- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-1096-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07536-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja D. L. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei D. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės D. J. priteisti 200 000 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad teisėja D. J. nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą dėl antstolio R. S. veiksmų. Teisėjos veiksmai yra amoralūs ir nesąžiningi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei D. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
4. Teismas nurodė, kad žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlygina valstybė (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 straipsnio 2 dalis, 2014 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktas). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas taip pat nustatė, kad V. F. nuolat kreipiasi į teismus su panašaus pobūdžio ieškiniais (dėl žalos/nuostolių priteisimo iš teisėjų). Teismas pažymėjo, kad ieškovei ne vieną kartą buvo išaiškinta, jog atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti įvardijamas ne teisėjas, kurio veiksmai skundžiami, o valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Ieškovės ieškinys suformuluotas painiai, prie ieškinio nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys ieškinio reikalavimą, o teiginiai dėl teisėjos neva neteisėto sprendimo pagrįsti emocinio pobūdžio pasisakymais bei deklaratyviais įžeidžiančio turinio teiginiais (pvz.: <...elgiasi kaip vagių klano užtarėja.... Kaip durniai....>).
5. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, ieškovės atveju nėra veiksmingas, nes ji nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų. Teismas konstatavo, kad ieškovė, žinodama, jog reiškia teisėjai materialinius reikalavimus, kurie kildinami iš teisėjos procesinės veiklos vykdant teisėjos pareigas, ir teikdama tokio turinio ieškinį, savo subjektines teises įgyvendina netinkamai. Teismas sprendė, kad dėl nurodytos priežasties nėra tikslinga ieškovei taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir jį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo nagrinėti ieškovės ieškinį ir patraukti atsakovę D. J. kaip nesąžiningą asmenį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, todėl turi atsakyti asmeniškai. Teisėja turėjo veikti objektyviai ir ginti ieškovės teises, bet elgėsi subjektyviai. Todėl toks jos elgesys yra traktuojamas kaip nesąžiningos asmenybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teisėjos D. J. veiksmai, kurie, ieškovės vertinimu, pažeidė jos teises, buvo atlikti atsakovei vykdant teisėjos pareigas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu. Todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktą bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
11. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, jog ieškovei nuolat kreipiantis į teismą su panašaus pobūdžio ieškiniais (dėl žalos/nuostolių priteisimo), tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse ne kartą buvo išsamiai išaiškinę ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, tai, kad procesiniuose dokumentuose turi būti vengiama ginčo šalis ar teismą įžeidžiančių formuluočių, nepagarbių kreipinių ar apibūdinimų, taip pat jai ne kartą buvo išaiškinti tokio elgesio padariniai, tai yra, jog asmeniui piktnaudžiaujant subjektine teise, teismas pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį gali atsisakyti ją ginti (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį byloje Nr. e2S-1969-638/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį byloje Nr. e2S-1953-657/2017, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį byloje Nr. e2S-2123-924/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį byloje Nr. e2S-761-603/2018, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. e2-7682-835/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. e2-39379-854/2019, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. e2-40164-1099/2019, 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje Nr. e2-40164-1099/2019 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, žinodama, jog reiškia teisėjai materialinius reikalavimus, kurie kildinami iš teisėjos procesinės veiklos vykdant teisėjos pareigas, ir teikdama tokio turinio ieškinį, savo subjektines teises įgyvendina netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio turinį sprendžia, jog ieškinys iš esmės yra grindžiamas deklaratyviais pareiškimais, įžeidžiančiais Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis. Šiuo atveju taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą savo elgesio nekeičiančiai ieškovei nėra tikslinga, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo atsisakymas priimti ieškinį ieškovei nekliudo vėl kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
12. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti 2020 m. gegužės 13 d. nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.