Panevėžio apylinkės teismo nutartis

liudytojams J. M. ir A. K.

išnagrinėjo pareiškėjo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro įgaliotos pareigūno 2015 m. lapkritis 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 50N-43677196-15, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio Specialistas Vainius Rapševičius administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2015 m. lapkritis 17 d. nutarimą Nr. 50N-43677196-15 (toliau – Nutarimas) nubausti pareiškėją M. Š. 43 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 124 (l) str. 1 d., 124(1) str. 8 d. pažeidimus, nustačius, kad jis 2015-11-10 apie 17.30 val., Klaipėdos – Žvaigždžių gatvių reguliuojamojoje sankryžoje, Panevėžyje, vairavo automobilį „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsidegus draudžiamas šviesoforo signalui, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir kliudė degant leidžiamam šviesoforo signalui įvažiavusį į sankryžą automobilį „VW BORA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po smūgio automobilis „VW GOLF“ slydo šonu ir kliudė Žvaigždžių g. prie sankryžos stovintį automobilį „HYUNDAY i 30“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tikrinančiajam policijos pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės draudimo poliso, transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelės. Tokiais savo veiksmais M. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 16 p. ir 73.11 p. reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas M. Š. palaikė savo skundą ir parodė, kad pareigūnų atsiliepimas, tai jų gynybinė pozicija. 2016-01-06 Panevėžio apygardos administraciniame teisme bus nagrinėjama byla, kur jis taip pat buvo neteisingai apkaltintas tos pačios institucijos, buvo padaryta žala dėl priverstinai nuvaryto automobilio. Tačiau jis nekonfliktavo su policija. Prašo pagal jo pateiktą skundą iš naujo tirti visas byloje esančias aplinkybes. Nurodė, kad prieš eismo įvykį, į sankryžą jis įvažiavo, degant žaliam šviesoforo signalui, o kitas automobilis, kuris atsitrenkė į jį neleido jam baigti išvažiuoti iš sankryžos. Tiksliai pasakyti negali, ar jis vienas minėtoje sankryžoje darė tokį manevrą, tačiau KET nepažeidinėjo, važiavo maksimaliu leistinu greičiu. Pastebėjo, kad byloje dalyvaujančio vairavimo instruktoriaus ir jo mokinės parodymai prieštarauja, o ir policijos pareigūnas irgi pateikia painią versiją. Tai pateisintina tuo, kad niekas nesitikėjo, kad įvyks eismo įvykis, kuris įvyko labai greitai. Tačiau plačiau nieko nepaaiškino ir rėmėsi iš esmės skundo motyvais.

Nukentėjusysis O. G. teismo posėdyje parodė, kad jis vairavo automobilį „VW Bora“, stovėjo vidurinėje kelio juostoje priešais Klaipėdos-Žvaigždžių gatvių sankryžą, degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo judėti, tačiau Žvaigždžių gatvės pusės į sankryžą įvažiavo „VW Golf“ ir įvyko susidūrimas. Nuo smūgio automobilis apsisuko ir atsitrenkė į „Hyunday“ „mokomąjį“ automobilį. Už jo važiavo „VW Passat“, jie tapo liudininkai. Liudininkai gali patvirtinti, kad jis pradėjo važiuoti į sankryžą, jau degant žaliam šviesoforo signalui. Jei jis būtų važiavęs degant žaliam šviesoforo signalui, jis nebūtų tiek nučiuožęs nuo smūgio. Patvirtino, kad eismo įvykio vietos schema nubraižyta tinkamai. Jei „VW Golf“ būtų buvęs sankryžoje tinkamai įvažiavęs, būtų praleidęs jį.

Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, kad eismo įvykis byloje įvyko 2015-11-10, apie 17.30 val., kuomet jis važiavo Žvaigždžių gatve su A. K. „Hyunday“ automobiliu, kadangi jis dirbo vairavimo instruktoriumi tuo metu. Jie nespėjo sankryžos privažiuoti, degant žaliam šviesoforo signalui, todėl sustojo degant raudonam šviesoforo signalui. Pastebėjo, kaip M. Š. vairuojamas automobilis „WV Golf“ sukėsi ir staiga pasigirdo smūgis. Šis automobilis, besisukdamas atsitrenkė dešiniąja puse į jų automobilio kairę pusę, automobiliui stovint 0,5 m iki „stop“ linijos. Patvirtino, kad byloje esanti įvykio schema nubraižyta teisingai. Negali nurodyti, ar be „WV Golf“ iš Kosmonautų gatvės dar kas važiavo, taip pat negali patvirtinti, ar šis automobilis įvažiavo į sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui. Pažymėjo, kad su mergina kalbėjo apie minutę laiko, tačiau po smūgio, ar greitai įsijungė žalias šviesoforo signalas, neatkreipė dėmesio.

Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, kad eismo įvykis byloje įvyko 2015-11-10, apie 17.30 val., kuomet ji važiavo su mokytoju Žvaigždžių gatve link Klaipėdos gatvės. Sustojo, nes pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, o privažiavus prie sankryžos, jau degė raudonas šviesoforo signalas ir laukė žalio jo signalo. Tai buvo aštunta vairavimo pamoka jai. Iš vietos puikiai išvažiuoja, bėgių nemaišo. Bestovint į sankryžą nežiūrėjo. Ketino važiuoti tiesiai. Pamatė beslystantį automobilį „WV Golf“, išgirdo smūgį. Kada užsidegė žalias šviesoforo signalas, nebežiūrėjo. Patvirtino, kad iš Kosmonautų gatvės „WV Golf“ įvažiavo į sankryžą per raudoną šviesą, kadangi ir jai degė raudonas šviesoforo signalas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 301 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

LR ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Nutarimas yra teisėtas, pareigūnas administracinio teisės pažeidimo byloje surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pagrindinis argumentais, kurio pagrindu pareiškėjas ginčija jo atžvilgiu priimtą Nutarimą - administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nustatytos netinkamos eismo įvykio aplinkybės, t.y. nustatyta, kad jis į sankryžą automobiliu įvažiavo, degant raudonam šviesoforui signalui. Kreipia teismo dėmesį į tai, kad tikrosios eismo aplinkybės buvo tai, kad automobilis „VW BORA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė, jam baigiant išvažiuoti iš sankryžos, jam nesilaikant KET 161 p. nustatyto įpareigojimo, įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi, kai manevras pradėtas, jų krypties signalui buvo leidžiamasis. Tačiau toks pareiškėjo skunde nurodytas argumentas yra neapgrįstas, kadangi yra remiamasi tik paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens svarstymais ir tai prieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai – nukentėjusiojo O. G., liudytojų J. M. ir A. K. parodymais, kuriais aiškiai yra patvirtinama aplinkybė, kad pareiškėjas į Klaipėdos – Žvaigždžių gatvių reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir per ją važiavo, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Taip pat teismas šiuo aspektu vertina ir byloje esančią eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas, kurios patvirtina aplinkybę, kad po susidūrimo pareiškėjo vairuojamas automobilis „WV Golf“ slysdamas kliudė Žvaigždžių g. prie sankryžos stovintį automobilį „HYUNDAY i 30“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina prieš tai nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas įvažiavo į sankryžą ir per ją važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Teismas taip pat remiasi ir paties pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad jis KET reikalavimų nepažeidinėjo ir važiavo maksimaliu leistinu greičiu, tiek įvažiuodamas į sankryžą, tiek ir per ją važiuodamas, tačiau teismas kreipia dėmesį į tai, kad važiuojant maksimaliu leistinu greičiu miesto teritorijoje – 50 km/ha greičiu, per 4 s., kurio metu užsidega ir dega geltonas šviesoforo signalas, pareiškėjas galėjo nuvažiuoti 55,55 m. atstumą, o tai remiantis eismo įvykio vietos schemos duomenimis ir atliktais matavimais, beveik dvigubai ilgesnis atstumas nei reikalinga pervažiuoti Klaipėdos – Žvaigždžių gatvių sankryžą. Tai rodo, kad pareiškėjui įvažiavus į minėtą sankryžą dar degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui, jis būtų spėjęs baigti manevrą ir pervažiavęs šią sankryžą laiku, dar degant visiems vairuotojams įspėjamajam geltonam šviesoforo signalui, tačiau to nespėta padaryti, todėl daryti išvadai, kad pareiškėjas įvažiavo į minėtą sankryžą, dar degant leidžiamam šviesoforo signalui nėra pagrindo.

Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ir netgi priešingai – iš byloje esančių įrodymų visumos galima daryti išvadą apie pareiškėjo kaltės buvimą, pareiškėjo nurodytas skunde aplinkybes dėl jo įvažiavimo į Klaipėdos – Žvaigždžių gatvių sankryžą, dar degant leidžiamam šviesoforo signalui, teismas vertina kritiškai, kaip nurodomas siekiant išvengti atsakomybės ir neatitinkančias kitų faktinių byloje nustatytų aplinkybių ir jas atmeta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad priimant Nutarimą, buvo remiamasi ir liudytojo E. K. parodymais, kuris tuo metu važiavo automobiliu „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už minėto automobilio „VW Bora“, nors jo ir nebuvo iš karto po minėto eismo įvykio, tačiau tai nedaro šio įrodymo netinkamo vertinimui, priimant Nutarimą, juolab nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Nutarimą. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad net ir nevertinant šio įrodymo, kiti surinkti byloje įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl pareiškėjo kaltės, padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Taigi, teismas vertindamas byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai, važiuojant per sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir dėl tokio KET pažeidimo, sukeliant kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), visiškai atitinka LR ATPK 127 str. 2 d. ir 124 (l) str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, o kitos Nutarimo dalies dėl LR ATPK 124(1) str. 8 d. pažeidimo padarymo, nepateikiant policijos pareigūnui galiojančio vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės draudimo poliso ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelės, pareiškėjas neginčijo.

M. N. M. Š. paskirtos mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytos nuobaudų vidurkiai baudos ir galutinė nuobauda – 43 Eur bauda, todėl įvertinus tai, kad Nutarimu nebuvo nustatytų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, baudos skyrimo bendrosios taisyklės taip pat nebuvo pažeistos (LR ATPK 30 str. ir 30² str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.