Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-1028/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
1-99-1028/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
N. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-99-1028/2017
Teisminis procesas Nr. 1-05-2-00319-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.11; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorams Žydrūnui Kungiui, Gintarui Misevičiui, Artūrui Karjakinui,kaltinamajam R. K.,gynėjai advokatei J. D.,nukentėjusiajai N. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, 2016-11-11 pagal Europos arešto orderį konvojuotas iš Jungtinės Karalystės, suimtas kitoje baudžiamojoje byloje ir šiuo metu laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas: 1) 2007-05-17 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už 2 veikas) galutine 12 MGL (1500 Lt) dydžio bauda, 2) 2007-12-03 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 12 MGL (1500 Lt) dydžio bauda, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2007-05-17 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį, 3) 2009-09-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 4) 2010-10-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už 4 veikas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, 5) 2011-02-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pakeistu 2011-05-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, 6) 2014-05-23 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (šio baudžiamojo nusižengimo padarymas asmeniui teistumo neužtraukė, tai vertinama tik kaip asmens charakterizuojanti medžiaga), 7) 2014-08-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus 1/3, galutine bausme - laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2014-09-29 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta su 2014-05-23 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2015-08-04 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą sukčiavo: jis 2014 metų spalio mėnesį V. T. pasiūlė pirkti automobilius išsimokėtinai, po to juos parduoti, o pinigus pasidalinti, V. T. sutikus, 2015 m. kovo 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., V. T. savo sugyventinės L. P. paprašius atsiliepiant į laikraštyje „Express kontaktas“ rastą skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW 318“, o L. P. sutikus ir paskambinus skelbime nurodytu kontaktiniu telefonu bei sutarus dėl automobilio pirkimo sąlygų, 2015 m. kovo 7 d., apie 13.30 val., jis kartu su V. T. atvyko į VĮ „Regitra“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur V. T. su nukentėjusiąja N. V. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš jos įsigijo automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei pasirašė paskolos raštelį, kuriuo įsipareigojo N. V. iki 2015-03-30 sumokėti 1000 Eur už įsigytą automobilį, iš anksto žinodamas, jog susitarimo sąlygų nevykdys, po to, 2015-03-29 (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, šį automobilį pardavė T. P., tokiu būdu apgaule savo ir V. T. naudai įgijo svetimą – N. V. priklausantį 1000 Eur vertės turtą – automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, parodė, kad 2014 m. spalio mėnesį Telšiuose jis „baliavojo“ pas T. kaimyną, buvo atėjęs ir pats T. su savo sugyventine (dabartine žmona) L. P., kurie užsiminė, jog yra susiradę Šiauliuose mašiną, tik neturi su kuo iki jos nuvažiuoti. Tada jis negalėjo vairuoti ir sutiko, jog vairuotų L. P., jie visi išvažiavo į Šiaulius. V. T. pasirašinėjo visus dokumentus ir mašiną pasiėmė. Jis jiems tik pasakęs, kad už kelionę, už kurą, susimokėtų 30 eurų, jie sutiko ir pasakė, kad kai parduos mašiną, jie pinigus jam ir atiduos. Po to jie su ta mašina dingo. 2015 m. kovo mėn. juos dar galėjo ir matyti, bet daugiau jų tikrai nebematė. Kam jie pardavė tą mašiną, nežino. Tada į Šiaulius pirkti mašiną važiavo jis, jo brolis, V. T., P. ir jos vaikas, P. vairavo. Į Regitrą ėjo tvarkytis V. T., jis tuo metu pasiliko mašinoje. V. T. nieko jam nesakė apie pinigus, už kuriuos įsigijo mašiną. Tik sakė, kad per mėnesį laiko turi sumokėti tūkstantį eurų. Jis jokių dokumentų nepasirašinėjo. Nežino, kad V. T. yra nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią ir jis kaltinamas. Nieko nusikalstamo jis nepadarė, jis tik nuvežė ten, kur jo paprašė. Anksčiau davė priešingus parodymus, nes tuo metu jis neatsiminė įvykių, būna, kai jam dingsta atmintis, dabar viską atsimena kaip viskas įvyko. Jis pats gyveno su N. K. Anglijoje (iki suėmimo), kuri nedirba, prižiūri vaikus, visą laiką dirbo jis, dirbo legaliai, N. K. gauna pašalpas už vaikus. Savo kaltės nepripažįsta, V. T. žinojo, kad jis yra Anglijoje, todėl ir davė parodymus kaltindamas jį. Ankščiau tas pats buvo Kelmėje, o kai buvo padaryta jų akistata, V. T. pradėjo kalbėti kitaip. Šiuo metu jis suimtas kitoje byloje dėl sukčiavimo. Dokumentų, sutarčių, vekselių blankus jis turėjo, nes prieš tai ir jis buvo pasiėmęs vieną mašiną, kurią jis pardavė. Su mašinos savininkais iki šiol galutinai nėra atsiskaitęs, jų perduotas antstoliams. Tai buvo 2014 metais, pirko Mazda 323, po to mašiną iš Plungės bei BMW iš Šiaulių. Mazda 323 pats buvo susiradęs Akmenėje, o kitas dvi mašinas jie patys buvo susiradę (V. T. su L. P.). T. iš jo sužinojo, kaip jis daro, pritaikė jo metodą, būtent, kai trūksta pinigų, klausia ir siūlo variantą dėl pirkimo išsimokėtinai, užpildo vekselį, dažniausiai pardavėjai sutinka. Kai davė pirminius parodymus, jis gerai neatsiminė aplinkybių. Dabar jo parodymai teisingi ir teismas jais gali remtis. Jokių pinigų už BMW mašiną jis negavo, dėl jų ir nesitarė, su juo turėjo atsiskaityti tik už benziną, už kurį su juo vis dar neatsiskaityta. Vekselių ir skolos raštelių, pirkimo-pardavimo sutarčių jis nerašė. Su nukentėjusiąja buvo susitikęs tik vieną kartą Šiauliuose, prie VĮ „Regitra“, su ja kažką kalbėjo, bet ką, nepamena. Vekselių blankus V. T. davė jis. Pats V. T. prašė tų blankų, jis sakė, kad ims mašiną. Žino, kad už mašiną jie nemokėjo, nes neturėjo iš kur mokėti. Jo brolis S. K. važiavo kartu, tačiau jis buvo tik išlipęs parūkyti prie mašinos, jis visą kelią miegojo, šiuo metu jis išvykęs į Ameriką. Pirmą kartą prie VĮ „Regitra“ jis pats su L. P. ėjo kalbėtis su BMW savininkais.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. K. apie jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką davė parodymus, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nusikalstamą veiką padarė prieš porą metų, todėl datos tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2014 m. rudenį, jis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, Telšių rajone. Tame pačiame kaime gyveno ir jo pažįstamas V. T. su sugyventine L. P. Panašiu laiku jis sugalvojo pirkti automobilius išsimokėtinai. Panaršęs internete rado neprotestuotino vekselio blanką. Su automobilio pardavėju nusprendė pasirašyti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį ir neprotestuotiną vekselį, po to automobilį parduoti, o su automobilio pardavėju pagal vekselį neatsiskaityti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Taip jis nusipirko lyg tai Mazda 323 automobilį iš Akmenės. Kad tokie jo veiksmai, žmogaus apgaulė - suvokė, suprato, kad daro apgaulę. Sėkmingai pardavęs automobilį, jis pasiūlė pažįstamam V. T. tai daryti kartu, t. y., kartu daryti nusikaltimus: ieškotis pagal skelbimus parduodamų automobilių, su pardavėjais sudarinėti sutartis, įsipareigoti jiems sumokėti pinigus, po to įsipareigojimų nevykdyti, juos apgauti. Pardavus automobilius, užsidirbti pinigų. Dėl Šiauliuose pirkto automobilio BMW 318, gali pasakyti, kad V. T. sutikus, jis 2015 m. pavasarį pagal skelbimą surado parduodamą automobilį BMW 318 Šiauliuose. Pagal skelbimą susiskambino irgi V. T., po ko jis jam paskambinęs pasakė, kad rado parduodamą automobilį ir kad reikia jį važiuoti nupirkti. Jis sutiko važiuoti su juo. Tada jis brolio automobiliu Mazda 626, valstybinio numerio neprisimena, atvažiavo į Šiaulius. Automobilį vairavo L. P., nes jie su V. T. buvo girti. Atvažiavo prie VĮ "Regitros". Bevažiuojant V. T., kuris turėjo tą automobilį pirkti savo vardu, užmigo ir atvažiavus jie su L. P. niekaip negalėjo jo pažadinti. Tada jis L. P. pasiūlė eiti kartu su juo, neštis V. T. pasą ir pardavėjų paprašyti automobilį parduoti jai V. T. vardu, pardavėjams pameluoti, kad V. T. neišleidžia iš darbo ir jis negali atvykti bei pasirašyti automobilio pirkimo sutarties. Tada jie kartu su L. P. nuėjo ir prašė pardavėjų parduoti automobilį išsimokėtinai L. P. dokumentus apiforminant V. T. vardu, tačiau jie parduoti automobilio nesutiko, liepė atsivežti vyrą. Apie jo ir V. T. susitarimą vykdyti sukčiavimus L. P. nieko nežinojo. Po kurio laiko jam ir L. P. pavyko prižadinti miegantį V. T. Tada jis liepė L. P. perskambinti pardavėjams ir paprašyti jų sugrįžti, ką ji ir padarė. Pardavėjai sugrįžo. Tada jis V. T. padavė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties blanką ir vekselio blanką, kurių jis turėjo prisispausdinęs. V. T. nuėjo dokumentų forminti pats vienas. Grįžęs pasakė, kad automobilį pavyko nupirkti ir kad pardavėjai automobilį išregistravo. Apie automobilio pardavimą su V. T. nespėjo apsitarti. Iš anksto jie buvo sutarę dalintis pinigais po nusikaltimų padarymo, tačiau šiuo konkrečiu atveju jie nespėjo dėl jo pardavimo susitarti, nes V. T. pats parvairavo automobilį BMW 318 į Telšius, po ko vėliau jį (duomenys neskelbtini) pardavė D. P., o jam pinigų taip ir nedavė, dėl ko jie susipyko ir daugiau jis su V. T. nebebendravo, nusikaltimų nebedarė. Dėl šio įvykdyto nusikaltimo jis savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Kaip minėjo tai buvo jo sumanymas ir pasiūlymas V. T. daryti nusikaltimus - sukčiavimus, jam buvo išaiškinęs nusikaltimo smulkmenas. Už tai, kad V. T. padės vykdyti sukčiavimus, jam buvo pažadėjęs sumokėti, t. y., turėjo pasidalinti pinigais pardavę sukčiavimu įgytus automobilius (II tomas, b. l. 59-62).

