstų abejonių pareiškėjo sąžiningumu, bet ir jo siekį išvengti skolos mokėjimo kreditoriui VšĮ Panevėžio apskrities ligoninei bei skolų nurašymo tikslų.

Nustačius aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo elgesį, iš esmės lėmusį pareiškėjo nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.

Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Lietuos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas iškelti bankroto bylą, laikytinas kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbtina teismų internetiniame tinklapyje (LR FABĮ 5 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti Jonui A. J. fizinio asmens bankroto bylą.

Priteisti iš pareiškėjo J. A. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 15,20 Eur (penkiolika eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismų internetiniame tinklapyje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.