- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-13
- Bylos Nr.
- 2SA-258-178/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10114-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kreditorius
- B. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- O. A.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13481-430/2011 pagal pareiškėjos (skolininkės) S. B. skundą dėl antstolio veiksmų, kreditorius B. Š., suinteresuotas asmuo O. A., antstolis Darius Bliznikas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja skundu prašė pripažinti antstolio veiksmus surašant ir priimant 2011 m. birželio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti teismo sprendimą, siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas neteisėtais ir šiuos antstolio procesinius dokumentus panaikinti.
Nurodė, kad 2011 m. birželio 20 d. pareiškėja gavo iš antstolio 2011 m. birželio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas. Su antstolio priimtais procesiniais dokumentais pareiškėja nesutiko, nes jie nepagrįsti. Pareiškėja Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-793-582/10 kaip ieškovė pradėjo dalyvauti tik apeliaciniame procese ir iš jos negalima reikalauti to, kas priteista kaip teismo išlaidos iš ieškovės A. Č., tai buvo jos asmeninė skola atsakovei B. Š.. Jokių skolų ar įsipareigojimų O. A. pareiškėja neturėjo.
Atsiliepimas
O. A. atsiliepime į skundą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės A. Č. teisių perėmėja yra skolininkė S. B.. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-512-567/2011 iš A. Č. teisių perėmėjos S. B. priteisė bylinėjimosi išlaidas B. Š. naudai, todėl B. Š. įpėdinė turi teisę reikalauti, kad teismo priteistas pinigines sumas sumokėtų S. B..
Antstolis D. Bliznikas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Testamentų registro duomenimis po B. Š. mirties palikimą priėmė O. A.. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. vykdomajame rašte Nr. 2-793-582/2010 nurodyta išieškoti iš ieškovės A. Č. 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės B. Š. naudai. Antroje vykdomojo dokumento pastraipoje nurodyta iš A. Č. teisių perėmėjos S. B. priteisti 484 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš minėto vykdomojo dokumento neaiškus priteistos sumos dydis, todėl antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą dėl išieškotojo pakeitimo bei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Teismui priėmus nutartį bus aišku, ar skolininkei pareikšti reikalavimai yra pagrįsti.
II. Pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartimi skundas atmestas. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. birželio 17 d. O. A. antstoliui pateikė prašymą vykdyti 2011 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Kartu su prašymu pateiktas 2010 m. kovo 16 d. testamentas bei 2011 m. birželio 16 d. išduotas notaro liudijimas, kad po B. Š. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje dėl paveldėjimo kreipėsi testamentinė įpėdinė O. A.. 2011 m. birželio 17 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi antstoliui buvo pateikti dokumentai rodantys, kad po B. Š. mirties visas turtas paliekamas dukrai O. A., teismas padarė išvadą, kad akivaizdžių kliūčių priimti vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą nebuvo (CPK 651 str.). Teismo vertinimu, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Viena iš tokių įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų priemonių yra teisė kreiptis į teismą ir prašyti išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, jeigu ji yra neaiški (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Iškilus neaiškumams dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, antstolis pasinaudojo įstatyme suteikta teise ir pateikė pareiškimą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją ir pagrindo tenkinti skundą nebuvo teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir pripažinti antstolio veiksmus surašant ir priimant 2011 m. birželio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti teismo sprendimą, siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas neteisėtais ir šiuos antstolio procesinius veiksmus panaikinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-793-582/10 pareiškėja pradėjo dalyvauti tik apeliaciniame procese ir manė, kad iš jos negalima reikalauti teismo priteistų išlaidų iš A. Č., nes tai asmeninė jos skola B. Š.. Teismas neteisingai išsiaiškino susidariusią situaciją ir nepagrįstai konstatavo, kad išieškojimas pagrįstai pradėtas O. A. naudai. Teismas neatsižvelgė, kad vykdomajame rašte išieškotoju nurodyta B. Š., todėl antstolis turėjo pasiūlyti išieškotojai O. A. kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo ir tik pripažinus ją išieškotoja bei tai nurodžius vykdomajame rašte būtų galimas išieškojimo veiksmų atlikimas jos naudai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vien testamento ir notaro liudijimo pakanka, jog O. A. taptų pilnateise išieškotoja. Įstatymas numato, kad pareiškimai dėl palikimo priėmimo pateikiami per tris mėnesius po palikėjo mirties. Šis terminas turėjo sueiti 2011 m. rugpjūčio 15 d. Iki nurodyto termino liudijimai neišduodami ir šiuo atveju taip pat paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo, o buvo išduotas liudijimas apie paveldėjimo bylos užvedimo. Be to, testamentu buvo paveldėtas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl pinigai paveldėti bendra tvarka. Tokiu būdu nesuėjus įstatymo nustatytam terminui ir po jo suėjimo neturint informacijos iš notaro apie įpėdinių ratą antstolio veiksmai buvo neteisėti ir turi būti pripažinti neteisėtais.