Nukentėjusioji N. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jau praėjo du metai ir negali tiksliai pasakyti, ar kaltinamasis jai matytas. Vyras nusprendė parduoti automobilį, automobilis buvo registruotas jos vardu, todėl ji ir buvo atvykusi į VĮ „Regitra“. L. P. automobilį norėjo pirkti V. T. (tuo metu savo sugyventinio) vardu, tuo metu pastarojo VĮ „Regitra“ nebuvo, o L. P. teigė, kad neturi savo asmens dokumentų, tada ji kategoriškai atsisakė parduoti ir išvyko namo. Po kurio laiko vėl paskambino ir pasakė, kad V. T. išleido iš darbo ir gali forminti sandorį. Antrą kartą nuvažiavo į VĮ „Regitra“, V. T. pateikė savo asmens dokumentą, jie sudarė pirkimo pardavimo sutartį, visus piniginius atsiskaitymus tvarkė jos vyras. Pardavė automobilį BMW. Iš pirmo karto VĮ „Regitra“ V. T. nebuvo, buvo L. P., 10 metų amžiaus berniukas ir dar vienas vyras, panašus į kaltinamąjį, bet jo veido tiksliai nepamena. Jos vyras jau buvo, kuris jai pasakė, kad L. P. pirks automobilį savo sugyventinio V. T. vardu, tačiau ji su tuo nesutiko ir išvažiavo namo. Kai antrą kartą atvyko į VĮ „Regitra“, V. T. jau buvo, jis buvo ne vienas, su juo kartu L. P., berniukas ir kitas minėtas vyras. Kiek tiksliai žmonių buvo parduodant automobilį, nepamena. Dėl atsiskaitymo už automobilį ji nieko nežino, tai tvarkė jos vyras. Sudarius šį sandorį, jai buvo neramu, todėl vakare namuose internetu pasiieškojo informacijos apie V. T., rado paskelbta, kad jis paieškomas, dėl ko iš ryto su sūnumi nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, jai užkliuvo tai, kad ant sutarties buvo nurodyti skirtingi adresai, o L. P. V. T. užsiminė, kad jis nerašytų kažkurio adreso, ar Kelmės, ar Telšių. Ji paskambino į Telšių socialinį skyrių pasiteirauti dėl L. P., taip juos ir surado. Už automobilį buvo sutarta 1000 eurų. Per kiek laiko jie turėjo tuos pinigus sumokėti, nepamena. Buvo pasirašytas skolos raštelis, tačiau iki šios dienos nėra sumokėta. Asmuo, kuris panašus į kaltinamąjį, bandė atsiskaitinėti su jos vyru už dokumentų apiforminimą, jis rodė iniciatyvą, norėjo sumokėti 20 eurų, bet kai ji nesutiko pasirašyti sutarties, vyras tuos pinigus jam grąžino. Negali pasakyti, ar automobilio pirkėjai antrą kartą prie VĮ „Regitra“ buvo atvažiavę su tuo pačiu automobiliu, kaip ir pirmą kartą. Tvirtina teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jie teisingi ir teismas jais gali remtis. Dėl automobilio kainos tarėsi jos vyras. Vyras jai sakė, kad skambino moteris ir tarėsi dėl automobilio pirkimo-pardavimo, ji prašė leisti automobilį pirkti išsimokėtinai, be to, VĮ „Regitra“ pirkimo procese aktyviai dalyvavo L. P. Skolos raštelį pasirašė ji su V. T., nepamena, ar ten pasirašė ir jos vyras. Atrodo, kad kaltinamasis niekur nieko nerašė, nepasirašė. Bendravo su V. T. ir L. P., tuo metu jai jokių abejonių nekilo, suprato, kad jie automobilį pirko sau. Su kaltinamuoju jokių dokumentų ji nepasirašė. Iš viso buvo surašyti du dokumentai, kuriuos ji su vyru jau turėjo pasiruošę prieš juos pasirašant. Iš anksto buvo kalbama, kad pirkėjas automobilį pirks išsimokėtinai. Byloje esanti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopija surašyta jos ranka. Atrodo, kad skolos raštelio formą rado ir išsitraukė iš interneto, namuose turi spausdintuvą, juo ir atsispausdino. Skolos raštelyje V. T. savo ranka įrašė pinigų sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. V. davė parodymus, kad jos vyras, A. V., patalpino skelbimą laikraštyje „Exspress kontaktas“ apie parduodamą, jai priklausantį automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas savo kontaktinį telefono numerį. 2015 m. kovo 6 d., vakare, vyras užsiminė sulaukęs keisto skambučio. Skambino moteris ir prašė parduoti automobilį skolon. Ji pritarė šiai minčiai, kadangi brangių pirkinių pirkimas išsimokėtinai jau tampa jų visuomenės kasdienybe. Apie tolimesnę įvykių seką nieko pasakyti negali. 2015 m. kovo 7 d. vyras paminėjo vėl susisiekęs su būsimais pirkėjais ir klausė apie notarų darbo laiką. Ji žinojo, jog sandoriams iki 5000 Lt nebūtinas net skolos raštelis, skolinama suma bus 3450 Lt. Patarė surašyti skolos raštelį ir to visiškai pakaks. Jau vykdamas į susitikimą jos vyras prisiminė, jog automobilis registruotas jos vardu, prašė laukti, kol paskambins ir tada atvykti pasirašyti pardavimo dokumentų. 