- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- M1-1808-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46406-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Advokatai
- Karolis Barysas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva,
kuris kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. P., 2016-09-30 apie 23.00 val., adresu Kauno g. 5, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš kito asmens nusipirkdamas už 30 eurų įgijo nedidelį kiekį 0,5640 g narkotinės medžiagos kanapių antžeminių dalių ir 0,7495 g., psichotropinės medžiagos MDMA ir šias narkotines medžiagas bei psichotropines medžiagas neteisėtai laikė su savimi iki kol 2016-10-01 apie 08.45 val., kol sankryžoje Justiniškių – Šešuolių g., Vilniuje policijos pareigūnas apžiūros metu pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos MDMA.
Be to, kaltinamasis R. P. 2017-06-23 apie 20.00 val. Pagiriuose rasdamas, neteisėtai įgijo pramoninės gamybos kastetą, civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą, kurį neteisėtai nešiojo iki 2017-06-24 apie 17.20 val., kol Vilniaus apskr. VPK 2PK, Algirdo g. 20, Vilniuje, paviršutinės apžiūros metu pas jį kelnių kišenėje buvo rastas minėtas pramoninės gamybos nešaunamasis ginklas - kastetas. ( LP KTC Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. K. 2017-09-27 apžiūros protokole esanti išvada).
2016-10-01 apklaustas R. P. parodė, kad 2016-09-30 apie 19.30 val., Vilniuje Čigonų tabore iš nepažįstamo asmens nusipirko augalinės kilmės narkotinės medžiagos savo reikmėms nes jas vartoja. Rastos pas jį papildomos tabletės yra skirtos gydyti peršalimo ligoms. 2016-10-01 apie 08.45 val., adresu Vilniuje, Justiniškių-Šešuolių gatvių sankirtoje esančioje autobusu stotelėje jį sulaikė policijos pareigūnai nes buvo užmigęs. Naktį praleido su draugais netoli Tauro kalno ir rūkė narkotines medžiagas ,,žolę''. Dėl šio įvykio gailisi. 2016-11-09 R. P. papildomos apklausos metu parodė, kad Lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas, jo papildomoje apklausoje dalyvauja jo gynėjas. Norėtų papildyti savo pirmąją apklausą, kad 2016-09-30 apie 23.00 val., adresu Kauno g. 5, Vilniuje ( pirmoje apklausoje nurodė įsigijimo vietą Čigonų taborą, kadangi jaunimas minėtą kultūros barą taip vadina ) esančiame kultūros bare „ Kablys “ prie jo priėjo jam nepažįstamas asmuo, jis buvo užsienietis jis su juo kalbėjo anglų kalba, buvo tamsaus gymio. Jis pasiūlė įsigyti narkotinės medžiagos „ žolės“ ir 6 vnt., tablečių , kurios iš jų 5 buvo geltonos spalvos 1 ružavos spalvos, kaip minėjo jam nepažįstamas asmuo jos buvo narkotinės, jis iš smalsumo jas įsigijo, neturėjo jokio tikslo jų platinti. Už vieną polietileninį maišelį narkotinės medžiagos „žolės“ ir 6 vnt., tablečių su užrašu „ NINTENDO“ sumokėjo 30 eurų. Ligų priklausomybės centre nėra gydytas, nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra priklausomas, gailisi, kad įsigijo minėtas medžiagas, kurias - „ žolę“ rūkė tą pačią naktį ir suvartojo vieną geltonos spalvos tabletę. Minėtomis medžiagomis nieko nevaišino ir niekam nesiūlė.
2017-06-25 R. P. įtariamojo apklausos metu parodė, kad gyvena pažymoje apie asmens duomenys nurodytu adresu, kartu su tėvais J. P. ir V. P., taip pat seserimi M. P.. Narkotinių medžiagų nevartoja. 2016 metais buvo atleistas nuo atsakomybės už narkotinių medžiagų turėjimą pagal laidavimą. 2017-06-23 apie 20.00 val. kartu su draugais atvažiavo į Pagirius, tiksliau vietos apibūdinti negali, į pikniką. Tarp smėlinio kelio ir išmindžioto takelio rado kastetą. Iš pradžių nežinojo kas tai, po to vienas iš pažįstamų jam paaiškino. Tada jis kastetą paslėpė įsimintinoje vietą, tam, kad neturėtų su savimi. Ryte paėmė kastetą iš slėptuves ir padėjo sau į kišenę. Planavo po poros valandų važiuoti namo ir po keliui namo perduoti kastetą į policijos komisariatą. Piknike praleido visą naktį. 2017-06-24 apie 10.00 val. atvažiavo policijos pareigūnai. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur atliekant paviršutinę apžiūrą pareigūnai jo kišenėje rado kastetą. Nepasakė iš karto pareigūnams, kad turi kastetą nes pamiršo.
