- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 1-26-785/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00845-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Civilinis ieškovas
- R. L.
- Kaltinamasis
- S. V.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei, Svetlanai Činčiukienei, dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. V., (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2009-03-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 3 d.- 5 MGL bauda, bauda nesumokėta,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., 187 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. laikotarpyje nuo 2009 m. liepos mėnesio 29 dienos iki 2009 m. rugsėjo 19 dienos, iš SIM kortelės numerio (duomenys neskelbtini), kuri buvo įdėta į jo mobilųjį telefoną, išsiuntė savo pažįstamai R. L., gyv. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 25 trumpąsias žinutes, kuriose grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą bei sugadinti nukentėjusiosios turtą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2009 metų gruodžio 3 dienos iki 2009 metų gruodžio 19 dienos, į savo mobilųjį telefoną įsidėjęs SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos R. L. išsiuntė ne mažiau kaip 250 trumpųjų žinučių ir 20 kartų jai skambino, grasindamas ją ir jos artimuosius sunkiai sužaloti bei sugadinti nukentėjusiosios turtą, taip naudodamas psichinę prievartą, R. L. sistemingai baugino.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2009 metų gruodžio 5 dieną, apie 19 val. 45 min., atėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo esančio Mažeikių mieste, tyčia mėtė akmenis į R. L. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) įstiklintą balkoną ir taip sudaužė lango stiklo paketą, kurio vertė 182,39 litai, padarydamas nukentėjusiajai R. L. turtinę žalą.
Kaltinamasis S. V. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis sutinka ir pripažįsta, kad nukentėjusiajai R. L. rašė gąsdinančias ir grasinančias sms žinutes, todėl, kad nukentėjusiąją mylėjo ir norėjo ją susigrąžinti. Žinutes dažniausiai rašydavo išgėręs, bet būdavo, kad jas rašydavo ir blaivus. Tačiau nepripažįsta, kad išmušė nukentėjusiosios balkono stiklą, nes tuo metu buvo šokiuose. To patvirtinti dabar niekas negali, o ikiteisminio tyrimo metu padaręs šią nusikalstamą veiką pripažino todėl, kad norėjo susitaikyti su nukentėjusiąją, tačiau pokalbyje su nukentėjusiąja ir jos mama pripažino, kad jis išdaužė balkono stiklą ir žadėjo jį sutvarkyti. Nukentėjusioji jam skambino ir guodėsi, kad jai išdaužė stiklą. Jai žinutėmis yra grasinęs, kad išdauš langų stiklus. Nukentėjusiajai R. L., su kuria draugavo, grasino iš didelės meilės, nes jam buvo kilęs pavydas. Jis jautė, kad tarp jo su nukentėjusiąja nebe viskas taip, kaip buvo, jautė, kad tarp jų atsirado atstumas, jautė išsiskyrimo baimę ir tokiais savo grasinimais jis norėjo susigrąžinti nukentėjusiąją. Supranta, kad tai nebuvo tinkama priemonė. Iš savo veiksmų padarė išvadas, dėl to labai gailisi, posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios ir teisme liudijusios nukentėjusiosios mamos. Sutinka atlyginti žalą dėl išdaužto lango, tačiau neturi iš ko atlyginti nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos, kadangi jis niekur nedirba, turi skolų už butą, taip pat skolų kitiems asmenims.
S. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2009 metų lapkričio mėnesį jis nusipirko sim kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) ir savo draugei R. L., rašydavo grasinančio turinio sms žinutes. Jai žinutes rašydavo, kai su ja susipykdavo ar kai būdavo išgėręs. Savo grasinimų susidoroti su ja, ar jos artimaisiais nenorėjo įvykdyti, tik norėjo R. L. pagąsdinti. Jis R. L. priklausančio balkono stiklo paketo neišdaužė, kai buvo išdaužtas stiklo paketas jis tuo metu buvo klube „Trance Dance“, o kas tai padarė jis nežino. Dėl savo poelgio labai gailisi. S. V. dar kartą apklaustas parodė, jog jis išdaužė R. L. priklausančio balkono stiklo paketą, metė du kartus akmenį ir abu kartus pataikė į balkono stiklą. Balkono stiklą išdaužė, nes buvo supykęs ant R. L., nes nebeišėjo susitaikyti su ja. Taip pat parodė, kad anksčiau teisme paskirtos 650 litų baudos, dar nėra sumokėjęs, nes niekur nedirbo ir neturėjo pajamų. Bauda yra perduota išieškoti antstoliams (t. 1, b.l. 149, 153, 157).