2015-03-07 jos vyras susitarė su būsimais pirkėjais susitikti VĮ „Regitra“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties atvyko galimai L. P., prisistačiusi kaip V. T. žmona ir dar du nežinomi asmenys. Moteris norėjo pati (apgaulės būdu) pasirašyti skolos ir pardavimo sutartį už V. T., turėjo jo asmens dokumentą. Savo asmens dokumentų aiškino neturinti, kadangi paliko namuose, kartu esantys draugai taip pat aiškino neturintys jokių asmenybę patvirtinančių dokumentų. Aiškino, kad jos vyro neišleidžia iš darbo ir jis negalintis atvykti. Tačiau jie nesutiko to padaryti, pasiūlė susitikti pirmadienį, kai galės išvykti iš darbo. Sėdo į savo automobilį ir išvyko. Po keliolikos minučių vėl paskambino „pirkėja“, pranešė, kad vyras jau atvyko ir jie gali pasirašyti sutartį. Toks greitas atvykimas pasirodė įtartinas. Išregistruojant automobilį į jų klausimą, kodėl jie iš karto nesiregistruoja automobilio savo vardu, tiek V. T., tiek ir su juo buvusi moteris atsakė, jog registruos (duomenys neskelbtini) „ant babos, bus pigesnis draudimas“. Sutartį ir skolos raštelį pasirašė, automobilį perdavė ir grįžę namo norėjo sutikrinti duomenis. Įvedę į google paiešką V. T. pavardę surado jį kaip ieškomą asmenį ir dar atidžiau peržvelgę pasirašytus dokumentus pastebėjo apgaulės būdu nurodytus melagingus asmeninius duomenis, t. y. adresus: Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose neegzistuoja. Mintyse sukosi visokie galimi variantai ir ji perskambino keletą seniūnijų, kol rado vienoje jų pilietį tokia pavarde V. T.. Tai buvo (duomenys neskelbtini) seniūnija, ten ir sužinojo jog minėtas asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Paskambinus į tą seniūniją, socialinės darbuotojos minėtas asmuo buvo įvardintas kaip aferistas. Taip išsiaiškino, kad galimai, adresas, kur gyvena V. T., (duomenys neskelbtini), Telšių raj. Nors skolos raštelyje nurodė (duomenys neskelbtini) kaimą, Kelmės rajone. Kaip ir tarėsi automobilio perdavimo metu, 2015 m. kovo 9 d. tel. numeriu (duomenys neskelbtini) nusiuntė savo sąskaitos numerį. V. T. ar jo sugyventinė atrašė: Gerai. Skolos grąžinimo dieną, t. y. 2015 m. kovo 30 d., skambinant ragelio nekėlė, į jos skambutį taip pat atrašė trumpąja SMS: Paskambinsiu vėliau. Ji parašė: Jei nori bendrauti tai nėra blogai, jau turėjo įtarimą, jog skolininkas išsisukinėja. Sekančią dieną 2015 m. kovo 31 d., į jos skambučius niekas neatsakė, tai ji parašė žinutę: Supratau kad nenori, tai tavo bėdos. Skolininkai atrašė: Sveiki, lekiu y darba, Sendien laukiu prawedimu tai duosiu žinoti. Ji parašė: Iki rytojaus. Skolininkas: Nesupratau? Ji parašė: Duodame laiko iki rytojaus. 2015 m. balandžio 1 d. vėl mėgino prisiskambinti, nepavykus išsiuntė SMS žinutę: Skelbiame automobilio paiešką ir kreipiamės į antstolius. 2015 m. balandžio 1 d. nuvykę į policijos komisariatą su vyru paliko pareiškimą. 2015 m. balandžio 5 d., naktį jai skambinta iš tel. numerio (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio 5 d., 11.46 iš tel. numerio (duomenys neskelbtini) gavo trumpąją SMS žinutę: Pasukit dėl bmw. Į ją atsakė: Nu jau ne. Pilietis pokalbį tęsė: Aš turiu jums informacijos. Atsakė: Mums reikalingi pinigai sąskaitoje ir mes atsiimsime pareiškimą. Pilietis atrašė: Aš ne tas žmogus esu. Pokalbis nutrūko, ji nepaskambino. 2015 m. balandžio 5 d. vėliau, vakare, mano, tas pats jaunuolis (jaunas vyriškas balsas) skambino iš kito tel. numerio (duomenys neskelbtini). Pasisveikinęs paklausė, ar iš jų V. T. yra paėmęs skolon automobilį? Net nelaukęs jos atsakymo pradėjo pasakoti, kaip ir iš jo tas pats V. T. yra paėmęs skolon automobilį, nesumoka, kaip jis žadėjo kreiptis į antstolius, tačiau tai neduos jokios naudos, kadangi V. T. niekur nedirba, pajamų neturi, taigi skolos jokiu būdu negrąžins. Ji skambinusiojo pasiklausė, iš kur jis žino apie juos? Į jos klausimą atsakė „nesvarbu“. Kadangi šis skambutis jai kėlė įtarimą, jog skambina V. T. draugai, ji išklausė ir į diskusijas nesivėlė. Taip pat skambinusysis siūlė susitikti ir vykti pas V. T. „jį pamokyti“, sakė „svarbiausia jį iškrapštyti iš namų, kad nesislėptų, o paskui matys“. Toks pasakymas, jai sukėlė baimę, taip pasijuto, lyg iš namų nori „iškrapštyti“ juos pačius. Ji paaiškino, jog jie įžvelgia suplanuotą nusikaltimą ir yra parašę pareiškimą policijai, jokie pasiaiškinimai jų nedomina ir ar gali telefono numerį perduoti kriminalistams. Pilietis atsakė, jog kriminalistai ir taip jau turi jo telefono numerį. Pokalbis nutrūko. 2015 m. balandžio 6 d. apie pietus, jai vaikštant prekybos centre buvo skambinta iš numerio, kuris turėjo priklausyti L. (iš šio numeriu buvo skambinta prašant parduoti automobilį), kadangi ji skambučio negirdėjo, rado praleistą ryšį jau sėdėdama automobilyje. Tada ir nusprendė perskambinti ir padaryti pokalbio įrašą, kurį pateikė. Apklausiama papildomai parodė, kad pasirašius sutartį ir skolos raštelį, grįžus namo ji norėjo sutikrinti duomenis. Įvedusi į google paiešką V. T. pavardę surado jį kaip ieškomą asmenį ir dar atidžiau peržvelgusi pasirašytus dokumentus pastebėjo apgaulės būdu nurodytus melagingus asmeninius duomenis, t. y. adresus: pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose neegzistuoja. Tuomet ji skambino į visas Žemaitijos seniūnijas. Paskambinus į (duomenys neskelbtini) seniūniją, telefonu atsiliepusi seniūnijos darbuotoja, kurios vardo ir pavardės neatsimena, pasakė, kad jų seniūnijoje gyvena V. T. kartu su sugyventine L. P.. Taip sužinojo, kad galimai kartu su V. T. pasirašyti dokumentų buvo atvykusi jo sugyventinė L. P. (I tomas, b. l. 69-71, 73-74).