2018-01-04 R. P. įariamojo papildomos apklausos metu parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. Laikosi savo parodymų, duotų 2016-06-25, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Aurelija Survilaitė paaiškino, kad yra ji teismo psichiatrė- ekspertė, prisiekusi. Aktą tvirtinu. Įvertinus visą medžiagą tokių duomenų, kad P. inkriminuojamų veikų padarymo metu būtų sirgęs psichikos sutrikimu nebuvo. Todėl buvo konstatuota, kad pastarasis padarydamas tas veikas buvo psichiškai sveikas. Vėliau jis patyrė sunkią galvos traumą, po kurios pastarajam išsivystė silpnaprotystė. Jis patyrė itin sunkius galvos smegenų sužalojimus, tai turėjo įtakos jo pažintinei veiklai, atminčiai, orientacijai, kalbos suvokimui ir išraiškai. Atsižvelgiant į visą ligos eigą, kadangi yra stebimas nežymus gerėjimas - siūlo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, nes šiuo metu P. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pagal jo tėvo pateiktus duomenis, pastarasis turėjo lankytis Centro poliklinikoje, tad prašė pateikti papildomą medicininę dokumentaciją. Gavo raštą, kad P. toje poliklinikoje ambulatoriškai nesilanko. Taigi, tokių duomenų, kad asmuo būtų ambulatoriškai gydomas psichiatro kaip ir nėra. Jis nėra kritiškas gydymui, jis nepajėgus suprasti gydymo būtinumo. Kai jis buvo stebėtas, jo elgesys buvo pakankamai ramus. Prieš tai jam buvo pastebėta delyrinio sąmonės sutrikimo kada pasireiškia psichozė. Tokiems atvejams kartojantis jis iš tiesų gali būti pavojingas visuomenei. Praėjus mėnesiui po traumos, delyras buvo daugiau įtakotas bendros sunkios būklės. Ta būklė gali praeiti, reikalingas gydymas ir gali būti koreguojama. Ekspertizės metu nebuvo stebima jokių psichozės simptomų. Dėl sunkios somatinės būklės jis stebimas ir kitų specialistų. Ta psichozinė simptomatika jam gali pasikartoti. Delyrinė simptomatika nesikartoja, tačiau psichikos būsena išliko nestabili. Gydymo būtinumas sprendžiamas individualiu atveju ir gydytojas, pas kurį asmuo lankosi, gali spręsti ar geras gydymas, ar ne. Pagal tokią būseną kaip aprašyta (euforiškas, neadekvatus) gali būti, kad bus skirti medikamentai stabilizavimui. Neturi ji duomenų, kad jis būtų lankęsis pas psichiatrą ir jam būtų buvę skirti tokie (raminantys, kontroliuojantys) vaistai. Dėl jo globos perdavimo artimiesiems - spręsti teismui. Mano, kad medicininis stebėjimas būtų tikslingas. Ambulatorinis stebėjimas yra kompleksinis gydymas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, jog su kaltinamuoju nėra susijęs jokiais santykiais. Jo neatsimena. Parodymus tvirtina. Praėjo trys metai, tad būtų sudėtinga kažką atsiminti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, jog jis buvo ką tik išėjęs iš komos būsenos ir jo stovis buvo jautresnis. Paskui jis savaitės bėgyje atsistatė. Jį pastoviai prižiūri. Mano, kad jam psichiatras nereikalingas. Jis yra labai ramus, draugiškas. Jis niekada nepaliekamas vienas ir jokių požymių pastebėta nebuvo, jis neagresyvus, nekelia pavojaus aplinkiniams. Jis prašytų teismo neskirti priverstinio stebėjimo, jie ketina vykti pusei metų gydytis į Vietnamą. Jie gydėsi Maskvoje mėnesį laiko ir sūnui tada pagerėjo. Tai jų paskutinis šansas. Dabar jo būsena prilyginama pirmos grupės neįgalumui. Jis juda su jų pagalba. Po Maskvos jis su pagalba pradėjo vaikščioti, stovėti ant kojų. Jis supranta, ko klausiama, kalba. Taip viskas pasidarė po avarijos, nes buvo labai rimta galvos trauma. Pastoviai lankosi pas kineziterapeutus, ergoterapeutus, šeimos gydytojus. Jį rodė psichologui, kuris pasakė, kad reikia jog praeitų kažkiek laiko, kad sūnus iki galo sustiprėtų. Pažintinės funkcijos