Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2019 m. balandžio 29 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo J. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė S. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei S. M. nedalyvaujant.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rima Bardauskienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas A. P. kartu su sugyventine, jų mažamete dukra G. (2 m.) ir V. gyvena vieno aukšto su mansarda, trijų kambarių ir virtuvės name su daliniais patogumais. Namas apšildomas kietuoju kuru, išvedžiotas centrinis šildymas. Kol kas name įrengtas tik vienas maždaug 20 kv. m. miegamasis kambarys, kuriame laikinai miega visa šeima. Kambarys erdvus, tvarkingas, šviesus, šiltas. Jame yra plati dvigulė lova, ant kurios miega ieškovo sugyventinė ir abi jo dukros, drabužių spinta, televizorius. Ieškovas laikinai miega ant čiužinio. Kituose namo kambariuose vyksta paruošiamieji remonto darbai, šeima planuoja įrengti atskirą kambarį mergaitėms.

2019 m balandžio 5 d. Tarnybos Raseinių skyriaus specialistė vyko į dabartinę atsakovės gyvenamąją vietą Ariogalos mieste (pabrėžtina, kad nuo 2018 m. gruodžio mėnesio tai trečia atsakovės pakeista gyvenamoji vieta), tačiau atsakovės nerado. Susisiekus su ja telefonu, atsakovė paaiškino, kad šiuo metu laikinai nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini). Jame būna tik keturias dienas, kuomet jai reikia į darbą, kitas dienas būna draugo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), namuose. Atsakovė teigė, kad nuomojamas būstas yra apleistas, jame nėra malonu būti dėl dvelkiančio nemalonaus kvapas Kaip pati paaiškino, būsto savininkas reikalauja užstato į priekį sumokant nuomą už tris mėnesius, tačiau dėl dabartinės finansinės padėties (laukia darbo užmokesčio), S. M. vis dar nėra sumokėjusi prašomos sumos. Atsakovė pokalbio su Tarnybos Raseinių skyriaus specialiste metu teigė, kad neturi pretenzijų dukros tėvui, kol ji atsistos ant kojų, susiras pastovią gyvenamąją vietą, sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Ieškovo šeima Tarnybos Raseinių skyriui dėl vaikų nepriežiūros ir vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Jo šeimos pajamas sudaro gaunama vaiko išmoka, sugyventinės pastovus darbe užmokestis, gaunamos pajamos už ieškovo atliekamus pavienius aliuminio darbus. Šiuo metu ieškovas savo gyvenamojoje vietoje įsirenginėja garažą, kuriame netolimoje ateityje planuoja pagal individualios veiklos liudijimą užsiimti automobilių remontu.

Atsakovės šeima Tarnybos Raseinių skyriui yra žinoma nuo 2018 m. pradžios. Jos šeima Raseinių socialinių paslaugų centro (toliau - Centras) direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d įsakymu buvo įrašyta į stebimų šeimų apskaitą dėl pasireiškiančio piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų, daromo neigiamo poveikio dukrai, neužtikrinamų gyvenimo ir buities sąlygų. Iš Centro buvo gaunama informacija apie atsakovės dažnus ilgalaikius išėjimus iš namų, netinkamą dukters priežiūrą. 2018 m. lapkričio 7 d. V. P. Centro gautos informacijos pagrindu buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. 2018 m. lapkričio 29 d. po Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato policijos pareigūnų fiksuoto atsakovės neblaivumo, dukros nepriežiūros, V. buvo perduota tėvui - nuo to laiko mergaitė gyvena prižiūrima tėvo A. P., gyvena jo šeimoje.

Mažametė V. T. Raseinių skyriaus specialistei paaiškino, kad jai patinka gyventi su tėčiu, ji jaučiasi saugi, mylima, reikalinga. Su tėčiu ji gali atvirai pasišnekėti, pasipasakoti, kadangi mergaitė juo pasitiki. V. teigimu, ji gerai sutaria su tėčio sugyventine, iš jos sulaukia daugiau dėmesio nei iš mamos. Mergaitė teigė, kad nuo to laiko, kai apsigyveno pas tėtį, ją mama aplankė tik vieną kartą, po jos gimtadienio praėjus kelioms dienoms atvežė senelės nupirktą dovaną, o pati mama nieko nepadovanojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Ieškovas prašė teismo, nustatyti dukters V. P. gyvenamąją vietą kartu su juo, jo gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovės S. M. bendravimo su dukterimi tvarką: S. M. gali bendrauti su savo dukterimi V. P. jai ir dukteriai patogiu laiku, V. gyvenamojoje vietoje. Dukterį išsivežti iš jos gyvenamosios vietos S. M. gali be nakvynės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove nuo 2015 m. kartu nebegyvena, visą šį laiką šalių nepilnametė dukra gyveno su motina, o nuo 2018 m. lapkričio 29 d. vaiko priėmimo perdavimo aktu nustačius vaikui pirmą grėsmės lygį mergaitė buvo perduota tėvui A. P. (b. l. 8, 9-15). Mergaitei apsigyvenus su tėvu, atsakovė dukterimi beveik nesidomi, nuo 2018 m. lapkričio 29 d. dukterį aplankė tik vieną kartą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis ieškovas kartu su sugyventine, jų dviejų mažamete dukra G. ir V. gyvena vieno aukšto su mansarda, trijų kambarių ir virtuvės name su daliniais patogumais. Namas apšildomas kietuoju kuru, išvedžiotas centrinis šildymas. Name įrengtas tik vienas maždaug 20 kv. m. miegamasis kambarys, kuriame laikinai miega visa šeima. Kambarys erdvus, tvarkingas, šviesus, šiltas. Jame yra plati dvigulė lova, ant kurios miega ieškovo sugyventinė ir abi jo dukros, drabužių spinta, televizorius. Ieškovas laikinai miega ant čiužinio. Kituose namo kambariuose vyksta paruošiamieji remonto darbai, šeima planuoja įrengti atskirą kambarį mergaitėms (b. l. 25-27). Taigi, akivaizdu, kad ieškovas A. P. yra sudaręs normalias sąlygas dukrai augti ir vystytis.