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu jis su žmona pasitarė, jog reikia parduoti turimą automobilį, dėl ko „Exspress kontaktas“ įdėjo skelbimą. Po savaitės ar dviejų atsirado pirkėjas, kuris norėjo atsiskaityti per mėnesį laiko. Žmona sutiko parduoti automobilį, taip pat sutiko, kad už jį būtų atsiskaitoma per mėnesį. Buvo kovo 8 d., kai automobilio pirkėjai norėjo atvažiuoti į Šiaulius ir persiregistruoti automobilį savo vardu. Atvažiavo mergina vardu L. ir kartu su ja buvo lyg ir jos vyro pažįstamas ar kaimynas. Paskambino žmonai, visi susitiko prie VĮ „Regitra“. Moteris norėjo automobilį pirkti vyro V. T. vardu, nors jo paties tuo metu nebuvo, aiškino, kad jo lyg iš darbo neišleidžia, parodė to asmens dokumentą. Jie nesutiko forminti pirkimo-pardavimo sutarties kito asmens vardu ir išvažiavo. Neužilgo jie vėl sulaukė skambučio, pasakė, kad V. T. išleido iš darbo, jis jau netoli Šiaulių ir greitai atvažiuos. Jie vėl atvyko į VĮ „Regitra“ ir laukė to vyro, kuris greitai pasirodė. Pastarasis dar buvo įlipęs į parduodamą automobilį, apsižvalgė ir tada jie nuėjo į VĮ „Regitra“ atlikti automobilio registraciją. Žmona surašė skolos raštelį, kad automobilis parduodamas už 1000 eurų, pirkėjas už automobilį turėjo atsiskaityti per vieno mėnesio laiką. Atsišvietė V. T. asmens dokumento kopiją, be to, pats V. T. paprašė žmonos sąskaitos numerio, tikėjo, kad jis perves bent jau dalį pinigų, tačiau pinigų nesulaukė. Pardavinėjo automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, automobilis buvo registruotas žmonos vardu. Pirmą kartą prie VĮ „Regitra“ buvo atvykę moteris ir vyras. Moteris prisistatė V. T. sugyventine, o vyras būtų parvairavęs naują automobilį. Prie VĮ „Regitra“ jie įsėdo į BMW automobilį ir bendravo. Paskambino žmonai, kad ji atvažiuotų. Minėta moteris norėjo susitarti, kad jie automobilį parduotų be būsimo mašinos savininko. Ji siūlėsi pasirašyti ant pirkimo-pardavimo sutarties už sugyventinį. Jie nesutiko. Su moterimi buvęs vyras daug nekalbėjo, jis tik pasakė, kad parvairuos mašiną. Kai antrą kartą jie buvo atvažiavę prie VĮ „Regitra“, V. T. buvo taip pat, jam įtarimų, kad jis būtų buvęs neblaivus, nekilo, tik buvo kažkoks išsiblaškęs, pavargęs. Tas asmuo, kuris buvo pirmą kartą su moterimi L. P., bei kuris sakė, kad parvairuos mašiną, buvo atvažiavęs ir antrą kartą, jis tik vaikštinėjo po automobilių aikštelę. Jo parduotą automobilį BMW išvairavo pats V. T. Kadangi buvo pasidarę V. T. asmens dokumento kopiją, tą patį vakarą internete rado informaciją, kad jis daro nusikaltimus ir paieškomas. Taigi pirmą kartą prie VĮ „Regitra“ buvo atvykę moteris ir vienas vyras „kaimynas“, kuris planavo parvaryti mašiną, antrą kartą buvo V. T. ir moteris, nepamena, ar antrą kartą matė ir kitą asmenį.