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. teismo posėdyje parodė, kad grasinančios sms žinutės buvo pradėtos jai rašyti dar anksčiau nei nurodyta kaltinime ir ji iš pradžių dar svarstė ar kreiptis į policiją, tačiau grasinimams nesiliaujant ji kreipėsi pagalbos. Dėl nuolatinių grasinimu jai ir jos artimiesiems iš ji tikrųjų labai bijojo, nes jai grasinimai atrodė realūs, kadangi žinutėse rašė, kad jis viską žino apie ją, kur dirba, ką veikia. Viena bijojo išeiti iš namų, prašydavo bendradarbių, kad palydėtų, specialiai derino darbo grafiką, kad nereikėtų vienai eiti į darbą. Jautė nuolatinę baimę, persekiojimą ir įtampą dėl savo ir artimų jai žmonių – mamos, dukros sveikatos, turto, bijojo žmonių, krūpčiojo nuo kiekvieno garso, išgyveno košmarą, patyrė nervinį šoką. Jai grasino, kad apipils sieros rūgštimi ir subjauros veidą taip, kad niekas į ją negalės žiūrėti. Dėl nuolatinės įtampos, nemigos, savarankiškai nusipirkusi, kadangi dirba ligoninėje, vartojo daug medikamentų, kreipėsi į specialistus, savigynai turėjo nusipirkusi dujų balionėlį. Iš policijos sužinojo, kad iš kelių telefono numerių grasina tas pats asmuo kaltinamasis S. V., tai yra jos draugas su kuriuo artimai bendravo. Kai sužinojo, kad dar bendraujant su S. V., o jis jai rašė grasinančias žinutes jai buvo kažkas baisaus, ji tai vertina, kaip tyčiojimąsi iš jos. Jai keliomis sms žinutėmis grasino, kad išdauš langą ir 2009 m. gruodžio 5 d. vakarą, jai būnant namuose, kur gyvena daugiabučio namo penktame aukšte išgirdo garsą ir nuėjusi pamatė, kad išdaužtas balkono paketo stiklas, dėl ko labai išsigando ir išsikvietė policijos pareigūnus. Kadangi dar nežinojo, kad grasinančias žinutes rašo jos tuometinis draugas S. V., jam irgi paskambino pasiguosti dėl išdaužto lango. Kaltinamasis sakė, kad jis yra šokiuose. Po stiklo išdaužimo vėl gavo žinutes apie išdaužtą stiklą ir grasinimus dar išdaužti kitus stiklus ne tik jai, tačiau ir jos mamai. Ikiteisminio tyrimo metu su kaltinamuoju buvo pasirašiusi susitaikymo raštą, kuriame su S. V. buvo sutariusi, kad jis jai sutvarkys išdaužtą balkono stiklo paketą ir atlygins jai padarytą 5000 Lt neturtinę žalą. Kadangi kaltinamasis jai nėra atlyginęs nei turtinės nei neturtinės žalos jis pareikštą civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 46, 48, 52-53) palaiko ir iš kaltinamojo prašo priteisti padarytą 370,01 Lt turtinę žalą ir 5000 Lt neturtinę žalą.
Liudytoja B. J. V. teismo posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiosios dukra ir paaiškino, jog jos dukra draugavo su kaltinamuoju, o ji su juo ir jo tėvais irgi bendravo. Jis padėdavo atlikti jai įvairius ūkio darbus, rodė geranoriškumą. Vėliau tarp jos dukros ir S. V. prasidėjo nesutarimai. Jai dukra papasakojo, kad ją pradėjo persekioti kažkoks asmuo, jai rašo grasinančias sms žinutes. Iš pradžių jos nežinojo ir net neįtarė, kad tokius veiksmus gali atlikti S. V.. Kadangi ji su kaltinamuoju bendravo, ji jam draugiškai pasakojo apie viską kas vyksta, kad jos dukrai kažkas rašinėja sms žinutes, jai grasina. Kartą kai buvo bažnyčioje kartu su Sigitu ji su juo kalbėjosi apie nuolatinius grasinimus, tada jis ją ramino ir guodė. Kai dukra sužinojo, kad taip elgėsi kaltinamasis, ji pasiūlė jiems abiem ateiti pas ją pasikalbėti. Jis paaiškino, kad per daug mylėjo jos dukrą, kad jų santykiai pradėjo irti ir jis nebežinojo ką daryti. Ji klausė S. V., kodėl jis taip elgėsi, nes jas abi labai gąsdino, nuolat baugino, kenkė jų sveikatai, dėl ko ne tik dukra, bet ir ji nemiegodavo naktimis, nuo to laiko visada gerdavo vaistus, nes ne tik dukrai grasino, tačiau grasino, kad ir jai išdaužys langus. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl jis taip elgėsi. Po to kai viskas išaiškėjo, 2010 m. S. V. buvo atėjęs pas ją pasveikinti su kovo 8 d. Kartu buvo ir nukentėjusioji R. S. V. neneigė, kad būtent jis išdaužė langą, jis dėl visko prisipažino, jis to niekada neneigė. S. V. geranoriškai pažadėjo atsilyginti ir sudėti langus.
