Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-22 · Civilinė byla Nr. 2A-286/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-22
Bylos Nr.
2A-286/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Anulus“
Atsakovas
V. V.
Trečiasis asmuo
Šiaulių rajono 1-ojo biuro
Advokatai
Renata Valiūnaitė, Simona Augėnaitė
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Donato Šerno,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Renatai Valiūnaitei,atsakovo atstovėms V. V., advokatei Simonai Augėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (šiuo metu – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė) „Anulus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-19-267/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anulus“ ieškinį atsakovams V. V. individualiai įmonei, M. M. (tretieji asmenys: Šiaulių rajono 1-ojo biuro notarė N. M., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, valstybės įmonės „Registrų centras“ Šiaulių filialas, A. Ž.) dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2004 m. spalio 21 d. ieškovas UAB „Anulus“, atstovaujamas direktoriaus A. Ž., ir atsakovas V. V. individuali įmonė, atstovaujama V. V., sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Anulus“ pardavė V. V. individualiai įmonei 479,30 kv. m. bendro ploto pastatą sandėlį adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Anulus“ kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 21 d. tarp UAB „Anulus“ ir V. V. IĮ sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį bei taikyti restituciją. Nurodė, kad ginčo sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas bendrovei „Anulus“. Sutartis buvo sudaryta V. V. ir M. M. piktavališko susitarimo pasekoje, sutartyje nurodyta kaina – akivaizdžiai maža. Turtas buvo parduotas už 300000 Lt, tačiau dalį pinigų pasisavino atsakovas M. M., pasinaudodamas tuo, kad įmonės vadovas A. Ž. dėl nuolatinio alkoholio vartojimo nebegalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Nurodė, kad M. M. faktiškai valdė bendrovę, sąmoningai teikė klaidingą informaciją ir siekė asmeninės naudos, o tai leidžia reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia vadovaujantis CK 1.91 straipsniu – dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Ieškovo nuomone, tai įrodo aplinkybės, jog sutartyje nebuvo nurodyta tikroji pardavimo kaina, didžioji dalis sandorio kainos buvo pervesta ne pardavėjui, o atsakovui M. M., kuris siekė asmeninės naudos. Ieškovo nuomone, tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sutiko su atsakovų reikalavimu taikyti šioje byloje CK 1.79 straipsnio nuostatas, draudžiančias šaliai, patvirtinusiai sandorį, jį ginčyti. Konstatavo, jog po ginčo sutarties pasirašymo ieškovas, atstovaujamas direktoriaus A. Ž., keletą kartų raštu patvirtino sudarytą sandorį, kuriuo nuosavybės teisės į ginčo pastatą (sandėlį) buvo perleistos V. V. individualiai įmonei. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad visus dokumentus, patvirtinančius sudarytą sandorį, ieškovo vadovas pasirašė negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti. Atitinkamai ekspertų prielaidinė išvada nepagrindžia tokių ieškovo teiginių, nes byloje apklausti liudytojai R. V., R. V., V. M., A. U., G. G. patvirtino, jog buvo žinoma, kad A. Ž. piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau jo psichinė būklė abejonių niekada nekėlė. Tai patvirtino ir notarė N. M., nurodžiusi, kad tvirtino A. Ž. sudaromus sandorius ir jo gebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti sandorių sudarymo metu abejonių nekėlė. Galimybę tuo įsitikinti turėjo ir teismas, 2008 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu išklausęs trečiojo asmens A. Ž., kuris, prieš septynias dienas iki teismo posėdžio buvo gydomas nuo alkoholizmo, paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė, kad A. Ž. į ligoninę buvo paguldytas 2004 m. spalio 12 d., o sutartį pasirašė 2004 m. spalio 21 d., t. y. po devynių dienų. Teismas atsižvelgė į eksperto paaiškinimus, kad žmogui abstinencijos būsenoje sunku apsispręsti ir priimti teisingus sprendimus, tačiau šioje byloje sprendimą parduoti sandėlį priėmė ir sutarties kainą nustatė ne ligoninėje besigydantis bendrovės direktorius, o UAB „Anulus“ aukščiausiasis valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas. Sprendimas parduoti pastatą priimtas 2004 m. rugsėjo 29 d. visuotiniame susirinkime, dalyvaujant 100 procentų įmonės akcijų turintiems akcininkams. Sprendimo priėmimo metu kontrolinį akcijų paketą valdė