Liudytojas D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam kaltinamasis matytas, ankčiau iš jo yra pirkęs automobilį, atrodo, VW Passat, už kurį jis buvo pilnai sumokėjęs, tačiau kai jis norėjo jį parduoti, paaiškėjo, jog už tą mašiną iš anksčiau nebuvo sumokėta kitiems asmenims, panaši situacija ir su BMW. Jis nusiperka automobilius, sutvarko ir parduoda. BMW jam pardavė iš matymo pažįstamas asmuo, galėjo būti ir V. T. Atrodo, kad BMW jis išmainė į kitą automobilį, formino pirkimo pardavimo sutartį, kurią buvo pasirašęs dėl savęs, jos neregistravo, tikrino „Regitra“ duomenis, kad automobilis būtų išdeklaruotas, automobilis pas jį ilgai neužsibuvo, jį pardavė. Už BMW V. T. davė kitą automobilį, atrodo, Audi. BMW jis nepirko, o išmainė, gal kažkiek ir primokėjo, todėl paskaitė kaip pirkimą, rašė pirkimo pardavimo sutartį, mainų sutarties nerašė. Nepamena, ar remontavo BMW.

Liudytoja L. (P.) T. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį R. K., jie iš vieno kaimo. Buvo atvažiavusi į Šiaulius su savo vyru V. T., S. K., R. K.. S. K. yra R. K. brolis. Apie BMW pirkimą nieko nežino. Ji niekam dėl šio automobilio neskambino, nieko nežino, ji tik skambino, kai buvo Šiauliuose. Kai buvo perkamas BMW, ji buvo vietoje, bendravo su pardavėjais, buvo prie VĮ „Regitra“. Ji važiavo su K., o jos vyras išvažiavo su BMW. Prie VĮ „Regitra“ buvo 2 ar 3 kartus. Pirmą kartą dėl automobilio tarėsi R. K., nes jos vyras buvo neblaivus „nulūžęs“. Ji ėjo su R. K. Buvo planuojama pirkti automobilį vyro V. T. vardu, tačiau kodėl, ji nežino. Iš pradžių bendravo su R. K., jie tarėsi imti mašinas išsimokėtinai, nes reikėjo pinigų. V. T. su R. K. sugalvojo pirkti BMW. Turėjo V. T. asmens dokumentą, pirmą kartą jis nėjo į VĮ „Regitra“, nes kaip minėjo buvo neblaivus ir „nulūžęs“. Ji su R. K. ėjo į VĮ „Regitra“, buvo ir jos sūnus. Atrodo, pirmą kartą ji su R. K. kalbėjosi dėl tos mašinos, ką kalbėjo, nepamena, po to, atrodo, ėjo kalbėti S. K., o po to ėjo žadinti jos vyrą. R. K. buvo išgėręs. Iki VĮ „Regitra“ ji vairavo automobilį, nežino, kodėl iš pirmo karto jiems nepavyko nupirkti to automobilio. V. T. su jos sūnumi išvažiavo su BMW automobiliu, o R. ir S. K. išvažiavo su ja kita mašina. Tikriausiai jos vyras VĮ „Regitra“ pasirašė dokumentus, nežiūrėjo, ką jis ten rašėsi. BMW automobilis buvo nuvarytas į (duomenys neskelbtini), norėjo jį parduoti ar išmainyti, tiksliai nežino. Į VĮ „Regitra“ jie vežėsi dokumentus dėl automobilio pirkimo išsimokėtinai, jie daug dokumentų buvo pasiėmę. Nepamena, ar turėjo tuščių blankų, skirtų išsimokėjimui. R. K. pirmas pradėjo šį „biznį“. Neatsimena, kas skelbimuose rado BMW automobilį, gal jie abu. Tik vėliau ji sužinojo, kad jie vėl darys tą „biznį“ su BMW, jie kalbėjo, kad reikia pinigų. Ji buvo įspėjusi vyrą, kad gali labai skaudžiai nudegti, jie anksčiau dalindavosi pinigus už mašinas. Nežino, ar už BMW R. K. ką nors gavo. Po BMW pirkimo tarp jos vyro V. T. ir R. K. gal kokių ir buvo nesutarimų. V. T. norėjo pasiimti „bimbalą“, bet ir R. K. norėjo jį pasiimti. Tada ją paleido, jos vyras ją pasiėmė su „bimbalu“, nuvežė ją namo. R. gainiojosi jos vyrą su BMW, nes V. T. norėjo sau pasilikti tą mašiną, o R. norėjo tą mašiną parduoti. Kai antrą kartą buvo atvažiavę į VĮ „Regitra“, V. T. pildė dokumentus, ji stovėjo šalia. Neprisimena, ar S. K. bendravo su BMW savininkais. Tvirtina teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, jie teisingi, ant apklausos protokolo jos parašas, tuo metu ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes, ir jais teismas gali remtis. Tuo metu neminėjo, kad S. K. važiavo kartu, kodėl nepaminėjo, negali atsakyti. Į VĮ „Regitra“ pirkti BMW važiavo V. T., ji, jos sūnus, R. K. ir S. K.. BMW pardavinėjo vyras ir moteris, su jais bendravo, juos atpažįsta, šiuo metu jie dalyvauja teismo procese. Pirmą kartą su šiais pardavėjais dėl automobilio pirkimo kalbėjo ji ir R. K., pastarasis klausinėjo apie mašiną, iš pradžių jis gal norėjo ją pirkti savo vardu. Ką jis kalbėjo, nepamena. Atrodo, kad jis pasiūlė automobilį pirkti V. T. vardu. Ji to nesiūlė. R. K. turėjo visus dokumentus, reikalingus automobilio pirkimui. Ar tuo metu S. K. buvo išlipęs iš mašinos, nepamena. Tuo metu jos vyras miegojo, todėl ir sakė, kad neturi savo dokumentų. Sutinka, kad už automobilį nesumokėjo jo savininkams nei vieno euro, žadėjo žalą atlyginti, probacijoje buvo žadėję sumokėti po 100 eurų kas mėnesį, kai vyrui pakeitė paskirtą bausmę į areštą, galvojo, kad nebereikės atlyginti žalos. Neprisimena, ar ji pasakojo telefonu pardavėjams, kad sudaužė savo automobilį, todėl jiems reikia naujo. Jie neturėjo pinigų mašinai pirkti, todėl kalbėjo, kad pirktų automobilį išsimokėtinai. Kai buvo VĮ „Regitra“ pirmą kartą, ji galėjo pasakyti, kad gali pasirašyti už savo vyrą V. T., bet to tiksliai nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. davė parodymus, kad 2015 m. kovo mėnesio pradžioje, ji gyveno kartu su V. T.. Tuo metu sugyventinis artimai bendravo su R. K., gyvenusiu kažkur Telšių mieste. V. T. kartu su R. K. užsiiminėjo automobilių pirkimais. Kam jie tas mašinas pirkdavosi – nežino. V. T. tuo metu niekur nedirbo ir pinigų neturėjo, todėl kaip jis pirkinėjo automobilius su R. K. – nežino. Kovo mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, R. K. ir V. T. buvo labai girti. Jie jos paprašė nuvežti juos į Šiaulius, prie „Regitros“ Tada ji atvairavo R. K. automobilį į Šiaulius. Bevažiuojant V. T. užmigo, todėl R. K. jos paprašė nupirkti automobilį „BMW 318“ V. T. vardu, t. y. pasiimti V. T. pasą ir paprašyti automobilio savininkų parduoti automobilį surašant automobilio pirkimo sutartį V. T. vardu. Tada ji paėmusi V. T. pasą, paprašė vyro ir moters parduoti jai automobilį, tačiau jie parduoti automobilio nesutiko. Tada jį grįžusi, pažadino V. T., po ko jis automobilį nusipirko išsimokėtinai. V. T. klausė, iš kur jis gaus pinigų už tą mašiną, į ką jis atsakė, kad eis dirbti ir sumokės, tačiau V. T. taip niekur ir nedirbo, automobilio savininkams pinigų nesumokėjo. Šiuo metu R. K. yra išvykęs į Angliją. Kad R. K. ir V. T. apgaudinėjo žmones, pirko automobilius ir tokiu būdu sukčiavo – nežinojo. Kad ji būtų skambinusi dėl automobilio „BMW 318“ pardavimo – nepamena. Vėliau V. T. minėtą automobilį „BMW 318“ pardavė vaikinui D. iš T. Jo pavardės ir adreso ji nežino (I tomas, b. l. 118-120 ).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad 2015-10-16 sudaryta V. T. ir L. P. santuoka, po santuokos sudarymo L. P. pavardė T. (II tomas, b. l. 188).