susijusios su atmintimi, jos yra potrauminės. Trumpalaikė atmintis atsistatinėja, tačiau labai sunkiai prisimena praeities įvykius. Mano, kad jis yra emociškai stabilus. Jie lankosi pas neurochirurgą. Jis iš savo pusės nemato, kad būtų pažeidimų, bet kartas nuo karto juos pasikviečia pasižiūrėti. Šeimos gydytojas siunčia pas traumatologus. Galvos operacijos jau nereikalingos. Jie dar turi mažametę dukrą. Jiems būtų netikslinga lankytis pas psichiatrą. Laikas eina, gydytojai sakė, kad ką pasieks per du metus po traumos, taip ir bus bazė. Per pirmus metus buvo pasistūmėjimų, tačiau dabar jie jau maži. Jam buvo visos pusės paralyžius. Šiuo metu su koja lengviau, o su ranka sunkiau. Jie neišvažiuoja į Vietnamą dėl teismų. Tas gydytojas teikia labai daug vilčių dėl stabilizavimosi. Žino apie bylas su narkotikais. Gal ten buvo koks pabandymas su draugais. Jis tikrai namuose nevartojo. Sakė, kad pakliuvo į kvailą kompaniją. Dėl kasteto – sūnus neįvertino. Jis buvo ne jo. Jis buvo ramus ir normalus vaikas. Jį patį tie įvykiai šokiravo. Vaikas mokėsi, baigė logistiką.
2018-01-23 Tadeušas Aidukonis liudytojo apklausos metu parodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje vyriausiuoju postiniu. 2017-06-24 dirbo Vilniaus m. 2 policijos komisariate, kur ir yra jo darbo vieta. Tą dieną pagal grafiką dirbo dienos metu. Į jo darbo pareigas įeina atlikti sulaikytųjų asmens apžiūrą. Tą dieną dienos metu, neatsimena kelintą tiksliai valandą buvo sulaikytas R. P., už ką tiksliai neatsimena, bet jis atlikinėjo jo apžiūrą. Visi pas jį rasti daiktai buvo surašyti į daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, išskyrus kastetą, kurį rado sulaikytojo kelnių kišenėje, kurios pusės neatsimena. Dėl rasto kasteto jis surašė atskirą tarnybinį pranešimą, kadangi žinojo, kad dėl kasteto bus pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas. Tarnybinį pranešimą perdavė Nusikalstamų veikų registravimo skyriui. Taip pat nori paaiškinti, kad sulaikytasis R. P., nei prieš pradedant atlikti jo apžiūrą, nei jos eigoje pats nepranešė, kad turi kastetą, iš kur jį gavo ir ar planavo kur nors jį perduoti. Kastetą jis pats rado, jam parodė, tačiau jis konkrečiai apie kastetą nieko paaiškinti negalėjo, sakydamas, kad nieko nežino.
Pas R. P. paimtų narkotinių medžiagų tyrimas: 1. Tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateiktos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių)- kiekis yra 0,5640 g., jose esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – koncentracija yra 4,6 %. 2. Tirti pateiktos keturios geltonos spalvos tabletės yra psichotropinės medžiagos – MDMA (cheminis pavadinimas: 3,4-metilenedioksi-N-metilamfetaminas)- tabletės. Tirti pateiktų keturių MDMA tablečių masė yra 1,8179 g., jose esančios grynos (skaičiuojant bazės pavidalu) psichotropinės medžiagos MDMA kiekis yra 0,6726 g. (37,0 % masės). Tirti pateikta viena raudonos spalvos tabletė yra psichotropinės medžiagos – MDMA (cheminis pavadinimas: 3,4-metilenedioksi-N-metilamfetaminas)- tabletė. Šios tabletės masė yra 0,2036 g., jose esančios grynos (skaičiuojant bazės pavidalu) psichotropinės medžiagos MDMA kiekis yra 0,0769 g. (37,8 %, masės). Bendra keturių geltonos spalvos ir vienos raudonos spalvos MDMA tablečių masė yra 2,0215 g., jose esančios grynos (skaičiuojant bazės pavidalu) psichotropinės medžiagos MDMA kiekis yra 0,7495 g. 3. Tirti pateiktose R. P. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos – kanapių produkto (kanapių(antžeminių dalių), kanapių dervos, kanapių aliejaus arba kanapių ekstrakto) – pėdsakų. Pas R. P. rastas kastetas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams.
Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte 2019 m. vasario 14 - kovo 27 specialisto išvadoje Nr. 78TPK-42/2019, nurodoma, kad : R. P. konstatuojama įgyta silpnaprotystė-potrauminė demencija. R. P. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu lėtinių psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, konstatuojama, kad jis buvo psichiškai sveikas. R. P. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl dabartinės psichikos būklės su R. P. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali suvokti jam inkriminuojamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, atgaminti byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Dėl dabartinės psichikos būklės R. P. negali būti pilnaverčiu baudžiamojo proceso dalyviu, šiuo metu nerekomenduojama jo traukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisti. R. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Teismo motyvai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje ir dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtu laikymu pripažįstamos tyčinės veikos, susijusios su šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje nepriklausomai nuo to, kur jos buvo laikomos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje, kitose vietose) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012).
2016-10-01 apklaustas R. P. parodė, kad 2016-09-30 apie 19.30 val., Vilniuje Čigonų tabore iš nepažįstamo asmens nusipirko augalinės kilmės narkotinės medžiagos savo reikmėms nes jas vartoja, vėliau parodymus papildė. Taigi kaltę jis pripažino. Be to, specialisto išvada nustatyta, jog pas R. P. paimtos medžiagos yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kanapių (antžeminių dalių)- kiekis yra 0,5640 g., jose esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – koncentracija yra 4,6 %. 2, taip pat keturios geltonos spalvos tabletės yra psichotropinės medžiagos – MDMA (cheminis pavadinimas: 3,4-metilenedioksi-N-metilamfetaminas)- tabletės. Tirti pateiktų keturių MDMA tablečių masė yra 1,8179 g., jose esančios grynos (skaičiuojant bazės pavidalu) psichotropinės medžiagos MDMA kiekis yra 0,6726 g. (37,0 % masės), be to viena raudonos spalvos tabletė yra psichotropinės medžiagos – MDMA tabletė. Šios tabletės masė yra 0,2036 g., jose esančios grynos (skaičiuojant bazės pavidalu) psichotropinės medžiagos MDMA kiekis yra 0,0769 g. (37,8 %, masės). Bendra keturių geltonos spalvos ir vienos raudonos splavos MDMA tablečių masė yra 2,0215 g., jose esančios grynos (skaičiuojant bazės pavidalu) psichotropinės medžiagos MDMA kiekis yra 0,7495 g. 3. Tirti pateiktose R. P. rankų nuoplovose buvo narkotinės medžiagos – kanapių produkto (kanapių(antžeminių dalių), kanapių dervos, kanapių aliejaus arba kanapių ekstrakto) – pėdsakų. R. P. kaltę patvirtino ir liudytojo V. M. parodymai.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas bauda arba areštu.
Kaltinamasis R. P. apklaustas tyrimo metu pripažino kaltę. Parodė, jog 2017-06-23 apie 20.00 val. kartu su draugais atvažiavo į Pagirius. Tarp smėlinio kelio ir išmindžioto takelio rado kastetą. Kastetą paslėpė įsimintinoje vietą, tam, kad neturėtų su savimi. Ryte paėmė kastetą iš slėptuvės ir padėjo sau į kišenę. Planavo po poros valandų važiuoti namo ir pakeliui namo perduoti kastetą į policijos komisariatą. Piknike praleido visą naktį. 2017-06-24 apie 10.00 val. atvažiavo policijos pareigūnai. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur atliekant paviršutinę apžiūrą pareigūnai jo kišenėje rado kastetą. Nepasakė iš karto pareigūnams, kad turi kastetą, nes pamiršo. 2018-01-04 apklausos metu R. P. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, jog labai gailėjosi. Jo kaltę dėl šios veikos patvirtino ir liudytojo T. A. parodymai bei specialisto išvada dėl kasteto.
Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis R. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį. Veikos baigtos, tyčinės.