tretysis asmuo M. M., turintis 20 248 akcijas. Akcijų perleidimo sutarčių ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų ieškovas neginčija. Priešingai, teismui buvo pateikta 2008 m. lapkričio 20 d. UAB „Anulus“, M. M. ir A. Ž. sudaryta taikos sutartis, kurioje nurodoma, kad šalys neturi ir neturės viena kitai reikalavimų, pretenzijų dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o prijungtoje Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10432-734/2008 yra pateikta šalių taikos sutartis, kurioje nurodyta, jog šalys neturi viena kitai pretenzijų dėl akcijų perleidimo sutarčių teisėtumo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas G. Ž. patvirtino, kad jokių pretenzijų atsakovui M. M. ieškovas dėl sutarties sudarymo neturi. Piktavališkas susitarimas galimas tik tarp kelių asmenų, pirkėjas pats su savimi piktavališkai negali susitarti. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys, ginčijant sandorį CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, kaip sudarytas dėl M. M. piktavališko susitarimo su V. V. įmone, yra ne tik nepagrįstas, neįrodytas, bet ir ieškovo nepalaikomas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamą sandorį sudarė UAB „Anulus“ direktorius A. Ž., kuris įvykdė kontrolinį akcijų paketą valdžiusio bendrovės akcininko M. M. valią. Sutarties šalis yra ne fizinis asmuo – piktnaudžiaujantis alkoholiu A. Ž., o juridinis asmuo – UAB „Anulus“. Teismas nenustatė pirkimo – pardavimo sutarties šalies, pardavėjo UAB „Anulus“, valios trūkumų, sudarant ginčo sandorį. Ieškovas teigė, kad sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę, tačiau, teismo nuomone, nenurodė kuo apgaulė pasireiškė ir kas buvo apgautas. Nenuoseklūs ieškovo atstovų paaiškinimai leidžia teismui spręsti, kad apgautas jautėsi tretysis asmuo A. Ž., kuris ginčo sandorio sudarymo metu buvo įmonės direktorius. Visgi 2004 m. spalio 21 d. bendrovės kontrolinį akcijų paketą turėjęs tretysis asmuo M. M., teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad sandoris atitiko bendrovės akcininkų valią, sandoriui buvo ilgai ruošiamasi, derinamos sutarties sąlygos. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta trečiuoju asmeniu notarė N. M., nurodžiusi, kad A. Ž. 2004 metų rugpjūčio mėn. ją informavo apie planuojamą sandorį. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Sutarties kainą šalys nustatė pačios, pardavėjas pateikė notarui VĮ „Registrų centras“ pažymą, kurioje nurodyta parduodamo objekto vidutinė rinkos vertė (99 600 Lt) ir UAB „Anulus“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame yra duomenys apie parduodamo pastato kainą, ne mažesnę kaip 99 600 Lt. Tokiomis sąlygomis sutartį sudaryti pageidavo abi šalys. Šalių valia aiškiai išreikšta, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo suklaidintas dėl esminių sutarties sąlygų, todėl teismas sprendė, jog šiuo pagrindu pareikštas ieškinys atmestinas. Tokias išvadas teismas darė vadovaudamasis LR CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (nagrinėjamu atveju sandorį po jo sudarymo ieškovas keletą kartų patvirtino ir tik po trejų metų iškėlė bylą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia). Teismas sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog teisūs byloje atsakovai, nurodę, kad A. Ž. ieškinį pareiškė, pastebimai išaugus turto kainoms, siekdamas pasipelnyti. Tuo tarpu ieškinio teiginiai dėl V. V. nesąžiningumo sandorio sudarymo metu, pirmosios instancijos teismo nuomone, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Anulus“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Sandorio patvirtinimas (CK 1.79 str. 1 d.), kaip ir bet kuris sandoris, gali negalioti. Tuo tarpu visi ieškovo raštai, kurie tariamai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas patvirtino sutartį, yra pasirašyti A. Ž. kaip ieškovo vadovo, o byloje atliktos teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad A. Ž. 2004 – 2007 metais sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu ir paūmėjusio sutrikimo (abstinencijos) metu ribotai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos ribotai valdyti. Be to, dalis teismo nurodytų raštų pasirašyti A. Ž. nedarbingumo laikotarpiu, o atsižvelgiant į 2008 m. gegužės 21 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nebuvo galima nustatyti, ar 2004 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. 31 pasirašė A. Ž.. Tuo tarpu minėtame nutarime konstatuota, jog 2004 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą pasirašė ne A. Ž..

2. Teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančias ekspertų bei gydytojų išvadas ir liudytojų parodymus, ko pasekoje klaidingai konstatavo, jog A. Ž. tiek sutarties sudarymo metu, tiek po jos galėjo suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes. Antai teismas nenustatė byloje atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvados turinio ir formos trūkumų, o gydytojo psichiatro V. S. parodymų nepagrįstai iš viso nevertino. Tuo tarpu darydamas išvadas dėl A. Ž. sveikatos būklės, teismas rėmėsi liudytojų (R. V., A. U., V. M., R. V., G. G.) parodymais, kur išsakyta tik nuomonė dėl A. Ž. priklausomybės nuo alkoholio. Be to, R. V., R. V., G. G., priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neparodė, jog A. Ž. psichinė būklė nekėlė abejonių. Atitinkamai notarės A. M. parodymai (dėl A. Ž. psichikos būklės), dėl kurių jau pasisakyta ekspertizės akte Nr. 86TPK-175, vertintini kritiškai. Tuo tarpu M. Ž. ir S. A. parodymai iš viso nepagrįstai nevertinti.

3. Vienintelis ieškovo valdymo organas, turėjęs teisę sutarties sudarymo metu vienvaldiškai veikti ieškovo vardu, buvo ieškovo vadovas A. Ž., todėl tai, kad sutartis atitiko M. M. kaip ieškovo akcininko valią, neturi jokios įtakos sutarties galiojimui. Teismas visiškai nepagrįstai sprendime ignoravo faktą, jog būtent M. M. buvo kaltinamas šioje byloje piktavališko susitarimo su atsakovu sudarymu. Be to, akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui laikomas svetimu, nes teisė į bendrovės turto dalį atsiranda tik akcinę bendrovę likvidavus. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendime nurodomo 2004 m. rugsėjo 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas ne sprendimas parduoti sandėlį, bet pritarti ieškovo vadovo sprendimui parduoti sandėlį už ne mažesnę kaip 99 600 litų sumą. Taigi patį sprendimą parduoti sandėlį priėmė būtent ieškovo vadovas. Be to, apeliantas nurodo, jog 2008 m. gegužės 21 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-649-07 konstatuota, kad negalima nustatyti, ar 2004 m. rugsėjo 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole pasirašė A. Ž., o tai leidžia abejoti, ar minėtas susirinkimas iš viso vyko juo labiau, kad 2004 m. spalio 12 d. A. Ž. itin sunkios būklės po ilgalaikio alkoholio vartojimo buvo paguldytas į ligoninę. Taigi tai dar kartą patvirtina, jog ieškovas savo valią išreiškė per savo veiksmų negalintį suprasti vadovą.

4. 2005 m. spalio 3 d. buvo sudaryti susitarimai dėl sutarties nutraukimo, kurių pagrindu buvo nutrauktos 2004 m. vasario 18 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp E. Ž. ir M. M. bei 2004 m. gruodžio 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp M. M. ir A. Ž.. Minėtų susitarimų sudarymas, apelianto nuomone, iš esmės patvirtino faktą, jog 2004 m. rugsėjo 29 d. M. M. 20 248 ieškovo akcijas valdė neteisėtai.

5. Ieškovas, 2008 m. lapkričio 20 d. sudarydamas taikos sutartį su M. M., nepripažino, jog M. M. neatliko neteisėtų veiksmų, o turtinių pretenzijų M. M. atsisakė, kadangi pastarasis sutiko geranoriškai atlyginti dalį neteisėto sandorio pasekoje ieškovo patirtos žalos. Visgi ieškovas nepakeitė savo pozicijos dėl to, jog sutartis buvo sudaryta piktavališko M. M. ir atsakovo susitarimo pasekoje.