Liudytojas V. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąjį R. K., šiuo metu jie jokių santykių nepalaiko, ankščiau buvo draugais. Jis pats nuteistas už sukčiavimą, dėl automobilio BMW įsigijimo apgaule. Jis skambino ir klausė, ar būtų galima įsigyti BMW išsimokėtinai. Prisimena, kad tąkart jis buvo pas kaimynę ir ten gėrė su R. K.. Jis papasakojo apie tą automobilį. Tuo momentu S. K. turėjo automobilį Mazda. R. paskambino S. Jis atvažiavo. Tada jis, R. ir S. nuvažiavo į Telšius ir R. iš draugo paėmė pinigų bei pažadėjo, kad jam parduos tą automobilį. Atvažiavo atgal. Pasiėmė žmoną ir jos sūnų. Jo žmona vairavo S. K. automobilį, o jis buvo girtas ir visą kelią miegojo. Nuvažiavo į Šiaulius. R. K. su jo žmona bandė paimti automobilį už 50 eurų, nedavė, pažadino jį, jis atsikėlė ir paėmė tą automobilį. R. K. siūlė žmogui už automobilį 50 eurų kaip pradinę įmoką. Tačiau tie žmonės jam automobilio nedavė. Jis paėmė automobilį, o R. su broliu jį gaudė, nes jie buvo sutarę tą automobilį parduoti žmogui Telšiuose. Jis to automobilio jiems nedavė, nes norėjo jį pasilikti sau. Viską sugalvojo R. K. ir jis viską pasiūlė nuo pat pradžių. Iš pradžių jis to nenorėjo, bet R. taip jau buvo pasiėmęs kelias mašinas. Jis sakė, kad jam nieko nebus. Jis pasakė, kad pasirašys paprastą vekselį ir jį nebent antstoliams perduos. Vėliau tik suprato, kad už tai gali būti ir baudžiamoji byla. Skolos raštelį dėl BMW pasirašė jis su automobilio savininke. Nepamena, iš kur buvo gautas skolos raštelio blankas. R. K. turėdavo atsispausdinęs paprastų vekselių blankus. Jis su ta mašina pasivažinėjo į darbą, bet kadangi jį gaudydavo, jis vėliau Tryškiuose BMW iškeitė į kitą automobilį. Iškeitė su D. P.. Už tai jis nuteistas, bausmė jam jau baigėsi. Jis dar buvo pasiėmęs kelis automobilius. Visi automobilių pirkimai buvo pradėti R. K. iniciatyva. R. tokiu būdu taip pat buvo pasiėmęs vieną ar du automobilius, bet už tai pinigų jam nedavė. R. K. pasiimdavo automobilį ir parduodavo. Jis su juo pinigais nesidalindavo. BMW automobilį R. K. iš jo norėjo atimti, bet kai jis jį iškeitė, viskas ir pasibaigė. Po to jis su juo nebebendravo. R. iš jo norėjo paimti tą BMW automobilį, nes jis dėl jo pardavimo jau buvo sutaręs Telšiuose. Jis jau buvo paėmęs rankpinigius, kad turėtų ant kelionės iki Šiaulių. Tai buvo turto nepasidalinimo klausimai. Dėl BMW automobilio veikė kartu su R. K.. Važiavo kartu, bet tą automobilį pirko savo vardu. BMW automobilį jis rado internete. Su šio automobilio savininkais pirma kalbėjo jis, o po to jo žmona, nes jis buvo girtas ir miegojo. Norėjo tą automobilį įsigyti išsimokėtinai, neturėjo pinigų. Jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, žadėjo už automobilį sumokėti dalimis. Iki pranešimo policijai, jis automobilio savininkams nebuvo sumokėjęs pinigų. Dabar po truputį atlygina žalą. Kaltinamajam už benziną nemokėjo, nes neturėjo pinigų, jis jam žadėjo sumokėti už kurą. Į Šiaulius važiavo su S. K. automobiliu, vairavo jo žmona, R. K. sėdėjo priekyje. Jis žadėjo R. K. sumokėti už kurą, dabar tiksliai nepamena, kiek jam žadėjo sumokėti už kurą. BMW automobilį jis išmainė, R. K. pinigų nedavė. Iš pradžių jis planavo vienas pats pasiimti tą automobilį. Jis neplanavo jo parduoti, dalintis per pusę pinigais. Bet kai jie “baliavojo“ ir jis prasitarė apie tą automobilį, tuomet S. ir R. K. ir pasiūlė nuvažiuoti, paimti tą automobilį ir parduoti. Jie neturėjo pinigų kurui. Nuvažiavo į Telšius, kur R. K. pasiskolino pinigų už kurą, pažadėjo paimti BMW ir jiems atvaryti bei parduoti. Tvirtina, kad ant skolos raštelio parašas jo, kas turėjo tą blanką, dabar nepamena. Dabar dirba legaliai, antstolis kas mėnesį nuskaito nuo jo darbo užmokesčio žalos atlyginimui.

V. T. apklaustas teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1010-409/2015, kurioje 2015-12-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. veikiant bendrininkų grupėje ir apgaule įgijus svetimą, nukentėjusiajai N. V. priklausantį turtą - automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo padarius nukentėjusiajai 1000 eurų turtinę žalą, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2014 metų rudenį jam R. K. pasiūlė išsimokėtinai pirkti automobilius, po to juos parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. R. K. sakė, jog pinigų mokėti nereikės ir niekas jų neišieškos. Su tokiu R. K. pasiūlymu jis sutiko. 2015 m. kovo mėnesį Šiauliuose jis iš nukentėjusiosios N. V. nusipirko automobilį „BMW 318“. Automobilio savininkei įsipareigojo sumokėti 1000 eurų, pasirašė skolos raštelį. Pinigų sumokėti už automobilį neturėjo ir mokėti neketino. 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje jis automobilį pardavė. Nukentėjusiajai N. V. už automobilį nesumokėjo, nors ji ne kartą skambino, prašė atsiskaityti už įsigytą automobilį. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (III tomas, b. l. 35-40).

2015-05-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji N. V. atpažino V. T., kaip asmenį, kuriam 2015-03-07 pardavė automobilį (I tomas, b. l. 75-78).

2015-05-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji N. V. atpažino L. P., kaip asmenį, kuri 2015-03-07 buvo kartu su V. T. parduodant automobilį (I tomas, b. l. 79-82).

2015-05-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. V. atpažino V. T., kaip asmenį, kuriam 2015-03-07 pardavė automobilį (I tomas, b. l. 85-88).

2015-05-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. V. atpažino L. P., kaip asmenį, kuri 2015-03-07 buvo kartu su V. T. parduodant automobilį (I tomas, b. l. 89-92).

2015-03-07 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad N. V. V. T. pardavė automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 24, 41, kopija).

2015-03-07 skolos raštelyje nurodyta, kad V. T. įsipareigoja N. V. iki 2015-03-30 sumokėti 1000 eurų (I tomas, b. l. 25-26, kopija).

2015-03-29 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. T. pardavė automobilį T. P. (I tomas, b. l. 34, kopija).

2015-04-01 pareiškimu nukentėjusioji N. V. kreipėsi į policijos įstaigą, nurodydama, kad 2015-03-07 V. T. išsimokėtinai iš jos įsigijo automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už kurį iki, kaip buvo sutarta, 2015-03-30 nesumokėjo. Prie pareiškimo N. V. pateikė automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, skolos raštelio ir V. T. asmens tapatybės kortelės kopijas (I tomas, b. l. 18, 22-26).