2009-12-21 įvykio vietos apžiūros protokole ir 2009-12-05 foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kur buvo išdaužtas R. L. balkono stiklas (t. 1, b.l. 19-21, 13-18).
2010-04-30 pranešime pateiktame Mažeikių rajono policijos komisariatui, nukentėjusioji R. L. su kaltinamuoju S. V. sutarė dėl balkono stiklo paketo sutvarkymo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 49-50).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir foto lentelėje užfiksuotos nukentėjusiosios R. L. telefone išsaugotos grasinančios sms žinutės (t. 1, b.l. 51, 54-72).
2010-04-30 Apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota telefono apžiūra (t. 1, b.l. 75-79, 80-81).
Foto lentelėje užfiksuotos nukentėjusiajai R. L. ir jos artimiesiems grasinančios sms žinutės, nufotografuotos iš telefono (t. 1, b.l. 85-109).
Pagal 2010-05-21 Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą gautos telefono numerių įeinančių sujungimų išklotinės (t. 1, b.l. 113-114, 119-125).
Dėl veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir 145 str. 2 d.
Kaltinamojo S. V. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., padarymo įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir išdėstytais įrodymais, tai yra liudytojos, nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos, daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, telefono numerių išklotinių analize, kaltinamojo parodymais.
Kaltinamasis S. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta rašęs nukentėjusiajai R. L. grasinančias žinutes ir taip ją bauginęs naudodamas psichinę prievartą, tačiau nepripažino išdaužęs nukentėjusiosios buto balkono stiklą. Kaltinamasis parodė, kad su nukentėjusiąja bendravo, jų santykiams pradėjus blogėti, pradėjo rašyti nukentėjusiajai grasinančias ir bauginančias trumpąsias telefono žinutes, taip galvojo ją susigrąžinti ir vėl su ja suartėti. Pasak kaltinamojo, 2009-12-05 nuo 19 val., kai buvo nukentėjusiajai išdaužtas langas jis buvo šokiuose ir lango jis neišdaužė. Jis pripažino, kad nukentėjusiajai rašė grasinančias žinutes, kuriose grasino išdaužti langus.
Tačiau iš nukentėjusiosios R. L. parodymų matyti, kad po nuolatinių grasinimų ir bauginimo, kai buvo išdaužtas jos balkono langas, esantis daugiabučio namo penktame aukšte, ji gavo žinučių, kuriose buvo vėl grasinama kurį langą dar reikia išmušti, kad langas bus išdaužtas ir jos mamai. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pateikto mobilaus ryšio telefone išsaugotos jai atsiųstos žinutės, kurios buvo apžiūrėtos ir nufotografuotos (t.1., b.l. 54, 57, 58, 59, 60, 63, 65, 68, 69, 70, 72, 99, 100). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. V. iš pradžių nepripažino išdaužęs nukentėjusiajai balkono stiklo, tačiau kitoje apklausoje S. V. detaliai paaiškino, jog jis išdaužė R. L. priklausančio balkono stiklo paketą, nurodydamas, kad metė du kartus akmenį ir abu kartus pataikė į balkono stiklą ir nurodė motyvus, kad balkono stiklą išdaužė, nes buvo supykęs ant R. L., nes nebeišėjo susitaikyti su ja. Iš liudytojos B.J. V., nukentėjusiosios R. L. ir paties S. V. parodymų matyti, jog kaltinamasis jų trijų pokalbio pas nukentėjusiosios mamą pripažino, kad būtent jis išdaužė R. L. balkono stiklą ir pažadėjo jį sutvarkyti. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusioji pasirašė susitaikymo raštą, kuriame nurodyta, kad S. V. pripažįsta grasinęs ir išdaužęs balkono stiklo paketą ir kaltinamasis pasižadėjo nukentėjusiajai iki sutartos datos sutvarkyti išdaužtą balkono stiklą ir sumokėti jai 5000 Lt neturtinę žalą. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, svetainės įstiklinto balkono vidurinio viengubo stiklo paketo kampuose matyti dvi netaisyklingos formos skylės.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakyta versija yra laikytina tik jo gynybinė taktika, prieštaraujanti kitiems byloje esantiems ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtiems įrodymams, iš kurių visumos matyti, kad kaltinamasis S. V. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (BK 190 str. 1d.).
Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma.
Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvieji – tiesiogine tyčia. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-495/2006).
Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-26/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2009-07-29 iki 2009-09-19 kaltinamasis telefonu išsiuntė nukentėjusiajai R. L. ne mažiau kaip 25 trumpąsias žinutes, kuriose grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą bei sugadinti nukentėjusiosios turtą, o tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2009-12-03 iki 2009-12-19, telefonu R. L. išsiuntė ne mažiau kaip 250 trumpųjų žinučių ir 20 kartų jai skambino, grasindamas ją ir jos artimuosius sunkiai sužaloti bei sugadinti nukentėjusiosios turtą. Per trumpą laiko tarpą atsiųstame dideliame kiekyje trumpųjų žinučių turinyje nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus ir akivaizdus, kurio teismas necituoja dėl nepadorių išsireiškimų ir keiksmažodžių, susietas su grasinimais nukentėjusiajai ir jos artimiesiems sunkiai juos sužaloti, tai yra su sunkiu sveikatos sutrikdymo padarymu jiems, taip pat su grasinimais padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, kuri pasireiškė ilgą laiko tarpą trunkančiu ir sistemingu nukentėjusiosios bauginimu naudojant psichinę prievartą. Iš atsiųstų didelio kiekio žinučių teksto ir nukentėjusios paaiškinimo apie jos savijautą, nuolatinę baimę, įtampą ir stresą, nukentėjusioji suprato ir turėjo pagrindo manyti, kad grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis siekdamas vėl suartėti su nukentėjusiąja sistemingai naudodamas psichinę prievartą siųsdamas telefonu žinutes ir skambindamas įbaugino nukentėjusiąją, kuriai susidarė įspūdis, kad grasinimai gali būti įvykdyti, kadangi ištikrųjų jai buvo išdaužtas balkono stiklas. Grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną. Nukentėjusioji grasinimus suvokė kaip realų pavojų savo ir artimųjų sveikatai ir turtui, kurie tęsėsi sistemingai, nuolat ir ilgą laiko tarpą. Nukentėjusioji ir jos artimieji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindamas ir sistemingai baugindamas naudodamas psichologinę prievartą nukentėjusiajai kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajai sukelti sveikatos ir turto sužalojimo baimės jausmą. Todėl darytina išvada, kad S. V. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad S. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios R. L. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 370,01 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas, pagrįstas rašytiniais įrodymais ir yra realus, todėl jis tenkintinas ir nukentėjusiajai padaryta 370,01 Lt turtinė žala už balkono stiklo paketo sugadinimą priteistina iš kaltinamojo S. V..
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Neturtinė žala atlyginama vaisais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Jokios nusikaltimų rūšys šioje normoje nėra nurodytos. Tai reiškia, kad taisyklė galioja bet kurio nusikaltimo padarymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-223/2010).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą.
Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus matyti, jog kaltinamasis S. V. ilgą laiko tarpą grasindamas sistemingai baugino nukentėjusiąją R. L. naudodamas psichinę prievartą, dėl to nukentėjusioji patyrė didelę baimę, psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, didelį pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, turėjo nepatogumų. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis S. V. yra sveikas, darbingas žmogus, nedirbantis, neturintis savo vardu jokio registruoto turto, be to, savo kaltais veiksmais padarė civilinei ieškovei 370,01 Lt turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pats kaltinamasis su nukentėjusiąja buvo sutaręs dėl neturtinės žalos atlyginimo bei į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-495-2006, 2K-26/2010), o taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, padarytą 5000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai priteisiant iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo S. V..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. V. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei ir vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kad baigtas nusikalstamas veikas padarė iš keršto, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis niekur nedirbantis, neturintis oficialaus pragyvenimo šaltinio, turintis pastovią gyvenamąją vietą, anksčiau teismo teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, bausmės – baudos nesumokėjęs, praėjus tik keliems mėnesiams po 2009-03-04 nuosprendžio priėmimo, jis vėl darė nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas. Kadangi teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, o jis ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 56 str., bei manant, kad kitos rūšies bausmės kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, S. V. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelės bausmė - laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. jam skirtina griežčiausia bausmė – areštas, tačiau bausmės skirtinos švelnesnes nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi S. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijos pagal Lietuvos Respublikos BK 10 ir 11 str.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, ir esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams ir teismui manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tokiu būdu kaltinamajam bus suteikta didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytą turtinę ir neturtinę žalą, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamajam prisiartinti prie nukentėjusiosios R. L. ir vieną įpareigojimą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. L. padarytą turtinę žalą.
Paskyrus draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 72¹ str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir nubausti jį 40 parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d. ir 65 str. 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2009-03-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 MGL (650 litų) bauda jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 5 MGL (650 litų) dydžio baudą.
Į bausmės – baudos dydį įskaičiuoti sumą, sumokėtą (išieškotą) pagal 2009-03-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 67 str. 1 d., 3 d., 72¹ str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. L. padarytą turtinę žalą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamajam prisiartinti prie nukentėjusiosios R. L..
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. V. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. L., 370,01 Lt (tris šimtus septyniasdešimt litų 1 ct) turtinės žalos ir 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.