6. Atsakovas pasinaudojo A. Ž. būkle bei, sudaręs piktavališką susitarimą su M. M., įsigijo ieškovui priklausantį sandėlį. Tuo tarpu viena pagrindinių ieškovo veiklos rūšių buvo ir iki šiol yra jam priklausančio nekilnojamojo turto nuoma, o sandorio sudarymas ypač nenaudingomis sąlygomis prieštaravo ieškovo veiklos tikslams, nes vien už atsakovui nuomotą 214 kv. m. sandėlio dalį per visą nuomos laikotarpį (4 metus) ieškovas turėjo gauti 84 846,72 Lt pajamas.

7. Byloje yra pateikti 2004 m. spalio 12 d. prašymai VĮ „Registrų centras“ išduoti pažymėjimą ir pažymą A. Ž. vardu, kurie yra nepasirašyti ir negalėjo būti pasirašyti, nes tuo metu (2004 m. spalio 12 d.) jis jau buvo gydomas Šiaulių ligoninėje dėl sunkaus apsinuodijimo alkoholiu.

8. Ieškovo žiniomis, už sandėlio pardavimą atsakovas M. M. papildomai sumokėjo 200 400 Lt, o šią aplinkybę patvirtino teismui pateiktas neoficialus tarpusavio atsiskaitymų raštelis (2007 m. lapkričio mėn. patikslinto ieškinio 25 priedas), pasirašytas A. Ž., V. V. ir M. M.. Tai iš dalies patvirtina ir M. Ž., R. V., A. U. parodymai, o taip pat aplinkybė, jog praėjus keturioms dienoms po ginčijamos sutarties sudarymo, atsakovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su UAB „Nuošalė“, o M. M. iš karto po sutarties sudarymo grąžino dalį savo paskolos (R. V. parodymai).

9. M. M. buvo faktinis ieškovo vadovas, kuris tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, sudarė ieškovui labai nenaudingą sandorį, tačiau savo pareigų būti lojaliam, elgtis sąžiningai, ginti ieškovo teises ir interesus, neveikti priešingai ieškovo interesams nevykdė.

10. Atsakovo veiksmai, kai vedamos derybos, mokami pinigai asmeniui, kuris net nėra oficialus UAB „Anulus“ vadovas, negali būti laikomi teisėtais.

11. Teismas nesiaiškino daugumos faktinių aplinkybių, dėl jų sprendime nepasisakė ir tokiu būdu pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Atitinkamai teismas sprendime nepasisakė, kodėl buvo atmesti ieškovo argumentai dėl atsakovo M. M. už sandėlį papildomai sumokėtų 200 400 litų, dėl ieškovo žalos negautų pajamų pavidale, dėl M. M. faktinio vadovavimo bendrovei ir kita.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. V. individuali įmonė prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą arba priimti naują sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad reikalavimo dalyje dėl 142 524,65 Lt priteisimo ieškovas atsisakė, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis įsiteisėjusi. Tuo tarpu ne V. V. individuali įmonė ieškovo vardu turėjo spręsti ir sprendė klausimus, susijusius su nekilnojamojo turto pardavimu ir jokie nedarbingumo pažymėjimai atsakovo atžvilgiu neturi reikšmės. Pažymima, kad juridinio asmens vadovas yra pavaldus akcininkams, o ne atvirkščiai, todėl tik akcininkai turi neginčijamą teisę spręsti klausimus, susijusius su įmonės turtu. Tuo tarpu ekspertizės akto išvada dėl A. Ž. būsenos 2004 m. spalio 21 d. tėra prielaidinio pobūdžio. 2004 m. lapkričio mėnesį raštelis buvo surašytas siekiant susitarti dėl kito nekilnojamojo turto pirkimo, atsakovo patalpos Kelmėje buvo parduotos ne už 200 400, o už 15 500 Lt ir byloje nebuvo bei negalėjo būti jokių įrodymų apie tai, kad už ginčijamą nekilnojamąjį turtą buvo mokėti kokie nors kitokie pinigai negu nurodyta 2004 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartyje. Teismui nebuvo jokio reikalo sprendime išvardinti visus byloje esančius įrodymus ir kiekvieną iš jų įvertinti atskirai, kaip kad to pageidautų UAB „Anulus“.