Iš VĮ „Regitra“ Telšių filialo 2015-06-03 rašto Nr. 24-97 matyti, jog į bylą buvo pateiktos automobilio „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarčių kopijos, iš kurių matyti, jog V. T. 2015-03-29 minėtą automobilį pardavė T. P., o šis 2015-03-31 S. P. (I tomas, b. l. 33-36).

Iš 2015-09-15 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytojas D. P. pateikė 2015-03-07 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties originalą, kuriame nurodyta, kad N. V. V. T. pardavė automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir 2015-03-29 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties originalą, kurioje nurodyta, kad V. T. pardavė minėtą automobilį T. P., tačiau sutartį pasirašęs tik T. P., už įsigytą automobilį jis sumokėjo 350 eurų (I tomas, b. l. 37-42, 109-110).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9/2013, 2K-335/2010). Sukčiavimo dalykas - svetimas turtas, kuris kaltininkui nuosavybės teisėmis nepriklauso. Apgaulei būdingi trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t. y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę ir panašiai. Apgaunančioji šalis piktam panaudoja jai žinomus faktus, šie faktai nežinomi kitai šaliai arba ji dėl tų faktų klysta. Jei tokiais atvejais apgautoji šalis, vadovaudamasi neteisingai suvoktomis aplinkybėmis, sudaro nenaudingą sandorį ar atlieka nenaudingą sau veiksmą disponuojant turtu, toks aktas negali būti pripažintas laisvu, kadangi jame trūksta asmens išreikštos laisvos valios. Kadangi apgaulės samprata yra ir civilinėje teisėje, svarbu, įvertinant asmens veiksmus, atskirti baudžiamąją ir civilinę atsakomybes. Svetimas, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir civilinių sutarčių pagrindu. Bet toks turto įgijimas laikomas teisėtu tada, kai sutarties sudarymo metu šalys išreiškė savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminė, t. y. suklaidinimas turi lemiamą reikšmę apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-133/2010). Suklaidinimo būdai galimi įvairūs.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis su nukentėjusiosios automobiliu nieko bendro neturi, jokios apgaulės jos ir jos turto atžvilgiu nepanaudojo, apie šį automobilį pirmą kartą sužinojo tik iš pačių V. T. ir L. (P.) T., kurie užsiminė, jog Šiauliuose yra nusižiūrėję pirkti šį automobilį, tik neturi su kuo iki jo nuvažiuoti, todėl jis ir sutiko bei suorganizavo juos nuvežti į Šiaulius, tačiau jokių dokumentų dėl automobilio įsigijimo jis nepasirašinėjo, juos pasirašinėjo pats V. T. savo vardu, kuris šiuo automobiliu ir išvažiavo iš VĮ „Regitra“. Jokių pinigų už BMW automobilį jis negavo, dėl jų jie ir nesitarė, su juo turėjo atsiskaityti tik už kurą 30 eurų. Vekselių ir skolos raštelių, pirkimo-pardavimo sutarčių jis nerašė, su nukentėjusiąja buvo susitikęs tik vieną kartą Šiauliuose, prie VĮ „Regitra“, su ja kažką kalbėjo, bet ką tiksliai, neprisiminė. V. T. pats be išansktinio jų susitarimo nusprendė pirkti automobilį sau išsimokėtinai, jis su tuo nieko bendro neturi.

Teismas šiuos kaltinamojo R. K. parodymus vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jie paneigti nuosekliais nukentėjusiosios N. V. parodymais, kuriuose ji parodė, kad asmuo, panašus į kaltinamąjį, bandė atsiskaitinėti su jos vyru už dokumentų įforminimą kito asmens vardu jam nedalyvaujant, jis rodė iniciatyvą, norėjo sumokėti 20 eurų, bet kai ji nesutiko pasirašyti tokios sutarties, vyras tuos pinigus jam grąžino, šiuos jos parodymus patvirtina liudytojų parodymai – liudytojos L. T., kad V. T. su R. K. sugalvojo pirkti BMW automobilį, dėl kurio tartis su jo savininkais iš pirmo karto prie VĮ „Regitra“ ėjo ji ir R. K., nes V. T. buvo neblaivus ir miegojo mašinoje, R. K. prašė jos automobilį „BMW 318“ jai nupirkti V. T. vardu, t. y. pasiimti V. T. pasą ir paprašyti automobilio savininkų parduoti automobilį surašant automobilio pirkimo sutartį V. T. vardu, tada ji paėmusi V. T. pasą, paprašė vyro ir moters parduoti jai automobilį, tačiau jie parduoti automobilio nesutiko, tuomet grįžo, pažadino V. T., po ko jis automobilį nupirko savo vardu išsimokėtinai, R. K. pirmas pradėjo šį „biznį“, jis turėjo visus dokumentus, jų blankus, reikalingus automobilio pirkimui; taip pat liudytojo A. V. parodymai, kad prie VĮ „Regitra“ buvo atvykę moteris ir vyras, moteris prisistatė V. T. sugyventine, o vyras būtų parvairavęs naują automobilį, jie visi sėdėjo BMW automobilyje ir bendravo, minėta moteris norėjo susitarti, kad jie automobilį parduotų be būsimo mašinos savininko, ji siūlėsi pasirašyti ant pirkimo-pardavimo sutarties už sugyventinį, tačiau jie su tuo nesutiko; taip pat liudytojo V. T. parodymai, kad 2014 metų rudenį jam R. K. pasiūlė išsimokėtinai pirkti automobilius, po to juos parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, R. K. sakė, jog pinigų mokėti nereikės ir niekas jų neišieškos, su tokiu R. K. pasiūlymu jis sutiko, norėjo užsidirbti pinigų, o 2015 m. kovo mėnesį Šiauliuose jis iš nukentėjusiosios N. V. išsimokėtinai perėmė automobilį „BMW 318“, tai sugalvojo ir viskas vyko R. K. iniciatyva, kuris BMW automobilį iš jo norėjo atsiimti, nes jau buvo susitaręs dėl jo pardavimo Telšiuose, buvo paėmęs rankpinigius, taigi nukentėjusiosios BMW automobilio atžvilgiu veikė kartu su R. K., važiavo kartu, tik pirko ne jo, o savo vardu; taip pat liudytojo D. P. parodymai, kad iš kaltinamojo ankčiau yra pirkęs automobilį, atrodo VW Passat, už kurį jis jam buvo pilnai sumokėjęs, tačiau vėliau paaiškėjo, jog už tą mašiną nebuvo atsiskaityta su pirmaisiais jos savininkais, panaši situacija ir šiuo atveju su BMW; taip pat nukentėjusiosios N. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015-03-07 V. T. išsimokėtinai iš jos įsigijo automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už kurį iki, kaip buvo sutarta, 2015-03-30 nesumokėjo, tai įrodo 2015-03-07 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, 2015-03-07 skolos raštelis ir liudytojo V. T. parodymai, kad jie su R. K. pinigų BMW automobiliui sumokėti neturėjo ir mokėti neketino, R. K. rodė iniciatyvą šio sandorio sudarymui ir automobilio įsigijimui apgaule, įtikindamas kartu su juo veikusius asmenis, kad automobilį iš savininkų perimti išsimokėtinai, pasirašant skolos raštelį, pagal kurį pinigų mokėti nereikės ir jų niekas neieškos, nebent bus perduoti antstoliams, tačiau tai jokios naudos neturės, jie nedirbantys ir skolos negrąžins. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, kadangi jie patvirtina vieni kitus ir pareikštą kaltinimą bei paneigia kaltinamojo neprisipažinimą. Be to, kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu, jau pirmos apklausos metu, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis ne su vienu automobilio pardavėju yra pasirašęs automobilio pirkimo - pardavimo sutartį ir neprotestuotiną vekselį, po to automobilį pardavęs ir su pirmaisiais pardavėjais pagal vekselį neatsiskaitęs, tokiu būdu užsidirbęs pinigų, kad tokiais savo veiksmais naudoja apgaulę – suvokė ir suprato, jog daro nusikaltimą, tačiau sėkmingai pardavęs ne vieną automobilį, jis pasiūlė pažįstamam V. T. tai daryti kartu, t. y. kartu daryti nusikaltimus: ieškotis pagal skelbimus parduodamų automobilių, su pardavėjais sudarinėti sutartis, įsipareigoti jiems sumokėti pinigus, po to įsipareigojimų nevykdyti, juos apgauti, pardavus automobilius, užsidirbti pinigų, būtent, jie kartu Šiauliuose ir pirko automobilį BMW 318, su tuo sutiko V. T.. R. K. pripažino, kad jis siūlė L. P. prie VĮ „Regitra“ eiti kartu su juo, neštis V. T. pasą ir pardavėjų paprašyti automobilį parduoti jai V. T. vardu, pardavėjams pameluoti, kad V. T. neišleidžia iš darbo ir jis negali atvykti bei pasirašyti automobilio pirkimo sutarties, pardavėjams nesutikus ir jiems prižadinus V. T. bei pardavėjams sugrįžus atgal, jis V. T. padavė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties blanką, iš anksto jie buvo sutarę dalintis pinigais po nusikaltimų padarymo, dėl šio įvykdyto nusikaltimo jis savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, tai buvo jo sumanymas ir pasiūlymas V. T. daryti nusikaltimus - sukčiavimus, jam buvo išaiškinęs nusikaltimo smulkmenas, už tai, kad V. T. padės vykdyti sukčiavimus, jam buvo pažadėjęs sumokėti. Šiuos kaltinamojo parodymus teismo posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino liudytojai V. T. ir L. T., todėl teismas remiasi šiais kaltinamojo parodymais, nes jie atitinka byloje esančių įrodymų visumą.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta, jog kaltinamasis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą sukčiavo, būtent jis 2014 metų spalio mėnesį V. T. pasiūlė pirkti automobilius išsimokėtinai, po to juos parduoti, o pinigus pasidalinti. V. T. sutikus, 2015 m. kovo 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., kurio atžvilgiu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, V. T. paprašius L. P. atsiliepti į laikraštyje „Express kontaktas“ rastą skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW 318“, o L. P. sutikus ir paskambinus skelbime nurodytu kontaktiniu telefonu bei sutarus dėl automobilio pirkimo sąlygų, 2015 m. kovo 7 d., apie 13.30 val., jis kartu su V. T. atvyko į VĮ „Regitra“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur V. T. su nukentėjusiąja N. V. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią iš jos įsigijo automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei pasirašė paskolos raštelį, kuriuo įsipareigojo N. V. iki 2015-03-30 sumokėti 1000 Eur už įsigytą automobilį, iš anksto žinodamas, jog susitarimo sąlygų nevykdys, po to, 2015-03-29 (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, šį automobilį pardavė T. P.. Tokiu būdu apgaule savo ir V. T. naudai įgijo svetimą – N. V. priklausantį 1000 Eur vertės turtą – automobilį „BMW 318“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl jo veikoje yra sukčiavimo, tai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, veika teisingai kvalifikuota.

Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis neprisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi neišreiškė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teisme jis neigė apgaulės momentą, pagrindinį ir esminį jam inkriminuotos veikos požymį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje kartu su V. T., kurio atžvilgiu dėl šios veikos jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors R. K. šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą ir pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis atitiktų recidyvisto apibūdinimą, tačiau tai kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina, kadangi nusikalstama veika padaryta – automobilis užvaldytas iki įsigaliojant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto papildymui dėl nusikaltimų recidyvisto pripažinimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. K., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teistas 6 kartus (II tomas, b. l. 69-91), teistumui neišnykus, neatlikus bausmės pagal ankstesnį teismo nuosprendį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, administracine tvarka baustas, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (II tomas, b. l. 92-94), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose, byloje nėra, vedęs, 2015-08-10 paskelbta jo paieška (I tomas, b. l. 157-158), 2016-05-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtas suėmimas jam už akių nenustatytam laikotarpiui (II tomas, b. l. 26-27), nuo 2015-08-26 paieškomas ir Telšių apskrities VPK kaip pasislėpęs nuo bausmės atlikimo (II tomas, b. l. 46), 2016-06-01 jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (II tomas, b. l. 32-45), 2016-11-11 konvojuotas iš Jungtinės Karalystės (II tomas, b. l. 46). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Anksčiau teistas 6 kartus, taip pat už analogiško pobūdžio turtinius nusikaltimus, toliau daro šias nusikalstamas veikas, iš ankstesnių bausmių išvadų nedaro, nesitaiso, švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios ir kaltinamojo pozityviai nepaveikė, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – realų laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį numatytą įstatyme. Tik tokia bausme bus galima pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Kitokios bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijams. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra, bausmė skirtina atlikti pataisos namuose, kaltinamasis būdamas teistas ir jam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė šį naują nusikaltimą, slėpėsi, buvo paskelbta jo paieška, surastas ir konvojuotas iš Jungtinės Karalystės, įtariamas ir kitų nusikalstamų veikų, taip pat sukčiavimo, padarymu, dėl kurių baudžiamieji persekiojimai jo atžvilgiu vykdomi kitose baudžiamosiose bylose, todėl būdamas laisvėje jis toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, R. K. paskirta ir neatlikta pagal 2014-08-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2014-09-29 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintą su 2014-05-23 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pridedant dalį neatliktos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Prokuroras siūlė tenkinti nukentėjusiosios N. V. civilinį ieškinį, tačiau nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Duomenų apie tai, kad ieškinys ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas ne tik V. T., bet ir R. K., byloje nepateikta. LITEKO duomenimis, iš nuosprendžio ir kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 1-1010-409/2015 nenustatyta, kad šioje byloje ieškinys buvo pareikštas ir R. K. Atsižvelgiant į tai, ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje nenagrinėtinas. Tai neužkerta kelio N. V. kreiptis dėl žalos atlyginimo iš R. K. civilinio proceso tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė prašymą valstybės naudai iš kaltinamojo R. K. priteisti 108,04 eurų už suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą (2 t., b. l. 146). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, R. K. parinko gynėją advokatę J. D.. Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš R. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su bausme, R. K. paskirta ir neatlikta pagal 2014-08-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2014-09-29 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintą su 2014-05-23 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pridedant dalį neatliktos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir skirti R. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2017 m. balandžio 28 d.

R. K. baudžiamojoje byloje už akių skirtą kardomąją priemonę – suėmimą - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti iš kaltinamojo R. K. 108,04 Eur už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Silvijus Balčytis