Atsakovės šeima skyriui žinoma nuo 2018 m. pradžios, ji įrašyta į stebimų šeimų apskaitą dėl pasireiškiančio piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų, daromo neigiamo poveikio dukrai, neužtikrinamų gyvenimo ir buities sąlygų. Šioje byloje atsakovė pasirinko pasyvią poziciją, atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju nepilnametės V. P. (šiuo metu vaikui yra 8 metai) nuomonė buvo išklausyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone specialistės. Pateiktoje išvadoje (b. l. 25-27) nurodoma, kad specialistei mergaitė paaiškino, kad jai patinka gyventi su tėčiu, ji jaučiasi saugi, mylima, reikalinga. Su tėčiu ji gali atvirai pasišnekėti, pasipasakoti, kadangi mergaitė juo pasitiki. V. teigimu, ji gerai sutaria su tėčio sugyventine, iš jos sulaukia daugiau dėmesio nei iš mamos. Mergaitė teigė, kad nuo to laiko, kai apsigyveno pas tėtį (iki 2019 m. kovo 20 d., kai specialistė bendravo su mergaite), ją mama aplankė tik vieną kartą, po jos gimtadienio praėjus kelioms dienoms atvežė senelės nupirktą dovaną, o pati mama nieko nepadovanojo.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad motina S. M. dukterimi nesidomi, jos nelanko, savo pozicijos byloje neišsakė, taip pat įvertinus šalių gyvenamąją vietą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, šalių elgesį, motyvaciją, teismas sprendžia, jog šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jos tėvu (ieškovu) geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Taigi, nustačius V. P. gyvenamąją vietą su tėvu A. P., bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovė savo bendravimo su dukterimi tvarkos teismui nesiūlė, o atsakovė pasiūlytos tvarkos neginčijo, nustatytina ieškovo siūloma motinos bendravimo su dukterimi tvarka: S. M. gali bendrauti su savo dukterimi V. P. jai ir dukteriai patogiu laiku, V. gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės šeimoje nesaugu, bei tai, kad ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kur galėtų pasiimti dukterį, nustatytina, kad S. M. dukterį išsivežti iš jos gyvenamosios vietos gali tik be nakvynės.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Ieškovas A. P. prašė iš atsakovės S. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2018-12-01 iki vaiko pilnametystės. Išmokas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovui. Atsakovė ieškovo prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2019-03-04 dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos 619 Eur. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, poreikius, teismas daro išvadą, kad bendrą 200 Eur abiejų šalių skiriama suma dukters išlaikymui pakankama.

Įvertinus visas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, vaiko poreikius, iš atsakovės Sigitos M. V. P. išlaikymui priteistina 100,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-12-01 iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą A. P. (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Nuo 2018-12-01 nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 36,00 Eur (išlaikymas (100x12 mėn. x 3 proc. = 36,00 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 100,00 Eur).

Teismas šioje byloje patyrė 9,96 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.).

Ieškovui A. P. 2018 m. gruodžio 14 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-3526-21730 suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 18-19). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagal pateiktą 2019 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. (2.19) NTP-7-2441 (b. l. 35) sudaro 182,00 Eur. Ieškovo reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovės valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovui suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 182,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

1. nustatyti V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

2. Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jos nepilnametei dukteriai V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) - periodines išmokas po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų,00 ct) kas mėnesį, mokamas nuo 2018-12-01 iki dukters pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti A. P..

4. Nuo 2018-12-01 nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-11-30 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą vykdyti skubiai.

6. Nustatyti tokią S. M. bendravimo su nepilnamete dukterimi V. P. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: S. M. gali bendrauti su savo dukterimi V. P. jai ir dukteriai patogiu laiku, V. gyvenamojoje vietoje. Dukterį išsivežti iš jos gyvenamosios vietos S. M. gali be nakvynės.

7. Priteisti iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 9,96 Eur (devynis eurus, 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

8. Priteisti iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai, 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus, 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.