Visgi, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ydingas dėl neatsižvelgimo į trečiojo asmens psichikos sveikatos būklę, atsakovas prašo įvertinti, kad, kaip konstatuota ekspertizės akte, 2004 – 2007 metais A. Ž. sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu. Tuo tarpu ieškinį pasirašė 2007 m. kovo 15 d. ieškovo atstovas, su kuriuo atstovavimo sutartį sudarė A. Ž.. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, turėtų būti pripažinta, kad UAB „Anulus“ ieškinys pasirašytas atstovo, kuriam įgaliojimus suteikė asmuo, nesuvokiantis savo veiksmų reikšmės ir negalintis jų valdyti, dėl ko ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 2, 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.), todėl byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sandorio patvirtinimas, kaip ir bet kuris sandoris, gali negalioti, o nagrinėjamu atveju teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad A. Ž. 2004 – 2007 metais sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu ir paūmėjusio sutrikimo (abstinencijos) metu ribotai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos ribotai valdyti. Tačiau pažymėtina, kad pagal minėtą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą (6 t., 98 – 103 b. l.) ribotai suprasti savo veiksmų esmę A. Ž. galėjo būtent paūmėjusio sutrikimo (abstinencijos) metu, o teigti, kad visomis pirmosios instancijos teismo nurodytomis datomis (2004 m. spalio 4 d., 2004 m. lapkričio 1 d., 2004 m. lapkričio 5 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., neskaitant apelianto išskirto 2004 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. 31) A. Ž. buvo abstinencijos būklėje, nėra pagrindo. Šios išvados pagrįstumo, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia nei A. Ž. gydžiusio gydytojo psichiatro V. S., nei liudytojos M. Ž. parodymai. Juo labiau, kad teisme apklaustas pats A. Ž. patvirtino, jog V. V. anksčiau dažnai prašydavo parduoti sandėlį (6 t., 38 b. l.) ir, pasak nuo 1995 m. Ž. pažinojusios notarės N. M., pats A. Ž. į ją kreipėsi 2004 m. rugpjūčio 10 d. nurodydamas, jog pardavinės sandėlį (T. 6, b. l. 45). Atitinkamai, nesant tai patvirtinančių įrodymų, teigti, kad dokumentus, susijusius su sandėlio pardavimu ir jo faktiniu perdavimu, pasirašė ne pats A. Ž., taip pat nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Anulus“ buhalterė S. A. patvirtino, jog išsiblaivęs A. Ž. sakė blogai padaręs, kad pardavė sandėlį, nes tai įmonei nenaudinga (6 t., 43 b. l.), tačiau, nežiūrint to, į teismą dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi tik praėjus beveik dviems su puse metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo (1 t., 1 b. l.), kuomet žymiai išaugo nekilnojamojo turto kainos. Atitinkamai, nors ieškinyje (4 t., 145 – 164 b. l.) ypač daug dėmesio skiriama dėstant aplinkybes, neva patvirtinančias A. Ž. nesugebėjimą išreikšti savo valios, tačiau tuo pačiu pažymima, kad A. Ž. UAB „Anulus“ direktoriumi buvo nuo pat 1995 m. balandžio 28 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 10 d.), įskaitant ir apelianto nurodomus 2004 – 2007 metus. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytos aplinkybės rodo, kad ginčijamo 2004 m. spalio 21 d. sandorio sudarymo metu sandėlio pardavimas atitiko tuometinę A. Ž. valią. Atitinkamai, nors teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (6 t., 98 – 103 b. l.) daryta prielaida, kad 2004 m. spalio 21 d. A. Ž. galėjo ribotai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau iš minėto akto taip pat aišku, kad tai galėjo pasireikšti padidintu įtaigumu artimų žmonių, kuriais jis pasitikėjo, atžvilgiu (6 t., 102 b. l.), kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, savaime neleidžia konstatuoti sandoriui esant sudarytam esant aiškiems A. Ž. valios trūkumams. Be to, nors minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad 2004 – 2007 metais A. Ž. galėjo ribotai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau ieškovas niekaip nepaaiškina, kaip tokiu atveju vertinti jo paties vadovo A. Ž. pasirašytą 2007 m. kovo 15 d. ieškinį (1 t., 1 – 3 b.l.).