Kaltinamojo R. P. atsakomybę dėl abiejų veikų lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte 2019 m. vasario 14 - kovo 27 specialisto išvadoje nurodoma, kad R. P. šiuo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė-potrauminė demencija. Iš ekspertizės akto matyti, jog R. P. 2018-01-07 nukentėjo autoįvykio metu, patyrė sunkią galvos smegenų traumą, dėl ko buvo gydytas stacionariai, skubiai operuotas, vėliau taikytas konservatyvus ir reabilitacinis gydymas. Jam diagnozuota difuzinis aksonų sužalojimas, smegenų edema, smegenų koma, L1slankstelio skersinės ataugos lūžimas, dešinio plaučio konfūzija, kairė hemiparezė. 2018 m. vasario mėn. fiksuoti delyrinio sąmonės sutrikimo epizodai. Gydymo eigoje R. P. būklė pagerėjo tik dalinai, išliko sensomotorinės afazijos reiškiniai, kognityvinių funkcijų sutrikimo požymiai, sutrikęs mobilumas, savęs aptarnavimas. Šiuo metu R. P. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – potrauminė demencija (F02.8), dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Aurelija Survilaitė paaiškino, kad R. P. po nusikalstamų veikų padarymo patyrė sunkią galvos traumą, po kurios pastarajam išsivystė silpnaprotystė. Jis patyrė itin sunkius galvos smegenų sužalojimus, tai turėjo įtakos jo pažintinei veiklai, atminčiai, orientacijai, kalbos suvokimui ir išraiškai. Atsižvelgiant į visą ligos eigą, kadangi yra stebimas nežymus gerėjimas- siūlo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, nes šiuo metu R. P. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Duomenų, kad asmuo būtų ambulatoriškai gydomas psichiatro kaip ir nėra. Jis nėra kritiškas gydymui, jis nepajėgus suprasti gydymo būtinumo. Kai jis buvo stebėtas, jo elgesys buvo pakankamai ramus. Delyrinė simptomatika nesikartoja, tačiau psichikos būsena išliko nestabili. Gydymo būtinumas sprendžiamas individualiu atveju ir gydytojas, pas kurį asmuo lankosi, gali spręsti ar geras gydymas, ar ne. Mano, kad medicininis stebėjimas būtų tikslingas. Ambulatorinis stebėjimas yra kompleksinis gydymas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, kaltinamojo tėvas V. P. parodė, jog R. P. pastoviai prižiūri. R. P. niekada nepaliekamas vienas ir jokių požymių pastebėta nebuvo, jis neagresyvus, nekelia pavojaus aplinkiniams. Jis prašytų teismo neskirti priverstinio stebėjimo, jie ketina vykti pusei metų gydytis į Vietnamą. Jie gydėsi Maskvoje mėnesį laiko ir sūnui tada pagerėjo. Tai jų paskutinis šansas. Dabar jo būsena prilyginama pirmos grupės neįgalumui. Jis juda su jų pagalba. Po Maskvos jis su pagalba pradėjo vaikščioti, stovėti ant kojų. Pastoviai lankosi pas kineziterapeutus, ergoterapeutus, šeimos gydytojus. Jiems būtų netikslinga lankytis pas psichiatrą. Laikas eina, gydytojai sakė, kad ką pasieks per du metus po traumos, taip ir bus bazė. Per pirmus metus buvo pasistūmėjimų, tačiau dabar jie jau maži. Jam buvo visos pusės paralyžius. Šiuo metu su koja lengviau, o su ranka sunkiau. Jie neišvažiuoja į Vietnamą dėl teismų. Tas gydytojas teikia labai daug vilčių dėl stabilizavimosi.
Teismas neturi pagrindo netikėti, jog kaltinamojo tėvai P. deda visas pastangas sūnaus R. P. gydymui, veža asmenį gydyti į užsienį. Kaip minėta, kaltinamasis po traumos įgijo silpnaprotystę, potrauminę demenciją, t.y. sunkią ligą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 36 straipsnį, padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.
Šiuo atveju R. P. yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų darymo metu mokėsi, gyveno su tėvais, padarytos veikos nebuvo sunkios, po to asmuo patyrė sunkią galvos traumą ir yra šiuo metu prižiūrimas tėvų. Šeimoje auga ir jaunesnė sesuo. Asmuo turi pastovią gyvenamąją vietą. Taigi, teismas konstatuoja, jog pasikeitė aplinkybės ir po patirtos avarijos bei sunkios galvos traumos asmuo tapo nepavojingas, t.y. yra šiuo atveju yra pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 36 straipsnyje. Teismo manymu, asmenį tikslinga gydyti, ne taikant BK numatytas priverstines poveikio priemones, kas yra ultima ratio priemonė, o medicininiu keliu, kas leistų laisvai esant vienai ar kitai situacijai modeliuoti gydymo procesą – stacionarinį, ambulatorinį ar leisti vykti gydytis į užsienį, apie ką parodė liudytojas V. P..
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktą išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas gali priimti nutartį nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo.
Šiuo metu toks priverstinis gydymas nėra taikomas R. P.. Teismas atkreipia dėmesį, jog ir be baudžiamosios teisės įsikišimo yra daugybė kelių, kokiu būdu asmuo gali būti nukreipiamas gijimo ir reabilitacijos procesui, patyrus sunkią galvos traumą. Taigi, teismas konstatuoja BK 36 straipsnyje numatytas aplinkybes ir mano, jog šioje byloje tikslinga taikyti BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 36 straipsniu, BPK 403 str. 1 d. 4 p., teismas,-
nutaria:
pripažinti R. P. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 36 straipsniu, asmeniui praradus pavojingumą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.