Atsiliepimas
Antstolis D. Bliznikas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo patikrinta ar nėra akivaizdžių kliūčių jį priimti vykdymui. Išieškotoja O. A., pateikdama vykdomąjį raštą, pridėjo 2010 m. kovo 16 d. testamento kopiją ir 2011 m birželio 16 d. notarės išduoto liudijimo Nr. 14-2330 kopiją. Testamentų registro duomenimis po B. Š. mirties palikimą priėmė O. A., palikimo priėmimo diena 2011 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi išieškotoja B. Š. buvo pakeista į išieškotoją O. A.. Todėl pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje iškilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo priimant atsakovės B. Š., kurios naudai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-793-582/2010 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš ieškovės A. Č. ir jos teisių perėmėjos – S. B. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, įpėdinio O. A. vykdomąjį dokumentą dėl šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimo vykdymui.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimą.
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis negalėjo pradėti išieškojimo O. A. naudai, nes vykdomajame rašte išieškotoju yra nurodyta B. Š.. Todėl antstolis, anot apeliantės, turėjęs pasiūlyti O. A. kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo ir pradėti išieškojimo veiksmus, kai ši taptų išieškotoja.
Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Kol vykdomasis dokumentas antstoliui nėra pateiktas, vykdymo procesas neprasideda. Tuo tarpu gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo per tris darbo dienas (skubaus vykdymo atveju – nedelsdamas) patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdomuosius veiksmus (ne)buvimo, nagrinėjamu atveju aktualus CPK 651 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Šis norma nustato, kad, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą pateikia įpėdinis, antstolis turi patikrinti ar po išieškotojo arba skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas. Taigi, jau vien iš šios normos prasmės matyti, kad tiek išieškotojo, tiek skolininko įpėdinis(iai) turi teisę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Todėl, O. A. pateikus vykdomąjį raštą, pagal minėtą punktą antstoliui kilo pareiga išsiaiškinti tai, ar po B. Š. mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vykdomosios bylos medžiaga, pagrįstai nustatė, kad antstoliui buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog O. A. iš tikrųjų yra B. Š. įpėdinė. Tai, kad O. A. yra priėmusi palikimą įpėdinė, patvirtina vykdomojoje byloje esantis testamentas ir 2011 m. birželio 16 d. notaro išduotas liudijimas. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė šios aplinkybės nekvestionuoja, tik nurodo, kad O. A. gali būti ne vienintelė įpėdinė. Vienok pastaroji aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekeičia ginčo dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo pradedant vykdymo veiksmus pagal O. A. pareiškimą esmės, nes galimai išieškotų sumų pasidalijimas, atsiradus daugiau įpėdinių, būtų pačių įpėdinių tarpusavio susitarimo ar ginčo dalykas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teismų informacinės LITEKO sistemos matyti, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi (nors ji dar neįsiteisėjusi) civilinėje byloje Nr. Nr. 2-793-582/10 konstatuota, jog daugiau įpėdinių nėra ir B. Š. yra pakeista išieškotoja O. A..
Taigi, antstolis, turėdamas O. A. pateiktus dokumentus, neabejotinai patvirtinančius, jog ji B. Š. palikimą yra priėmusi, neturėjo pagrindo pripažinti, kad O. A. neatsirado mirusiosios teisių ir pareigų perėmimas, ir atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą. CPK 650 straipsnio 3 dalis įpareigoja antstolį, nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, vykdomąjį dokumentą priimti ir pradėti jį vykdyti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis nagrinėjamu atveju įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad ji nėra skolinga O. A., priteistos bylinėjimosi išlaidos esančios asmeninė A. Č. skola B. Š.. Aplinkybė, kad apeliantė yra A. Č. teisių perėmėja yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartyje (b.l. 8-10). Apeliantė faktiškai ir neneigia, jog ji yra A. Č. įpėdinė, taigi, paveldi mirusio asmens turtines teises ir pareigas (CK 5.1 str. 1 d.). Šiuo atveju neturi reikšmės apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji į bylą įstojusi tik apeliaciniame procese, nes teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.).
Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, teisingai aiškino vykdymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, o atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.