Pažymėtina, kad 2004 m. spalio 21 d. sandoris ginčijamas CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu, o būtent – dėl atsakovo M. M. piktavališko susitarimo su antrąja šalimi – atsakovu V. V. IĮ. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad M. M., ginčijamo sandorio sudarymo metu buvęs pagrindiniu UAB „Anulus“ akcininku (šis faktas, pasak paties ieškovo atstovo, nenuginčytas (6 t., 172 b. l.)), nebuvo UAB „Anulus“ atstovu (CK 1.91 str. 1 d.) ir, kaip pažymi pats ieškovas apeliaciniame skunde, būtent A. Ž., būdamas UAB „Anulus“ direktoriumi, buvo vienintelis valdymo organas, turėjęs teisę sutarties sudarymo metu vienvaldiškai veikti ieškovo vardu, o pats ieškovas nagrinėjamoje byloje yra atsisakęs visų reikalavimų atsakovo M. M. atžvilgiu (6 t., 87, 91 b. l.). Be to, A. Ž. supratimą savo veiksmų esmę ginčijamu laikotarpiu patvirtina ir tai, kad pats A. Ž., 2004 m. vasario 18 d. pasirašęs UAB „Anulus“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (civilinė byla Nr. 2-10432-734/2008, 8 – 12 b. l.), vėliau ilgą laiką tarėsi su M. M. dėl jų grąžinimo (6 t., 38 b. l.). Atitinkamai, nors 2005 m. spalio 3 d. susitarimais (civilinė byla Nr. 2-10432-734/2008, 18 – 19 b. l.) tiek minėta 2004 m. vasario 18 d. sutartis, tiek 2004 m. gruodžio 15 d. sutartis buvo nutrauktos kaip neatitinkančios šalių valios, tačiau 2004 m. gruodžio 15 d. (t. y. praėjus beveik dviems mėnesiams po ginčijamo 2004 m. spalio 21 d. sandorio sudarymo), A. Ž., perimdamas iš M. M. UAB „Anulus“ akcijas, patvirtino, kad laikotarpiu, kuriuo akcijos priklausė M. M., pretenzijų dėl priimtų turto ir finansinių sprendimų neturi ir neturės (civilinė byla Nr. 2-10432-734/2008, 17 b. l.). Tuo tarpu, nors sandoris dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi (CK 1.91 str.) gali būti pripažintas negaliojančiu tik nustačius tyčinį atsakovo susitarimą su kita šalimi dėl nenaudingų atstovaujamajam sandorio sąlygų, t. y. tik nustačius tiek vienos šalies atstovo, tiek kitos sandorio šalies kaltę, pasireiškusią piktavališku susitarimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-79/2006), tačiau atsakovo V. V. IĮ kaltė iš esmės niekuo, išskyrus neaiškios prasmės raštelį (3 t., b. l. 136, 4 t. 156 b. l.) negrindžiama. Atitinkamai, nors ieškovas teigia, kad minėtas raštelis įrodo, kad turtas buvo parduotas už daug mažesnę nei rinkos kainą, o likusius pinigus už 2004 m. spalio 21 d. sutartimi parduotą sandėlį pasisavino M. M., tačiau šis teiginys daugiau niekuo neparemtas ir, nors liudytojai R. V. bei A. U. patvirtino, jog ginčijamu sandoriu atsakovui V. V. IĮ parduotas sandėlis jiems buvo siūlytas už 300 000 – 400 000 Lt (6 t., 39, 42 b. l.), tačiau jie sandorį sudaryti atsisakė, o nagrinėjamu atveju spręsti, kad daugiau negu du trečdalius kainos už pagal ginčijamą sandorį nupirktą sandėlį atsakovas V. V. IĮ sumokėjo neoficialiai (juo labiau – išimtinai M. M., nors minėtą raštelį (3 t. 136 b. l) yra pasirašęs ir pats A. Ž.) nėra pagrindo. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, jog UAB korporacija „Matininkai“, kuriems pavesti atlikti ginčijamo turto vertės ekspertizę prašė pats ieškovo atstovas (2 t., 82 b. l.), ginčo turtą sandorio sudarymo metu įvertino ne 300 000 Lt, o 149 000 Lt rinkos verte (3 t., 17 b. l.) ir, paties ieškovo atstovo teigimu, tai yra tikroji turto vertė (4 t., 6 b. l). Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iš byloje esančių įrodymų (CPK 178, 185 str.) spręsti, kad ginčo sandorio sudarymo metu sandėlis buvo parduotas ne už 99 600 Lt (1 t., 26 b. l.), o už 300 000 Lt, nėra pagrindo. Tuo tarpu, nors kaip jau nustatyta byloje (3 t., 17 b. l.), 2004 m. spalio 21 d. sutartimi parduoto pastato – sandėlio rinkos vertė buvo pusantro karto didesnė negu pinigų suma, už kurią jis buvo parduotas (kaina yra lygi sandorio metu nustatytai turto vertei VĮ „Registrų centro“ duomenimis (1 t., 74 b. l), tačiau, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir nesikišimo į privačius santykius principus (CK 1.2 str. 1 d.), teigti, jog 2004 m. spalio 21 d. sandorio sudarymo metu turto pardavimas buvo ne tik kad akivaizdžiai UAB „Anulus“ nenaudingas, bet ir sudarytas išimtinai dėl M. M. ir V. V. IĮ piktavališko susitarimo, nėra pagrindo, nes jokie akivaizdžiai nesąžiningi (CK 1.82 str. 1 d.), tyčiniai (CK 1.91 str.) atsakovo V. V. IĮ veiksmai nenustatyti. Juo labiau, kad, kaip jau minėta, pagal ginčijamą sutartį ieškovas yra gavęs 99 600 Lt (1 t., 26 – 30 b. l.), o taip pat 45 000 Lt pagal nagrinėjamoje byloje pateiktą šalių sudarytą taikos sutartį (6 t., 86 – 88 b. l.), kas bendrai beveik atitinka byloje esančiu turto ekspertizės aktu (3 t., 1 – 17 b. l.) nustatytą pagal ginčijamą sandorį parduoto turto vertę. Be to, teisme apklaustas nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Anulus“ direktoriumi buvęs N. S., patvirtino, kad jam dirbant buvo matyti, jog įmonę reikės parduoti (6 t., 42 b. l.), o iš byloje esančių duomenų aišku, kad dar 2003 m. spalio 22 d. tarp UAB „Anulus“ ir AB „Ūkio bankas“ buvo sudaryta paskolos – kredito linijos sutartis apyvartinėms lėšoms papildyti (6 t, 3 – 4 b. l.) ir 2004 m. balandžio 9 d. susitarimu Nr. 1 minėta sutartis buvo pakeista (6 t., 5 – 9 b. l.), o didžioji dalis pagal ginčijamą sandorį gautų lėšų buvo skirta būtent minėtiems įsipareigojimams bankui vykdyti (5 t., 178 b. l.). Tokiu būdu teigti, kad 2004 m. spalio 21 d. sutarties sudarymo metu ieškovo padėtis buvo labai gera ir, nesant kitų asmenų (M. M., V. V.) tyčinių veiksmų sudaryti priešingą UAB „Anulus“ veiklos tikslams sandorį, minėtas sandoris aiškiai nebūtų sudarytas, nėra pagrindo.

Atitinkamai A. Ž. ir M. M. sieję pasitikėjimo santykiai, kuriuos ieškovas vertina kaip faktinį UAB „Anulus“ valdymo perdavimą, o taip pat tai, kad prašymas VĮ „Registrų centrui“ A. Ž. nepasirašytas (2 t., 79 b. l.) nepaneigia 2004 m. spalio 21 d. sandorio teisėtumo, nes, kaip jau nustatyta, ginčijamą sandorį sudarė pats UAB „Anulus“ vadovas, gavęs tuometinio pagrindinio UAB „Anulus“ akcininko pritarimą (1 t., b. l. 119) ir vėliau savo veiksmais sandorį patvirtinęs (CK 1.79, 1.82, 1.91 str.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl 2004 m. spalio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrįstumo, todėl Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį pagrįstai atmetė, o naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos atsakovo V. V. IĮ išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (7 t., 50 b. l.), kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažintinos iki 1500 Lt (CPK 98 str.). Be to, iš ieškovo priteistina 31,10 Lt (7 t., 28, 39 b. l.) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Anulus“ (į. k. 144133551) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atsakovui V. V. individualiai įmonei (į. k. 144861880) išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Anulus“ 31,10 Lt (trisdešimt vieną litą 10 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanutė MilašienėDonatas Šernas